56e23342-469b-411d-bc9f-2e01eb0e514b · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Kęstutis Venckus AdmTeisėjas Kęstutis Venckus             Administracinio teisės pažeidimo byla             Nr. ATP-606-719/2015             Proceso Nr. 4-08-3-02324-2015-4             Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 27 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K.

U., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylojenustatė:Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė K. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį galutine nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. K. U. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. liepos 31 d. apie 16 val. vairuodamas automobilį, manevruodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė bei nežymiai apgadino svetimÄ automobilį, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino nepranešęs policijai.Apeliaciniu skundu K.

U. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teisme arba pakeisti skundžiamÄ nutarimÄ ir bylos teisenÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti. Jis pateikia savÄ jį byloje esančių įrodymų vertinimÄ ir savo iÅ¡vadas, cituoja ATPK 248, 257, 284 straipsnius, skundžiamÄ nutarimÄ , pripažįsta padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , tačiau neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ ir mano, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti esant Å¡io pažeidimo sudėtį.

Jo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog jis nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos siekdamas nuslėpti savo dalyvavimÄ eismo įvykyje bei iÅ¡vengti atsakomybės, t. y. tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Atvirkščiai, po eismo įvykio tarp jo ir nukentėjusiojo nekilo jokių nesutarimų, todėl kviesti policijos į eismo įvykio vietÄ jie neprivalėjo ir nors nevisiÅ¡kai įvykdė teisės aktų reikalavimus – neužpildė eismo įvykio deklaracijos, to jie nepadarė tik dėl to, kad pats nukentėjusysis atsisakė tai padaryti.

Taip pat K. U. nurodo, kad apylinkės teismas nesilaikė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarkos – jam ir nukentėjusiajam atvykus į teismo posėdį bylÄ nagrinėjęs teisėjas tik paskelbė, kokia byla bus nagrinėjama, tačiau nei jo, nei nukentėjusiojo neiÅ¡klausė ir po vos kelias minutes vykusio bylos nagrinėjimo iÅ¡ karto įteikė jam nutarimÄ , dėl ko mano, kad nutarimas buvo parengtas iÅ¡ anksto, nesigilinant į byloje surinktus duomenis. Apibendrindamas Å¡ias aplinkybes K.

U. mano, kad teismas nevisapusiÅ¡kai, nepilnai ir neobjektyviai iÅ¡aiÅ¡kino visas bylos aplinkybes, todėl skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas ir jis negali bÅ«ti paliktas galioti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikÅ¡mingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nutarimÄ nėra teisinio pagrindo.Apeliacinis skundas tenkinamas.ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus <...>.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis.

ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant pirmiau iÅ¡vardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos ir įvertinamos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylÄ organas (pareigÅ«nas) privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų ir parodymų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui bÅ«tinus veiksmus.

Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, iÅ¡samumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Ä®rodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ .

Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi bÅ«ti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik iÅ¡vardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomÄ jÄ jų reikÅ¡mę, o taip pat preciziÅ¡kai iÅ¡analizuoti jų santykį tarpusavyje.Susipažinęs su apeliaciniu skundu ir byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti skundžiamame nutarime nurodytų įrodymų patikimumo.

Å ioje byloje esant esminiams prieÅ¡taravimams tarp administracinėn atsakomybėn patraukto K. U. ir Institucijos pozicijų, teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ , nes jame turi bÅ«ti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kiti svarbÅ«s duomenys. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimÄ grįs tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje.

Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai paprastai vertinami pagal byloje esančiÄ medžiagÄ . Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje apylinkės teismo atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Todėl vien tik tai, kad Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ naikinti skundžiamÄ apylinkės teismo procesinį sprendimÄ .Kartu įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡ esmės netyrė, ar nagrinėjamu atveju K.

U. iš tiesų nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos – iš apeliacinio skundo seka, kad teismo posėdyje iš esmės nebuvo apklausti atvykę asmenys (K. U. ir nukentėjusysis) ir kiti proceso dalyviai ir šių proceso dalyvių parodymai, o taip pat ir kiti su jų parodymais tiesiogiai susiję įrodymai teismo posėdžio metu ištirti nebuvo. Skundžiamame nutarime išdėstęs įrodymus ir tik iš dalies atskleidęs jų turinį apylinkės teismas visiškai neanalizavo jų santykio tarpusavyje ir absoliučiai nemotyvavo savo sprendimo, o vietoje to apsiribojo tik byloje esančių įrodymų, patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrindų bei vairuotojų pareigų įvykus eismo įvykiui išdėstymu ir paviršutiniu konstatavimu, kad įrodymai patvirtina K.

U. kaltę padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo metu byloje esančių įrodymų kategoriÅ¡kai patvirtinti arba paneigti K. U. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų nepakanka, todėl pagal Å¡iuo metu byloje esančius duomenis nei pripažinti K. U. kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų, nei nutraukti bylÄ nesant K. U. kaltės, apylinkės teismas neturėjo pagrindo.Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog Å¡iuo konkrečiu nukentėjusysis V.

K. lygiai taip pat, kaip ir K. U., po tarpusavio susitarimo dėl žalos atlyginimo iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs apie tai policijai, o į policijÄ jis kreipėsi ir apie eismo įvykį pranešė tik praėjus 10 dienų, t. y. iÅ¡ esmės atliko tokiÄ pačiÄ veikÄ , kaip ir K. U.. Tačiau, kaip bebÅ«tų paradoksalu, K. U. elgesį Institucija ir apylinkės teismas įvertino neigiamai, dėl jo atliko tyrimÄ bei nubaudė K. U., ir atvirkščiai – iÅ¡ esmės tokį patį V.

K. elgesį laikė toleruotinu, nes nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų apie tai, kad už iÅ¡ esmės tokiÄ pačiÄ veikÄ V. K. bÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Toks skirtingas iÅ¡ esmės tokių pačių veikų vertinimas laikytinas ydinga praktika.Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla grÄ Å¾inama apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trÅ«kumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria:Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimÄ K. U., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje ir Å¡iÄ bylÄ grÄ Å¾inti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis neskundžiama.Teisėjas             ArtÅ«ras Ridikas