56ea9915-758e-496f-8f3a-36b8f366f8bd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Adm Administracinė byla Nr. I-2815-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01032-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1; 2.3; 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas V. S. su skundu (b. l. 1–17) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 27  000  Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. Skunde paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. birželio  9  d. Vilniaus PN neteisėtai apribojo jo teises, nes buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamosios patalpos plotas, kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Leistina minimali gyvenamojo ploto norma buvo virÅ¡yta daug kartų. Baldai ir sanitarinis mazgas užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros ploto. Dėl to pareiÅ¡kėjas negalėjo ramiai pailsėti, iÅ¡simiegoti.

Vilniaus PN korpuse gyvenamose patalpose kaliniams neužtikrinama galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, skirtu iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ . Tokiu bÅ«du yra neužtikrinamas kalinių saugumas. 2.2. Pažymi, kad Vilniaus PN nebuvo pakankamai užtikrinamas nuteistųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, teisė į kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginius. PareiÅ¡kėjas negalėjo tinkamai pasivaikščioti lauke, pakankamai sportuoti, dirbti.

Jam nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, kadangi klozetas yra atskirtas tik sienele, todėl patyrė orumo pažeminimÄ , pakankamai gilius dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , jautė diskomfortÄ . Vilniaus PN dažnai nebÅ«davo Å¡ilto (karÅ¡to) vandens, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, maudymuisi paskirtas Å¡eÅ¡tadienis, kai vienu metu maudėsi kalinamieji. DuÅ¡o patalpos neÅ¡varios, praustuvai sudaužyti.

Patalpose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių. Vilniaus PN administracija nevykdė jokios deratizacijos ir dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai arba buvo atliekama tik po daugkartinių praÅ¡ymų. Po procedÅ«ros kaliniai bÅ«davo suleidžiami į kameras, neiÅ¡vėdinus patalpų. 2.3. Nurodo, kad bÅ«damas Vilniaus PN, turėjo teisę į pasivaikščiojimÄ kiemelyje, į kurį vienu metu pasivaikščioti iÅ¡eidavo apie 300 žmonių, todėl trÅ«ko vietos, pasivaikščiojimai truko trumpai (ne 8 val.), kas neatitinka Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ praktikos.

Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirų, peleninių, todėl juose mėtydavosi Å¡iukÅ¡lės, suoliukai sulaužyti, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, jie nebuvo valomi, laistomi, kad nedulkėtų. Sveikatai pavojingo asbesto buvo sienose, kanalizacijoje. Asbestas žalojo pareiÅ¡kėjo sveikatÄ . 2.4. Atkreipia dėmesį tai, kad Vilniaus PN kambariuose ventiliacijos nėra, vėdinama tik per langÄ , yra drėgna ir tamsu. Ä® patalpas nepatekdavo pakankamai Å¡varaus oro, nebuvo užtikrintas pakankamas oro judėjimo kiekis.

Čiužiniai supuvę, užsiveisė parazitų, metalinės lovos surÅ«diję nuo drėgmės. Kambariuose vidutinis drėgnumas virÅ¡ija 70 proc. Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, nuo dirbtinio apÅ¡vietimo skaudėjo akis, galvÄ . ŽiemÄ kameros nebuvo pakankamai Å¡ildomos, vasarÄ oro temperatÅ«ra virÅ¡ydavo leistinas normas. Gyvenamosios patalpos buvo nesuremontuotos, lubos ir sienos pasidengę pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjui nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatÅ«ra.

Vilniaus PN iÅ¡duodavo vienÄ paklodę, užvalkalÄ pagalvei, tačiau neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių (vėliau iÅ¡duodavo tik virtuvinį rankÅ¡luostį). Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės ant metalinių lovų čiužiniai rÅ«dydavo, pÅ«davo. PareiÅ¡kėjas buvo priverstas pats skalbti rÅ«bus, kadangi iÅ¡plautus rÅ«bus grÄ Å¾indavo suplėšytus, o jiems džiovinti sÄ lygų nebuvo. Maistas nebuvo skanus, davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, maistas nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio.

Vilniaus PN neužtikrintos tinkamos sÄ lygos pavalgyti, nes valgykloje antisanitarinės sÄ lygos (laksto žiurkės, kiti parazitai, dažnai maistas dalinamas be higieninių pirÅ¡tinių). Kol per langelį visiems padalindavo maistÄ , jis atÅ¡aldavo. Taip pat teigia, kad Vilniaus PN jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su gyvenimo drauge. 2.5. Tokios pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos sukėlė jam fizinius skausmus, psichologinius iÅ¡gyvenimus. Jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, jis patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 27 000 Eur. II 1. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 22–32) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir praÅ¡o skundÄ atmesti, nes visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos vien abstrakčiais teiginiais.

2. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 22–32) pateikė informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ Vilniaus PN nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. birželio 9 d., savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. Pažymi, kad karantino patalpos dienos metu nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje, kaip ir bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Visose gyvenamosiose patalpose, kur gyveno pareiÅ¡kėjas, vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Akcentuoja, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena, atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. 2.2.

Pažymi, kad kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė – poilsio kambarys. Dienotvarkėje nustatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. 2.3.

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra užfiksuoti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, socialinę reabilitacijÄ ir pan. PareiÅ¡kėjas nuo atvykimo į Vilniaus PN dalyvavo Adaptacijos, Nuteistojo pataisos, Įžanginės grupės socialinės reabilitacijos programose. 2.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas nė karto nebuvo perkeltas į drausmės grupės gyvenamÄ sias patalpas ar kamerų tipo patalpas. Tuo tarpu, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose iÅ¡kvietimo sistemų įrengimas nenumatytas. 2.5.

Nurodo, jog pasivaikščiojimų kiemas yra erdvus, kieme įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius nuteistiesiems. Darbo, gyvenamÄ sias (miegamÄ sias) ir pasivaikščiojimo vietas yra nustatyta pareiga tvarkyti ir prižiÅ«rėti nuteistiesiems. PareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiais teiginiais nurodo buvusius higienos reikalavimų trÅ«kumus, tačiau nedetalizuoja, kuriose konkrečiose patalpose jie galimai buvo. Be to, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl higienos normų pažeidimo. 2.6.

Dėl sanitarinių mazgų įrengimo, paaiškina, kad kiekviename pastato aukšte įrengta po du sanitarinius mazgus, kuriuose yra po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas, ir tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Dėl dušų įrengimo galimų trūkumų pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti pertvaras dušinėse. Nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi dušu grafikas. 2.7.

PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus PN nuteistųjų maitinimo paslaugÄ teikia UAB „Pontem“ pagal teisės aktų reikalavimus. Vilniaus PN ir UAB „Dezinfa“ pasirašė paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias UAB „Dezinfa“ įsipareigoja vykdyti vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (dezinfekcijÄ ), Å¡i kontrolė nuolatos yra vykdoma, taip pat ir valgykloje. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamo maitinimo ir kenkėjų į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė. 2.8. Pažymi, kad suteikti papildomus ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus nuteistiesiems yra iÅ¡skirtinai pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no teisė, bet ne pareiga.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, k o n s t a t u o j a :

1. Byloje ginčas kilo dėl 27 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. birželio 9 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Vilniaus PN, atlyginimo.

2. PareiÅ¡kėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normÄ pataisos įstaigose nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Minėtos Taisyklių nuostatos neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1351–624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A702–756/2017).

Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis (b. l. 40–42) nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN, jis buvo patalpintas į karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 108, kurios plotas 14,39 kv. m ir kurioje įrengtos dvi dviaukÅ¡tės lovos (4  miegamos vietos). Vadinasi vienam nuteistajam teko apie 3,6 kv. m plotas, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyveno I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose:

Nr. 4-301 (ketvirtojo nuteistųjų būrio 301 gyvenamoji patalpa, kurios plotas 35,26 kv. m ir įrengta 11 miegamų vietų, taigi vienam nuteistajam tenka apie 3,21 kv. m ploto) ir Nr. 8-310 (aštuntojo nuteistųjų būrio 310 gyvenamoji patalpa, kurios plotas 16,75 kv. m ir įrengta 5 miegamos vietos, taigi vienam nuteistajam tenka apie 3,21 kv. m ploto). Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui būnant nurodytose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimai nebuvo pažeisti.

Be to, pareiÅ¡kėjas visÄ dienÄ galėjo laisvai judėti savo lokaliniame sektoriuje ir pataisos namų teritorijoje bei užsiimti leistina veikla. Aktualioje nagrinėjamai bylai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatytas ploto trÅ«kumas negali bÅ«ti pripažįstamas sukėlęs kalinamam asmeniui tokias kančias, kurios bÅ«tų nežmoniÅ¡kos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį tuo atveju, kai ploto trÅ«kumas gali bÅ«ti kompensuojamas kalinamam asmeniui suteikiamomis kitomis teisėmis, leidžiančiomis asmeniui bÅ«ti ne tik kalinimo patalpoje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98); 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ byloje Ž. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34096/02)).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė kalėti tinkamomis ploto sÄ lygomis nei bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, nei karantino gyvenamojoje patalpoje nebuvo pažeista.

3. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga, higiena ir kt. Å iuos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentuoja nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Teigia, kad kamerose drėgna, čiužiniai netinkamos bÅ«klės, netinkamas (nepakankamas) vėdinimas, temperatÅ«ra, yra pelėsio, vietomis pažeistos sienos, todėl byra tinkas. Pagal HN 134:2015 17 punktÄ laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Tos pačios higienos normos 16 punkte nustatyta, kad santykinė oro drėgmės rodikliai, nepriklausomai nuo metų laiko, turėtų bÅ«tų nuo 35 iki 65 proc.

HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). PareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai nurodo buvusius higienos reikalavimų trÅ«kumus, tačiau nedetalizuoja kuriose konkrečiai patalpose jie galimai buvo, be to, iÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų, patalynės higienos ir kitų skunde nurodomų pažeidimų.

Be to, pareiÅ¡kėjo skunde nurodomas „vėdinimas tik per langus“ atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Vilniaus PN ir UAB „Dezinfa“ pasirašė paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias UAB „Dezinfa“ nuolat vykdo vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (dezinfekcijÄ ) (b. l. 56–58). Todėl nėra pagrindo konstatuoti higienos normų pažeidimo.

4. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 13.10 ir 16.11 punkte nustatyta, kad drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas paaiškino, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau pareiškėjas tokio tipo patalpose laikomas nebuvo, o bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose iškvietimo sistemų įrengimas nenumatytas.

PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kurioje konkrečiai patalpoje neveikė iÅ¡kvietimo mygtukas ir kokiu aspektu jam tai sukėlė žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus iÅ¡kvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl signalizacijos mygtuko iÅ¡kvietimo neužtikrinimo vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas, tualetuose klozetai yra įleisti į grindis ir nuo kitų šalia esančių kabinų atskirti sienele. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 įsakymu Nr. 1R-139 (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija) (toliau – ir Normos), nustatyta, kad 1 klozetas arba unitazas skiriamas 12 asmenų, 1 pisuaras taip pat skiriamas 12 asmenų. Iš teismui pateiktų Vilniaus PN pastato trečiojo aukšto eksplikacijų (b. l. 41–42) ir fotonuotraukų (b. l.

84) matyti, kad trečiajame aukšte I-ajame ir II-ajame gyvenamuosiuose korpusuose yra apgyvendinti po du nuteistųjų būrius, t. y. 4-asis ir 5-asis būriai bei 8-asis ir 9-asis (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). Kiekviename korpuso aukšte yra po du sanitarinius mazgus, t. y. dvi tualetų (bendrojo naudojimo) patalpos, kuriose įrengtos penkios tualetų vietos – klozetai įleisti į grindis. Atsakovės atstovas neginčija aplinkybės, kad klozetai yra įleisti į grindis, nurodydamas, kad toks įrengimas atitinka visus teisės aktų reikalavimus.

Teismo vertinimu, Vilniaus PN nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių tualetų įrengimÄ , nes teisės aktai nenustato reikalavimo, kad turi bÅ«ti įrengtos vien sėdimos tualeto vietos (unitazai). Kita vertus, Normose nustatyta galimybė įrengti klozetÄ (tualeto vietÄ su kanalizacijos įrenginiu) arba unitazÄ , todėl Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad galėjo bÅ«ti įrengti ir įleistiniai klozetai. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kaip konkrečiai jam pasireiÅ¡kė žala dėl sėdimų unitazų neįrengimo.

Teismas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė ir privatumo pažeidimo, nes tualetų vietos viena nuo kitos yra atskirtos sienelėmis ir turi duris (b. l. 84), o tai užtikrina galimybę privačiai pasinaudoti tualetu.

6. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad duÅ¡o patalpose nebuvo pertvarų, tokiu bÅ«du nebuvo užtikrintas jo privatumas. Be to, nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. IÅ¡ byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad vietos duÅ¡uose atskirtos pertvaromis (b. l. 59–61), todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.

7. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bausmę atliko sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje, nes gyvenamuosiuose pastatuose yra asbesto. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ , nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kur konkrečiai yra draudžiamų asbesto medžiagų, tuo tarpu, atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad asbesto Vilniaus PN pastatų konstrukcijose nėra, teismas nenustatė jo buvimo ir iÅ¡ į bylÄ pateiktų nuotraukų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN pastatų konstrukcijose yra asbesto, kuris kėlė pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai.

8. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su gyvenimo drauge. 8.1. Papildomų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų suteikimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), kurio 94 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka bÅ«dami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryÅ¡iams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no nutarimu gali bÅ«ti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.

IÅ¡ paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad BVK 94 straipsnio 7 dalies nuostatoje yra įtvirtinta pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no teisė, o ne pareiga nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka bÅ«dami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryÅ¡iams palaikyti suteikti papildomus trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus. 8.2. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paprastosios grupės nuteistuoju ir turėjo teisę per du mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ su gyvenimo drauge (BVK 73 str. 1 d. 2 p.).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo Nuteistojo pasimatymų ir gautų siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda apskaitos kortelės (b. l. 54–55) matyti, kad jis nesinaudojo ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų teise. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, pareiÅ¡kėjas dėl pasimatymų suteikimo į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN administracijos veiksmų Å¡iuo aspektu.

9. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Vilniaus PN nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, negalėjo tinkamai sportuoti, lankyti renginių. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje (b. l. 43–53) užfiksuoti duomenys ir faktai apie sudarytas programas, socialinę reabilitacijÄ ir pan. patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo atvykimo į Vilniaus PN dalyvavo Adaptacijos, Nuteistojo pataisos reabilitacijos programose.

Atsakovės atstovas pabrėžė, kad dalyvavimas tokiose programose remiasi savanoriÅ¡kumo principu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus PN yra sudarytos sÄ lygos sportuoti, nuteistieji turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius, žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ ir pan. Pažymėtina, kad skunde teismui pareiÅ¡kėjas taip pat nekonkretizavo, kokiuose renginiuose, socialinio užimtumo programose jis pageidavo dalyvauti, tačiau jam nebuvo suteikta tokia galimybė.

Vien pareiškėjo skundo abstrakčių argumentų teismui nepakanka konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl jie laikytini neįrodytais.

10. Dėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimų pasivaikščiojimų kiemeliais, iÅ¡ atsakovės atstovo į bylÄ pateiktų nuotraukų ir paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad I-ojo ir II-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (4, 5, 8, 9 nuteistųjų bÅ«riai) įrengtas atskiras ir erdvus pasivaikščiojimų kiemas, kuriame įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius nuteistiesiems (b. l. 81–82). Pažymėtina, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.6 punktÄ nustatyta pareiga patiems nuteistiesiems tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu.

11. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi dėl netinkamo maitinimo. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 str. 4 d. nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai.

Å iÄ BVK nustatytÄ pareigÄ laisvės atėmimo įstaigos įgyvendina vadovaudamosi Fiziologinėmis mitybos normomis, Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117.

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, valgiaraščiai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 (toliau – 2014 m. kovo 28 d. Ä®sakymas) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-156 (toliau – 2015 m. balandžio 16 d. Ä®sakymas), keičiančiu 2014 m. kovo 28 d. Ä®sakymÄ . Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Pagal Taisyklių 14 punktÄ maistas virtuvėje turi bÅ«ti gaminamas 3 ar 4 kartus per parÄ pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu (2015 m. kovo 3 d.

įsakymo Nr. V-100 redakcija), suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį nepilnamečiams, ValgiaraÅ¡tį nėščioms moterims, ValgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams), ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptÅ«ras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Taisyklių 20 p. įtvirtina, kad iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis Å¡ios įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama. Byloje nustatyta, kad maitinimo paslaugas Vilniaus PN teikia UAB „Pontem“ (b. l. 68–74), pareiÅ¡kėjas yra maitinamas pagal nedirbančiųjų vyrų valgiaraÅ¡tį. Be to, atsakovė nurodė, kad pagamintas maistas nuteistiesiems iÅ¡duodamas pagal svorį ir tik po juslinio maisto patikrinimo. Be to, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ su nusiskundimais dėl maitinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ bei Vilniaus PN pateiktus paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, vertina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo maisto tiekimo yra nepagrįsti.

12. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl rÅ«bų džiovinimo sÄ lygų nebuvimo ir skunde minimo akių skausmo yra deklaratyvÅ«s, nepagristi įrodymais, be to, su atitinkamais praÅ¡ymais bei nusiskundimais pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė. Todėl tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Kaip minėta, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN, o Å¡iuo atveju nustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, nurodo, jog kitų sÄ lygų, bÅ«tinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma žala turi bÅ«ti nustatytos visos trys kumuliatyvios sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A-858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A-130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A-315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.

14. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo V. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis