56e02f90-d6fa-4fcd-a41b-8a589b730b6d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2275-815/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00371-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 6.6.1; 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės SuÅ¡inskienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo – E. V. skundÄ atsakovėms – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas E. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-5), kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2013 m. sausio 18 d. sprendimÄ Nr. 1D-829(11) kaip nepagrįstÄ ;

2) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį perskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį – 5 129,88 Lt; solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį – 17146,36 Lt; solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 7 000,00 Lt neturtinę žalÄ ;

įpareigoti atsakoves toliau mokėti jam Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus, atliekančio ministerijos kanclerio funkcijas, 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 11SP-2836 paskirtÄ pensijÄ .2. PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus, atliekančio ministerijos kanclerio funkcijas, 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 11SP-2836, atsižvelgiant į jo išėjimÄ iÅ¡ tarnybos, tarnybos staÅ¾Ä , amžių ir kita, jam, kaip atitinkančiam Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sÄ lygas, nuo 2009 m. gruodžio 1 d. buvo paskirta 994,29 Lt dydžio valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija jam buvo sumažinta, o kadangi nuo 2010 m. sausio 20 d. pradėjo dirbti, pensija buvo sumažinta dar kartÄ ir mokama atsižvelgiant į darbo užmokesčio dydį. PareiÅ¡kėjas 2012 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį. Vidaus reikalų ministerija 2013 m. sausio 18 d. raÅ¡tu Nr. 1D-829 (11) informavo, kad valstybinės pensijos dalis jam nebus grÄ Å¾inta, nes nėra teisinio pagrindo.PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais bei pažymi, kad dėl prieÅ¡taraujančio Konstitucijai Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perksiačiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų Vidaus reikalų ministerija neteisėtai sumažino ir neiÅ¡mokėjo jam paskirtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalies.

II Atsakovės – Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 22-23) nurodė, kad su skundu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus laikinai valstybinių pensijų mokėjimo tvarkai, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas atitinkamu laikotarpiu, kuriuo galiojo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, turėjo draudžiamų pajamų, perskaičiavo ir mokėjo pagal šį teisinį reglamentavimÄ sumažintÄ valstybinę pensijÄ .

Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsniui netekus galios, pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos prieÅ¡tarauja, o Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo praktikÄ (2011 m. spalio 25 d. nutarimas), pagal kuriÄ , kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (ar jo dalis) atitinka KonstitucijÄ ir, kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti, mano, kad Vidaus reikalų ministerijos atsakymas į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir atitinkami veiksmai skunde nurodytu laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnių nuostatas perskaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjui sumažintÄ valstybinę pensijÄ buvo teisėti, nepažeidžiantys pareiÅ¡kėjo teisių ir/ar jo teisėtų interesų.

Dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

1. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 11SP-2836 pareiÅ¡kėjui nuo 2009 m. gruodžio 1 d. neterminuotai paskirta 994,29 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ (b. l. 26). Nuo 2010 m. sausio mėn. 1 d., vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis pareiÅ¡kėjui mokama sumažinta valstybinė pensija. Nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiÅ¡kėjas turėjo draudžiamųjų pajamų (b. l. 31).2.

PareiÅ¡kėjas 2012 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į vidaus reikalų ministrÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti nepriemokÄ ir užtikrinti ateityje visos jam paskirtos valstybinės pensijos už tarnybÄ mokėjimÄ (b. l. 29).Vidaus reikalų ministerija 2013 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 1D-829(11) pareiÅ¡kėjo skundo netenkino (b. l. 27-28). Sprendime nurodoma, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui pareiÅ¡kėjui paskirta pensija pagrįstai sumažinta vadovaujantis minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi.

Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. 1 d. netekus galios Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jos pareiÅ¡kėjo atžvilgiu netaikomos. Pažymėta, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo nenustato, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ . PareiÅ¡kėjui toliau bus mokama tokio dydžio valstybinė pensija, kuri atitiks Laikinojo įstatymo nuostatas.3. Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2012 metais teisėtumo.Minėta, kad pareiÅ¡kėjui paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi (b. l. 27-28).Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d.) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ , iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.Apibendrinus šiuos argumentus darytina išvada, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

4. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 8 d. pažyma Nr. 11PP (P)-589 (b. l.

30) patvirtina, kad pareiškėjui E. V. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu 2010 m. sausio mėn. buvo 1214,94 Lt, o nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. - 994,29 Lt (pažymos Nr. 11PP (P)-589 ketvirtoji grafa „Paskirta pensija su BP priedu“).

Per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 mėn. rugpjūčio 31 d. pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 32037,93 Lt. Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, nurodyta paskirta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. sumažinta iki 835,50 Lt. Å iuo pagrindu pareiÅ¡kėjui pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai, tačiau Å¡i suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, nuo 2010 m. sausio 1 d. dar kartÄ buvo perskaičiuota, atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Taigi, pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos suma yra 17 146,36 Lt (turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 26 908,05 Lt, o iÅ¡mokėta 9 761,69 Lt).Tai, kad valstybė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams, iÅ¡ esmės konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Ä®statymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimÄ Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu bÅ«du, neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio valstybinę pensijÄ .

Å io ribojimo tiesioginė pasekmė – valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos kompensavimo klausimo neaptaria, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika leidžia spręsti, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo pažeistų teisių atkÅ«rimas reiÅ¡kia visos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimÄ (iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogijÄ taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais, taip pat nurodė, kad nustatyto pažeidimo aptartu bÅ«du nepaÅ¡alinus bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Tai taip pat nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai (analogiÅ¡ka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos pripažinus įstatymÄ prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai formuojama 2011 m. lapkričio 14 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2010 m. birželio 7 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje konstatavo, jog nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojamas neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimas, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , veiksmų apskundimo terminai, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iems santykiams pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinių draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti.

Kolegija konstatavo, kad asmuo dėl pažeistų teisių visų pirma privalo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, gali skųsti nepalankų sprendimÄ teismui. Teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys gali apginti per trejų metų terminÄ (LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A-552-519/2013). Å i LVAT praktika taikoma asmenims, kurie padavė skundÄ VRM iki 2013 m. sausio 1 d., be kita ko, E. V..Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės (2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012).

Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija kaip tinkama atsakovė byloje dėl netinkamai reglamentuoto sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo pripažinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013.Teismo vertinimu, toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis (17 146,36 Lt) pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal LaikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2013 m. kovo 12 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013) ir atsižvelgiant į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, įpareigotina iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui 17 146,36 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.5.

Vertinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 18 d. sprendimÄ Nr. 1D-829(11) taip pat atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama analogiÅ¡kÄ administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, pripažino, jog remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Vidaus reikalų ministerija, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, vis dėlto teisėtumo principui prieÅ¡tarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti tik tÄ Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 1D-829(11) dalį, kuria atsisakyta pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis tenkintina iÅ¡ dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).6. Vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ Ä¯pareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visÄ jam Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus, atliekančio ministerijos kanclerio funkcijas, 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 11SP-2836 paskirtÄ 994,29 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ dar kartÄ pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui E. V. paskirta 994,29 Lt pensija sumažinta iki 835,50 Lt pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vidaus reikalų ministerija, perskaičiuodama pareiÅ¡kėjui paskirtÄ pensijÄ pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, kurie Konstitucinio Teismo pripažinti neprieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, taigi jos veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Valstybinių pensijų perskaičiavimas Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin., 2012, Nr. 155-7985) pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

VRM, toliau apskaičiuodama ir mokėdama pareiÅ¡kėjui pensijÄ , vadovaujasi galiojančia teisės norma. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ Ä¯pareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visÄ jam Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus, atliekančio ministerijos kanclerio funkcijas, 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 11SP-2836 paskirtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ tenkinti nėra pagrindo.

Å i pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).7. Dėl reikalavimo solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 7 000,00 Lt neturtinę žalÄ PareiÅ¡kėjas – E. V. praÅ¡o iÅ¡ atsakovių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės priteisti 7 000,00 Lt neturtinę žalÄ .Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindė neturtinės žalos fakto. Be to, pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį bei Administracinių bylų teisenos įstatymÄ (toliau – ABTÄ®), atlyginama turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, t. y.

žala turi bÅ«ti padaroma vieÅ¡ojo administravimo srityje, o valstybės (Seimo) įstatymų leidybos veikla negali bÅ«ti laikoma vieÅ¡uoju administravimu, todėl Å¡iuo atveju Lietuvos valstybės deliktinė atsakomybė negalima. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, E. V. reikalavimas priteisti 7 000,00 Lt neturtinę žalÄ yra atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:

1. PareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.2. Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 1D-829(11) „Dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies paskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo“ dalį, kurioje atsisakyta E. V. valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.3. Priteisti E. V. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 17 146,36 Lt (septyniolika tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus) neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai.4.

Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteistÄ sumÄ E. V. iÅ¡mokėti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Likusioje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                        Mefodija Povilaitienė                                                                                                                      Ernestas Spruogis                                                                                                                      Nijolė Sušinskienė