2020-12-02 Nr. AB-22669-3-61-3-02996-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-775-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02996-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atsakovui viešajai įstaigai Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įvertinti jo patirtą žalą ir priimti sprendimą dėl 20 000 Eur materialinės žalos ir 20 000 Eur moralinės žalos atlyginimo, bei dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. priimto sprendimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įvertinti jo patirtą žalą ir priimti sprendimą dėl patirtos žalos atlyginimo, taip pat nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. priimtu sprendimu, nes patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Kadangi prašymas atitiko ne visus ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus, teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 kalendorinių dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti (nurodyti aiškius ir tikslius reikalavimus, reiškiant reikalavimą dėl akto panaikinimo, pateikti ginčijamą aktą, bei įrodymus, patvirtinančius, kada ginčijamas aktas jam buvo įteiktas, prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jei šis terminas būtų praleistas ir kt.).

Patikslintu skundu pareiškėjas atsakovu nurodė viešąją įstaigą Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą (toliau – ir Centras), patikslino prašymo reikalavimą ir prašė priteisti iš Centro 20 000 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kartu su minėtu raštu pareiškėjas pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, kadangi jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, taip pat pašalino kitus nurodytus skundo trūkumus.

Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Iš pareiškėjo skundo ir kartu su juo pateiktų dokumentų turinio teismas nustatė, jog pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš to, kad jam Centre sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos galimai netinkamai, t. y. jam nebuvo išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma. Nustatė, jog dėl to pareiškėjas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 56-106 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė pareiškėjo pareiškimo iš esmės nenagrinėti.

Teismas nurodė, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Todėl sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, kurios nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka (24 str. 1 d.); asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (24 str. 2 ir 3 d.). Nesutikdami su Komisijos sprendimu, asmenys turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, padarė išvadą, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos priimtu Sprendimu, vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kadangi pareiškėjo prašymo nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, ir jį atsisakytina priimti, kaip tai nustatyta ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį.

Nurodo, kad 2019 m. kreipėsi į Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, bet dėl gydytojų nepagrįstų veiksmų (senų medicininių įrašų peržiūros ir kt.), pažyma jam nebuvo išduota, be to, jis patyrė Centro darbuotojų įžeidimus, ir tokiais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 20 000 Eur. Pažymi, kad yra turizmo įmonės savininkas, todėl dėl suvaržytos teisės vairuoti transporto priemones patiria turtinę žalą, kurią vertina 20 000 Eur. Nurodo, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nagrinėjo jo skundą dėl Centro darbuotojų veiksmų, ir nustatė teisės aktų pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas ginčą ir žalą kildina iš civilinių santykių, o tokios bylos yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Be to, administracinis teismas sprendžia ginčus, kurie pagal įstatymą priskirti administracinių teismų kompetencijai, pvz., žalos atlyginimo ginčus, kurie yra nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nėra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 str. 1 d., 17–20 str.). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis ginčija Centro veiksmus, pasireiškusius tuo, kad atlikus pareiškėjo profilaktinį vairuotojo sveikatos patikrinimą, jam nebuvo išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, t. y. buvo pripažinta, kad dėl sveikatos būklės pareiškėjas negali vairuoti, ir pareiškėjas dėl tokių Centro veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, konstatavo teisės aktų pažeidimus atliekant pareiškėjo profilaktinį sveikatos patikrinimą, bei įpareigojo Centrą, pareiškėjui pageidaujant, pakartotinai atlikti pareiškėjo sveikatos patikrinimą. Pakartotinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nebuvo atliktas, pareiškėjui nutraukus patikrinimo procedūrą.

Pareiškėjas su skundu dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ir dėl to patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į Komisiją, kuri 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 56-106 nusprendė pareiškėjo pareiškimo iš esmės nenagrinėti, kadangi konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokia žala jo sveikatai buvo padaryta neteisėtais Centro veiksmais, bei konstatavo, kad ginčas šiuo atveju kyla dėl vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos pareiškėjui neišdavimo, o tokie ginčai nagrinėtini Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (toliau – ir Aprašas), nustatyta tvarka.

Aprašo 7 punkte nustatyta, kad vairuotojų sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas, o atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (Aprašo 16 p.). Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (toliau – ir GKK) (29 p.). Pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Aprašo 30 p.).

Taigi teisės aktai įsakmiai įtvirtina, kad pareiškėjo ginčijamų institucijos veiksmų teisėtumo tikrinimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Todėl iš tokių veiksmų kildinamos žalos atlyginimo klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas administraciniame teisme vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Pažymėtina, kad nei šis straipsnis, nei kiti teisės aktai neįtvirtina tokios kreipimosi į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo sąlygos, kaip reikalavimas panaikinti (ginčyti) aktą, iš kurio kildinama reikalaujama priteisti žala. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino pareiškėjui, kad skunde turi būti formuluojamas reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo, kitaip negali būti reikalaujama priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas administraciniam teismui, tačiau tokio akto apskundimas nėra būtina žalos atlyginimo sąlyga, nes teisės aktai tokios sąlygos neįtvirtina.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai vadovavosi teismų praktika, suformuota administracinėse bylose, susijusiose su laisvės atėmimo vietose esančių asmenų teise į žalos atlyginimą dėl netinkamų medicininių paslaugų suteikimo.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas kreipėsi į teismą, nesutikdamas su atsakovo sprendimu neišduoti jam vairuotojų profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymos. Kaip matyti iš paminėto teisinio reglamentavimo, tokiu atveju pareiškėjas galėjo tokį sprendimą skųsti Centro vadovui, o jo sprendimą – teismui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjo skundo trūkumus, turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine skundo padavimo tvarka, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau šių aplinkybių nenustatė, t. y. neišsiaiškino, kokio pobūdžio ginčas yra kilęs tarp atsakovo ir pareiškėjo, todėl galėjo neteisingai spręsti dėl pareiškėjo ginčo teismingumo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, neišsiaiškino visų skundui priimti teisiškai svarbių aplinkybių, todėl nepagrįstai pareiškėjo S. G. skundą atsisakė priimti. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo S. G. skundo priėmimo klausimas turi būti grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. G. (S. G.) skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius