56e84a02-a1b6-4d38-b03e-e421ba34afb6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-733-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26237-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; 2.3.4.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Å ulcas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1687-869/2022 pagal ieÅ¡kovės T.

P. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų. IÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės T. P. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų.

IÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečių vaikų T. J. P. ir P. M. P. gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove; nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, numatanti, jog atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį po 4 valandas nuo 11 val. iki 17 val., su vaikais susitikdamas jų gyvenamosios vietos aplinkoje arba neutralioje aplinkoje, arba kitoje Å¡alių suderintoje vietoje, susitikimuose kartu dalyvaujant vaikų motinai; iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų naudai priteistas laikinas iÅ¡laikymas po 178 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

3. Atsakovas 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti teismo nustatytÄ nepilnamečių vaikų laikinÄ bendravimo su tėvu tvarkÄ , numatant, jog atsakovas 2021 m. gruodžio 26 d. praleidžia laikÄ su vaikais, pasiimdamas vaikus nuo 9.00 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikus ieÅ¡kovei iki 19 val. jų gyvenamoje vietoje; 2022 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 2 d. praleidžia laikÄ su vaikais, pasiimdamas vaikus 2022 m. sausio 1 d. nuo 12.00 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikus ieÅ¡kovei iki 2022 m. sausio 2 d. 19.00 val. jų gyvenamoje vietoje; po 2022 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 2 d. savaitgalio, toliau atsakovas praleidžia su vaikais kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikus Å¡eÅ¡tadienį nuo 11.00 val. iÅ¡ vaikų jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikus ieÅ¡kovei sekmadienį iki 19.00 val.

į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nurodė, kad vaikai labai svarbÅ«s, juos sieja Å¡ilti ir draugiÅ¡ki santykiai. IeÅ¡kovei inicijavus ikiteisminį tyrimÄ atsakovo atžvilgiu ir neleidus jam bendrauti su vaikais, tai turėjo neigiamos įtakos tiek vaikams, tiek atsakovui. IeÅ¡kovė nuteikinėja vaikus prieÅ¡ jį, pasakoja vaikams nebÅ«tus dalykus. Atsakovas kiekvienÄ kartÄ nuvykęs susitikti su vaikais bando atkurti prieÅ¡ tai buvusius santykius su vaikais, tačiau jis jaučia, kad vaikai ilgai bÅ«na įsitempę, susikaustę ir neatsipalaiduoja jų susitikimų metu, susitikimai gana trumpi.

KiekvienÄ kartÄ uždavus nors ir paprastÄ klausimÄ , vaikai, prieÅ¡ atsakydami, žvilgčioja į ieÅ¡kovę, nes ji dalyvauja visuose susitikimuose. Atsakovas norėtų pabendrauti, pabÅ«ti su vaikais vienas, nedalyvaujant vaikų mamai – ieÅ¡kovei. Atsakovas ir vaikai gyvena skirtinguose miestuose, juo skiria virÅ¡ 200 km., kelionė į vienÄ pusę trunka virÅ¡ 2 val. Teismo nutartimi patvirtinta laikina bendravimo su vaikais tvarka ne tik neatkurs atsakovo santykių su vaikais, bet gali dar ir turėti neigiamos įtakos vaikams ir jų interesams, pažeidžia Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

4. IeÅ¡kovė atsiliepime prašė atsakovo praÅ¡ymo pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkinti. Nurodė, kad teismas nutartimi jau yra nustatęs laikinÄ tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ . Atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau atsakovas galimybe nepasinaudojo, nutarties neskundė. Lapkričio-gruodžio mėnesiais atvykęs atsakovas nei karto neiÅ¡buvo su vaikais net 4 valandų, ne kartÄ neatvyko susitikti su vaikais nutartyje nurodytu laiku, todėl nėra suprantama, kokiu tikslu atsakovas siekia iÅ¡ esmės padidinti buvimo su vaikais laikÄ , kai teismo nustatyto laiko iÅ¡naudoja tik ½ dalį.

IeÅ¡kovė nenuteikinėja vaikų prieÅ¡ atsakovÄ , su vaikais ji bylos neaptarinėja. BÅ«tinybę vaikų motinai dalyvauti atsakovui bendraujant su vaikais nurodė kompetentingi specialistai. Byloje yra pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, kad vaikai Å¡iuo metu negali bendrauti su atsakovu vieni, juo labiau pasilikdami nakvynei. Atsakovas nesistengia atkurti ryÅ¡io su vaikais, toliau juos traumuoja, pažadėdamas atvykti juos aplankyti, tačiau nepranešęs neatvyksta, taip sukurdamas vaikams nepasitikėjimÄ atsakovu ir pasikartojantį nusivylimo tėvu jausmÄ .

Atsakovas, dar Å¡alims gyvenant santuokoje, su vaikais laikÄ leisdavo minimaliai ir tas laikas beveik visuomet bÅ«davo dalyvaujant ieÅ¡kovei.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) 2021 m. gruodžio 22 d. iÅ¡vadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog itin ribojant vaikų bendravimÄ su atsakovu, galima ir nesulaukti, kada vaikai paaugę patys pasisakys, jog nori daugiau laiko praleisti pas tėvÄ , nes tarp jų nebus emocinio ryÅ¡io arba jis bus labai silpnas. Siekiant sustiprinti susilpnėjusį tarpusavio ryšį, Skyriaus vertinimu, bÅ«tina palaikyti ir vystyti vaikų bei skyrium gyvenančio tėvo ryšį, keičiant nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ .

Skyriaus nuomone, atsakovo praÅ¡ymas dėl vaikų laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo atitinka Å¡alių vaikų interesus, įvertinant siekiamybę Å¡alių vaikams praleisti laikÄ savaitgaliais su abiem tėvais vienodai. Vis tik Skyriaus nuomone, tikslui pasiekti reikalinga psichologo rekomendacija arba numatomas pereinamasis laikotarpis, tam, kad bÅ«tų įvertinta, jog Å¡alių vaikai yra pasirengę betarpiÅ¡kai bendrauti su tėvu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi nutarė atsakovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti. 6.1.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, vadovaujantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, buvo siunčiamas prieÅ¡ingai Å¡aliai, sudarant galimybę pateikti prieÅ¡taravimus dėl praÅ¡ymo, todėl jo dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo/nustatymo 2021 metų Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu jau yra praradusi aktualumÄ . Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo praÅ¡ymas galimai buvo pateiktas dėl 2022 metų, o ne dėl 2021 metų sausio ir vėlesnių mėnesių, teismas vertino, kad Å¡ioje praÅ¡ymo dalyje yra padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida. 6.2.

Atsakovas prašė pakeisti 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡plečiant laikinÄ jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ . Nepilnamečiai vaikai, teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones – nustačius jų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, faktiÅ¡kai gyvena su motina. Byloje pateikta 2021 m. gegužės 24 d. psichologinė vaikų iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog T. yra papasakojęs, kad tėvas jį muÅ¡davo, mamai nesant namuose.

P. taip pat pasakė, jog yra patyręs tėvo fizinį smurtÄ . Byloje pateiktos rekomendacijos apie ieÅ¡kovės ar kitų trečiųjų asmenų dalyvavimo tėvo ir vaikų bendravime bÅ«tinumÄ . Atsakovas pasikeitusių aplinkybių Å¡iuo klausimu (iÅ¡nykusios bÅ«tinybės ieÅ¡kovei ar kitiems tretiesiems asmenims dalyvauti tėvo ir vaikų bendravime) neįrodinėjo, o pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ su vaikais matėsi vos kelis kartus ir su vaikais praleido trumpesnį laikÄ , nei numatyta minėtoje teismo nutartyje. 6.3.

Teismų praktika orientuota į stabilų vaikų bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Dėl Å¡ios priežasties, kiekvienas nustatytos vaikų bendravimo tvarkos pakeitimas turėtų bÅ«ti įvertintas ir pamatuotas. Atsižvelgiant į konkrečiÄ Å¡alių situacijÄ bei atsakovo ryšį su nepilnamečiais vaikais, teismas sprendė, jog vaikų ryÅ¡ys su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu turėtų bÅ«ti kuriamas ir stiprinamas palaipsniui plečiant bendravimÄ .

Teismas sprendė, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad situacija nuo teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pasikeitusi ir sudaro pagrindÄ laikinÄ atsakovo bendravimo tvarkÄ iÅ¡plėsti atsakovo siÅ«lomu bÅ«du. Bylos duomenimis, pagal 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ atsakovas neiÅ¡naudojo bendravimui su vaikais viso paskirto laiko. IÅ¡dėstytos aplinkybės nesudarė teismui pagrindo spręsti, jog Å¡alių nepilnamečiai vaikai yra pasiruošę betarpiÅ¡kai ir su nakvynėmis bendrauti su tėvu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atsakovas A. P. atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pakeisti A. P. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones tokiu bÅ«du: iki bus priimtas sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje, nustatyti nepilnamečių vaikų T. J. P. ir P. M. P. laikinÄ bendravimo tvarkÄ su tėvu atsakovu A.

P.: po 2022 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 2 d. savaitgalio, toliau atsakovas praleidžia su vaikais kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas vaikus Å¡eÅ¡tadienį nuo 11.00 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikus ieÅ¡kovei sekmadienį iki 19 val. jų gyvenamoje vietoje. Nurodė, kad: 7.1. LaikinÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ vykdo pagal turimas galimybes. Atsakovas ir jo vaikai gyvena skirtinguose miestuose, juo skiria virÅ¡ 200 km., tai yra kelionė į vienÄ pusę trunka virÅ¡ 2 val., todėl tokia teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka ne tik neatkuria atsakovo santykių su vaikais, bet gali turėti ir neigiamos įtakos vaikams ir jų interesams, pažeidžia Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus.

Tokio pobÅ«džio bendravimo tvarka sukuria itin daug nepagrįstų iÅ¡laidų, kurias atsakovas galėtų panaudoti vaikų iÅ¡laikymui. Skundžiama nutartis yra neteisėta, o atsakovo praÅ¡ymas, kaip geriausiai atitinkantis vaikų interesus, privalo bÅ«ti tenkintas. 7.2. Atsakovui turi bÅ«ti suteikta reali galimybė matytis su vaikais dažniau. Teismas iÅ¡ esmės sutinka, jog ,,vaikų ryÅ¡ys su skyriumi gyvenančiu vaiko tėvu turėtų bÅ«ti kuriamas ir stiprinamas palaipsniui plečiant bendravimÄ â€œ, tačiau atsisako tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ , kuriuo ir siekiama iÅ¡plėsti bendravimo apimtį. 7.3.

Skundžiama nutartis priimta tik formaliai įvertinus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ . IÅ¡vada sutinkama su atsakovo praÅ¡yme nurodoma tvarka. Joje konstatuota bÅ«tinybė stiprinti atsakovo bei jo vaikų ir taip ne tvarų ryšį. Skundžiama nutartimi nėra apsaugomi vaikų interesai, prieÅ¡ingai, užkertamas kelias tėvo (atsakovo) bei jo vaikų tamprių tarpusavio ryÅ¡ių atstatymui. Tik pakeitus atsakovo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones praÅ¡yme nurodyta tvarka egzistuoja reali galimybė, jog vaikai atsakovÄ savo gyvenime matys kaip tėvÄ , o ne asmenį, kuris iÅ¡ paskutinių galimybių bando užmegzti ryšį, kuris Å¡iuo metu yra itin trapus.

8. IeÅ¡kovė T. P. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad: 8.1. Teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi jau yra nustatęs atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ . Atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau atsakovas Å¡ia galimybe nepasinaudojo. Atsakovas taip pat neskundė nutarties, taip patvirtindamas, kad minėta nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atsakovui yra priimtina. 8.2.

Siekdamas pakeisti teismo nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovas turi pagrįsti, kas pasikeitė po minėtos nutarties, kuria buvo nustatytos praÅ¡omos keisti laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų kodėl turi bÅ«ti keičiama prieÅ¡ kiek daugiau kaip mėnesį nustatyta laikina bendravimo tvarka. Atsakovas neiÅ¡naudoja teismo nutartimi nustatyto laiko bendrauti su vaikais: nuo nutarties priėmimo iki 2022 m. sausio 31 d. atsakovas turėjo galimybę bendrauti su vaikais 48 val.

