2025-06-18 Nr. AB-10646-4-16-3-00288-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2203-602/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00288-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui V. F. (V. F.), jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ramintai Zakarauskaitei,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio V. F. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui V. F. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui V. F. (toliau – ir Užsienietis) paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2025 m. rugsėjo 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2025 m. kovo 8 d., duomenų, kada jis atvyko į Lietuvos Respubliką – nėra. Užsienietis Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. kovo 10 d. sprendimu sulaikytas iki 2025 m. birželio 8 d. Užsienietis, būdamas sulaikytas, pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. birželio 8 d.

3. Centras teigė, kad Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik būdamas sulaikytas, jis visais įmanomais būdais siekia likti Europos Sąjungoje, turėdamas galimybę laisvai judėti, jis gali pasišalinti iš Lietuvos Respublikos ir tuo trukdys įvykdyti priimtus sprendimus.

4. Užsienietis su teikimu nesutiko, teigė, kad yra padaręs klaidų, šiuo metu bendradarbiauja su pareigūnais, (duomenys neskelbtini) Respublikoje gyvena jo sūnus, sprendžiamas klausimas dėl šeimų sujungimo. Prašė suteikti jam galimybę laisvai judėti.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu tenkino VSAT Centro teikimą ir pratęsė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 11 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui V. F. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2025 m. rugsėjo 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje

6. Teismas nustatė, kad vykdant nelegalios migracijos kontrolę VSAT pareigūnai Panevėžio m. 2025 m. kovo 8 d. sulaikė (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį V. F., kuris VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės pareigūno 2025 m. kovo 8 d. sprendimu sulaikytas iki 48 val. Užsienietis Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. kovo 10 d. sprendimu sulaikytas iki 2025 m. birželio 8 d.

7. Užsienietis, būdamas sulaikytas, pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą Nr. 25S74901 nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. birželio 8 d.

8. Teismas nurodė, kad šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, Užsieniečio asmenybė nustatyta.

9. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 ir 5 dalimis. Nurodė, kad V. F. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...> (žr. 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

10. Teismas nurodė, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

11. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

12. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1953-552/2025), nagrinėdamas užsieniečio skundą dėl paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, konstatavo, kad nors ir teisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, Užsienietis neteisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje pakankamai ilgą laiką, neturi jokių šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir objektyviai reikalinga įstatymuose įtvirtintiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamoje situacijoje užsieniečiui taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui judėjimo laisvės apribojimo priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymu įtvirtinti tikslai. Užsieniečio elgesys ir gyvenimo būdas nepaneigia kylančios rizikos, kad, netaikius pirmosios instancijos teismo nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės, užsienietis, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir vengti grąžinimo į kilmės šalį ar perdavimo valstybei, atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

13. Teismas pažymėjo, kad po minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė, teismo posėdyje Užsienietis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje gyvena jo sūnus, todėl yra didelė rizika, jog, turėdamas galimybę laisvai judėti, Užsienietis gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir vengti grąžinimo į kilmės šalį ar perdavimo valstybei, atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas pratęsė Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą.

III. 14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Užsienietis nurodo, kad jam taikoma laisvės ribojimo priemonė prilygsta sulaikymui. Tam, kad būtų galima apriboti užsieniečio judėjimo laisvę, visų pirma turi būti nustatyta, jog egzistuoja bent vienas iš įstatyme įtvirtintų judėjimo laisvės apribojimo tikslų, o tuomet nustatoma, ar egzistuoja Įstatyme įtvirtintas pagrindas. Nustačius, jog egzistuoja Įstatyme įtvirtintas sulaikymo tikslas ir pagrindas, toliau turi būti vertinamas priemonės būtinumas ir proporcingumas. Sulaikymas ir de facto sulaikymas, kaip asmens laivę labiausiai varžančios priemonės, gali būti taikomos tik tuo atveju, jei švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti nustatytų tikslų. Ir tik teismui nustačius, jog švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės negali būti taikomos, yra taikytinas sulaikymas, tame tarpe ir de facto sulaikymas.

16. Šiuo atveju nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Užsienietis teigia, kad jo tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir saugumui, nėra nustatyta, jog užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, kad būtų bandęs neteisėtai išvykti iš Lietuvos ar pažeidęs apgyvendinimo centre taisykles.

17. Užsienietis teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas, t. y. prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Užsieniečio atžvilgiu egzistuoja sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Tačiau tuo atveju, kai taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas (prieglobsčio motyvų išsiaiškinimas) dar turi būti nustatyta, kad yra ir 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytos aplinkybės. Šiuo atveju nei vienos iš nustatytų aplinkybių Užsieniečio atžvilgiu nėra.

18. Teismas konstatavo, kad jo asmens tapatybė ir pilietybė yra nustatytos, nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsienietis nėra pažeidęs alternatyvios sulaikymui priemonės ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Kadangi nėra nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose numatytų aplinkybių, jo atžvilgiu negali būti taikomas 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas.

19. Užsienietis pažymi, kad tuo atveju, kai taikomas sulaikymas dėl tos priežasties, jog reikia nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, asmuo gali būti sulaikytas tik jeigu jo nesulaikius nėra galimybės šių motyvų nustatyti. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad jo nesulaikius, nebūtų įmanoma išsiaiškinti prieglobsčio motyvų. Pirmosios instancijos teismo pritaikytas de facto sulaikymas yra neproporcinga priemonė, pernelyg griežtai ir neadekvačiai varžanti Užsieniečio laisvę.

20. Įvertinus, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra nustatyta, jog jis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, į kilmės valstybę jis neišvyko, nes (duomenys neskelbtini) (dėl to ir paprašė tarptautinės apsaugos), Užsienietis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

21. VSAT Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą.

22. Centras, nurodydamas su Užsieniečio sulaikymu ir jo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje susijusias aplinkybes, nurodo, kad Migracijos departamentas 2025 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą dėl 2025 m. kovo 20 d. sprendimo priimti prašymą suteikti prieglobstį pakeitimo ir nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar Užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis.

23. Centras nesutinka su Užsieniečio apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas yra neproporcingas siekiamiems tikslams. Pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

24. Nesutinka su Užsieniečio nuomone, kadangi atsižvelgus į jo byloje esančias faktines bei elgesį charakterizuojančias aplinkybes mano, kad Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė su judėjimo laisvės ribojimu yra tikslinga, proporcinga ir būtina priemonė.

25. Centras nurodo, kad atsižvelgus į tai, jog Užsienietis nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d., kai pasibaigė vizos galiojimo laikas, nuo to laiko buvo Šengeno erdvėje be teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų, nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, ilgą laiką gyveno neteisėtai, nedirbo, darė administracinius nusižengimus, neprisiėmė už juos atsakomybės, tai yra baudų Lietuvos valstybei nesumokėjo, nėra pateikęs galiojančio dokumento patvirtinančio jo asmens tapatybę ir pilietybę, jis neturi Lietuvos Respublikoje šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytą tvarką, darytina išvada, kad Užsienietis nepakankamai bendradarbiavo su kompetentingomis valdžios institucijomis sprendžiant jo teisinės padėties nustatymo klausimus. 2025 m. kovo 20 d. Migracijos departamentui priėmus Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje nagrinėjimo, jo teisinis statusas Lietuvos Respublikoje pasikeitė ir jis tapo prieglobsčio prašančiu asmeniu Lietuvos Respublikoje. Centras pažymi, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą tik po to, kai VSAT jį sulaikė ir sprendė klausimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu jis siekė sutrukdyti priimti ir įvykdyti išsiuntimo sprendimą ir jo veiksmai vertintini kaip nenoras būti grąžintam į savo kilmės šalį ir siekimas bet kokiais būdais to išvengti.

26. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi jo elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti. Užsieniečio asmens tapatybė nėra iki galo nustatyta, jis nėra pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio, galiojančio dokumento, gyveno nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. Šengeno be teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl jo asmens tapatybės indentifikavimo ir patvirtinimo. Pažymi, kad Užsienietis ilgą laiką būdamas Lietuvos Respublikoje ir per tą laiką tyčia nedėjo pakankamai pastangų, asmens tapatybės dokumento išdavimui. Be kita ko, išvykimo pavojų į kitas Europos Sąjungos valstybes pagrindžia faktas, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, todėl atsižvelgus į tai, jog jis nenori būti grąžintas, jis nesieks nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, bet prioritetą teiks savo asmeniniams interesams nepaisydamas, kad ir toliau pažeis įstatymais nustatytą tvarką. Laikytina, jog skundžiamu sprendimu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra paskirta pagrįstai užtikrinti veiksmingą asmens prieglobsčio prašymo motyvų nustatymą ir išnagrinėjimą, o švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas, nes yra rizika, jog jis turėdamas judėjimo laisvę, bandys pasislėpti ar išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Ankščiau minėtos aplinkybės patvirtina, kad Užsieniečiui, taikant judėjimo laisvės apribojimą, vertinamos individualios aplinkybės, išvengiant pasislėpimo pavojaus. Užsieniečio atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra būtina priemonė.

27. Centras pažymi, kad Užsieniečiui užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos (neribotai naudotis telefonu, teisine, medicinine, socialine, psichologine pagalba), reikalingos jo poreikiams, be to, jam nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl negalima tvirtinti, jog taikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant teisę judėti tik laikinojo apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo poreikiai. Užsienietis teikė prašymus išvykti iš laikinosios apgyvendinimo vietos teritorijos 2025 m. balandžio 17 d. Nr. 56, 2025 m. balandžio 19 d. Nr. 63, 2025 m. balandžio 27 d. Nr. 108, visi prašymai buvo tenkinti.

28. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, galima manyti, kad jis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvoje, bet ir Šengeno erdvėje.

29. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, todėl priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugsėjo 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių duomenų, prašymą dėl prieglobsčio pateikė tik nagrinėjant klausimą dėl jo sulaikymo, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, sprendė, jog nagrinėjamu atveju netaikant judėjimo laisvės apribojimo, Užsienietis gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas įsiteisėti galutiniam sprendimui jo prieglobsčio byloje ir sutrukdyti jį įvykdyti, tenkino Centro teikimą ir taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę pratęsė trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

32. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog jo asmens tapatybė nenustatyta, nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs alternatyvios sulaikymui priemonės ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Kadangi nėra nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose numatytų aplinkybių, jo atžvilgiu negali būti taikomas 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis 2025 m. kovo 8 d. buvo sulaikytas.

34. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. kovo 10 d. sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymas Centre iki 2025 m. birželio 8 d., bet ne ilgiau nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

35. Užsienietis 2025 m. kovo 25 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė nagrinėti iš esmės. Užsieniečio prašymas nėra išnagrinėtas, taigi jis yra prieglobsčio prašytojas.

36. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. balandžio 11 d. sprendimu pakeitė Užsieniečiui taikytą sulaikymą ir taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. birželio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą.

37. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė, kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

38. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nustatyti Įstatymo 113 straipsnyje. Įstatymo 133 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 11) neteko galios; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalis įtvirtina aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, sąrašą.

39. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

40. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

41. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, Užsieniečio apeliaciniame skunde ir VSAT Centro atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, atsižvelgusi į tai, kad jis yra prieglobsčio prašytojas (prašymas neišnagrinėtas) vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę iki 2025 m. rugsėjo 8 d., bet ne ilgiau nei bus nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, šiuo konkrečiu atveju nėra proporcinga ir būtina. Byloje nėra duomenų, jog Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo Centre tvarką ar savo elgesiu parodęs, kad nėra linkęs paisyti nustatyto teisinio reguliavimo, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, taip pat nėra duomenų, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ar jų tarnautojais nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

42. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Užsienietis neginčija, jog jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo pakeisti teismo sprendimu paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę į švelnesnę, t. y. netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Įstatyme nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-789/2025, 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025, 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025 ir kt.).

44. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija Užsieniečio apeliacinį skundą tenkina, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skiria Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugsėjo 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio V. F. (V. F.) apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui V. F. (V. F.) paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę pakeisti ir skirti V. F. (V. F.) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugsėjo 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė