2017-11-29 Nr. BB-7033-1-01-1-47025-2015-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-327-788/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47025-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3.; 2.3.2.2.13.; 2.4.2.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarties.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 68 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti ekskavatoriumi vienerius metus.

Priteista iš V. V. civilinio ieškovo A. V. naudai 1689,18 Eur turtinei bei 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 250 Eur už advokato pagalbą; civilinės ieškovės B. R. naudai 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendis pakeistas:

iš kaltinimo V. V. pašalinta aplinkybė, kad jis dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukciją, ir konstatuota, kad jis dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 punktą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 6, 20, 21 ir 26 punktus.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. V., apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistas už tai, kad, turėdamas ekskavatorininko pažymėjimą ir būdamas supažindintas su saugiais darbo metodais dirbant ekskavatoriumi, išklausęs įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje, 2015 m. rugpjūčio 21 d. su UAB „L“ pasirašęs Technikos nuomos sutartį Nr. LIU15-08-21 bei išsinuomojęs asmeniniais tikslais ekskavatorių „Komatsu PC35MR“, juo 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 10.30 val., Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), namo kieme atlikdamas žemės kasimo darbus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles:

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 punktą, kuriame nurodyta, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 6 punktą, kuriame nurodyta, kad prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai; 20 punktą, kuriame nurodyta, kad gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys, statybviečių aptvarai turi būti ne žemesni nei 1,6 m, aptvarai, esantys šalia masinio žmonių judėjimo kelių, turi būti ne žemesni kaip 2 m, su vientisu apsauginiu stogeliu, apsaugančiu nuo krentančių daiktų; 21 punktą, kuriame nurodyta, kad vykdant žemės darbus gyvenviečių ar veikiančių įmonių teritorijoje, duobės, tranšėjos ir kitos iškasos tose vietose, kur vyksta transporto ar pėsčiųjų judėjimas, turi būti aptvertos pagal šių taisyklių 20 punkto reikalavimus; 26 punktą, kuriame nurodyta, kad statybines mašinas ir transporto priemones leidžiama pastatyti, jomis dirbti arba važiuoti šalia iškasų (duobių, tranšėjų, griovių ir kt.) su nesutvirtintais šlaitais tokiu atstumu, koks nurodytas statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte, pateikiant pastabą, kad parenkant atstumą, būtina įvertinti krovinio ir statybinės mašinos ar transporto priemonės masę, taip pat pažeidė Technikos nuomos sutarties Nr. LIU15-08-21 su UAB „L“ 2.2.1 punkto reikalavimus, t. y. būdamas neblaivus, vairuodamas ekskavatorių ir leisdamas šulinio rentinį į iškastą duobę, neįvertino atliekamo darbo pavojingumo, ekskavatoriaus padėties tarp ekskavatoriaus ir iškastos duobės bei keliamo svorio, nepastatė aptvarų ir neįsitikinęs, kad darbo zonoje nėra pašalinių žmonių, ekskavatoriui virtus, prispaudė ekskavatoriaus strėle šalia stovėjusią G.

Č., padarydamas nukentėjusiajai kairio plaučio apatinės skilties plyšimą, krūtinkaulio lūžį III tarpšonkauliniame tarpe, kairės krūtinės ląstos pusės III–IV šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, IV–X šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje, su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, dešinės krūtinės ląstos pusės II–IX šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, III–VII šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje, poodines kraujosruvas kairiame petyje pereinant į žastą, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje nugaros pusėje, ir G.

Č. įvykio vietoje mirus nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais šonkaulių lūžiais su kairio plaučio plyšimais, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmes, taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. Č..

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo panaikinti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, jį išteisinti, civilinius ieškinius atmesti ir bylą nuraukti.

2.1. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą prokuroras pakeitė kaltinimą, o apeliacinės instancijos teismas tokį pakeistą kaltinimą priimdamas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimą pabloginti nuteistojo padėtį.

2.2. Kasatoriaus teigimu, pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę kitam žmogui. Kvalifikuojant veiką pagal BK 132 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti ne tik kilusius padarinius, bet ir tai, kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys; jo kaltę dėl kito žmogaus mirties. Pasak kasatoriaus, jo veikoje nėra būtinojo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio – kaltės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes atsiras padariniai. Kasatorius pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas ne dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o dėl nusikalstamo rūpestingumo, tačiau tokios nusikaltimo sudėties BK 132 straipsnio 3 dalyje nenustatyta. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė.

2.3. Kasatorius nurodo, kad BK 132 straipsnio 3 dalis yra blanketinė norma, todėl konkrečių specialių elgesio saugumo taisyklių nurodymas taip pat yra būtinas nusikalstamos veikos požymis. Nuteistojo veikoje šio požymio taip pat nėra. Anot kasatoriaus, kaltinamajame akte buvo nurodyti Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.2, 3.4 ir 3.5 punktų pažeidimai, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis pažeidė 1.2, 1.6, 3.4 ir 3.6 punktus. Tačiau pirmosios instancijos teismas negalėjo peržengti kaltinimo ribų, taip pat negalėjo taisyti kaltinime neva padarytą rašymo klaidą, nes teismo posėdžio metu prokuroras kaltinimo dėl to nekeitė, apie tai nebuvo pranešta ir nuteistasis nebuvo apklaustas. Be to, apeliacinės instancijos teismas kaltinimo aplinkybę, kad nuteistasis dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukciją, iš nuosprendžio panaikino. Kasatoriaus teigimu, tiek prokuroro apeliacinės instancijos teisme pateiktame naujame kaltinamajame akte, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti nuteistojo pažeisti teisės aktai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedas ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintos Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT5-00 – reglamentuoja darbdavio ir darbuotojo santykius, tačiau žuvusiosios G. Č. ir nuteistojo darbo santykiai nesiejo, jie buvo sugyventiniai, o V. V. ekskavatoriumi naudojosi nuomos sutarties su UAB „L“ pagrindu, todėl minėti teisės aktai nuteistajam nebuvo privalomi ir jis jų pažeisti negalėjo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti specialiųjų saugumo taisyklių pažeidimai negali būti vertinami kaip BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos būtinasis požymis. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad nutartyje nurodytos pareigos yra taikomos ne darbuotojui, o darbdaviui, o kadangi nuteistasis dirbo pas žuvusiąją, jai priklausančiame žemės sklype, pati žuvusioji gali būti vertinama kaip darbdavys.

2.4. Kasatorius nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis įvykio metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pasak kasatoriaus, jis niekada neneigė aplinkybės, kad po įvykio vartojo alkoholį (šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis A. V.), o gerokai iki įvykio išgertas alaus butelis neturėjo ir negalėjo turėti jokio poveikio jo veiksmams. Be to, patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas praėjus daugiau nei dviem valandom po įvykio. Nė vienas liudytojas įvykio nematė, į įvykio vietą atvyko tik po kurio laiko ir apklausiami teisme tiksliai įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo. Liudytojų parodymus, kad nuteistąjį vertino kaip neblaivų, galėjo sąlygoti nuteistojo patirtas stresas dėl įvykio ir prisipažinimas vartojus alkoholį.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

3.1. Prokurorė nurodo, kad V. V. net 45 metus dirbo ekskavatorininku, iki įvykio juo taip pat dirbo UAB „L“, turėjo ekskavatorininko pažymėjimą ir buvo supažindintas su saugiais darbo metodais dirbant ekskavatoriumi, todėl žinojo teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles, tačiau jų nesilaikė. Pasak prokurorės, nuteistasis pagal savo veikos aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti savo veikimo ar neveikimo padarinius ir dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo žuvo žmogus. V. V., dirbusiam su mechanizmais, galiojo bendrosios teisės normos, reglamentuojančios saugų elgesį naudojant įrenginius, ir jis jų privalėjo laikytis. Taigi, prokurorės teigimu, V. V. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas pagrįstai.

3.2. Prokurorė teigia, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos prokurorė, vadovaudamasi BPK 256 straipsniu, pateikė rašytinį prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. BPK 256 straipsnio 1 dalis tokią teisę prokurorui suteikia, nepriklausomai nuo to, pagal kieno apeliacinį skundą nagrinėjama baudžiamoji byla. Prokurorės prašymo nuorašas buvo įteiktas proceso dalyviams, V. V. ir jo gynėjui pageidaujant, padaryta pertrauka pasirengti gynybai. Taigi, prokurorės teigimu, įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kaltinimo pakeitimą teisme, nebuvo pažeistos. Prokurorė pažymi, kad V. V. buvo inkriminuota veika, nustatyta BK 132 straipsnio 3 dalyje, jis pagal šį straipsnį ir buvo nuteistas, todėl nustatyta tvarka pakeitus jam inkriminuojamas vienas specialias elgesio saugumo taisykles kitomis, jo padėtis nebuvo pasunkinta ir BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti.

3.3. Prokurorė nurodo, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistasis veiką padarė būdamas neblaivus, taip pažeidė ekskavatoriaus nuomos sutarties 2.2.1 punkto reikalavimus. Teismas pagrįstai kritiškai vertino V. V. pakeistus parodymus, kad jis alkoholio išgėrė jau po įvykio.

4. Nuteistojo V. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme teisėtumo

5. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir pagal prokuroro prašymą pakeisdamas kaltinimą, pablogino nuteistojo padėtį, nepagrįsti.

6. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Kita vertus, kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinėje instancijoje neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinio proceso metu prokurorė pateikė teismui prašymą kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Apeliacinės instancijos teismas visus privalomus kaltinimo keitimo procedūrų reikalavimus pagal BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalis įvykdė. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad gauto prokurorės prašymo nuorašai įteikti nagrinėjimo teisme dalyviams, iš jų – ir nuteistajam V. V. bei jo gynėjui Be to, teismas proceso dalyvių prašymu padarė pertrauką susipažinti su prokurorės prašymu pakeisti kaltinimą ir suteikė laiko pasiruošti gynybai (3 t., b. l. 60). Nuteistasis ir jo gynėjas jokių pastabų ar pretenzijų dėl pakeisto kaltinimo turinio nereiškė.

8. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje pripažino, kad V. V. pažeidė kitas, negu nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. ne lokalų UAB „L“ vidaus teisės aktą – Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukciją, o bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias saugų elgesį naudojant įrenginius statyboje. Nors apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, tačiau šiuo atveju kaltinimo pakeitimas atitiko teisėtumo reikalavimus. Pažymėtina, kad, pakeitus kaltinimą, V. V. inkriminuotos esminės faktinės aplinkybės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nepasikeitė, nuteistojo teisinė padėtis pabloginta nebuvo. Visos šios aplinkybės rodo, kad apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo teisme ribų (BPK 255 straipsnis) neperžengė, teisės į gynybą nesuvaržė, BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė.

Dėl BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo

9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus mirtis), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą, taip pat subjektyvųjį požymį – kaltę (neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu). Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtina išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015, 2K-181-489/2017).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. dėl nusikalstamo nerūpestingumo atėmė gyvybę G. Č. pažeisdamas esminius teisinius reikalavimus, keliamus žemės kasimo darbų saugumui: buvo neblaivus; vairuodamas ekskavatorių ir leisdamas šulinio rentinį į iškastą duobę, neįvertino atliekamo darbo pavojingumo, ekskavatoriaus padėties tarp ekskavatoriaus ir iškastos duobės bei keliamo svorio; nepastatė aptvarų ir neįsitikino, kad darbo zonoje nėra pašalinių žmonių. Visi pažeisti teisės aktai ir konkrečios specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių nesilaikė nuteistasis, apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra tiksliai įvardyti, visi padaryti pažeidimai įrodyti. Kasatoriaus teiginiai, kad kaltinime nurodyti teisės aktai jam nebuvo privalomi, todėl jis juose nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeisti negalėjo, motyvuotai paneigti.

11. Kasatoriaus argumentai, kad jis negalėjo ir neturėjo numatyti kilusių padarinių, taip pat atmestini. Byloje nustatyta, kad nuteistasis iki aptariamo įvykio dirbo ekskavatorininku, turėjo ekskavatorininko pažymėjimą, buvo supažindintas su saugiais darbo metodais dirbant ekskavatoriumi, išklausęs įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje, taigi neabejotinai žinojo pažeistų teisės normų, reglamentuojančių saugų elgesį naudojant įrenginius statyboje, nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl neatsargios nuteistojo kaltės, konstatavo, jog V. V., dirbdamas ekskavatoriumi, atlikdamas žemės kasimo darbus ir leisdamas šulinio rentinį į iškastą duobę, prieš tai nepastatęs aptvarų ir neiškabinęs iškabų, sudarė sąlygas pašaliniams asmenims atsidurti darbo vietoje, ir nors nenumatė, jog dėl to gali žūti žmogus, bet pagal veikos aplinkybes (buvo dirbama gyvenamojoje teritorijoje, netoliese dirbo nukentėjusioji G. Č.) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pritarė tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos bylos aplinkybių ir daryti priešingų išvadų. Teismų išvados dėl nuteistojo kaltės turinio ir įrodytumo pagrįstos išsamia teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos (paties nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, specialisto išvados, kitų rašytinių bylos duomenų) analize ir įvertinimu. Teismų sprendimai priimti laikantis BPK reikalavimų, yra logiški ir motyvuoti. Nuteistojo V. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

12. Atmestini ir kasatoriaus argumentai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis įvykio metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paties nuteistojo, liudytojų parodymus, motyvuotai paneigė gynybos versiją, kad nuteistasis alkoholį vartojo jau po įvykio. Teismas nustatė, kad alkoholis stipriai paveikė nuteistojo mąstymą dirbant ekskavatoriumi ir priimant sprendimus. Pažymėtina, kad dėl nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo ginčijamas nuteistojo neblaivumo faktas, išsamiai pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas dar kartą išanalizavo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus: paties nuteistojo, nukentėjusiojo A. V., liudytojų parodymus, alkoholio kiekio matuoklio parodymus, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 12, taip pat pats atliko įrodymų tyrimą – apklausė liudytoją Ž. P., ir įvertinęs šiuos bylos įrodymus pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. V. įvykio metu ekskavatoriumi dirbo būdamas neblaivus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šia teismo išvada.

13. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Armanas Abramavičius

Olegas Fedosiukas