– 12 Å¡eÅ¡tadienių po 4 val., tačiau su vaikais bendravo tik 13,5 val. Atsakovas nei karto neiÅ¡buvo su vaikais net 4 valandų, kurias nutartimi nustatė teismas, ne kartÄ tiesiog neatvyko susitikti su vaikais nutartyje nurodytu laiku, nepranešė apie neatvykimÄ , todėl nėra suprantama, kokiu tikslu atsakovas siekia iÅ¡ esmės padidinti buvimo su vaikais laikÄ , kai jis iÅ¡naudoja tik apie ¼ teismo nustatyto laiko dalies. Tai paneigia atsakovo teiginius, kad teismas nutartimi neva užkirto jam keliÄ â€žegzistuoti vaikų gyvenime“ ar kad neva pažeidžiamas lygiateisiÅ¡kumo principas.

Atsakovo argumentas dėl didelių iÅ¡laidų atvykti susitikti su vaikais prieÅ¡tarauja paties atsakovo praÅ¡omai nustatyti bendravimo tvarkai – pagal atsakovo siÅ«lomÄ pakeitimÄ , jis turėtų atvykti į (duomenys neskelbtini) pas vaikus juos pasiimti, nusivežti juos į (duomenys neskelbtini) ir po to kitÄ dienÄ juos parvežti atgal į (duomenys neskelbtini) ir pačiam grįžti į (duomenys neskelbtini). Taigi, net bendraujant tokiu pačiu intensyvumu atsakovui reikėtų dvigubai daugiau lėšų, o iÅ¡naudojant ne 60 proc. priskirtų susitikimų su vaikais kartų, o 100 proc.

– iÅ¡laidos dar iÅ¡augtų. 8.3. IeÅ¡kovė su vaikais yra priversta visÄ dienÄ Å¡eÅ¡tadieniais laukti atsakovo, kuris arba visai nepraneÅ¡a, kad neatvyks, arba paskambina jau pasibaigus susitikimo valandoms. Vaikai jaučia neužtikrintumÄ , nežinomybę, norėtų tÄ Å¡eÅ¡tadienį, kurį atsakovas neatvyksta, su ieÅ¡kove turėti kokių nors veiklų, tačiau dėl nežinomybės atsakovas atvyks ar ne, nesiplanuoja. IeÅ¡kovė su vaikais lankosi pas psichologę L. B., kuri nurodė (2022 m. sausio 29 d. raÅ¡tas) rekomendacijas vaikams bendrauti su atsakovu:

a) artimiausius 6 mėnesius vaikų susitikimas su tėčiu turėtų vykti dalyvaujant mamai, vėliau spręsti pagal vaikų emocinę bÅ«senÄ ;

b) siekiant pagerinti vaikų emocinį saugumÄ , tėtis turėtų dvi dienas iki Å¡eÅ¡tadienio, kada paskirtas lankymosi laikas, praneÅ¡ti apie savo planus, įskaitant apytiksliai ir valandÄ , kada jis ketina atvykti. Atsakovas uždavinėja vaikams provokuojančius klausimus, kurie kelia vaikams neigiamas emocijas, pvz. klausia ar norite gyventi pas mane (duomenys neskelbtini), ar norite su manim iÅ¡vykti ir pan. TÄ patį daro atsakovo mama. Atsakovas 2021 m. gruodžio 12 d. melagingai pranešė policijai, kad ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje yra skriaudžiami vaikai. 8.4.

BÅ«tinybę vaikų motinai dalyvauti atsakovui bendraujant su vaikais nurodė kompetentingi specialistai. Psichologė iÅ¡vadoje nurodo, kad „atsižvelgiant į vaikų pasakojimÄ , kad jie buvo muÅ¡ami tėčio, yra svarbu užtikrinti vaikų teisę į saugumÄ , jų psichologinę ir fizinę gerovę“, taip pat yra didelė tikimybė, kad vaikas galėjo patirti seksualinį iÅ¡naudojimÄ . T. J. P. jį apklausiant ikiteisminiame tyrime yra ne kartÄ nurodęs, kad atsakovas jį mušė.

Vaikai negali būti su atsakovu vieni, nes nėra aišku, ar atsakovas nesmurtaus prieš vaikus. 8.5. Atsakovas išlaikymo vis dar neteikia, nesilaiko teismo nustatytos lankymo tvarkos. Atsakovas nuo 2021 m. balandžio vidurio iki 2021 m. rugsėjo nė karto neaplankė vaikų. Vaikai tiek emociškai, tiek fiziškai prisirišę prie motinos. Atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. (kai buvo priimta nutartis) atvyko tik 5 kartus ir su vaikais prabuvo po maždaug dvi valandas. Atsakovas ir anksčiau, t. y. dar iki ikiteisminio tyrimo, netinkamai ir neatsakingai rūpindavosi vaikais: palikdavo mažamečius vienus automobilyje, palikdavo mažamečius vienus užrakintus name, kai su ieškove sutardavo, kad trumpam juos pažiūrės, (duomenys neskelbtini) yra palikęs vienus vaikus lauke prie prekybos centro, kol pats tuo metu apsipirkinėjo. 8.6.

Atsakovas, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl vaikų pasiėmimo su nakvyne, nėra pateikęs įrodymų, kur vaikai gyventų, ar ta gyvenamoji vieta atitinka vaikų poreikius. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikta nuomonė dėl atsakovo praÅ¡ymo yra nekonkreti, prieÅ¡taringa. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir naujų įrodymų prijungimo 12. Nors ieÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nesuformulavo procesinio praÅ¡ymo prijungti prie atsiliepimo teikiamÄ Ä¯rodymÄ , tačiau prie atsiliepimo teikė 2022 m. sausio 29 d. psichologės L. B. iÅ¡vadÄ .

13. Atsakovas 2022 m. vasario 22 d. teikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus/praÅ¡ymÄ dėl įrodymų prijungimo, kuriuose prašė prie bylos prijungti įrodymus (SMS žinutė; video iÅ¡ ieÅ¡kovės namų, padarytas susitikimo metu su vaikais; 2022 m. vasario 9 d. atsakovo atstovo patikslintas praÅ¡ymas; VÅ¡Ä® „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atvejo vadybininko elektroninis laiÅ¡kas; 2021 m. rugsėjo 10 d. BÅ«sto sÄ lygų vertinimo aktas) bei nagrinėjant civilinę bylÄ atsižvelgti į raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

14. Teisme 2022 m. vasario 24 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai (dokumentas el. parašu pasirašytas 2022-02-24 01:07:41) (dokumento registracijos Nr. DOK-7347) bei prie jų teikiami įrodymai: vaizdo įrašo stop-kadro ir fotonuotraukų koliažas dėl kalėdinės eglutės; vaizdo įrašo stop-kadro ir fotonuotraukų koliažas dėl P. M. P.; 2020-09-27 pokalbio tarp ieškovės ir atsakovo įrašas ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; išrašas.

15. Pasisakant dėl atsakovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų (dokumento registracijos Nr. DOK-7138) pažymėtina, kad apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio (atskirojo) skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Å i nuostata yra specialioji bendros byloje dalyvaujančių asmenų teisės teikti teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atžvilgiu. CPK 323 straipsnyje nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ yra draudžiama (CPK 338 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto (atsakovo) apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais/praÅ¡ymu dėl įrodymų prijungimo, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, o terminas per kurį galima keisti (pildyti) atskirÄ jį skundÄ , Å¡io dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. RaÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais iÅ¡ esmės siekiama papildyti atsakovo atskirojo skundo argumentacijÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai teikti 2022 m. vasario 22 d. 16:30:56, taigi iÅ¡ esmės likus darbo dienai iki paskirto atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios 2022 m. vasario 24 d. 08:30 val.

Atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡siųstas 2022 m. vasario 7 d. Todėl toks raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų teikimas taip pat neatitinka CPK 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į aptartÄ CPK 323 straipsnyje nurodytÄ draudimÄ , apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisako prijungti prie bylos medžiagos ir juos vertinti (CPK 338 straipsnis).

17. Teismui dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nepriėmus atsakovo teiktų rašytinių paaiškinimų (dokumento registracijos Nr. DOK-7138), taip pat nėra pagrindo priimti ir ieškovės teiktų rašytinių paaiškinimų (dokumento registracijos Nr. DOK-7347), kuriais yra pasisakoma dėl atsakovo teiktų rašytinių paaiškinimų.

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos (CPK 338 straipsnis).

19. Pasisakant dėl procesinio prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinėje instancijoje pažymėtina, kad:

i) CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas; ii) įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.

20. Ä®vertinant tai, kad byloje sprendžiamas klausimas siejamas ir su nepilnamečių vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismas priima ieÅ¡kovės teiktÄ 2022 m. sausio 29 d. psichologės informacijÄ â€“ rekomendacijas bei atsakovo teiktÄ 2021 m. rugsėjo 10 d. BÅ«sto sÄ lygų vertinimo aktÄ , patikslintÄ praÅ¡ymÄ pateikti Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktÄ ar kitÄ dokumentÄ , kuriuo buvo įvertintos nepilnamečiams vaikams T. J. ir P. M. P. skirtos gyventi patalpos, kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai, elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ su VÅ¡Ä® „SOS kaimas“. Pasisakant dėl kitų atsakovo teiktų įrodymų pažymėtina, kad:

i) NVSC žinutė apie turėtÄ sÄ lytį 2022 m. sausio 19 d. su COVID-19 sergančiuoju apskritai siejama su įvykiu, kuris jau vyko po nutarties priėmimo; ii) esanti bylos medžiaga patvirtina konfliktiÅ¡kus ginčo Å¡alių santykius, o atsakovo praÅ¡omas prijungti video iÅ¡ ieÅ¡kovės namų, padarytas susitikimo metu su vaikais, yra neinformatyvus sprendžiamo klausimo kontekste, todėl minėti įrodymai neprijungtini prie bylos medžiagos.

21. IeÅ¡kovė kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (dokumento registracijos Nr. DOK-7347) teikė vaizdo įraÅ¡o stop-kadro ir fotonuotraukų koliaÅ¾Ä dėl kalėdinės eglutės; vaizdo įraÅ¡o stop-kadro ir fotonuotraukų koliaÅ¾Ä dėl P. M. P.; 2020 m. rugsėjo 27 d. pokalbio tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo įraÅ¡Ä ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ; iÅ¡raÅ¡Ä . Kadangi teismas dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių nepriėmė atsakovo vaizdo įraÅ¡o, taip pat nėra pagrindo prijungti ir ieÅ¡kovės teiktų Å¡io vaizdo įraÅ¡o stop-kadrų ir fotonuotraukų koliažo. Jau minėta, kad bylos medžiaga patvirtina ginčo Å¡alių konfliktinius santykius, todėl nėra pagrindo prijunti 2020 m. rugsėjo 27 d. pokalbio tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo įraÅ¡o ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, taip pat pažymėtina, kad pats pokalbis fiksuotas dar apskritai iki santuokos nutraukimo bylos iniciavimo.

22. Teismas prijungė atsakovo teiktÄ bÅ«sto sÄ lygų vertinimÄ , kuris siejamas su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl prie bylos medžiagos prijungtinas ieÅ¡kovės teiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as, kuris siejamas su nurodytu butu (tokiÄ informacija teismas taip pat gali patikrinti naudodamasis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis)). Dėl atskirojo skundo argumentų 23. Apeliantas (atsakovas) atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas praÅ¡ymas pakeisti bendravimo su vaikais tvarkÄ . Nurodo, jog teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus, nepagrįstai didina apelianto iÅ¡laidas, trukdo sukurti ryšį su vaikais, todėl atsakovas siekia iÅ¡plėsti bendravimo su vaikais apimtį.

24. Å eimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios CPK normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ bÅ«tent Å¡eimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos specialiai Å¡eimos teisinių santykių byloms numatytos laikinosios apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, jei nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Å ių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

25. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

26. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų pažymėtina: 26.1. Pirma, aptariamu atveju spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pakeitimo, t. y.

a) teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų nustatyta ir laikina bendravimo tvarka;

b) minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, dėl jos nebuvo teikta atskirųjų skundų; c) 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovas teikė praÅ¡ymÄ , nurodydamas, jog turi bÅ«ti pakeistos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais, nes prieÅ¡ingu atveju atsakovo emocinis ryÅ¡is su vaikais nebus atkurtas ir sustiprintas ir bus pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. 26.2. Antra, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobÅ«džio situacijos sureguliavimas, ja užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Pareiga įrodyti pasikeitusias aplinkybes tenka asmeniui, pateikusiam praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 12, 178 straipsniai). 26.3.

Trečia, atsakovas siekia pakeisti teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , tačiau:

i) reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaikais tvarka neatitiktų jo ar vaikų interesų; ii) nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas realizuotų ir tÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , kuri Å¡iuo metu yra nustatyta teismo nutartimi; iii) Å¡iuo metu pagal nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį po 4 val. nuo 11 iki 17 val. susitikime dalyvaujant jų motinai.

Atsakovas siekia su vaikais bendrauti pasiimdamas juos kas antrÄ savaitgalį Å¡eÅ¡tadienį 11 val. ir vaikus grÄ Å¾indamas sekmadienį iki 19 val., t. y. siekia, kad bendraujant su vaikais nedalyvautų ieÅ¡kovė (motina), siekia, kad vaikai kartu su juo praleistų ir nakvynę, tačiau įrodymų apie tai, kad vaikai (gim. 2015 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d.) jau iÅ¡ tiesų galėtų pagal jų bÅ«senÄ likti nakčiai su atsakovu be motinos nepateikia; iv) nors ir turi bÅ«ti siekiama kuo labiau plėtoti atsakovo ryšį su vaikais, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų apie tai, kad vaikai jau yra pasiruošę dar labiau iÅ¡plėsti bendravimÄ su atsakovu.

27. Ketvirta, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. iÅ¡vadoje Nr. 6SD-9764 nurodyta, kad <...> i) atsakovas tam tikra laikÄ negalėjo bendrauti su vaikais, todėl jie nuo jo atitolę; ii) bÅ«tina palaikyti ir vystyti vaikų bei skyrium gyvenančio tėvo ryšį, keičiant nustatytÄ laikinÄ jų bendravimo tvarkÄ ; iii) nei byloje, nei skyriuje nėra duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti, ar Å¡alių vaikai yra pasirengę bendrauti su atsakovu, nedalyvaujant ieÅ¡kovei ar tretiesiems asmenims. Duomenų, jog vaikai nėra pasirengę bendrauti su tėvu tiesiogiai, taip pat nėra <...> iv) <...> vis tik manytina, kad Å¡iam tikslui pasiekti reikalinga psichologo rekomendacija arba numatomas pereinamasis laikotarpis, tam, kad bÅ«tų įvertinta, jog Å¡alių vaikai yra pasirengę betarpiÅ¡kai bendrauti su tėvu. Å iuo aspektu pažymėtina, kad:

a) atsakovas papildomų įrodymų, kurie patvirtintų vaikų pasirengimÄ bendrauti su tėvu, tarp jų nedalyvaujant motinai, su nakvyne, nepateikė;

b) ieÅ¡kovės prie atsiliepimo teiktoje 2022 m. sausio 29 d. informacijoje, kuriÄ pasirašė psichologė, nurodytos rekomendacijos apie tai, kad susitikimai turi vykti dalyvaujant mamai, kad atsakovas iÅ¡ anksto turi informuoti apie savo planus, kurie siejami su ketinimu atvykti.

28. Penkta, iÅ¡nagrinėjus bylos duomenis pažymėtina, kad, viena vertus, turi bÅ«ti siekiama iÅ¡laikyti kuo glaudesnį nepilnamečių vaikų ir skyrium nuo jų gyvenančio tėvo (atsakovo) tarpusavio ryšį ir taip užtikrinti nepilnamečių vaikų interesÄ bendrauti su tėvu, tiek atsakovo teisę bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Kita vertus, turi bÅ«ti atsižvelgta, kad abu atsakovo vaikai yra nedidelio amžiaus, o tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas pastovumo, saugumo jausmas. Akcentuotina, jog stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. And S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. V. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994).

29. Å eÅ¡ta, teismas sprendžia klausimÄ tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)keitimo. Å ioje bylos stadijoje byla nėra nagrinėjama iÅ¡ esmės, o teismas neturi galimybės visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų visapusiÅ¡kai pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal teiktus įrodymus nėra pagrindo keisti Å¡iuo metu galiojančiÄ 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytÄ laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ . Atsakovas, siekdamas sukurti glaudesnį ryšį su vaikais ir įgyvendinti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus, turėtų stengtis vykdyti Å¡iuo metu galiojančiÄ 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytÄ laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , užtikrinti pastovų ir nuolatinį bendravimÄ su vaikais, o nesant galimybei atvykti į susitikimÄ , vaikus informuoti iÅ¡ anksto, taip sukuriant jiems saugiÄ ir emociÅ¡kai stabiliÄ aplinkÄ .

31. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, todėl įvertinus Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , byloje pateiktÄ iÅ¡vadÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagÄ ir pagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ pakeisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ .

32. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ motyvai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Irmantas Å ulcas