56f55095-82bb-48c9-a4a4-bbfa8618cdfc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1531-619/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05756-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9.1; 121.21; (S)                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. lapkričio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Loretos Lipnickienės sekretoriaujant V.

KamaÅ¡inienei dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui I. DargužiuiieÅ¡kovui P. A., ieÅ¡kovų advokatui D. Stalioniui vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo O. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. K., UAB “Z. K., P. A., L. P., L.F. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui O. V. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir pagal atskovo patikslintÄ prieÅ¡inį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė              ieÅ¡kovai R.

K., UAB „Z. K.", P. A., L. P., L. P. F. P. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui O. V. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, praÅ¡ydami nustatyti naudojimosi negyvenamÄ ja patalpa - neįrengta pastoge, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), pagal parengtÄ architekto M. S. projektÄ , tokiÄ tvarkÄ : ieÅ¡kovai L. P. ir L. P. F. P. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 9-1, kurios plotas 66,59 kv.m.; ieÅ¡kovė R. K. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-1, kurios plotas 38,93 kv.m.; ieÅ¡kovas UAB „Z.

K." naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-2, kurios plotas 93,63 kv.m.; atsakovas O. V. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-3, kurios plotas 45,88 kv.m.; ieškovas P. A. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 7-1, kurios plotas 73,56 kv.m.. Nurodė, kad negyvenamosios patalpos - neįrengta pastogė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas yra 334,34 kv.m., priklauso šalims: R. K. - 1222/10000 pastogės dalių; UAB „Z. K." - 293/1000 pastogės dalių; P. A. - 2318/10000 pastogės dalių;

O. V. - 144/1000 pastogės dalių; L. P. - 132/1000 pastogės dalių ir L. P. su L. P. F. P. - 77/1000 pastogės dalių (t.1, b.l. 119-121). Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai siekia nustatyti naudojimosi Å¡ia pastoge tvarkÄ , įgyvendinti savo, kaip pastogės bendrasavininkų, teises ir teisėtus interesus įsirengdami pastogės dalis, jomis disponuodami, valdydami ir naudodamiesi. Nurodė, kad Å¡iuo metu nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl visų bendrasavininkų teisės yra apribotos. IeÅ¡kovai siekia nustatyti konkrečiÄ ir aiÅ¡kiÄ pastogės naudojimosi tvarkÄ , kad jie galėtų įgyvendinti savo, kaip pastogės bendrasavininkų, teises.

Ieškovų manymu, jų siūloma naudojimosi tvarka yra racionali ir efektyviausia visiems bendrasavininkams, kadangi visų bendrasavininkų dalys susidėlioja simetriškai, praktiškai yra taisyklingų formų, turi mažai kampų ir išnaudojamas efektyviai visas pastogės plotas. Siekiant, kad visi pastogės bendraturčiai galėtų tinkamai ir nepažeisdami kitų bendraturčių teisių naudotis pastoge, yra projektuojama laiptinė į pastogę, kurios plotas būtų 15,75 kv.m.. Pažymėjo, kad šis projektuojamos laiptinės plotas proporcingai atimtas iš kiekvieno bendraturčio turimų dalių ploto.

Visų bendraturčių pastogės dalių plotai nurodyti įvertinant tai, kad kiekvienas iš jų statysis pertvaras, sienas, todėl grynasis visų bendraturčių pastogės dalių plotas nebus lygus šiuo metu esančiam pastogės plotui 334,34 kv.m.. Atkreipė dėmesį į tai, kad architekto M. S. parengtas pastogės projektas yra nepažeidžiantis nė vieno iš bendraturčių teisėtų lūkesčių, teisių bei interesų, racionaliai suplanuotos dalys, efektyviai išnaudotas visas pastogės plotas, projekte yra nurodyti visų kraštinių ilgiai, pločiai.             Atsakovas O.

V. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 33-37). Nurodė, kad ieÅ¡kovai nepraÅ¡o nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, o praÅ¡o atidalinti atskiras pastogės dalis. Teismų praktikoje prioritetas teikiamas atidalijimui, o ne naudojimosi daiktu tvarkos nustatymui. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovų siÅ«loma tvarka neužtikrina tinkamo ir efektyvaus bendraturčių naudojimosi pastoge galimybės bei sÄ lygoja prielaidas kilti papildomiems ginčams. Aplinkybė, kad atsakovas neturi buto pastate, kuriame yra pastogė, negali bÅ«ti pagrindas neatsižvelgti į jo pageidavimus.

             Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, kuriuo prašė atidalinti atsakovui priklausančiÄ negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal architektų M. K. ir A.Burbos parengtÄ projektÄ , o nesant galimybės atidalinti atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos - pastogės, dalies iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti naudojimosi negyvenamÄ ja patalpa tvarkÄ , nurodytÄ atsakovo pateiktame projekte (b.l. 131-135).

Nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pastogės bendraturčių ketinimams įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir įgyti teisę savarankiÅ¡kai valdyti bei disponuoti jiems priklausančiomis pastogės dalimis, tačiau nesutiko su ieÅ¡kovų pasirinktu dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«du ir jų siÅ«lomu projektu. Atsakovo manymu, siÅ«loma Tvarka, nepaisant, kad jai pritarė visi ieÅ¡kovai, neužtikrina tinkamo ir efektyvaus bendraturčių naudojimosi pastoge galimybės ir sÄ lygoja prielaidas papildomiems ginčams tarp bendrasavininkų.

Be to, ieÅ¡kovų siÅ«lomoje Tvarkoje bendraturčiams tenkančios pastogės ploto dalys sumažėja, nes dalis iÅ¡ kiekvieno bendraturčių pastogės nuosavybės teisės valdomos dalies ploto yra priskiriamos siÅ«lomos laiptinės įrengimui. Toks bendraturčių nuosavybės teisės dalių sumažinimas yra neekonomiÅ¡kas ir netikslingas, kadangi visi bendraturčiai, iÅ¡skyrus UAB „Z. K.", turi galimybę įsirengti įėjimÄ Ä¯ jiems tenkančias pastogės dalis tiesiai iÅ¡ savo nuosavybės teise valdomų patalpų.

IeÅ¡kovų siÅ«lomoje Tvarkoje pastogės dalys yra suprojektuotos neįvertinus Å¡ių asmenų (ypač atsakovo) interesų bei pastato, kuriame yra pastogė, gretimybių. Pažymėjo, kad pastatas, kuriame yra pastogė ((duomenys neskelbtini)), ribojasi su gretimu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), t.y. abu pastatai turi bendrÄ sienÄ , taip pat abu pastatai turi bendrÄ istorinę raidÄ , todėl neturėtų bÅ«ti ignoruojami kaimyninio pastato savininko interesai. Gretimas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „N.", o atsakovas yra Å¡ios bendrovės savininkas.

Kadangi atsakovo kontroliuojamam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gretimas pastatas, turintis bendrÄ sienÄ su pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), o aukščiau paminėta laiptinė, iÅ¡ kurios galima patekti į Palėpę, yra UAB „N." priklausančiame pastate, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai praÅ¡o bendraturčių skirti jam pastogės dalį, besiribojančiÄ su UAB „N." priklausančiu pastatu. Pažymėjo, kad atsakovas galėtų atskirtÄ pastogės dalį perleisti UAB „N." ir įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ gretimo pastato, taip iÅ¡plečiant bendrovės valdomų patalpų plotÄ .             IeÅ¡kovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų atidalinti pastogės dalis iÅ¡ bendrosios nuosavybės, tai prašė remtis ieÅ¡kovų pateiktu planu (b.l. 140-143).

Nurodė, kad atsakovas nepateikė motyvuotų argumentų, kodėl ieÅ¡kovų pateiktas naudojimosi tvarkos projektas neužtikrins tinkamo ir efektyvaus bendraturčių naudojimosi pastoge, ir kodėl tai sÄ lygotų papildomus ginčus. Pažymėjo, kad UAB „Z. K." neturi galimybės patekti į jai priklausančiÄ pastogės dalį, iÅ¡skyrus tik per projektuojamÄ laiptinę. Jeigu UAB „Z. K." turėtų galimybę patekti iÅ¡ savo patalpų, tai laiptinė nebÅ«tų projektuojama. Pažymėjo, kad atsakovas savo plano variante paliko suprojektuotÄ laiptinę.

Taigi, įrengiant laiptinę, yra sumažinami pastogės plotai proporcingai kiekvienam iÅ¡ pastogės bendraturčių. IeÅ¡kovų manymu, atsakovo siÅ«lomas projektas patenkina tik jo vieno interesus, tuo tarpu kitų bendraturčių yra ignoruojami. Nurodė, kad atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui P. A. plotÄ , kuris yra neracionalus ir kampuotas. Tuo tarpu ieÅ¡kovų pasiÅ«lyta naudojimosi tvarka yra visiems bendraturčiams nustatyta simetriÅ¡kai, pastogės siÅ«lomos dalys yra simetriÅ¡kos, taisyklingų formų ir neturi jokių bereikalingų iÅ¡sikiÅ¡imų.

Pažymėjo, kad atsakovas jam priklausančiÄ pastogės dalį yra įsigijęs iÅ¡ buto savininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), o Å¡is aÅ¡tuntasis butas yra bÅ«tent toje vietoje, kur ir ieÅ¡kovai pasiÅ«lė nustatyti atsakovui priklausančiÄ pastogės dalį. Å i atsakovui pasiÅ«lyta dalis yra virÅ¡ aÅ¡tuntojo buto, iÅ¡ kurio jis ir įsigijo pastogės dalį. Taip pat nurodė, kad atsakovo pateiktas planas pažeidžia ieÅ¡kovo P. A. interesus, kadangi jam priklausanti pastogės dalis bÅ«tų iÅ¡skaidyta į dvi dalis, o tai jau pažeistų jo interesus.

Teismo priimto procesinio sprendimo esmė              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nustatė naudojimosi negyvenamÄ ja patalpa - neįrengta pastoge, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), pagal parengtÄ architekto M. S. projektÄ , tvarkÄ : L. P., a.k.: (duomenys neskelbtini) ir L. P. F. P., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 9-1, kurios plotas 66,59 kv.m.;

R. K., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-1, kurios plotas 38,93 kv.m.; UAB „Z. K.", į.k.: 144028251, naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-2, kurios plotas 93,63 kv.m.; O. V., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-3, kurios plotas 45,88 kv.m.; P. A., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 7-1, kurios plotas 73,56 kv.m.. Atsakovo O. V. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atmetė.

Teismas sprendime pažymėjo, jog prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalinimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės prieÅ¡ naudojimosi tvarkos nustatymÄ , tačiau sprendžiant ar neįrengta pastogė gali bÅ«ti atidalinta, svarbu nustatyti ar bus galimybė suformuoti nekilnojamÄ jį objektÄ . Konstatavo, kad atsakovas, praÅ¡ydamas atidalinti neįrengtÄ pastogę, pateikė teismui tik atestuotų asmenų parengtÄ atidalijimo projektÄ (b.l. 136), tačiau projekto, kurio objektas bÅ«tų palėpės įrengimas, teismui nepateikė.

Taip pat atsakovas nepateikė teismui buto, esančio (duomenys neskelbtini), perplanavimo, įrengiant palėpę, plano, nors atsakovo atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad atsakovas įėjimÄ Ä¯ pastogės patalpas darytų per namo (duomenys neskelbtini) sienÄ , kuri ribojasi su namo (duomenys neskelbtini) siena. Teismo manymu, nurodytas planas yra bÅ«tinas, nes namas yra labai senos statybos, senamiestyje, todėl akivaizdu, jog bet kokia rekonstrukcija gali turėti įtakos namo konstrukcijoms. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas, praÅ¡ydamas atidalinti pastogę, pateikė teismui atidalijimo projektÄ , kuris nebuvo suderintas su kompetentingomis institucijomis:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu, KultÅ«ros paveldo departamentu prie KultÅ«ros ministerijos. Nepateikė patekimo į neįrengtos pastogės patalpas galimybių studijos. Atsakovas parengtame projekte dėl atidalijimo neįvertino aplinkybės, jog turi bÅ«ti užtikrintas patekimas į visas bendrosios dalinės nuosavybės neįrengtos pastogės dalis. Taigi patekti į pastogę bÅ«tų galima tik per praÅ¡omÄ atidalinti atsakovo dalį. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad atidalijus pastogę atsakovo praÅ¡omu bÅ«du ir tvarka – įėjimas į pastogę bÅ«tų užtikrintas tik atsakovui, nes suformavus atskirÄ nuosavybės teisės objektÄ , ieÅ¡kovai įėjimu iÅ¡ laiptinės, kuris yra namo (duomenys neskelbtini) deÅ¡inėje pusėje, negalėtų naudotis, o tuo pačiu patekti į pastogės patalpas.

Nors atsakovas projekte nurodė „siÅ«loma laiptinė“, tačiau Å¡iai dienai patekimas įmanomas tik per vienÄ laiptinę. Teismo manymu, atsakovo praÅ¡omas atidalinimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės pažeistų kitų bendraturčių teises bei jų galimybę patekti į pastogės patalpas, juolab, kad ieÅ¡kovai yra (duomenys neskelbtini) gyventojai ir esančia laiptine naudojasi, tuo tarpu atsakovas jokių gyvenamųjų patalpų name (duomenys neskelbtini) neturi. Konstatavo, kad nekilnojamo turto vieneto Å¡iuo metu nėra galimybės suformuoti, o tuo pačiu ir atidalinti pastogę iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės (Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).

Ä®vertinęs namo bÅ«klę, teismas konstatavo, kad siekiant suformuoti atskirus turto objektus, bÅ«tina atlikti pastogės rekonstrukcijÄ , o ne paprastus remonto darbus, todėl turėjo bÅ«ti pateikti įrodymai, patvirtinantys techninę galimybę atlikti numatomus pertvarkymus. Nėra duomenų, kad atidalinus pastogę namo techninė bÅ«klė iÅ¡ esmės nepablogės, bei kad namui nebus padaryta esminės žalos. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyta tvarka atitinka teisėtumo reikalavimus, atitinka kiek galima labiau dalis bendrojoje nuosavybėje, nes projektas parengtas dalijant pastogę proporcingai kiekvieno asmens valdomam plotui atimant iÅ¡ kiekvieno savininko planuojamos įrengti laiptinės dalį ir bÅ«simų sienų dalį, siÅ«loma ieÅ¡kovų tvarka yra adekvati, vienodo vertingumo, racionali.

Tuo tarpu atsakovo atidalijimo projekte pateikti netikslÅ«s plotai, kadangi įrenginėjant laiptinę bÅ«tų mažinami pastogės plotai proporcingai kiekvienam iÅ¡ pastogės bendraturčių. Taip pat konstatavo, kad atsakovo siÅ«loma tvarka yra susijusi su jo komerciniais interesais. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliacinį skundÄ pateikė atsakovas O. V., kuris praÅ¡o panaikinti teismo priimtÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡inį ieÅ¡kinį tenkinti.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:              1. Priimdamas sprendimÄ teismas neatsižvelgė į atsakovo prieÅ¡inio ieÅ¡kinio argumentus dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo bÅ«do. Sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas ar keli iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalinimui. Skundžiamame sprendime teismas mano, kad siekiant suformuoti atskirus nuosavybės objektus, bÅ«tina atlikti palėpės rekonstrukcijÄ , o ne paprastus remonto darbus.

Å iÄ aplinkybę teismas vertina kaip nepalankiÄ ir tariamai trukdančiÄ nuosavybės atidalinimui, tačiau to teismas nepagrindžia jokiais įrodymais ir argumentais. Be to, daikto pakeitimai negali bÅ«ti kliÅ«tis bendraturčių teisei į atidalinimÄ . Teismas neįvertino to fakto, kad nustačius naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , ji negalės bÅ«ti įgyvendinama neatlikus rekonstrukcijos. Tam, kad sprendimu patvirtinta tvarka bÅ«tų įgyvendinta, bÅ«tinas laiptinės įrengimas, ieÅ¡kovai nėra gavę kompetetingų institucijų leidimų laiptinės projektavimui ar įrengimui.

Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovai nėra pateikę analogiÅ¡kų dokumentų. Kadangi laiptinė, per kuriÄ bendraturčiams yra suplanuotas pateikimas į jiems priskirtas pastogės dalis, gali bÅ«ti neįrengta, akivaizdu, kad sprendimu nebuvo iÅ¡spręstas ginčas dėl naudojimosi tvarkos įgyvendinimo. Tuo tarpu atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas buvo tinkamai suformuotas ir pagrįstas, todėl teismas turėjo teikti prioritetÄ atsakovo pasirinktam nuosavybės įgyvendinimo bÅ«dui.              2.

Teismas sprendime nurodė, kokius įrodymus apeliantas turėjo pateikti, jog įrodytų, kad siÅ«lomas projektas gali bÅ«ti įgyvendintas ir nekilnojamas daiktas atidalintas, Å¡ių įrodymų nepateikimÄ teismas vertina kaip faktÄ , kad atidalinimas aplamai negalimas. Tokioms iÅ¡vadoms nėra pagrindo, tai negali bÅ«ti tinkamu pagrindu prieÅ¡inio ieÅ¡kinio atmetimui, nes ieÅ¡kovai irgi nepateikė visų pastogės rekonstrukcijos dokumentų, kad yra gauti visi reikiami dokumentai laiptinės projektavimui ir įrengimui.

Nėra pateikti įrodymai, kad laiptinė gali bÅ«ti projektuojama ir įrengta. Tai, kad Å¡iai dienai pastogė yra viena bendra erdvė nereiÅ¡kia, kad atsakovo reikalaujama dalis negali bÅ«ti atidalinta iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Pertvaros pastogėje ir bÅ«tų įrengtos teismo sprendimo pagrindu, o ne įrengiamos savavaliÅ¡kai. Pažymėjo, jog ginčo pastogė yra savarankiÅ¡kas nekilnojamasis daiktas, todėl teismui priimant sprendimÄ aplinkybė, kad ieÅ¡kovai yra pastato, kuriame yra pastogė, gyventojai ar patalpų savininkai, neturėjo bÅ«ti vertinama sprendžiant bendraturčių ginÄÄ dėl savarankiÅ¡ko atskiro nekilnojamojo daikto, apeliantas negalėjo bÅ«ti diskriminuojamas tuo pagrindu, kad jis neturi buto name, kuriame yra pastogė.

Komercinės veiklos vykdymas negali bÅ«ti savaime vertinamas kaip neigiamÄ Ä¯takÄ bendraturčiams keliantis veiksnys. Tai, kad atsakovas neturi buto (duomenys neskelbtini), negali paneigti atsakovo kaip individualaus savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo.              3. Sprendimu neteisėtai mažinama atsakovo nuosavybės dalis – pagal ieÅ¡kovų projektÄ yra suprojektuota laiptinė 15,75 kv.m., kuria naudotųsi keli ieÅ¡kovai – atsakovas Å¡ia laiptine nesinaudotų, tačiau pagal sprendimu patvirtintÄ naudojimosi pastoge tvarkÄ , atitinkama bendrosios dalinės nuosavybės ploto dalis atimama iÅ¡ kiekvieno bendraturčio, siekiant suprojektuoti ir įrengti minėtÄ laiptinę.

Tokios tvarkos nustatymas prieÅ¡tarauja ne tik specialiems bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo kriterijams, bet ir bendriems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Apeliantui nesuprantama, kodėl jam tenkantis nuosavybės dalies plotas yra mažinamas teismo sprendimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, Å¡is plotas mažinamas atsižvelgiant į bendraturčių poreikį suprojektuoti ir įrengti laiptinę, iÅ¡ kurios bendraturčiai pateks į jiems paskirtas pastogės dalis. Jeigu apeliantui nėra numatoma galimybė naudotis projektuojama laiptine, iÅ¡ jo negali bÅ«ti nusavinama dalis bendrosios nuosavybės kitų bendraturčių poreikių tenkinimui.

Teismo sprendimu nepagrįstai pažeista atsakovo nuosavybės teisė, todėl teismo sprendimas naikintinas, o byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.              4. Teismas nustatė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , neteisėtai nustatė atsakovui tenkančiÄ pastogės dalį nesudarant jokių galimybių į jÄ patekti. Priimdamas sprendimÄ teismas neįvertino pastato gretimybių bei neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių pastatų architektÅ«rinius sprendimus.

Sprendimu nustatytoje tvarkoje nėra suprojektuotas koridorius į atsakovui tenkančiÄ pastogės dalį iÅ¡ bendros laiptinės ar esamos laiptinės. Atsakovui priklausanti pastogės dalis yra suprojektuota taip, kad į jÄ negalės patekti iÅ¡ gretimo pastato patalpų, kadangi negalės įrengti durų. Pastatus jungiančioje bendroje sienoje atsakovas negalės įrengti įėjimo į jam paskirtÄ pastogės dalį, nes pastatus jungiančioje bendroje sienoje, toje vietoje, kur teoriÅ¡kai galėtų bÅ«ti įrengtas įėjimas, yra kaminas.

             IeÅ¡kovai R. K., L. P., L. P. F. P. prisidėjo prie atsakovo pateikto apeliacinio skundo (t.2, b.l. 26, 28-29).              IeÅ¡kovai UAB “Z. k.”, P. A. su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pastogė yra vientisas nekilnojamas daiktas, atidalinimas realiai nėra galimas, kadangi nėra atlikta jokios inventorizacijos, nėra aiÅ¡ku ar tokias patalpas bÅ«tų galima įregistruoti ir pan..

IeÅ¡kovams yra žinoma kasacinio teismo praktika, tačiau ji negalėjo bÅ«ti byloje taikoma ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir argumentuotai tai pabrėžė. Atidalinant iÅ¡ bendrosios nuosavybės tam tikrÄ dalį, turi bÅ«ti galimybė jį suformuoti kaip turtinį vienetÄ bei suteikti atskirÄ unikalų numerį, o Å¡iuo metu nėra galimybės tai padaryti. Todėl teisiÅ¡kai priimtinas sprendimo bÅ«das yra nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas. Å alys žinos, kuria dalimi jie naudosis ir galės priiminėti atitinkamus sprendimus.

Pastogės rekonstrukcijÄ lengviau įgyvendinti nustačius naudojimosi tvarkÄ , o ne taikant atidalinimo mechanizmÄ . Po naudojimosi tvarkos nustatymo, bÅ«tų galima priimti sprendimÄ ir dėl atidalinimo. IeÅ¡kovai bendru sutarimu sprendžia savo naudojimosi tvarkÄ , ginčas kilo tik dėl atsakovo, nes jis nesiÅ«lė jokio varianto, kad nereikėtų įrengti bendros laiptinės. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas, jog yra galimybė iÅ¡ vientisos erdvės atsidalinti atitinkamÄ dalį ir vėliau jÄ Ä¯siregistruoti.

Laiptinės įrengimas yra pasiÅ«lytas ieÅ¡kovų ir jie patys atliks visus reikiamus veiksmus dėl leidimų įsirengti laiptinę gavimo, ieÅ¡kovai laikosi bendro sutarimo. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog teismo sprendimu mažinama atsakovo nuosavybės dalis ir užkertama galimybė naudotis nekilnojamuoju daiktu. Rengiant projektÄ dėl naudojimosi pastoge tvarkos ir kiekvieno bendraturčio vietos, buvo atsižvelgta į bÅ«simas pertvaras ir projektuojamÄ laiptinę. Ä®rengiant pertvaras tarp bendraturčių realus galimas pastogės plotas mažėja automatiÅ¡kai, nekiltų bereikalingų ginčų dėl bendraturčių bÅ«simų pertvarų, iÅ¡ kiekvieno bendraturčio lygiomis dalimis mažinamas pertvarų plotas.

Pažymėjo, kad atsakovas savo pateiktuose planuose nebuvo pateikęs jokios pastoge naudojimosi tvarkos nustatymo pasiÅ«lymo, kuriame nebÅ«tų numatyta laiptinė. IeÅ¡kovai nesiekia pasisavinti atsakovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies, kadangi visų plotai yra sumažinami, kuriais kiekvienas iÅ¡ bendraturčių realiai galėtų naudotis po laiptinės įrengimo ir pertvarų pasistatymo. IeÅ¡kovai ieÅ¡kodami racionaliausio pasiÅ«lymo ir geriausiai iÅ¡naudojamo pastogės plano, nebuvo suradę kitos iÅ¡eities, kaip tik projektuoti laiptinę ir pagal jÄ proporcingai mažinti visų bendraturčių plotus, kadangi patekti galima tik per vienas siauras duris.

Jeigu atsakovas nesutinka, jis privalėjo pateikti tokį planÄ , kuriame bÅ«tų pasiÅ«lytos vietos bendraturčiams neįsirengiant laiptinės, o naudojantis vieninteliu esamu įėjimu, tačiau nieko nepasiÅ«lė. Nurodė, kad atsakovas visuomet pageidavo tik vietos prie sienos, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovui nieks nekliudo patekti į pastogę per esantį įėjimÄ . Aplinkybė, jog bendroje sienoje, kurioje teoriÅ¡kai turėtų bÅ«ti įėjimas yra kaminas, ieÅ¡kovams nauja, apie jÄ atsakovas niekuomet neužsiminė, kita vertus, tokių įrodymų nėra pateikta.

IeÅ¡kovų nuomone, jų pateiktas planas naudojimosi tvarkos yra racionaliausias.             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmestinas.             Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Å i byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.              Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai taikė apelianto nurodytas teisės normas, tinkamai vertino įrodymus, nustatė reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi palėpe tvarka tarp bendraturčių pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lytÄ patalpų naudojimosi planÄ yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliantas su tuo nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas prioritetÄ turėjo teikti patalpų atidalinimui, nes tokiu atveju yra iÅ¡vengiama papildomų ginčų su bendrasavininkais. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atidalijimas pagal atsakovo projektÄ nėra galimas, o teismo nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo nuosavybės teises, todėl ji yra ydinga.Su Å¡iais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.              Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, 334,34 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 114-116).

Ieškovams UAB „Z. K.“ priklauso neįrengtos patalpos 293/1000 dalis, P. A. 2318/10000 patalpos, R. K. – 1222/10000 patalpos, L. P. – 132/1000, L. P. F. P. ir L. P. – 77/1000, o atsakovui O. V. – 144/1000 (b.l. 114-116). Dėl šio nuosavybės teisės objekto tarp šalių ir kilo ginčas, kuris buvo sprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.81 straipsnyje nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas.

Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Å iuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais.

Ä® tokį teisinį reglamentavimÄ bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , priklausomai nuo to, kokį reikalavimÄ bendraturtis pareiÅ¡kė – dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo ( CK 4.81 straipsnis).              Šioje byloje ieÅ¡kovai reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pateikė 2011-03-29 architekto M. S. parengtÄ projektÄ , kuriame nurodyta praÅ¡oma nustatyti tokia neįrengtos pastogės naudojimosi tvarka: ieÅ¡kovai L.

P. ir L. P. F. P. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 9-1, kurios plotas 66,59 kv.m.; ieÅ¡kovė R. K. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-1, kurios plotas 38,93 kv.m.; ieÅ¡kovas UAB „Z. K." naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-2, kurios plotas 93,63 kv.m.; ieÅ¡kovas P. A. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 7-1, kurios plotas 73,56 kv.m., o atsakovas O. V. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-3, kurios plotas 45,88 kv.m. (b.l. 119-121). Projekte pažymėta, kad rengiant techninį projektÄ , rekomenduojama matmenis tikslinti vietoje.

IeÅ¡kovų tvirtinimu, Å¡is siÅ«lomas naudojimosi pastoge bÅ«das yra racionaliausias, bendrasavininkų dalys susidėlioja simetriÅ¡kai, yra taisyklingų formų, turi mažai kampų ir efektyviai iÅ¡naudojamas visas pastogės plotas. Ä®vertinus atsakovo pageidavimÄ , jo pastogės dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) namu - siena, įėjimÄ Ä¯ jam nustatytÄ pastogės dalį atsakovas gali pasidaryti per sienÄ . Siekiant, kad tinkamai bÅ«tų galima naudotis pastoge, suprojektuota laiptinė į pastogę (esamos laiptinės namo (duomenys neskelbtini), iÅ¡ trečio aukÅ¡to tęsinys), projektuojamos laiptinės plotas atimamas proporcingai iÅ¡ kiekvieno bendrasavininko.

Ä®rengiama laiptinė bus už ieÅ¡kovų lėšas (t.1, b.l. 147).                                                                               Atsakovas O. V. patikslintu prieÅ¡iniu ieÅ¡kiniu, prašė atidalinti jam priklausančiÄ negyvenamos patalpos – neįrengtos pastogės dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal architektų M. K. ir A.Burbos parengtÄ projektÄ , kuriame nurodytos praÅ¡omos atidalinti bendraturčių dalys, nesant galimybės atidalinti dalies iÅ¡ bendrosios nuosavybės, teismo sprendimu nustatyti naudojimosi tvarkÄ , kuria bus nurodyta kokiomis nekilnojamojo daikto dalimis naudosis bendraturčiai, vadovautis pateiktu architektų M.

K. ir A. Burbos projektu (b.l. 131-136). Atsakovas nurodė, kad praÅ¡o bendraturčių paskirti jam pastogės dalį, besiribojančiÄ su UAB „N.“ priklausančiu pastatu, kadangi jam priskyrus pastogės dalį pageidaujamoje vietoje, atsakovas galės atskirtÄ pastogės dalį perleisti UAB „N.“ ir įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ gretimo pastato, taip iÅ¡plečiant bendrovės valdomų patalpų plotÄ .              Nustatyta, jog Å¡alims bendru susitarimu dėl neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo susitarti nepavyko, nes siÅ«lomai tvarkai nepritarė atsakovas (b.l. 13-17). 2010-01-06 protokolai, kuriuose užfiksuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų aptarimai dėl palėpės rekonstrukcijos, laiptinės pratęsimo, patvirtina, jog namo gyventojai pritarė pasiÅ«lymams dėl papildomos laiptinės įrengimo ir palėpės rekonstrukcijos (b.l. 19-20, 22-23, 25-26).

IÅ¡ 2010-01-18 UAB „S. Å«.“ raÅ¡tų matyti, jog UAB „S. Å«.“ pritarė pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčių nutarimams (b.l. 18, 21, 24). Taip pat nagrinėjamojoje byloje Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas O. V. neturi nuosavybės teise jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nes 2008-02-28 Mainų sutarties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę tik į negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9).

IÅ¡ 2010-03-19 VÄ® Registrų centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „N.“ (b.l. 65-68), kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra atsakovas O. V. (b.l. 72-75).              Pirmosios instancijos teismas byloje 2011 m. spalio 25 d. buvo paskyręs iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį, kurio metu teismas apžiÅ«rėjo pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini), palėpę.

Buvo nustatyta, kad laiptinė, dėl kurios vyksta ginčas yra pastato (duomenys neskelbtini), deÅ¡inėje. Įėjimas į palėpę yra iÅ¡ ginčo laiptinės. Tai yra vienintelis įėjimas į palėpę. Kita palėpė, kuriÄ ieÅ¡kovai planuoja pratęsti iki palėpės, yra per namo (duomenys neskelbtini), vidurį. Tai yra centrinė namo (duomenys neskelbtini), laiptinė. PrieÅ¡ įeinant į palėpę, galima buvo pamatyti duris, pro kurias atsakovas patenka į savo pastatÄ (t.1, b.l. 150-151).

                                                                 Sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad sprendžiant bendraturčių ginÄÄ prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nes visiÅ¡kas daikto atidalijimas geriausia užtikrina maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B.

M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). IeÅ¡kovai atidalinimo projekto į bylÄ neteikė, motyvuodami tuo, kadangi Å¡iuo metu tai techniÅ¡kai neįmanoma, nes nėra suformuoti atskiri turtiniai vienetai. Ateityje, nustačius naudojimosi patalpomis tvarkÄ , gali bÅ«ti keliami reikalavimai dėl konkrečios dalies atidalinimo.              Apeliacinės instancijos teisme Å¡alims buvo sudaryta galimybė ieÅ¡koti bÅ«dų taikiam ginčo iÅ¡sprendimui, parengti projektÄ , tenkinantį visų bendraturčių interesus, tačiau Å¡alims nepavyko pasiekti bendro sutarimo.             Kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo daikto – palėpės atidalijimo, atsidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti.

Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad šio kadastro objektais yra laikomas žemės sklypas, statinys (taip pat nebaigtas statyti), patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamas daiktas. Nurodyto įstatymo 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: atidalijant Nekilnojamo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.) ir kt.. Statiniai yra formuojami statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų.

Tačiau tam, kad jie tokie galėtų būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, turi būti laikomasi statybos techniniuose reglamentuose nurodytų procedūrų. Su tuo yra tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalinimo, o kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t.y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas.

PraÅ¡omas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai yra objektyviai ir techniÅ¡kai įmanoma. Konstatuotina, kad teismui atsakovas buvo pateikęs tik architektų M. K. ir A. Burbos preliminarų projektÄ , kuriame siÅ«lomuose dalinimuose yra numatyti orentaciniai plotai, plotų skaičiavimas pagal aÅ¡is, neiÅ¡mesti sienų storiai (t.1, b.l. 136). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, kuriame bÅ«tų detalizuota, kaip bus atlikta neįrengtos palėpės rekonstrukcija, ar praÅ¡omos atidalinti dalys galės bÅ«ti suformuotos kaip atskiri nekilnojamo turto objektai, koks tikslus kiekvienam bendraturčiui priskirtinų patalpų dydis, nėra pateiktas buto esančio (duomenys neskelbtini) perplanavimo, įrengiant projektÄ , plano – atsakovas įėjimÄ darytų per (duomenys neskelbtini) sienÄ , projektas nėra suderintas su kompetentingomis institucijomis.

Kolegijos vertinimu, esant nurodytiems apelianto pateikto atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės projekto trÅ«kumams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prieÅ¡inio ieÅ¡kinio reikalavimo atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad toks reikalavimų atmetimas neužkerta kelio apeliantui parengus tinkamÄ projektÄ spręsti klausimÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantas skunde nurodo, kad sprendimu nustačius naudojimosi ginčo palėpe tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lytÄ naudojimosi tvarkÄ , neteisėtai mažinama atsakovo nuosavybės dalis 2,5 kv.m.

– pagal ieÅ¡kovų projektÄ yra suprojektuota laiptinė 15,75 kv.m., kuria naudotųsi keli ieÅ¡kovai – atsakovas ja nesinaudotų. Kadangi apeliantui nėra numatoma galimybė naudotis projektuojama laiptine, iÅ¡ jo negali bÅ«ti nusavinama dalis bendrosios nuosavybės kitų bendraturčių poreikių tenkinimui. Tokiu bÅ«du nepagrįstai pažeidžiama atsakovo nuosavybės teisė. Ä®vertinusi ginčo pobÅ«dį, su Å¡iais apelianto skundo teiginiais kolegija nesutinka. Akivaizdu, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi patalpomis tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Tačiau praktikoje ne visuomet toks naudojimosi tvarkos nustatymas yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas ar praÅ¡oma nustatyti nekilnojamu daiktu naudojimosi tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ , turi tam tikrÄ diskrecijos teisę, jÄ Ä¯gyvendindamas teismas vadovaujasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesÄ naudotis tam tikra nekilnojamo turto dalimi, ar siÅ«loma tvarka nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiÅ«riu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.

CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama sutarimu ir daug spręstinų fakto ir teisės klausimų įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderint savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita, bei aktyviai siekti priimtiniausio sprendimo bÅ«do, kuris bÅ«tų racionaliausias visiems bendraturčiams. Pažymėtina tai, kad laiptinė pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lytÄ naudojimosi tvarkÄ yra suprojektuota siekiant užtikrinti visų bendraturčių teisę tinkamai naudotis pastoge, atimant iÅ¡ kiekvieno bendrasavininko planuojamos įrengti laiptinės dalį ir bÅ«simų sienų dalį.

IeÅ¡kovai pateiktame projekte suprojektavo laiptinę 15,75 kv.m., kuria ketina naudotis R. K., UAB „Z. K.“ ir P. A., o ieÅ¡kovai L. P. ir L.P.F. P. įėjimÄ Ä¯ jiems priklausančias pastogės dalis planuoja įsirengti iÅ¡ savo buto. Å iuo projektu ieÅ¡kovai taip pat įvertino atsakovo pageidavimÄ , jog jam priklausanti pastogės dalis bÅ«tų nustatyta prie namo (duomenys neskelbtini) sienos, jis pagal ieÅ¡kovų parengtÄ projektÄ Ä¯ pastogės patalpas galės patekti per Å¡iuo metu esantį įėjimÄ iÅ¡ laiptinės arba pasidaryti įėjimÄ iÅ¡ namo (duomenys neskelbtini), kaip teismo posėdyje patvirtino ir jo atstovas.

Pažymėtina tai, kad atsakovas neneigia, kad naudojimasis palėpe jam reikalingas verslo tikslais – kaip nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinyje, atsakovas ketina atidalintÄ pastogės dalį perleisti savo įmonei ir įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ gretimo pastato. Taigi, bet kuriuo atveju apeliantas ketina įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ . Apeliantas skunde nurodo, kad pastatus jungiančioje sienoje toje vietoje, kur teoriÅ¡kai galėtų bÅ«ti įėjimas, yra kaminas, todėl jis negalės įrengti įėjimo į jam priskirtÄ pastogės dalį.

Pažymėtina, kad apeliantas skundÄ grindžia nauja aplinkybe, kurios nebuvo nurodęs nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau jis apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad toje vietoje yra kaminas ir kad techniÅ¡kai nėra galima atsakovui įrengti įėjimÄ iÅ¡ jo įmonei priklausančių patalpų, ar toks įrengimas pažeistų teisės aktų reikalavimus (CPK 178 str.). Atlikęs vietos apžiÅ«rÄ pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡iuo projektu siÅ«loma nustatyti naudojimosi tvarka kiekvienam bendraturčiui yra vienodo vertingumo, tame tarpe ir atsakovo dalis, kuri yra visiÅ¡kai lygiavertė ieÅ¡kovų dalims.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad projekte nurodytos pastogės dalys yra simetriÅ¡kos, taisyklingų formų, plotai iÅ¡naudoti efektyviai ir racionaliai. Tuo tarpu iÅ¡ atsakovo pateikto projekto matyti, kad ieÅ¡kovui P. A. priklausanti pastogės dalis bÅ«tų iÅ¡skaidyta į dvi dalis, taip pat pastogėje atsirastų dvi papildomos sienos, o tai sumažintų pastogės naudingÄ jį plotÄ , be to, ieÅ¡kovai prarastų galimybę patekti į pastogę per Å¡iuo metu esantį vienintelį įėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡alių pateiktus naudojimosi tvarkos projektus vertino ir racionalumo principo aspektu, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovai – bendraturčiai turi tiesioginį materialinį suinteresuotumÄ naudotis virÅ¡ jų butų esančia pastogės patalpų dalimi, o atsakovas ketina tenkinti verslo interesus, jo pateiktas projektas nėra racionalus, patenkintų tik jo vieno interesus.

IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų pateiktas pastogės patalpų naudojimosi projektas yra teisėtas, racionalus, adekvatus, efektyvus ir nepažeis atsakovo interesų, dėl ko pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi pastoge tvarkÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ . Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas nei nustatė pirmosios instancijos teismas dėl pateikto naudojimosi tvarkos projekto.              Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Å¡ioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų             IeÅ¡kovo atstovas atsiliepime į apelianto apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinėje instancijoje patvirtinančių dokumentų, todėl Å¡is praÅ¡ymas netenkintinas.                          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                        Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                                                           Loreta Lipnickienė                                                                                                                                                                       Andžej Maciejevski