Legislator Case Law & Legislation
56e83bf2-da2d-467a-85dc-f0c6794101e9 AI generated

56e83bf2-da2d-467a-85dc-f0c6794101e9 · Kauno apygardos teismas

Case Number 56e83bf2-da2d-467a-85dc-f0c6794101e9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 13 nutarimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui, ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkinti;

Legislator headnote

AI generated

56e83bf2-da2d-467a-85dc-f0c6794101e9 · Kauno apygardos teismas: Priteisė ieÅ¡kovui K. S. iÅ¡ atsakovo UAB „Baltkomeda“ 990 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį dalyje dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 13 nutarimo pripažinimo negaliojančiu atmetė suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo UAB „Baltkomeda“ 16,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ir 1 049,00 Lt žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-382-413/2012Pirmosios instancijos teismo teisėja Lidija Deksnienė;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 7.1; 11.9.10.8; 11.9.13; 14.7; 15.3.2;18.2.2;18.3; 121.14.; 121.18.;121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.

S. ir atsakovo UAB „Baltkomeda“ apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-20-722/2011 pagal ieÅ¡kovo K. S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Baltkomeda“ dėl akcininkų susirinkimo nutarimo, darbo sutarties sudarymo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtais, grÄ Å¾inimo į darbÄ ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas K.

S. ir atsakovo UAB „Baltkomeda“ direktorė O. S. yra sutuoktiniai, turintys po 50 procentų bendrovės „Baltkomeda“ akcijų. 2004 m. vasario 20 d. įsakymu ieÅ¡kovas paskirtas eiti bendrovės direktoriaus (vadovo) pareigas. Dėl nusikalstamos veikos ieÅ¡kovas 2009 m. balandžio 24 d. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir iki 2009 m. rugsėjo 9 d. buvo laikinai nedarbingas. 2009 m. rugsėjo 9 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 4813 ieÅ¡kovui nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. 2009 m. rugsėjo 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu (protokolu) Nr. 13 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ įmonės vadovo pareigų ir UAB „Baltkomeda“ direktore paskirta O.

S.. 2009 m. rugsėjo 21 d. su ieÅ¡kovu sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 2A, kuria K. S. paskirtas eiti UAB „Baltkomeda“ direktoriaus pavaduotojo pareigas. Už neteisėtÄ Ä¯monės turto pasisavinimÄ bendrovės direktorės O. S. 2010 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 281 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ užimamų direktoriaus pavaduotojo pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktų reikalavimus.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas Nr. 13 yra neteisėtas, kadangi susirinkime jis nedalyvavo, susirinkimo protokolo nepasirašė, paraÅ¡as ant protokolo yra suklastotas.

Dėl 2009 m. balandžio 24 d. patirtos sunkios traumos jis neteko 70 proc. darbingumo, vartojo gydytojo paskirtus psichikÄ veikiančius vaistus, todėl pasiraÅ¡ydamas 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutartį Nr. 2A, kuria buvo paskirtas įmonės direktoriaus pavaduotoju, negalėjo suprasti savų veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl ko Å¡i sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu. Atsakovo nurodomo turto (kompiuterio ir maitinimo Å¡altinio), dėl kurio vagystės jis ginčijamu 2010 m. vasario 8 d.

įsakymu Nr. 281 atleistas iÅ¡ užimamų pareigų, ieÅ¡kovas nepasisavino, kadangi atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ jis laikė save įmonės direktoriumi, bet ne direktoriaus pavaduotoju, kompiuteris jam buvo reikalingas darbui namuose, nes reikėjo skubiai (po darbo) derinti pirkimo-pardavimo klausimus su eile užsakovų, be to, sužinojęs apie suklastotÄ 2009 m. rugsėjo 21 d. akcininkų susirikimo protokolÄ , dėl ko atsirado pagrindas nepasitikėti savo sutuoktinės O. S. veiksmais, paimtus daiktus jis savanoriÅ¡kai grÄ Å¾ino ne atsakovui, bet policijos komisariatui.

Apie tai, kad jis neteisėtai atleistas iÅ¡ įmonės direktoriaus pareigų, sužinojo 2010 m. sausio 22 d., gavęs iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenis apie pasikeitusius bendrovės valdymo organus (direktorių), todėl paduodamas 2010 m. kovo 8 d. teismui ieÅ¡kinį, 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino, nustatyto CK 1.125 straipsnio 4 dalyje, 2.82 straipsnio 4 dalyje, nepraleido. Jeigu teismas manytų, kad ginčui spręsti taikytinas Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatytas 30 dienų visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų apskundimo terminas, ieÅ¡kovas prašė šį terminÄ atnaujinti, pripažinus, jog terminas praleistas nežymiai ir dėl svarbios priežasties, kadangi dėl galimai nusikalstamų O.

S. veiksmų, suklastojant visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimÄ , ieÅ¡kovas pirmiausiai, t.y. 2010 m. vasario 4 d., kreipėsi pareiÅ¡kimu į policijos komisariatÄ . Gavęs 2010 m. vasario 25 d. policijos nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovas 2010 m. kovo 2 d. pateikė skundÄ dėl priimto nutarimo ir 2010 m. kovo 8 d. kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ .Remiantis nurodytu, ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu dėl suklastoto ieÅ¡kovo paraÅ¡o 2009 m. rugsėjo 21 d.

UAB „Baltkomeda“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 13 nutarimÄ , kuriuo K. S. atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų dėl netekto 70 proc. darbingumo ir UAB „Baltkomeda“ direktore paskirta O. S.; pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutartį Nr. 2A, sudarytÄ tarp UAB „Baltkomeda“ ir K. S., kuria ieÅ¡kovas paskirtas direktoriaus pavaduotoju, kadangi sudarant Å¡iÄ sutartį dėl psichikos sutrikimų (ligos) ir/ar naudojamų gydytojų paskirtų psichotropinių vaistų ieÅ¡kovas buvo tokioje bÅ«senoje, kuomet negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Baltkomeda“ direktoriaus pavaduotojo pareigų 2010 m. vasario 8 d.

UAB „Baltkomeda“ įsakymu Nr. 281, kuriuo K. S. atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ bei 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , grÄ Å¾inti jį į darbÄ Ä¯ direktoriaus pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (t. 3, b. l. 62-64). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino neteisėtu ieÅ¡kovo K.

S. 2010 m. vasario 8 d. atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Baltkomeda“ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , panaikino 2010 m. vasario 8 d. UAB „Balkomeda“ direktorės O. S. įsakymÄ Nr. 281 ir 2010 m. vasario 8 d. UAB „Baltkomeda“ direktorės O. S. įsakymu Nr. 281 ieÅ¡kovui K. S. skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ pagal DK DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ,– už veikÄ , turinčiÄ turto pasisavinimo požymių, pakeitė ieÅ¡kovo K.

