2025-06-25 Nr. AB-10799-3-61-3-05869-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-197-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05869-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei J. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybė įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės J. P. (toliau – ir atsakovė) priteisti 138,32 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), bei 7,25 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybė tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) pareiškėjai nustatyta tvarka pavesta administruoti rinkliavą Vilniaus miesto savivaldybėje. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vadovaujantis Nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais yra laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė valdo nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste, ji privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Nuostatose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomus nekilnojamojo turto objektus.

II. 3. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės J. P. 104,10 Eur vietinės rinkliavos bei 5,40 Eur delspinigių, o kitą prašymo dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovei ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektai, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

5. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo vietinę rinkliavą priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2024 m. spalio 21 d., todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., todėl šiuo atveju turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas nuo kreipimosi į teismą dienos ir priteisiamas įsiskolinimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. Prašymui dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikomas senaties terminas. Nustatęs, kad atsakovei 2020 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu apskaičiuota 34,22 Eur vietinė rinkliava, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – priteisė 104,10 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, o prašymo dalį dėl 34,22 Eur vietinės rinkliavos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Vertindamas pareiškėjo prašymo dalį dėl 7,25 Eur delspinigių priteisimo, teismas, vadovaudamasis Nuostatų 86 punktu, taip pat MAĮ 98 straipsniu bei atsižvelgiant į Finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., nurodė, jog atsakovei kyla pareiga mokėti ir delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudarė 7,25 Eur. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, t. y. prašymo dalis dėl 34,22 Eur vietinės rinkliavos priteisimo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atmesta, teismas sprendė, jog šiuo laikotarpiu atsakovei delspinigiai neskaičiuojami, todėl prašymą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 5,40 Eur delspinigių.

III. 7. Pareiškėjas VASA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo metu galiojančios suvestinės redakcijos MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne augiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Ši formuluotė atsirado MAĮ suvestinėje redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2020 m. sausio 1 d.

Tačiau MAĮ suvestinėje redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. gruodžio 31 d., buvo nustatyta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Ši formuluotė galiojo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytos MAĮ 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

Jeigu šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo metu mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau nebaigtos, joms yra taikomi iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai. Iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo pasibaigę senaties terminai neatnaujinami, jei tai nebuvo numatyta pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusio MAĮ nuostatas. Taigi pagal teisinį reguliavimą, MAĮ 68 straipsnio 1 dalies formuluotė, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos iki 2020 m. sausio 1 d. analogiškos MAĮ 68 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi ir žemesnės instancijos teismų praktikoje.

9. Pareiškėjas pažymi, jog MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas senaties terminas yra taikomas tik mokestinės prievolės apskaičiavimui arba perskaičiavimui, bet ne jos priverstiniam išieškojimui. Teisė atlikti priverstinį išieškojimą atsiranda tik tuomet, kai mokestinė prievolė yra apskaičiuota ir pasibaigia terminas, per kurį mokesčio mokėtojas turi įvykdyti prievolę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo VASA reikalavimo priteisti iš atsakovės 138,32 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, konstatavęs, jog atsakovei ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektai, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja bei turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., prašymui dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikė senaties terminą ir priteisė 104,10 Eur vietinės rinkliavos skolą, susidariusią nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą ir už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

13. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Dėl to ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės apskaičiuoti atsakovės mokėtiną vietinės rinkliavos dalį, tačiau keliamas klausimas dėl senaties termino kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo išieškojimo.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytas senaties terminas. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012). Šią senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1253-968/2021; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-420-502/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-510-556/2023 ir kt.).

17. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašymą dėl nuo 2020 m. sausio 1 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo teismui pateikė 2024 m. spalio 20 d., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2020 m.

18. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą mokestinės prievolės apskaičiavimo ar perskaičiavimo senatį su MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020).

19. Dėl pareiškėjo procesiniuose dokumentuose minimos kitokios Pakeitimo įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikos žemesnės instancijos teismuose pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, kuriuose būtų suformuota kitokia praktika aiškinant ir taikant ginčui aktualias teisės normas.

20. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus, ginčo teisinių santykių specifiką bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis