56eaa332-83cc-40f4-a38f-e0b2e4439534 · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Visvaldo KazakiÅ«no (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų (atsakovų) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

P. ieÅ¡kinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pareikÅ¡tÄ atsakovams J. V. ir I. V. ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: nustatyti jai ir atsakovams J. V., I. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau– UAB) „Greita Geodezija“ parengtÄ planÄ : atsakovams naudotis paskirti 719 kv. m ploto žemės sklypo dalį, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu „3“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kių taÅ¡kais (1-2-3-27-26-25-24-23-22-20-21-1); ieÅ¡kovei naudotis paskirti 837 kv. m ploto žemės sklypo dalį, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu „2“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kių taÅ¡kais (20-22-23-24-25-26-27-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20).

2. IeÅ¡kovė nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso 837/1556 dalys, o atsakovams– 719/1556 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas– 0,1556 ha. Sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, kuris lygiomis dalimis priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovams. Namo dalį ieÅ¡kovė įsigijo pagal 1983-03-22 sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, o kita namo dalis iki 1998-08-20 priklausė I. K.. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog su I. K. pagal savo pasirinkimÄ naudojosi prie namo buvusia valstybine žeme.

Vykdant žemės reformÄ , ieÅ¡kovei ir I. K. buvo suteikta teisė iÅ¡pirkti sklypÄ . IeÅ¡kovė su I. K. 1995-05-10 pasirašė susitarimÄ , pagal kurį susitarė ieÅ¡kinyje nurodytÄ sklypÄ iÅ¡pirkti pagal notarų biurui pateiktÄ 1995-03-22 namų valdos žemės sklypo ribų planÄ . Pastarajame buvo patvirtinta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡pirks 837 kv. m ploto žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ indeksu „2“, o I. K. – 719 kv m ploto žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ indeksu „3“.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė ir I. K. prieÅ¡ valstybinės žemės sklypo dalies iÅ¡pirkimÄ susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Naudojimosi tvarka buvo nustatyta, atsižvelgiant į bendraturčių interesus (nuo senų laikų įėjimas į ieÅ¡kovės žemės sklypo dalį suformuotas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o kito bendraturčio – iÅ¡ (duomenys neskelbtini)).

3. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog ieÅ¡kovė ir I. K. buvo įsitikinę, kad sudarė teisiÅ¡kai galiojantį susitarimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau naudojimosi tvarkos sÄ lygos nebuvo įtrauktos į valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ir tvarka neregistruota. BÅ«dami teisiÅ¡kai neiÅ¡prusę, ieÅ¡kovė ir I. K. to nesuprato. Kita vertus, aplinkybė, kad naudojimosi sklypu tvarka nebuvo įregistruota vieÅ¡ajame registre, negali paneigti faktiÅ¡kai susiklosčiusios ir nustatytos naudojimosi tvarkos.

Apie tai, kad susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nėra įregistruotas ir notariÅ¡kai patvirtintas, ieÅ¡kovė sužinojo, kai pradėjo gauti nutarimus dėl administracinio nusižengimo už sklypo dalies, kurios savininkais Å¡iuo metu yra atsakovai, nepriežiÅ«rÄ . Savo sklypo dalimi atsakovai nesinaudoja, nesirÅ«pina, naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimu nesidomi. Kilus ieÅ¡kovės ir atsakovų nesutarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos, pastaroji turi bÅ«ti nustatyta teismo sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodytoje vietoje su Å¡eima gyvena 38-erius metus, taip pat į tai, kad faktinė naudojimosi tvarka sklypu yra daugelį metų nusistovėjusi, o atsakovai žemės sklype negyvena, juo nesirÅ«pina.

4. Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovės ir I. K., kuriam priklausiusiÄ sklypo dalį yra įgiję atsakovai, susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu nebuvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre, todėl jis nėra privalomas. Teigė, jog Å¡iuo metu žemės sklype yra daugiau statinių, negu įregistruota Nekilnojamojo turto registre. GyvenamÄ jį namÄ ir (ar) kitus statinius, esančius žemės sklype, ieÅ¡kovė rekonstravo ir (ar) pastatė savavaliÅ¡kai, nederindama jų vietos sklype. Kadangi ieÅ¡kovės pateiktame sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte yra pažymėti Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai (pvz., Å¡iaurės rytinėje sklypo dalyje plane „MN“ pažymėtas statinys), ieÅ¡kovės pateiktas naudojimosi tvarkos plano projektas laikytinas netinkamu ir ydingu.

Žemės sklypas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-13 sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos patvirtinimo“ patvirtintÄ specialųjį planÄ â€“ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemÄ â€“ patenka į Utenos gatvės tęsinio, susijungiančio su Linkmenų gatve, raudonÄ sias linijas. Taigi atsakovams, jeigu bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinys, gali bÅ«ti priskirta naudotis ta žemės sklypo dalis, per kuriÄ suplanuota tiesti gatvę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-30 sprendimu ieškinį patenkino.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1556 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei priklauso 837/1556 sklypo dalys, o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 719/1556. NurodytÄ sklypo dalį ieÅ¡kovė įsigijo, sudariusi 1995-11-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/95-8528, o atsakovai nusipirko sklypo dalį iÅ¡ ankstesnio savininko I. K. pagal jų 1998-08-20 pasiraÅ¡ytÄ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-5078.

Žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½) priklauso bylos Å¡alims. Dalį namo ieÅ¡kovė įsigijo, sudariusi 1983-03-22 sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-2809, o atsakovai jiems priklausančiÄ namo dalį nusipirko iÅ¡ buvusio savininko I. K. kartu su 719/1556 dalimis žemės sklypo pagal paminėtÄ 1998-08-20 pirkimo sutartį. Be nurodyto gyvenamojo namo žemės sklype stovi Nekilnojamojo turto registre registruoti kiemo statiniai (tualetai, tvora), taip pat kiti statiniai, kurie kaip savarankiÅ¡ki nekilnojamojo turto objektai nėra registruoti.

IeÅ¡kovės ir I. K. 1995-05-10 pasiraÅ¡ytas ir notarine tvarka įformintas susitarimas patvirtina, kad jie susitarė bendrai iÅ¡pirkti anksčiau valstybei priklausiusį žemės sklypÄ , tačiau minėtas susitarimas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas.

7. Sprendime nurodyta, jog ieÅ¡kovės siÅ«lomos teisiÅ¡kai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas atitinka racionalumo, patogumo kriterijus ir faktinę nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ . Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ savininkams bÅ«tų priskirtos naudotis atskiros sklypo dalys, bendrai naudotis žemės nepaliekant. Kiekviena sklypo dalis yra suformuota taip, kad turi atskirus įėjimus nuo Utenos ar Linkmenų gatvių. PrieÅ¡ingo fakto atsakovai neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovai neiÅ¡sakė svarių atsikirtimų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad jos siÅ«lomas naudojimosi tvarkos variantas iÅ¡ esmės atitinka faktinę nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ . IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, liudytojų I. K. (kaimynės), J. P. (ieÅ¡kovės dukros) ir L. Å . (buvusios ieÅ¡kovės svainės) parodymai, duoti 2021-08-11 teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieÅ¡ tai, kai atsakovai iÅ¡ I. K. nusipirko sklypo ir gyvenamojo namo dalį, buvo susiklosčiusi tokia praktika, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė ir I.

K. naudojosi konkrečiomis ieÅ¡kinyje nurodyto žemės sklypo dalimis, orientuotomis į konkrečias puses ir gatves. Tokie paaiÅ¡kinimai ir parodymai tiesiogiai dera su aplinkybe, kad ieÅ¡kovė ir I. K. sudarė ir pasirašė 1995 m. namų valdos sklypo planÄ , kuriame aiÅ¡kiai atskirtos savininkams priskirtos naudotis sklypo dalys.

8. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , jog nėra pakankamai svaraus pagrindo abejoti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad namų valdos sklypo planas buvo parengtas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir I. K. faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ ir nusistovėjusiÄ sklypo naudojimo praktikÄ . Sprendime taip pat nurodyta, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų sklypo nuotraukų matyti, kad sklypÄ faktiÅ¡kai galima atskirti į dalis, vizualiai atitinkančias namų valdos sklypo plano duomenis, pagal sklypo iÅ¡sidėstymÄ , jame esančius riboženklius ir naudojimo intensyvumÄ (nuotraukos 20200608_115132, 20201013_122306, 20201013_122318, 20210509_123936): matyti, jog viena sklypo dalis yra naudojama intensyviau nei kita, sklypo dalys iÅ¡ dalies atskiros fizinėmis kliÅ«timis (pvz., metaliniais vamzdžiais).

Netiesiogiai aplinkybę, kad buvo nusistovėjusi tokia faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri atitinka esminius namų valdos sklypo plano duomenis, patvirtina ir aplinkybė, jog ieÅ¡kovė statybos darbus vykdė toje sklypo dalyje, kuriÄ ir praÅ¡o paskirti jai naudotis. PrieÅ¡ingas aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis).

9. Skundžiamame spendime taip pat nurodyta, jog pagal UAB „Greita geodezija“ parengtÄ planÄ ieÅ¡kovei ir atsakovams bÅ«tų paskirtos naudotis konkrečios žemės sklypo dalys, kurios atitiktų bylos Å¡alių idealiÄ sias dalis pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Ä®rodymų, kurie pagrįstų, kad bendraturčiams, patenkinus ieÅ¡kinį, tektų dalys, kurios pagal savo naudingÄ sias savybes nėra vienodo vertingumo, atsakovai nepateikė. Vien tik atsakovų nuomonė, kad sklypo dalis, apibrėžta koordinatėmis 3-27-26-25, yra jiems nevertinga, nes jie neturi intereso ja naudotis, negali bÅ«ti įvertinta kaip pakankama pripažinti, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektÄ atsakovams bÅ«tų priskirta naudotis sklypo dalis, kuri bÅ«tų mažiau vertinga nei dalis, kuri turėtų bÅ«ti paskirta naudotis ieÅ¡kovei.

Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Greita geodezija“ planÄ , bÅ«tų apribotos bendraturčių galimybės prieiti prie jiems priklausančių statinių. Vien tik atsakovų subjektyvi abejonė tuo, kad tarpas, pažymėtas koordinatėmis 25-26, galimai yra per siauras, nėra pakankama pripažinti, jog naudojimosi tvarkos plano sprendiniai yra ydingi. Nurodyta, jog į žemės sklypo savininkams ieÅ¡kovės siÅ«lomas paskirti naudotis sklypo dalis patektų tik konkretiems savininkams priklausantys ir (ar) jų naudojami statiniai.

10. Sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus ir pateiktas 1998-11-26 UAB „Vilniaus vandenys“ iÅ¡duotas technines sÄ lygas Nr. 98/680a, sklypo planÄ su projektuojamais buitinių nuotekų tinklais ieÅ¡kovė savo lėšomis atliko jai priklausančios namo dalies komunikacijų prijungimÄ prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad atsakovai be pagrindo teigia, jog turi objektyvų lÅ«kestį naudotis ieÅ¡kovės įrengtais tinklais, kuris turėtų bÅ«ti ginamas, sprendžiant naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , atmetant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

12. Apeliantai palaiko savo procesiniuose dokumentuose, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo Å¡ios kategorijos bylose taisykles, nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovams, kadangi ne atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad ieÅ¡kovės pateiktas projektas, pagal kurį ji siekia žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra netinkamas, o bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti prieÅ¡ingai – t. y. kad jos pateiktas plano projektas yra tinkamas ir atitinka visus tiek įstatymo jam keliamus reikalavimus, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus.

13. Apeliantai laikosi pozicijos, jog ieÅ¡kovės pateiktame plane pavaizduota tikrovės neatitinkanti faktinė ir teisinė padėtis, jame yra pažymėti pastatai, kurie nėra įregistruoti (pvz., Å¡iaurės rytinėje sklypo dalyje plane „MN“ pažymėtas statinys), gyvenamojo namo plotas yra didesnis, lyginant su pavaizduotu 1995 m. namų valdos sklypo plane. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tai, kad plane pavaizduoti, tačiau neįregistruoti statiniai ieÅ¡kovei priklausytų nuosavybės teise. Taip pat, kad neįregistruoti, bet žemės sklype faktiÅ¡kai esantys, t. y. naujai pastatyti ar rekonstruoti (iÅ¡plečiant jų plotÄ ) statiniai, žemės sklype bÅ«tų buvę pastatyti ir (ar) rekonstruoti teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, gavus žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių (t. y. atsakovų) sutikimÄ dėl statybos ir (ar) rekonstrukcijos.

14. Skunde teigiama, jog aplinkybė, yra ar nėra susiklosčiusi faktinė naudojimosi bendru daiktu tvarka, ar ta tvarka yra ar nėra nusistovėjusi ir ilgalaikė, neatleidžia nė vieno iš bendraturčių nuo pareigos laikytis CK imperatyviai nustatytos bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos. Net ir susiklosčiusi faktinė naudojimosi bendru daiktu tvarka nereiškia, kad bet kuris bendraturtis tiek bendrame daikte apskritai, tiek bendro daikto dalyje, kuria faktiškai naudojasi (juo labiau nesant bendraturčių susitarimo dėl to), gali elgtis vien tik savo nuožiūra.

15. Apeliantai paaiÅ¡kina, jog ieÅ¡kovės siÅ«lomas ir teismo nustatytas pailgos konfigÅ«racijos žemės sklypo naudojimas mažina naudingÄ sias sklypo, ir ypač atsakovams priskirtos naudotis dalies, savybes: pavyzdžiui, į Å¡iaurę ir rytus nuo gyvenamojo namo susidariusi „siaura kiÅ¡enė“ (ribų posÅ«kiai 3-27-26-25) visiÅ¡kai netinkama racionaliam, efektyviam ir ekonomiÅ¡kam žemės naudojimui, Å¡i sklypo dalis atsakovams nenaudinga, į rytus nuo gyvenamojo namo atsakovai neturi turto, kuriuo galėtų ir turėtų poreikį naudotis, todėl Å¡i sklypo dalis, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, nėra vertinga, atsakovai neturi poreikio ir intereso naudotis Å¡ia sklypo dalimi.

Ši sklypo dalis gali būti naudojama tik patekti (prieiti) iki ieškovės savavališkai pastatyto statinio, plane pažymėto „MN“,kitiems racionaliems, efektyviems tikslams šis atsakovams priskirtas žemės plotas negali būti naudojamas. Tokiu būdu teismo sprendimu buvo sumažinta atsakovams priklausanti žemės sklypo vertinga, t. y. efektyviam naudojimui (o ne tik „turėjimui“) tinkama dalis. Atsakovų turimo turto dalis buvo paversta nenaudingu plotu, kuriame atsakovai negalės užsiimti racionalia veikla.

Ir atvirkščiai, į rytus nuo gyvenamojo namo yra ieÅ¡kovės pastatyti gyvenamojo namo priestatai ir plane jos pažymėtas statinys „MN“, todėl bÅ«tų daug racionaliau, jei nurodyta sklypo dalimi (siauru praėjimu iki ieÅ¡kovės nurodyto statinio „MN“) naudotųsi pati ieÅ¡kovė. Pabrėžia, kad Å¡ios „siauros kiÅ¡enės“ atsiradimÄ ir susiformavimÄ Å¾emės sklype lėmė bÅ«tent neteisėti, savavaliÅ¡ki, su atsakovais nederinti, ieÅ¡kovės veiksmai: gyvenamojo namo priestato (2MG) pastatymas ir visiÅ¡kai naujo statinio MN pastatymas.

16. IeÅ¡kovė atsiliepime nurodo, jog apeliantai, nesutikdami su ieÅ¡kovės pateiktu plano projektu, tačiau neinicijuojant žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, turėjo teisę pateikti prieÅ¡taravimus, taip pat savo projektÄ , jeigu, jų manymu, praÅ¡oma patvirtinti ieÅ¡kovės naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ projektÄ yra netinkama bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliantai taip pat nepateikė alternatyvių pasiÅ«lymų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taip pat nepateikė teismui praÅ¡ymo leisti jiems pateikti savo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkos planÄ bei suteikti laiko tokiam planui parengti.

17. IeÅ¡kovė teigia, jog 1998-08-17 d. nekilnojamo turto registro pažymėjime Nr.292166 yra nurodyta, kad jos pastatai yra inventorizuoti bet neįregistruoti. Apeliantai tapo ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo dalies bendraturčiais, sudarę 1998-08-20 žemės su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-5078. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantai prieÅ¡ minėto sandorio sudarymÄ Å¾inojo arba turėjo žinoti, kad pastatai turto registre nėra įregistruoti, bet faktiÅ¡kai minėtame žemės sklype buvo ir dėl to nereiÅ¡kė ieÅ¡kovei pretenzijų dėl pastatų statybos bÅ«tent Å¡ioje žemės sklypo vietoje bei vis tiek nusipirko žemės sklypo dalį, neatsižvelgę į ieÅ¡kovės kitus statinius, kurie faktiÅ¡kai stovėjo žemės sklype.

IeÅ¡kovė namo dalies rekonstrukcijÄ bei statybÄ vykdė pagal jos ir buvusio bendraturčio I. K. nustatytÄ bei 1995-05-10 notariÅ¡kai patvirtintÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkÄ bei 1999-06-24 iÅ¡duotÄ leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. R99-367.

18. Atsiliepime nurodyta, jog apeliantai, norėdami pagrįsti savo teiginį dėl minėto žemės sklypo dalių skirtingo vertingumo, galėjo kreiptis į turto vertintojus, kurie pagal UAB „Greita geodezija“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos projektÄ galėjo jiems pateikti profesionaliÄ iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo dalių vertingumo. Apeliantai to nepadarė, dėl to jie nepateikė tinkamų įrodymų dėl žemės sklypo dalių vertingumo. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad minėto žemės sklypo Utenos g. 43, Vilniuje, paskirtis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

Pagal žemės plotÄ jie yra vienodo vertingumo, žemės sklypas yra miesto centre, tai yra kraÅ¡tinis sklypas namų kvartale, pagal pateiktus planus jame nėra vandens tvenkinio, nėra iÅ¡skirtinių apribojimų. Įėjimas į apeliantų namo dalį yra atskiras nuo ieÅ¡kovės ir seniai suformuotas iÅ¡ kitos gatvės, t. y. Linkmenų g., nes bendraturčių sklypas yra tarp Linkmenų ir Utenos gatvės. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Ä®statyme nustatyta, kad viena iÅ¡ bendrosios nuosavybės rÅ«Å¡ių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iÅ¡ anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).

21. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Kadangi gali bÅ«ti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali bÅ«ti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiÅ¡kia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

22. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iÅ¡ bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktikÄ CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

23. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų paÅ¡alinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kokios aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos, sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ . Siekdami Å¡ių tikslų, teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sÄ lygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Å iame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ Ä¯rodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

24. Nustatyta, jog ieÅ¡kovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1556 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei priklauso 837/1556 sklypo dalys, o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise– 719/1556. NurodytÄ sklypo dalį ieÅ¡kovė įsigijo, sudariusi 1995-11-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/95-8528, o atsakovai nusipirko sklypo dalį iÅ¡ ankstesnio savininko I. K., sudarę 1998-08-20 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-5078.

Žemės sklype stovi gyvenamasis namas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½) priklauso bylos Å¡alims. Dalį namo ieÅ¡kovė įsigijo pagal 1983-03-22 sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-2809, o atsakovai jiems priklausančiÄ namo dalį nusipirko iÅ¡ buvusio savininko I. K. kartu su 719/1556 dalimis žemės sklypo pagal paminėtÄ 1998-08-20 pirkimo – pardavimo sutartį. Be nurodyto gyvenamojo namo žemės sklype stovi Nekilnojamojo turto registre registruoti kiemo statiniai (tualetai, tvora), taip pat kiti statiniai, kurie kaip savarankiÅ¡ki nekilnojamojo turto objektai nėra įregistruoti.

IeÅ¡kovės ir I. K. 1995-05-10 pasiraÅ¡ytas ir notarine tvarka įformintas susitarimas patvirtina, kad jie susitarė bendrai iÅ¡pirkti anksčiau valstybei priklausiusį žemės sklypÄ . Namų valdos žemės sklypo ribų planÄ pasirašė tiek ieÅ¡kovė, tiek I. K.. Tačiau susitarimas ir planas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti. Kreipdamasi į teismÄ , ieÅ¡kovė pateikė UAB „Greita geodezija“ parengtÄ planÄ ir prašė atsakovams naudotis paskirti 719 kv. m ploto žemės sklypo dalį, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu „3“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kių taÅ¡kais (1-2-3-27-26-25-24-23-22-20-21-1); ieÅ¡kovei naudotis paskirti 837 kv. m ploto žemės sklypo dalį, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu „2“ ir apibrėžtÄ ribų posÅ«kių taÅ¡kais (20-22-23-24-25-26-27-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20).

25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sulyginus UAB „Greita geodezija“ su 1995-03-22 AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu namų valdos žemės sklypo ribų planu, darytina iÅ¡vada, kad planai iÅ¡ esmės sutampa. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktus duomenis, priėjo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės siÅ«loma sklypo naudojimosi tvarka atitinka faktinę nusistovėjusiÄ Å¡alių sklypo naudojimosi tvarkÄ , kuriÄ atsakovai perėmė iÅ¡ buvusio savininko ir iki Å¡iol dėl to nebuvo kilę ginčų. Atsakovai nepateikė plano, nustatančio kitokiÄ sklypo naudojimosi tvarkÄ , tačiau su ieÅ¡kovės pateiktu planu nesutiko. Atsakovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, jog teismas nepagrįstai jiems perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

26. Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ teisminę praktikÄ orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami, svarbiÄ reikÅ¡mę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, teisminių ginčų dėl Å¡ios tvarkos nebuvo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovėjimo vietų ir kt.) keitimÄ .

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas – Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumÄ konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija.

Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13, 17 straipsniai).

27. IeÅ¡kovė pateikė faktinės naudojimosi tvarkos įrodymus (apraÅ¡yti pirmosios instancijos teiusmo sprendimo 17 ir 18 punktuose): liudytojų parodymai, 1995 m. namų valdos sklypo planas, nuotraukos (ieÅ¡kinio zip. Priedas Nr.1, 2021-02-17 IeÅ¡kinys.pdf 49 – 56 lapai), iÅ¡ kurių matyti, kad viena sklypo dalis naudojama intensyviau, kita – mažiau ir kuriose pavaizduotos sklypo dalis ribojančios kliÅ«tys. IeÅ¡kovės siÅ«lomas naudojimosi tvarkos projektas atitinka įstatymų reikalavimus, imperatyvius nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ atsižvelgti į nusistovėjusiÄ faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kaip vienÄ iÅ¡ kasacinio teismo praktikoje nurodytų naudojimosi žemės sklypu nustatymo kriterijų.

28. Apeliantai, nesutikdami su teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovės pateiktas projektas atitinka teismų praktikoje suformuotus naudojimosi turtu tvarkos nustatymo kriterijus, kito projekto nepateikė. Taigi apeliantai iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir bÅ«tų kitaip įvertinti Å¡alių pateikti įrodymai, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau neatsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovės projektas užtikrina bendraturčiams patogų naudojimÄ si nekilnojamuoju turtu, priėjimÄ prie nuosavybės teise valdomų statinių, o atsakovai savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tik tuo, kad jie norėtų žemės naudojimosi sÄ lygų, atitinkančių jų subjektyvius norus.

29. Pažymėtina, jog vandentiekį ir kanalizacijÄ Ä¯ ieÅ¡kovei priklausančiÄ namo dalį įsivedė ieÅ¡kovė (jai iÅ¡duotos UAB „Vilniaus vandenys“ 1998-11-26 Nr. 98/680 techninės sÄ lygos (ieÅ¡kinio zip. Priedas Nr. 1, 2021-02-17 IeÅ¡kinys.pdf 24 lapas)), todėl atsakovų interesas gauti priėjimÄ prie Å¡ių komunikacijų pagrįstai nėra ginamas. IeÅ¡kovės savavaliÅ¡kai pastatyti pastatai yra ieÅ¡kovei paskirtoje naudotis žemė sklypo dalyje, tad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui įtakos nedaro, o Å¡ių pastatų likimas – ne Å¡ios bylos dalykas.

Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , ne perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovams, o Å¡iems įrodymų nepateikus, iÅ¡sprendė bylÄ ieÅ¡kovės naudai. Teismas iÅ¡analizavo ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus ir nustatęs, kad jie patvirtina ieÅ¡kovės pozicijos teisingumÄ , patenkino ieÅ¡kinį, konstatuodamas, kad atsakovai ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nenuginčijo. Toks sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pirmosios instancijos teismas CPK 178 straipsnio nuostatas pritaikė teisingai.

Sprendimas taip pat yra tinkamai motyvuotas ir priimtas, nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

30. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Dėl to panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Byla išspręsta ne apeliantų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 1 500 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti jai iš atsakovų. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos lygiomis dalimis, po 750 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo (CPK 93, 98, 302 straipsniai). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-30 sprendimÄ . Priteisti ieÅ¡kovei I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas lygiomis dalimis, po 750 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos Teisėjai Visvaldas KazakiÅ«nas Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė