N-575-445-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-445/2012

Teisminio proceso Nr. 4-07-3-03892-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 50.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu UAB „Titvesta“ direktorei D. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 300 Lt bauda dėl to, kad UAB „Titvesta“ Tilžės g. 109, Šiauliai, priklausančiame prekybos centre „Saulės miestas” pirmo ir trečio aukšto vyrų tualetų patalpose buvo įrengtos stacionarios vaizdo stebėjimo kameros ir vykdomas prausyklų vaizdo stebėjimas bei tualetų patalpose prie praustuvų užklijuoti lipdukai, perspėjantys, kad patalpos stebimos vaizdo kameromis, tačiau ant lipdukų nenurodyti valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad stacionarinės stebėjimo kameros buvo įrengtos pirmo ir trečio aukšto vyrų sanitarinių mazgų patalpose ir stebėjo ne tualetus, bet konkrečiai šalia tualetų esančias prausyklas. Pažymėjo, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo tikslai atitiko Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnio numatytus tikslus, t. y. vaizdas buvo stebimas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves. Teismas nurodė, kad visuomeninis interesas šiuo atveju nusveria asmeninį interesą tikėtis absoliutaus privatumo prie tualetų esančioje prausyklų teritorijoje, todėl sprendė, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeistos nebuvo.

II. Apeliaciniu skundu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo dalį dėl neteisėto vaizdo stebėjimo vyrų tualetų patalpose ir grąžinti šią bylos dalį teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad prieš įeinant į vyrų tualetą, ant durų yra pažymėta, jog ši patalpa yra skirta vyrų tualetui. Todėl šioje patalpoje, kurioje atliekami asmens higienos priežiūros veiksmai, asmuo turi teisę tikėtis ir tikisi absoliutaus privatumo, nepriklausomai, kokie higienos priežiūros veiksmai yra atliekami. Pažymi, kad patalpoje taip pat yra keli pisuarai, kurie nėra atskirti jokiomis pertvaromis, todėl asmuo, naudodamasis pertvara neatskirtu pisuaru, gali lengvai patekti į kameros stebėjimo lauką. Mano, kad tokiu vaizdo stebėjimu yra pažeidžiama daugelio asmenų teisė į privatumą, o vaizdo stebėjimu vykdoma privataus turto apsauga negali nusverti asmens privatumo tualeto patalpoje lūkesčių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. B. prašo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad kameros stebėjo tik patalpos dalį, kurioje įrengti rankų praustuvai. Teigia, kad iki vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo buvo ne tik niokojamas UAB „Titvesta“ turtas, bet ir nuolat užkemšami bei sudaužomi praustuvai, sudaužomi vandens maišytuvai ir apliejamos laisvalaikio ir mados centro bendrosios bei verslo subjektų nuomojamos patalpos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą užtraukia baudą nuo 500 iki 1 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismo nutarimu D. B. skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą, t. y. dėl to, kad vyrų tualetų patalpose įrengus vaizdo stebėjimo kameras ir vykdant prausyklų vaizdo stebėjimą, ant tualetų patalpose prie praustuvų užklijuotų lipdukų, perspėjančių apie vaizdo stebėjimą, nebuvo nurodyti valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija.

Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pažeidimo nutraukė, konstatavęs, kad visuomeninis interesas nusveria asmeninį interesą tikėtis absoliutaus privatumo prie tualetų esančioje prausyklų teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo, teisės taikymo ir aiškinimo aspektu, su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies norma, nustatanti, kad draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.), yra imperatyvi. T. y. ši norma yra įsakmi ir ja nustatytų vaizdo stebėjimo sąlygų nesilaikymas atitinkamą veiką daro absoliučiai neteisėta per se.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnis, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį, įtvirtina bendro pobūdžio normą, kuri nustato bendras vaizdo stebėjimo teisėtumo sąlygas, o būtent, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad vaizdo stebėjimas tualetų teritorijoje buvo vykdomas siekiant šiame straipsnyje nustatytų tikslų, nevertino ir nepasisakė, ar nurodyti tikslai negalėjo būti pasiekti kitomis priemonėmis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „Titvesta“ Tilžės g. 109, Šiauliai, kuriai priklauso prekybos centras „Saulės miestas”, nurodytų tikslų apsaugoti turtą, prieš įrengdama vaizdo stebėjimo kameras, stebinčias dalį tualetų teritorijos, būtų ėmusis kokių nors kitų priemonių nurodytiems tikslams pasiekti bei kad tokios priemonės būtų buvusios nepakankamos. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaizdo stebėjimas tualetų teritorijoje atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnio reikalavimus, taip pat negali būti pripažinta tinkamai pagrįsta.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. B. administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pažeidimo nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui neteisingai pritaikius teisės normas bei visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai duomenų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtas ir pagrįstas, jis naikintinas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinio skundo tenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas