56e70ae3-e3d8-405b-8eff-cd7aeef3ebb8 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-846-919/2019 Proceso Nr. 1-68-3-00058-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danguolės Å iugždinytės, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. Ž. (toliau – R. Ž.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. Ž. Sarsborgo pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 163 paragrafo 1 dalį, 3 dalies 1 punktÄ , 62 paragrafo 1 dalį – 14 metų laisvės atėmimo bausme. Borgarting antrosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir R. Ž. pripažino kaltu pagal 162 straipsnio 1 dalį, 3 dalie 1 punktÄ bei 60 a. paragrafÄ ir R. Ž. paskyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Sarpsborgo pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, su pakeitimais, padarytais Borgarting apeliacinės instancijos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, paskirtÄ bausmę subendrinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 28 d. (užskaitytos 772 dienos).

3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. Ž. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimÄ taikyti R. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota ir teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį neatsižvelgė į Komisijos rekomendacijas. Nuteistasis R. Ž. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, atvirojoje kolonijoje, iÅ¡eiginėmis dienomis važiuoja namo, grįžta laiku, pažeidimų nepadarė.

Už gerÄ elgesį, dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje septynis kartus paskatintas, drausminių nuobaudų neturi, nuteistasis turi teigiamÄ darbinę motyvacijÄ , dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Galimo lygtinio paleidimo metu turėtų pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Asmuo suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje ir siekia prasmingo užimtumo. Atkreiptina ir tai, kad nebuvo tinkamai teismo įvertinti rizikÄ mažinantys veiksniai, tai yra, socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais stabilumas, neigiamas požiÅ«ris į nusikaltimus bei smurtÄ , gebėjimas priimti siÅ«lomÄ pagalbÄ bei jÄ tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sÄ lygos, artimi santykiai su Å¡eimos nariais bei visapusiÅ¡kas jų palaikymas.

Nebuvo tinkamai įvertinta tai, jog nuteistojo artimieji jį dažnai aplanko ir palaiko. 4.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neiÅ¡nyksta kaltininkui visiÅ¡kai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriÅ¡kai draudžia Å¡ias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtÄ bausmę, o lygtinio paleidimo sÄ lygų neiÅ¡laikymas sÄ lygoja sprendimÄ lygtinės bausmės dalies neįskaityti, tÄ bausmės dalį atlikti pakartotinai sugrÄ Å¾inus asmenį į įkalinimo įstaigÄ .

Pažymėtina, kad asmeniui privalu suteikti Å¡ansÄ pasitaisyti. Tol, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiÅ¡kai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip Å¡is asmuo elgsis laisvėje ir kad Å¡io asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad jis bÅ«tų iÅ¡leistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju nuostatos, numatančios paleidimÄ lygtinai, bÅ«tų tik deklaratyvios, o nuteistojo lÅ«kesčiai ir viltys bÅ«tų žlugdomos bet kuriuo atveju, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų. 4.3.

Nuteistasis skunde akcentuoja, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec (2003) 22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių keliÄ pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegracijÄ suteikiant kaliniui planuojamÄ remiamÄ ir prižiÅ«rimÄ Ä¯siliejimÄ Ä¯ visuomenę". Lygtinis paleidimas pagal minėtÄ rekomendacijÄ turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o jokiu bÅ«du ne iÅ¡imtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.

Tai suponuoja reikalavimÄ sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali bÅ«ti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas. Be to, aukščiau paminėta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos 20-tas principas yra itin glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu - jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis (o jų yra tikrai ne vienas), kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindu kelti klausimÄ dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo.

Kalbant apie Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintÄ precedentų privalomumo principÄ reikia pažymėti, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinant visas aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra numatyta, pagal kuriÄ nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, kÄ jis privalo daryti, kad galėtų bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvę.

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad nors bausmė vis dar yra vienas iÅ¡ laisvės atėmimo elementų, Europos bausmių politikoje pagrindinis dėmesys dabar skiriamas reabilitaciniam laisvės atėmimo tikslui, ypač ilgo laisvės atėmimo bausmės pabaigoje. Pagal nusistovėjusiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ nuteistojo teisė į peržiÅ«rÄ reiÅ¡kia, kad remiantis susijusia informacija turi bÅ«ti faktiÅ¡kai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui.

Tiek, kiek tai svarbu, kad nuteistasis žinotų, kÄ jis privalo daryti, kad bÅ«tų svarstomas jo iÅ¡leidimas į laisvę, ir kokiomis sÄ lygomis tai galėtų įvykti, gali dar bÅ«ti reikalaujama pateikti sprendimo motyvus. Pagrįstai manytina, kad skundžiama teismo nutartimi buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

5. Nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad R. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

8. Atlikus nuteistojo R. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 17 balų (skalėje nuo 0 iki 40). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja.

9. Ä®vertinus R. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, palaiko artimus ryÅ¡ius su artimaisiais, 7 kartus skatintas, drausminių nuobaudų neturi, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sÄ lygomis, suteikta teisę dvi dienas per savaitę parvykti namo, grįžta laiku, pažeidimų nepadarė.

Galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir toliau vykdytų individualiÄ veiklÄ (iki suėmimo turėjo individualiÄ Ä¯monę, kuri vertėsi statybomis ir prekyba automobiliais). Bausmės atlikimo metu įgijo staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes. Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai iÅ¡ esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. Ž. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R.

Ž. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriamas R. Ž. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, kuris neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, jog nors nuteistasis neteisina nusikalstamo elgesio, tačiau yra linkęs minimalizuoti savo atsakomybę dėl nusikaltimo įvykdymo (12 b.l.). Neabejotina, kad net ir Å¡iuo metu nuteistasis pakankamai kritiÅ¡kai nevertina savo neteisėtų veiksmų, menkina jų pavojingumÄ , kas, teisėjų kolegijos vertinimu, jį charakterizuoja labiau neigiamai.

11. IÅ¡vados, jog Å¡iuo metu yra pagrindas nuteistajam R. Ž. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad Å¡ios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (buvo vedęs ir turėjo du sÅ«nus bei turėjo individualiÄ Ä¯monę), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio R. Ž. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytÄ tvarkÄ .

12. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog sprendžiant klausimÄ dėl R. Ž. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobÅ«dis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį ir paskiriant bausmę. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius Å¡iam bÅ«nant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar Å¡iuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant iÅ¡vengti tiek analogiÅ¡kų, tiek ir kitokio pobÅ«džio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų ir iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyt, kad R. Ž. Å¡is teistumas nebuvo pirmas, praeityje jis buvo pripažintas kaltu Pasvalio rajono apylinkės teismo 1994 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, be to, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismas nutartimi R. Ž. buvo taikytas ir lygtinis paleidimas. Tačiau, nepaisydamas Å¡ių aplinkybių, R. Ž. ir vėl nusikalto, padarydamas labai sunkų nusikaltimÄ . Å ių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog teismo parodyto pasitikėjimo R.

Ž. nepateisino, tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistasis atlieka jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę, pobÅ«dis bei pavojingumas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

13. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad pataisos namuose yra ne kartÄ skatintas ir pataisos namų administracijos leidimu jis turi teisę be sargybos vykti namo (dviem dienoms per savaitę), tačiau Å¡ie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone, lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakankami. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog D. Ž. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

14. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ 2019 m. rugsėjo 12 d. Komisijos protokolo matyti, kad Komisijos narių nuomonė taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam R. Ž. nebuvo vieninga. Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimÄ nebuvo priimtas vienbalsiai: iÅ¡ penkių Komisijos narių vienas narys (Komisijos pirmininkas) balsavo prieÅ¡ nuteistojo lygtinį paleidimÄ . Tai rodo, kad ne visi Komisijos nariai buvo įsitikinę pakankama nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį.

15. Teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir Å¡is klausimas nagrinėtinas tik vertinant bÅ«tent Å¡ios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, tai yra, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008).

Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

16. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti R. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. Ž. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo R. Ž. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Aurelijus Rauckis Danguolė Å iugždinytė