S. atleidimo iÅ¡ darbo formulavimÄ iÅ¡ DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto į DK 127 straipsnio 1 dalį ir laikė, kad K. S. darbo sutartis nutraukta darbuotojo pareiÅ¡kimu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisė ieÅ¡kovui K. S. iÅ¡ atsakovo UAB „Baltkomeda“ 6 163,10 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 24 486,36 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2010-02-08) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 58,44 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo sekančios darbo dienos po 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2011 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, iÅ¡ ieÅ¡kovui priteistų pinigų sumų įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡skaičiuojant mokesčius vykdymo procese.

Priteisė ieškovui K. S. iš atsakovo UAB „Baltkomeda“ 990 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį dalyje dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 13 nutarimo pripažinimo negaliojančiu atmetė suėjus ieškinio senaties terminui. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Baltkomeda“ 16,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 1 049,00 Lt žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iš ieškovo K.

S. 50,84 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (t. 4, b. l. 127-138).Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais argumentais:1. Dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 13 nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir ieÅ¡kinio senaties taikymo. Teismas pažymėjo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas buvo suÅ¡auktas nepažeidžiant jo suÅ¡aukimo tvarkos, kadangi ieÅ¡kovas K. S. ir atsakovo UAB „Baltkomeda“ direktorė O. S. yra sutuoktiniai, jiems priklauso po 50 procentų bendrovės akcijų.

Teismo vertinimu, susirinkimas ir jo darbotvarkė atitiko tuo metu buvusiÄ padėtį ir neprieÅ¡taravo protingumo principui, kadangi bendrovės direktorius K. S. po sunkaus sveikatos sutrikdymo neteko 70 procentų darbingumo (1 t., b. l. 15, 38), nedirbo, gyveno Kaune, pasiraÅ¡yti bendrovės dokumentus reikėjo vežioti į KaunÄ , todėl sprendė, kad akcininkai žodžiu galėjo nutarti surengti akcininkų susirinkimÄ pagal jų sutartÄ darbotvarkę, juo labiau, kad bendrovėje yra tik du akcininkai - sutuoktiniai.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog iki 2009 m. rugsėjo 21 d. būtų šaukiami akcininkų susirinkimai, kad buvo laikomasi ABĮ nustatytos susirinkimų šaukimo, darbotvarkės tvirtinimo ir akcininkų sutikimų sušaukti akcininkų susirinkimus įforminimo tvarkos. Be to, bendrovės įstatuose (1 t., b. l. 39-45) ir kituose dokumentuose nenustatyta kaip turėtų vykti akcininkų susirinkimai ir priimami sprendimai, jeigu vienas akcininkas, turintis 50 procentų akcijų, balsuotų „prieš“, o kitas akcininkas, turintis 50 procentų akcijų, – „ už“.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys teismui dėl UAB „Baltkomeda“ 2009 m. rugsėjo 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo apskundimo turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kuriÄ ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sprendimÄ â€“ t. y. iki 2010 m. vasario 20 d. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas šį terminÄ praleido, kadangi ieÅ¡kovui, turinčiam byloje atstovus advokatus, turėjo bÅ«ti žinoma, kad dėl galimai neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo iÅ¡ direktoriaus pareigų suklastojant akcininkų susirinkimo protokolÄ , bÅ«tina buvo kreiptis ne į Kauno VPK, bet į teismÄ .

Todėl termino praleidimo priežasčių teismas nepripažino svarbiomis ir kitai Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, atsižvelgdamas į akcininkų susirinkimo protokolo sukÅ«rimo, paskutinio įraÅ¡ymo, paskutinio iÅ¡spausdinimo laikÄ teismas sprendė, kad Å¡ie duomenys neprieÅ¡tarauja atsakovo atstovės O. S. parodymams, jog ji 2009 m. rugsėjo 21 d., prieÅ¡ pietus, bendravo su ieÅ¡kovu, susitarė atvykti pas jį į namus, prieÅ¡ pietų pertraukÄ nuvyko į KaunÄ , abu sutarė dėl akcininkų susirinkimo, dėl darbotvarkės, telefonu liepė įmonės darbuotojai T.

D. paruoÅ¡ti akcininkų susirinkimo protokolÄ . TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯monės vairuotojas A. J. nuvežė K. S. akcininkų susirinkimo protokolÄ ir darbo sutartį. A. J. 2009 m. rugsėjo 21 d. kelionę į KaunÄ , o 2009 m. rugsėjo 22 d. - į Å ilutę (galima važiuoti per KaunÄ ) patvirtina 2009 m. rugsėjo mėn. bendrovės lengvojo automobilio Toyota Yaris Verso kelionės lapas (2 t., b. l. 20). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados (3 t., b. l.

84) teismas nustatė, kad akcininkų susirinkimo protokole Nr.13 esantis ieškovo parašas yra trumpas, paprastos sandaros, štrichai išsidėstę vienas ant kito, dėl ko negalima nustatyti parašo pradžios judesių eiliškumo, parašas netinkamas pasirašiusiojo asmens identifikacijai, taigi nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog akcininkų protokole pasirašė ne ieškovas, bet kitas asmuo.

2. Dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties Nr. 2A pripažinimo negaliojančia. Remdamasis 2010 m. rugsėjo 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. ieÅ¡kovas sirgo psichikos sutrikimais – potrauminiu sindromu, organiniu nuotaikos pakitimu, tačiau 2009 m. rugsėjo 21 d. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (3 t., b. l. 6-9). Teismas, vertindamas ekspertų iÅ¡vadÄ kartu su kitais įrodymais, pažymėjo, kad liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, be to, parodymai duoti ieÅ¡kovui artimų ir jo sutuoktinei pavaldžių asmenų.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovas nepraleido senaties termino kreiptis į teismÄ dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties, kuria jis priimtas į bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas, pripažinimo negaliojančia, kadangi reikalavimui dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip ir bet kuriam kitam sandoriui, taikomas bendras ieÅ¡kinio senaties terminas, o ne DK 297 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio ar kitoks sutrumpintas terminas.

3. Dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui 2010 m. vasario 8 d. ginčijamu įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ - už pažeidimÄ , kuris buvo padarytas ir paaiÅ¡kėjo 2010 m. sausio 6 d. Apie atleidimÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas sužinojo 2010 m. vasario 8 d. Ä® teismÄ kreipėsi 2010 m. kovo 10 d., t.y. nepraleidęs DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties termino.

IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių (2 t., b. l. 9 - 12) teismas sprendė, kad drausminės nuobaudos skyrimo terminas nepažeistas (DK 241 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad iki 2010 m. sausio 6 d. ieÅ¡kovas nebuvo padaręs darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos jam bÅ«tų taikytos drausminės nuobaudos, darbdavys tik reikalavo iÅ¡ jo pasiaiÅ¡kinti, kodėl nebuvo darbe 2010 m. sausio 5, 6, 14 d., o sausio 13 d. pavėlavo į darbÄ (1 t., b. l. 11-12). Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo veiksmuose nebuvo Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimo sudėties, kadangi ieÅ¡kovÄ priėmus dirbti direktoriaus pavaduotoju, jis nebuvo supažindintas su savo pareigybiniais nuostatais (2 t., b. l. 16-17).

Nors uždarosios akcinės bendrovės turtas atskirtas nuo jų savininkų ir akcininkų turto ir ieškovui asmeniškai nepriklauso, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad K. S. ir O. S. yra sutuoktiniai, teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl jų santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, tarp jų vyksta konfliktai, teismas sprendė, kad tokioje situacijoje ieškovas turėjo teisę dirbti namuose ir kaip bendrovės akcininkas bei direktoriaus pavaduotojas susipažinti su informacija, esančia kompiuteryje.

Pats kompiuteris ir jo maitinimo Å¡altinis nebuvo prarastas, perduotas policijos pareigÅ«nams (1 t., b. l. 9), o Å¡iuo metu grÄ Å¾intas bendrovei. Teismo nuomone, darbuotojui, kuriam anksčiau nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos, nebuvo pagrindo taikyti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Nors ieÅ¡kovas neprašė pakeisti jo atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės, teismas savo iniciatyva pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ , tenkino daugiau reikalavimų, nei buvo pareikÅ¡ta, pasirinko alternatyvų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 417, 418 str.).

Teismas sprendė, kad dėl konfliktinių santykių su bendrovės direktore, kai kuriais įmonės darbuotojais, ieÅ¡kovui, grÄ Å¾inus jį į darbÄ , bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos darbui (DK 297 str. 4 d.), todėl nusprendė negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į direktoriaus pavaduotojo pareigas, pakeitė jo atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir laikė, kad jis atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo pareiÅ¡kimu bei priteisė jam 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieškovas K. S. prašo:

1) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 13 nutarimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui, ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkinti;

2) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties Nr. 2A, sudarytos tarp UAB „Baltkomeda“ ir K. S., pripažinimo negaliojančia, ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkinti bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ direktoriaus pareigoms, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

3) priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendime neteisėtai nustatė, jog dėl priežasčių, nepripažintinų svarbiomis, ieÅ¡kovas praleido vieno mėnesio senaties terminÄ ginčyti 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 13 nutarimÄ , kuriuo jis buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų, o O.

S. buvo paskirta direktore. Apeliantas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl teismo taikytos specialiosios normos - Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalies, reglamentuojančios vieno mėnesio senaties terminÄ ginčyti akcininkų susirinkimo protokolo nutarimÄ , tačiau ieÅ¡kovas prašė teismo šį terminÄ atnaujinti, kadangi terminas buvo praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, jog apie protokolÄ ieÅ¡kovas sužinojo gavęs praneÅ¡imÄ pasiaiÅ¡kinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, tačiau nustatė netinkamÄ datÄ , kadangi praneÅ¡imo gavimo data buvo vėlesnė, t. y. 2010 m. sausio 21 d.

Tačiau ieÅ¡kovas, neturėdamas paties dokumento, negalėjo jo ir skųsti, bet dėjo pastangas jį gauti. Teismas visiÅ¡kai nevertino likusios dalies praneÅ¡imo, kuriame atsakant į atsakovo 2010 m. sausio 14 d. reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl tariamo darbo drausmės pažeidimo, ieÅ¡kovas paprašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu jis laikomas direktoriaus pavaduotoju, o O. S. - direktore, tačiau atsakovas tokių dokumentų jam nepateikė. Kadangi 2009 m. rugsėjo 21 d. akcininkų susirinkimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo Å¡aukiamas, jis akcininkų susirinkime nedalyvavo, sausio mėnesio viduryje kreipėsi į VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registrÄ , kuriam bendrovė privalo pateikti duomenis apie jos vadovÄ , ir 2010 m. sausio mėn. 22 d. gavo 2009 m. rugsėjo 21 d.

UAB „Baltkomeda“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nepatvirtintÄ kopijÄ , kÄ patvirtina teismo apžiÅ«rėti dokumentai, gauti iÅ¡ VÄ® Registrų centro, tame tarpe ir ginčijamas akcininkų susirinkimo protokolas, nes dokumentai susiÅ«ti, sunumeruoti, patvirtinti antspaudu, paraÅ¡u ir nurodyta data: 2010 m. sausio 20 d. Gavęs 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nepatvirtintÄ kopijÄ , ieÅ¡kovas pamatė, kad jame jo paraÅ¡as yra suklastotas, todėl 2010 m. vasario 4 d. kreipėsi pareiÅ¡kimu į Kauno apskrities VPK virÅ¡ininkÄ dėl galimai nusikalstamų O.

S. veiksmų. 2010 m. vasario 25 d. gavus iÅ¡ policijos nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovas 2010 m. kovo 2 d. pateikė skundÄ dėl priimto nutarimo bei 2010 m. kovo 8 d. kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ . Be to, tuo pačiu laikotarpiu jis dėl sveikatos bÅ«klės vyko į Sankt Peterburgo Psichoneurologinį Bechterevo institutÄ , kuriame 2010 m. kovo 1 d. buvo konsultuotas ir tai patvirtina teismo ekspertizės aktas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas advokatų, kadangi iki 2010 m. kovo mėnesio ieÅ¡kovas nebuvo sudaręs jokių atstovavimo sutarčių.1.1.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad akcininkai gali žodžiu susitarti surengti visuotinį akcininkų susirinkimÄ pagal jų sutartÄ darbotvarkę, nes bendrovėje yra tik du akcininkai, kurie yra sutuoktiniai, taip pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 23-27 straipsnių reikalavimus. 2009 m. rugsėjo 21 d. K. S. neginčijamai buvo UAB „Baltkomeda“ direktorius, tačiau bendrovės akcininkė O. S. neiÅ¡reiÅ¡kė iniciatyvos suÅ¡aukti akcininkų susirinkimÄ , ieÅ¡kovas tokio sprendimo taipogi nepriėmė.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnį bendrovės vadovas turi parengti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, kuri turi bÅ«ti nurodyta praneÅ¡ime bendrovės akcininkams apie visuotinį akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ . IeÅ¡kovas, nepriėmęs sprendimo suÅ¡aukti susirinkimÄ , nerengė ir darbotvarkės. Byloje nėra O. S. ir ieÅ¡kovo raÅ¡ytinio sutikimo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas įvyktų 2009 m. rugsėjo 21 d. Akcinių bendrovių įstatyme nėra reglamentuotos iÅ¡imtys akcininkams - sutuoktiniams, kurios leistų nepaisyti įstatymo reikalavimų.

Konstantino ir O. S. santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2009 m. rugsėjo 9 d., santykiai tapo konfliktiÅ¡ki. Esant tokioms aplinkybėms, ginčas negalėjo bÅ«ti sprendžiamas net ir pagal anksčiau buvusiÄ bendrovės valdymo praktikÄ , kada susirinkimai vykdavo akcininkams susitarus. 1.2. Teismas, nepagrįstai atmetęs kelis praÅ¡ymus paskirti byloje pakartotinę raÅ¡ysenos ekspertizę, neturėjo pagrindo iÅ¡vadai, kad paraÅ¡as prie ieÅ¡kovo pavardės 209 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ akcininkų susirinkimo protokole yra ne jo, kadangi ieÅ¡kovo paraÅ¡ai įvairiuose dokumentuose yra labai skirtingi.

Teismas neturi specialių žinių, todėl negali nuspręsti dėl paraÅ¡o (raÅ¡ysenos) ypatumų. Lietuvos ekspertai, davę iÅ¡vadÄ baudžiamojoje byloje, negalėjo nustatyti, ar ginčijamame susirinkimo protokole ieÅ¡kovas pasirašė dėl paraÅ¡o netinkamumo asmeniui identifikuoti, kadangi nėra techninių galimybių bei moksliÅ¡kai pagrįstos metodikos tokiems tyrimams atlikti Lietuvoje. IeÅ¡kovo 2011 m. rugpjūčio 25 d. ir 2011 m. rugsėjo 13 d. praÅ¡ymai skirti paraÅ¡o ekspertizę užsienyje, teismo žodinėmis nutartimis, kurios atskiraisiais skundais neskundžiamos (CPK 233 str.), buvo nepagrįstai atmesti.

Tokiu bÅ«du buvo grubiai pažeistos ieÅ¡kovo teisės teikti įrodymus, todėl praÅ¡ymÄ skirti papildomÄ ekspertizę ieÅ¡kovas palaiko ir apeliacinėje instancijoje.

2. Dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties Nr. 2A, kuria K. S. paskirtas direktoriaus pavaduotoju, pripažinimo negaliojančia. Byloje yra pakankamai įrodymų, jog 2009 m. rugsėjo 21 d. ieÅ¡kovui buvo sutrikusi psichika, kad jis naudojo psichotropinius vaistus, todėl nors ir buvo veiksnus, tačiau tokios bÅ«senos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (1 t., b. l. 112- 118, 15, 2 t., b. l. 69). Nors 2010 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertų komisija konstatavo, kad ieÅ¡kovas 2009 m. rugsėjo 21 d. sirgo psichikos sutrikimais-potrauminiu sindromu bei organiniu nuotaikos sutrikimu, tačiau galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. 1. 6-9), o 2011 m. rugpjūčio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje apklaustas ekspertas į ieÅ¡kovo advokatės klausimÄ , ar K.

S. 2009 m. rugsėjo 21 d. dėl savo sveikatos bÅ«klės ir naudojamų vaistų galėjo bÅ«ti tokios bÅ«senos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų, atsakė, kad neturintis duomenų, jog ieÅ¡kovas negalėjo suprasti savo veiksmų, tačiau pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės iÅ¡vada nėra privaloma teismui ir teismas jÄ vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai įvertindamas byloje esančius įrodymus. Be to, 2009 m. rugsėjo 21 d. ginčijama darbo sutartis sudaryta be ieÅ¡kovo valios, su juo bendrovė nesulygo dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų - dėl atliekamų pareigų, dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų, nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su darbo sÄ lygomis, darbo tvarkos taisyklėmis. 2009 m. rugsėjo 21 d.

įsakymu Nr. 257 ir 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ direktoriaus pavaduotojo pareigybine instrukcija. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltkomeda“ praÅ¡o panaikinti 2011 m. rugsėjo 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi (t. 4, b. l. 166-174). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl UAB „Baltkomeda“ 2010 m. vasario 8 d. direktorės O. S. pasiraÅ¡yto įsakymo Nr. 281 ir Å¡io įsakymo pagrindu ieÅ¡kovui K.

S. skirtos drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 7 p. panaikinimo. IeÅ¡kovas 2009 m. rugsėjo 22 d., pasirašęs 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutartį, buvo priimtas į darbÄ direktoriaus pavaduotojo pareigoms, t.y. pavaldžiu bendrovės direktoriui asmeniu ir privalėjo vykdyti visas DK 228 straipsnyje darbuotojui nustatytas pareigas, tarp jų - laiku ir tinkamai vykdyti darbdavio nurodymus, net jei ir nebÅ«tų buvęs supažindintas su lokaliais, jo pareigines funkcijas individualiai reglamentuojančiais, teisės aktais.

Konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas su savo pareigybiniais nuostatais, teismas neatkreipė dėmesio į tai, o Å¡ias aplinkybes teismo posėdžio metu liudijo atsakovo kviesti liudininkai, jog pasiraÅ¡ant darbo sutartį 2009 m. rugsėjo 22 d. ieÅ¡kovui K. S. buvo pateikta susipažinti ir pasiraÅ¡yti direktoriaus pavaduotojo pareiginė instrukcija, su kuria pastarasis susipažino, tačiau pasiraÅ¡yti jÄ atsisakė. Tokį ieÅ¡kovo atsisakymÄ pasiraÅ¡yti lokalinį teisės aktÄ raÅ¡tiÅ¡kai įformino tuo metu bendrovės administracinėse patalpose R.

Kalantos g. buvusi bendrovės vadovė O. S., kuriai pagal pareigybes buvo pavaldus ieškovas, ir vyr. finansininkė T. D.. Ieškovas, nepaisydamas savo pareigų, 2010 m. sausio 4 d. bendrovės direktorės įsakymo Nr. 273 pagrindu turėjęs dirbti R. Kalantos g. 23, Kaune esančiose bendrovės patalpose, 2010 m. sausio 6 d., apie 13:00 val., atvykęs į bendrovės administracines patalpas J. Ralio g. 7-1, Jonavoje, savavališkai atjungė, nors bendrovės direktorė jam tai daryti kategoriškai draudė, dalyvaujant bei stebint ne tik bendrovės darbuotojams, bet ir iškviestiems policijos pareigūnams, ir išsivežė iš bendrovės administracinių patalpų bendrovės balanse esantį ir jai priklausantį kompiuterį su maitinimo šaltiniu, aiškindamas, jog tai yra jo kaip akcininko turtas.

Tokiais savo veiksmais ieÅ¡kovas parodė akivaizdžiÄ nepagarbÄ bendrovės vadovui, jo nurodymų nepaisymÄ , rÅ«pinimosi bendrovės ir savo, kaip bendrovės atstovo, įvaizdžiu ignoravimÄ bei DK 228 straipsnyje darbuotojui nustatytų pareigų laikytis darbo drausmės, laiku ir tikslai vykdyti teisėtus darbdavio (administracijos) nurodymus, tausoti darbdavio turtÄ ignoravimÄ . UAB „Baltkomeda“, kaip ieÅ¡kovo darbdavys, neteko pasitikėjimo darbo pareigas ir darbo tvarkÄ pažeidusiu K. S., t. y. neteko pasitikėjimo jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti ir tinkamai vykdyti pavestas darbo funkcijas ir kilo bÅ«tinybė jį atleisti.

Tokias prielaidas patvirtino ir iÅ¡ ieÅ¡kovo 2010 m. sausio 27 d. gautas praneÅ¡imas, kuriame K. S., save įvardinęs bendrovės direktoriumi, nurodė, jog kaip įmonės vadovas neturi pareigos kitiems bendrovės darbuotojams, tame tarpe O. S., teikti jokių pasiaiÅ¡kinimų ir t. t. SavavaliÅ¡kai paimtÄ atsakovui priklausantį kompiuterį su maitinimo Å¡altiniu ieÅ¡kovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyresn. tyrėjui D. P. perdavė tik 2009 m. kovo 5 d., t. y. jau po jo atleidimo iÅ¡ darbo bendrovėje ir ne savanoriÅ¡kai, o tik kai jis buvo iÅ¡kviestas pirmai apklausai dėl jo veiksmų atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas ieÅ¡kovo K. S. atžvilgiu iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, į kurį ginčijamoje sprendimo dalyje akcentavo Jonavos rajono apylinkės teismas, neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos sprendžiant klausimÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo jo atleidimo momentu. Todėl, atsakovo manymu, teismas nevisapusiÅ¡kai ir nepakankamai objektyviai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir tai galimai sÄ lygojo neteisingos sprendimo dalies priėmimÄ .2. Dėl sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovui priteista 24 486,36 Lt vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

IeÅ¡kovas, bandydamas pagrįsti savo reikalavimÄ , jog jis 2009 m. rugsėjo 21 d. buvo tokios bÅ«senos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir juos valdyti, prašė skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Kauno 1-ajam teismo psichiatrijos skyriui. Teismas tenkino šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir bylos nagrinėjimÄ sustabdė. 2010 m. rugsėjo 28 d. buvo parengta psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paneigė ieÅ¡kovo teiginius, jog jis 2009 m. rugsėjo 21 d. negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir juos valdyti.

IÅ¡vada buvo prieÅ¡inga ieÅ¡kovo teiginiams. Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas 2011 m. sausio 12 d. nutartimi, ieÅ¡kovui K. S. pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ , su kuriuo nesutiko atsakovas, civilinės bylos nagrinėjimÄ vėl sustabdė iki bus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-2-0152-10 atliktas ikiteisminis tyrimas. Tik 2011 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi aukščiau minėta Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartis buvo panaikinta. Paminėti nagrinėtos civilinės bylos sustabdymai vyko ieÅ¡kovo K.

S. iniciatyva, kuris bandė įrodyti savo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ . Jo pareikÅ¡tas pirmasis praÅ¡ymas ir ekspertizės iÅ¡vada jam buvo nepalanki, teismas sprendime atsižvelgė į iÅ¡vadÄ ir jo reikalavimÄ atmetė. Apeliacinės instancijos teismo buvo panaikinta ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymu apylinkės teismo priimta 2011 m. sausio 12 d. nutartis dėl bylos sustabdymo, pripažįstant bylos stabdymÄ nepagrįstu. Bylos sustabdymo laikotarpiai, kuriuos inicijavo pats K. S., buvo įskaičiuoti į mokėtinÄ vidutinio darbo užmokesčio sumÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs nepagrįstus reikalavimus dėl bylos sustabdymo, nepagrįstai pasipelnė iÅ¡ atsakovo UAB „Baltkomeda“, kuris priimtu teismo sprendimu yra įpareigotas iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui vidutinio darbo užmokesčio sumÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ; t.y. ir už tÄ laikÄ , kai byla buvo sustabdyta ieÅ¡kovo praÅ¡ymu. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas K. S. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti (t. 4, b. l. 180-184). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo. IeÅ¡kovo nuomone, apeliantas (atsakovas) nėra nuoseklus, skunde nurodydamas, jog Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, jog bÅ«damas pavaldžiu bendrovės direktoriui asmeniu, ieÅ¡kovas privalėjo vykdyti visas DK 228 straipsnyje darbuotojui nustatytas pareigas, taigi paimdamas kompiuterį iÅ¡ bendrovės patalpų, pažeidė darbo tvarkos taisykles. IeÅ¡kovas nurodo, kad 2010 m. sausio 6 d., paimdamas iÅ¡ bendrovės patalpų kompiuterį, laikė save direktoriumi, o ne direktoriaus pavaduotoju, todėl negalėjo bÅ«ti pavaldus sutuoktinei O. S.. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendime nustatė, jog atsakovas nesupažindino ieÅ¡kovo su 2009 m. rugsėjo 21 d. direktoriaus pavaduotojo pareigybine instrukcija (t. 2, b. l. 16-17), 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 257 (t. 1, b. l. 53). Atsakovo pateiktas į bylÄ 2009 m. rugsėjo 22 d. aktas Nr. 01 (t. 2, b. l.

18) vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi jį pasirašė suinteresuota bylos baigtimi O. S. bei jai pavaldi buhalterė, o pareigybinė instrukcija ir nurodytas aktas buvo pateiktas į bylÄ tik po to, kuomet 2010 m. gegužės 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo papraÅ¡yta (t. l., antra pusė b. l. 80, 95), kad atsakovas pateiktų tokius dokumentus. Be to, atsakovo teiginiai prieÅ¡tarauja pačios O. S. paaiÅ¡kinimams, duotiems 2011 m. rugsėjo 13 d. nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, jog ieÅ¡kovui į namus 2009 m. rugsėjo 22 d. buvo nuvežta ginčijama darbo sutartis, kuria jis paskirtas direktoriaus pavaduotoju, bei pareigybinė instrukcija, nors akte nurodyta, kad pareigybinė instrukcija ieÅ¡kovui buvo pateikta susipažinti ir pasiraÅ¡yti 2009 m. rugsėjo 21 d.

Be to, 2009 m. rugsėjo 21-22 dienomis ieÅ¡kovas buvo namuose ViÅ¡inskio g. 18, Kaune, o aktÄ pasirašė asmenys, kurie pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ namus net nebuvo atvykę. Su 2010 m. sausio 4 d. bendrovės direktorės įsakymu Nr. 273, kuriuo ieÅ¡kovas buvo paskirtas dirbti R. Kalantos g. 23, Kaune esančiose bendrovės patalpose, ieÅ¡kovas taip pat nebuvo supažindintas, toks įsakymas nebuvo pateiktas teismui, tik 2011 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu atsakovas teikė pažymÄ , kuriÄ teismas atmetė kaip neinformatyviÄ (4 t., b. l. 20).2.

Dėl įrodymų vertinimo. Nepagrįstas atsakovo skundo teiginys, jog teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo pareigos bei įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad įmonė patyrė žalÄ dėl iÅ¡vežto kompiuterio, kad iÅ¡vežtas kompiuteris buvo pagrindinis įmonės kompiuteris. Å i aplinkybė buvo įvardinta atsakovo atstovės O. S. tik 2011 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu (t. 4, b. l.

54) bei siekta įrodyti liudytojo V. D. parodymais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad bÅ«tent Å¡is liudytojas bendrovėje atsakingas už kompiuterinio tinklo priežiÅ«rÄ , kad jis turi reikiamÄ tokioms darbinėms pareigoms iÅ¡silavinimÄ . Pats liudytojas nurodė, kad jo iÅ¡silavinimas - techninis, įgytas 1983 m. (4 t., b. l. 66). Tokiu bÅ«du, teismas negalėtų vadovautis liudytojo vertinimu apie paimto kompiuterio reikÅ¡mę (pagrindinis / nepagrindinis), nes liudytojas neturi nei specialių žinių, nei tinkamo iÅ¡silavinimo.

3. Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto teiginiu, jog ieÅ¡kovui priteisto 24 486,36 litų vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ turėtų bÅ«ti mažinama. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti į darbÄ direktoriaus pareigoms yra nurodytas ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde, t. y. teismas, grÄ Å¾indamas ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , turėtų skaičiuoti ieÅ¡kovo, kaip direktoriaus, vidutinį mėnesinį atlyginimÄ . Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismo yra įpareigotas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , į kurį įėjo ir bylos sustabdymo laikotarpiai pagal paties ieÅ¡kovo praÅ¡ymus.

IeÅ¡kovas tyčia bylos nevilkino, o teismas, paskirdamas ekspertizes, sustabdė bylos nagrinėjimÄ vadovaujantis CPK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ginčijant 2009 m. rugsėjo 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimÄ . Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas K. S. ir atsakovo UAB „Baltkomeda“ dabartinė direktorė O. S. yra sutuoktiniai, turintys po 50 procentų bendrovės „Baltkomeda“ akcijų (t.1, b.l. 4-5). 2009 m. rugsėjo 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu (protokolu) Nr. 13 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ įmonės direktoriaus pareigų ir UAB „Baltkomeda“ direktore paskirta O.

S. (t.1, b.l. 13, 51). IeÅ¡kovas nurodė, kad apie ginčijamÄ 2009 m. rugsėjo 21 d. akcininkų susirinkimo nutarimÄ sužinojo tik 2010 m. sausio 22 d., gavęs iÅ¡ VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registro UAB „Baltkomeda“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nepatvirtintÄ kopijÄ , 30 dienų nutarimo apskundimo terminÄ praleido nežymiai (ieÅ¡kinys teisme gautas 2010-03-10) ir dėl svarbių priežasčių (dėl susirinkimo protokolo suklastojimo pirmiausiai kreipėsi į policijos komisariatÄ ), todėl prašė šį terminÄ atnaujinti.

Teismas su ieÅ¡kovo argumentais nesutiko ir ieÅ¡kinį Å¡ioje reikalavimų dalyje atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio senatis - tai laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę (CK 1.124 str.).

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas. IeÅ¡kinio senaties terminas nėra naikinamasis, nes teismas, pripažinęs, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, turi teisę jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Ä®statymas nenumato konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o ir kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, į ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. Teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39, 10 p., Teismų praktika 18).

Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Šis terminas nustatomas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesais. Viena vertus, juo yra užtikrinamas civilinių teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apginti pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ginti savo pažeistas teises.

Tais atvejais, kai egzistavo kokios nors aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios ir sukliudžiusios jam laiku, nepasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, taip pat ir tais atvejais, jeigu asmuo, veikdamas protingai ir sÄ Å¾iningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visÄ laikotarpį iki bylos iÅ¡kėlimo siekė ginti savo pažeistas teises, negalima bÅ«tų pripažinti, jog tai suteiktų atsakovui teisę tikėtis, jog toks asmuo apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista, taip pat negalima pripažinti, jog, esant aukščiau minėtoms aplinkybėms, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atmetimas dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo atitiktų ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto paskirtį.

Tokiu atveju vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ nusveria interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ (LAT 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002). Ä®rodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai).Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABÄ®) 19 straipsnio 10 dalį, Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieÅ¡kinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikÅ¡ti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kuriÄ ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sprendimÄ .

Byloje nustatyta, kad K. S. 2009 m. rugsėjo 21 d. priimtas į darbÄ UAB „Baltkomeda“ direktoriaus pavaduoto pareigoms (t.1, b.l. 24-30). IeÅ¡kovas darbo sutartį pasirašė ir Å¡ios aplinkybės neginčija. IÅ¡ darbo sutarties 6 punkto matyti, kad ieÅ¡kovui nustatyta sutrumpinta darbo dienos trukmė ( 4 val.), atsižvelgiant į jo 30 proc. darbingumo lygį. Iki 2010 m. sausio vidurio (laikas, kai tarp Å¡alių kilo konfliktas, t.1, b.l. 11-12) ieÅ¡kovas pildė ir pasiraÅ¡inėjo įmonės dokumentuose, nurodydamas save komercijos direktoriumi, matė (arba turėjo matyti), kad įmonės vadovu (direktoriumi, l.e.p. direktoriumi) nurodomas kitas asmuo, dirbo sutrumpintÄ darbo dienÄ , kaip ir numatyta darbo sutartyje (t.1, b.l. 32-37, t.2, b.l. 1-12).

IeÅ¡kovo 2010 m. sausio 22 d. praneÅ¡imas O. S. dėl 2010 m. sausio 14 d. reikalavimo pasiaiÅ¡kinti už darbo drausmės pažeidimus patvirtina, kad ABÄ® nuostatos dėl administracijos vadovo pakeitimo tvarkos ieÅ¡kovui buvo žinomos (t.1, b.l. 10). Kad ieÅ¡kovas iki konflikto su atsakovu sutiko su tokia savo padėtimi patvirtina ne tik paminėti mokėjimų žiniaraščiai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pinigų priėmimo kvitas, bet ir kiti duomenys, liudijantys, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai neatliko įmonės vadovų pareigų (pvz., darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuos privalo pasiraÅ¡yti įmonės vadovas, t.2, b.l. 1-12).

Minėta, kad pagal ABÄ® 19 straipsnio 10 dalį 30 dienų terminas pažeistai teisei apginti skaičiuotinas ne tik nuo sužinojimo apie ginčijamÄ akcininkų sprendimÄ dienos, bet ir nuo momento, kada ieÅ¡kovas turėjo sužinoti apie šį sprendimÄ . Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovui dar 2009 m. rugsėjo 21 d. buvo (turėjo bÅ«ti) žinoma, kad bendrovėje pasikeitė administracijos vadovas, tačiau per visÄ laikotarpį iki VÄ® Registrų centro duomenų apie įmonės valdymo organus pateikimo ieÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų pažeistai teisei apginti, nenurodė jokių aplinkybių, kurios kliudė jam laiku, nepasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, kreiptis į teismÄ .

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Taigi, byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis (atsakovas) reikalauja ieškinio senatį taikyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis ir ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo pažeistai teisei ginti.

Tai, kad teismas papildomai pasisakė dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo ir balsavimo tvarkos teisėtumo, aptariamu atveju teisinės reikšmės neturi, kadangi ieškinys atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Todėl ieškovo prašymas apeliacinės instancijos teismui skirti byloje pakartotinę rašysenos ekspertizę, remiantis aptartais motyvais dėl praleisto ieškinio senaties termino, pripažintinas nepagrįstu, dėl ko netenkintinas. Dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties sudarymo teisėtumo ir ekspertizės akto įrodomosios reikšmės Apelianto K.

S. apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Ekspertų iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų, kuriÄ teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu įrodymų viseto iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.).

Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobÅ«dį, eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti kategoriÅ¡ka, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iÅ¡keltus klausimus, jei jam trÅ«ksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymÄ . Eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai.

Bylos duomenimis, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, atlikę ieÅ¡kovo K. S. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, 2010 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad ieÅ¡kovas, sirgdamas psichikos sutrikimais - potrauminiu sindromu bei organiniu nuotaikos sutrikimu, 2009 m. rugsėjo 21 d. (t.y. ginčijamos sutarties sudarymo dienÄ ) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. 1. 6-9). Taigi ekspertų iÅ¡vada aptariamo ginčo atveju yra iÅ¡reikÅ¡ta kategoriÅ¡ka forma.

IÅ¡ ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertai tyrė ir vertino ieÅ¡kovÄ gydančių gydytojų 2009 metų rugpjūčio mėn. 4 d., 21 d., 26 d., rugsėjo mėn. 4 d., 9 d., 17 d. įraÅ¡us apie jo sveikatos bÅ«klę, kuriuose, be kita ko, ieÅ¡kovui buvo konstatuotas lengvas pažinimo sutrikimas. Apelianto argumentai ir jo liudytojų parodymai apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę iÅ¡ esmės buvo grindžiami aplinkybėmis, kurias savo iÅ¡vadose aprašė ieÅ¡kovÄ gydantys gydytojai, tačiau Å¡ie duomenys nepaneigia nei gydytojų įrašų, nei ekspertų iÅ¡vadų apie ieÅ¡kovo gebėjimÄ suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (pvz., paskutinėje 2009 m. rugsėjo 17 d. gydytojo iÅ¡vadoje prieÅ¡ ginčijamos sutarties sudarymÄ pažymėta, kad ieÅ¡kovas objektyviai yra sÄ moningas, orientuotas teisingai laike, vietoje, savyje).

Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį, kuria jis buvo paskirtas įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigoms, ieÅ¡kovas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog darbo sutarties sudarymas neatitiko įstatymo reikalavimų. IÅ¡ sutarties turinio matyti, kad joje nurodytos visos bÅ«tinos darbo sutarties sÄ lygos (sutarties sudarymo laikas, pareigos, darbo užmokestis, darbo laiko trukmė ir kt.), t.1, b.l. 24-30).

Pastebėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas, kaip jau buvo minėta, iki konflikto su atsakovu 2010 m. sausio mėn., dirbo darbo sutartyje numatytomis sÄ lygomis, gaudavo darbo užmokestį, pretenzijų naujajam įmonės vadovui (O. S.) nereiÅ¡kė ir tokia tvarka jį tenkino. Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas vertino surinktus byloje įrodymus nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo taisyklių ir pagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmetė.

Dėl atleidimo iÅ¡ darbo už šiurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo Atsakovo vadovo O. S. 2010 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 281 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ užimamų direktoriaus pavaduotojo pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktų reikalavimus už tai, kad 2010 m. sausio 6 d., apie 13.00 val., iÅ¡ bendrovės administracinių patalpų, esančių J.Ralio g. 7-1, Jonavoje, savavaliÅ¡kai, niekam nepaaiÅ¡kinęs savo poelgio priežasčių, atjungė ir iÅ¡sivežė bendrovės kompiuterį Celeron 2,4/256 Mb/80 Gb/CD-W MAG 17 TFT LCD/netcard/-1, su jame sukaupta ir saugota bendrovės veiklai svarbia ir konfidencialia informacija, kurio vertė 4 000 Lt, bei vienÄ nepertraukiamo maitinimo Å¡altinį Back-UPS CS, kurio vertė 350 Lt (t.1, b.l. 8).Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.).

Darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį, Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai.

Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡taus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

FaktÄ , kad darbuotojas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 str. 1 d.). DK 235 straipsnyje, apibÅ«dinant Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sampratÄ , pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sÄ raÅ¡as. Vienas iÅ¡ Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo atvejų - kai darbuotojas padaro veikÄ , turinčiÄ vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (DK 235 str. 2 d. 7 p.).

IÅ¡ atsakovo 2010 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 281 galima manyti, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas yra atsakovo turto pasisavinimas. Taigi, Å¡ios bylos atveju yra svarbi vagystės sÄ voka. BK 178 straipsnyje vagystė apibrėžiama kaip svetimo turto pagrobimas. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ veika, turinti vagystės požymių, Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretÅ«s darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryÅ¡ys, darbuotojo kaltė.

Konstatuojant darbo pareigų pažeidimÄ DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valiÄ be teisėto pagrindo užvaldyti svetimÄ turtÄ . Darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra bÅ«tinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali bÅ«ti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007; kt.).IeÅ¡kovas priimtas į darbÄ direktoriaus pavaduotojo pareigoms (t.1, b.l. 29-30).

IÅ¡ pareiginės instrukcijos (nors ieÅ¡kovas jos nepasirašęs) matyti, kad viena iÅ¡ direktoriaus pavaduotojo darbo funkcijų – naudojimasis darbe įmonės teikiamomis ryÅ¡io bei susisiekimo priemonėmis, sukaupta bei gaunama informacija (t.2, b.l. 16-17). Bylos duomenys patvirtina, kad nustačius ieÅ¡kovui 30 proc. darbingumo lygį, atsakovas jo darbo vietÄ perkėlė į Kauno miestÄ . Atsakovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas jam pavestoms darbo funkcijoms vykdyti buvo tinkamai aprÅ«pintas darbo priemonėmis, kad naujojoje darbo vietoje jis galėjo laisvai ir netrukdomai naudotis sukaupta įmonėje informacija.

Taigi nepaneigti liko ieÅ¡kovo argumentai, kad iÅ¡ Jonavoje esančių įmonės administracinių patalpų ieÅ¡kovas paėmė kompiuterį savo darbinėms pareigoms atlikti. IÅ¡ 2010 m. kovo 5 d. daiktų (dokumentų) pateikimo protokolo turinio matyti, kad paimtus iÅ¡ įmonės daiktus ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino policijos pareigÅ«nams savo iniciatyva (t.1, b.l. 9). Atsižvelgiant į paminėtÄ ir byloje nustatytÄ bei Å¡alių neginčijamÄ aplinkybę, jog tarp buvusio ir esamo įmonės vadovo yra asmeninio pobÅ«džio nesutarimai ir jų tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki (pradėta iÅ¡tuokos byla, t.1, b.l. 7), dėl ko ieÅ¡kovas paimtus daiktus grÄ Å¾ino ne tiesiogiai atsakovui, bet policijos komisariatui, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas turėjo tikslÄ pasisavinti (pavogti) įmonės turtÄ .

Byloje nenustatyta, kad dėl paimto atsakovo turto bÅ«tų sutrikusi įmonės veikla, padaryta žala ar kitokiu bÅ«du nukentėję jo interesai. Remiantis iÅ¡dėstytu, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad atsakovas neįrodė visų bÅ«tinų ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės sÄ lygų (žalingų padarinių, priežastinio darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryÅ¡io, darbuotojo kaltės). Tteisėjų kolegija, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas įstatymo reikalavimų įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje, nepažeidė (CPK 185 str.) ir pagrįstai darbo sutarties nutraukimÄ pripažino neteisėtu bei pagrįstai, atsižvelgdamas į Å¡alių santykius ir galimybę toliau dirbti kartu, pakeitė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ .Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažinus ginčijamo teismo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėta ir pagrįsta, sprendimo dalis dėl jam priteistos 24 486,36 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ turėtų bÅ«ti pakeista, kadangi neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus ir įrodymus. Nagrinėjamos bylos specifika lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas bylÄ iÅ¡nagrinėti objektyviai ir visapusiÅ¡kai, ėmėsi teisėtų ir pagrįstų priemonių ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumui patikrinti, t.y. specialių žinių reikalaujamiems klausimams iÅ¡spręsti teismas paskyrė byloje teismo psichiatrijos ekspertizę (t.2, b.l. 108-110) ir reikalavo duomenų apie Lietuvos teismo ekspertizės centre atliekamÄ raÅ¡ysenos ekspertizę, kurios rezultatas tiesiogiai buvo susijęs su vienu iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų (dėl ieÅ¡kovo paraÅ¡o suklastojimo 2009-09-21 akcininkų susirinkimo protokole).

Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų veikęs prieÅ¡ greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , reiÅ¡kęs nepagrįstus praÅ¡ymus, kurie lėmė iÅ¡ esmės ilgesnį procesÄ . IeÅ¡kovo reikalavimas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu buvo patenkintas. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad įstatyme nustatyto dydžio kompensacijos iÅ¡mokėjimas ieÅ¡kovui prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui, bÅ«tų neproporcingas atsakovo padarytam pažeidimui arba sukeltų jam sunkių neigiamų padarinių.

Todėl pripažinus, jog darbuotojas iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai, ir nenustačius, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytos kompensacijos mokėjimas bÅ«tų neproporcingas ar sukeltų sunkių padarinių atsakovui, nėra teisinio pagrindo mažinti Å¡ios kompensacijos dydį, dėl ko apelianto UAB „Baltkomeda“ apeliacinio skundo argumentai dėl neproporcingai ir neprotingai didelio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iÅ¡mokėjimo laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo keisti teismo sprendimÄ .  Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino surinktus byloje įrodymus nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo taisyklių, nepažeidė ginčo teisinius santykius reguliuojančių materialinės ir procesinės teisės normų, todėl naikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.IÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, apeliacinės instancijos teisme buvo gauti atsakovo atstovo papildomi paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodoma, kad ieÅ¡kovo K.

S. atžvilgiu Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuris iÅ¡ esmės patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovas buvo pagrįstai atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimÄ ir pasisakydamas jame dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, rezoliucinėje sprendimo dalyje Å¡ių iÅ¡laidų (5838 Lt) atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, patikrinus atsakovo atstovo pateiktÄ informacijÄ dėl ieÅ¡kovo apkaltinamojo nuosprendžio, kuriai pasitvirtinus bÅ«tų galimas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimas, nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis K.

S. baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-737/2012 nesusijęs su jo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu ir pareigomis nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nebuvo atsakovo apeliacijos dalyku ir apylinkės teismas nutaręs šį klausimÄ nagrinėti teismo posėdyje, priimant byloje papildomÄ sprendimÄ . Todėl papildomus atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimus teisėjų kolegija pripažįsta pavėluotais, neturinčiais tiesioginės reikÅ¡mės priimto ir apeliacine tvarka patikrinto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų daugiau nepasisako (CPK 323 str.).   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                    Gintautas Koriaginas                                                                                            Algimantas Kukalis Algirdas Remeika