Legislator Case Law & Legislation
56deb5e1-2a92-4552-b5d2-b499ca2b4a86 AI generated

56deb5e1-2a92-4552-b5d2-b499ca2b4a86 · Kauno apygardos teismas

Case Number 56deb5e1-2a92-4552-b5d2-b499ca2b4a86
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R. J. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas kaltinant tuo, kad panaudodamas fizinį smurtÄ , atimdamas galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ , o bÅ«tent: 2020 m. lapkričio 05 d., laikotarpyje tarp 00:00 val. ir 01:40 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. J., duomenys neskelbtini), siekdamas lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja I. J., prieÅ¡ jos valiÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ , atimdamas nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis, t. y. pargriaudamas nukentėjusiÄ jÄ ant čiužinio, laikydamas prispaustas abi Å¡ios rankas ir užgulęs savo kÅ«nu neleido nukentėjusiajai prieÅ¡intis, Å¡iai iÅ¡reiÅ¡kiant nesutikimÄ Å¾odžiu ir verksmu, lytiÅ¡kai santykiavo su Å¡ia prieÅ¡ jos valiÄ , įvesdamas savo varpÄ Ä¯ nukentėjusiosios makÅ¡tį, tokiu bÅ«du jÄ išžagino.

Legislator headnote

AI generated

56deb5e1-2a92-4552-b5d2-b499ca2b4a86 · Kauno apygardos teismas: Taip pat negalima neatsižvelgti į tai, kad seksualinę prievartÄ patyrusi nukentėjusioji dėl įvykio patyrė didelį stresÄ . Negalima nepaminėti ir to, kad I. J. buvo pakankamai apsvaigusi nuo alkoholio. Pastaroji aplinkybė verčia nukentėjusiosios parodymus vertinti, juo labiau, atidžiai, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nukentėjusiosios bendrÄ parodymų turinį ir visų byloje surinktų įrodymų visetÄ , girtumas nelaikytinas veiksniu, dėl kurio nukentėjusiosios parodymai turėtų bÅ«ti laikytini abejotinais. 3.3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-954/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44105-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kavaliauskienei, išteisintajam R.

J., jo gynėjai advokatei Andželikai VosyliÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. J. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas kaltinant tuo, kad panaudodamas fizinį smurtÄ , atimdamas galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ , o bÅ«tent: 2020 m. lapkričio 05 d., laikotarpyje tarp 00:00 val. ir 01:40 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. J., duomenys neskelbtini), siekdamas lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja I. J., prieÅ¡ jos valiÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ , atimdamas nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis, t. y. pargriaudamas nukentėjusiÄ jÄ ant čiužinio, laikydamas prispaustas abi Å¡ios rankas ir užgulęs savo kÅ«nu neleido nukentėjusiajai prieÅ¡intis, Å¡iai iÅ¡reiÅ¡kiant nesutikimÄ Å¾odžiu ir verksmu, lytiÅ¡kai santykiavo su Å¡ia prieÅ¡ jos valiÄ , įvesdamas savo varpÄ Ä¯ nukentėjusiosios makÅ¡tį, tokiu bÅ«du jÄ išžagino.

2. Marijampolės apylinkės teismas iÅ¡teisindamas nurodė, kad nukentėjusi buvo iÅ¡ esmės nenuosekli aiÅ¡kindama apie Å¡io įvykio aplinkybes, todėl iÅ¡ įrodymų tyrimo teisme gautų nukentėjusios parodymų nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiai buvo netikėti. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo parodymai prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Vertinant, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio laiku kartu vartojo alkoholį, jų santykiai prieÅ¡ įvykį buvo geri, prieÅ¡ pat lytinį aktÄ bučiavosi ir glamonėjosi, nėra paneigta, kad kaltinamasis galėjo klysti dėl nukentėjusios tikrosios valios.

Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, jokių, net ir nedidelių sužalojimų (įdrėskimų, kraujosruvų) nukentėjusios apžiÅ«ros metu nerasta, rankų laikymas ir prieÅ¡ingos lyties asmens užgulimas, gali bÅ«ti bÅ«dingas ir savanoriÅ¡kiems lytiniams santykiams, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusios rankos laikytos intensyvesne jėga, tuo labiau, kad kaip matyti iÅ¡ I. J. nurodomos įvykio eigos, iki kaltinamasis apsinuogino savo lytinį organÄ , jos abi rankos buvo laikomos kaltinamojo viena ranka, jokie nukentėjusiÄ bauginami veiksmai, nebuvo atlikti.

Teismui nėra pagrindo padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis neklydo dėl nukentėjusios valios, kad kaltinime inkriminuoti fizinio smurto veiksmai - pargriovimas nukentėjusios ant čiužinio, bei atėmimo galimybės prieÅ¡intis veiksmai - laikymas prispaustų rankų ir užgulimas, yra atlikti tikslu lytiÅ¡kai santykiauti prieÅ¡ nukentėjusios valiÄ , skirti įveikti galimam pasiprieÅ¡inimui, o ne natÅ«raliai buvusioje situacijoje kaltinamojo atlikti veiksmai, siekiant atlikti lytinį aktÄ abipusiu sutikimu.

Pažymėtina, kad yra nustatyta, jog nukentėjusioji po įvykio buvo streso bÅ«senoje ir iÅ¡sigandusi, tačiau I. J. nustatytas pakankamai didelis neblaivumas, kas rodo, kad galėjo ir neadekvačiai bei neteisingai reaguoti bei vertinti situacijÄ .

3. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o 2021 m. gruodžio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį - pripažinti R. J. kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 2 metų ir 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diskÄ su Bodycam Nr. B0L1EC5L6F24 ir B0F1EC5F6E86 vaizdo ir garso įraÅ¡ais, kompaktinį diskÄ su pokalbio garso įraÅ¡o kopija, pateikta tarnybiniu elektroniniu paÅ¡tu Bendrojo pagalbos centro, saugoti prie bylos.

Marijampolės apskrities VPK saugomus: čiužinio užvalkalÄ , čiužinio porolonÄ , plaukus nurinktus nuo čiužinio, vokÄ su I. J. seilių pavyzdžiu, vokÄ su R. J. seilių pavyzdžiu, vokÄ su mikrodalelėmis, likusiomis po tyrimo, nurinktomis nuo R. J. drabužių, nuo I. J. drabužių, čiužinio užvalkalo, nuokritas nuo Å¡ių objektų, nuoplovas nuo R. J.- sunaikinti. GrÄ Å¾inti I. J. kelnaites, liemenėlę ir pižamÄ . GrÄ Å¾inti R. J. apatines kelnaites, kelnes ir marÅ¡kinėlius. 3.1.

Skunde nurodo, kad įvertinus teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio motyvavimÄ , pirmos instancijos teismas netinkamai vertino nukentėjusiosios parodymus, jų nepalygino su kitais bylos įrodymais, kaltinamojo parodymams suteikė prioritetÄ prieÅ¡ kitus įrodymus, neatsižvelgdamas į Å¡ių parodymų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ , ignoruodamas kitus bylos duomenis bei nustatytas aplinkybes, dėl kai kurių turinčių reikÅ¡mės netiesioginių įrodymų nepateikė iÅ¡vadų arba juos vertino netinkamai, įrodymų nevertino kaip visumos. 3.2.

Apeliantė nurodo, kad lyginant nukentėjusiosios parodymus su visa baudžiamosios bylos medžiaga, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent I. J. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklÅ«s. Neatitikimai nukentėjusiosios parodymuose nėra esminiai, kadangi nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad lytinis aktas buvo, ir kad jis buvo prievartinis, prieÅ¡ jos valiÄ , jai aiÅ¡kiai parodžius, kad ji nenori lytinių santykių. Nukentėjusioji dėl patirtos emocinės bÅ«senos, patirtų iÅ¡gyvenimų, teisminio nagrinėjimo metu negalėjo visiÅ¡kai nuosekliai atkurti įvykio nakties aplinkybių, tačiau Å¡i aplinkybė negali paneigti nukentėjusiosios nurodytų esminių prieÅ¡ jÄ padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, pastaroji taip pat paaiÅ¡kino, jog įvykio aplinkybes prisiminė geriau bÅ«dama apklausiama iÅ¡ karto po įvykio ikiteisminio tyrimo metu.

Taip pat negalima neatsižvelgti į tai, kad seksualinę prievartÄ patyrusi nukentėjusioji dėl įvykio patyrė didelį stresÄ . Negalima nepaminėti ir to, kad I. J. buvo pakankamai apsvaigusi nuo alkoholio. Pastaroji aplinkybė verčia nukentėjusiosios parodymus vertinti, juo labiau, atidžiai, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nukentėjusiosios bendrÄ parodymų turinį ir visų byloje surinktų įrodymų visetÄ , girtumas nelaikytinas veiksniu, dėl kurio nukentėjusiosios parodymai turėtų bÅ«ti laikytini abejotinais. 3.3.

Skundo autorė pažymi, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad nukentėjusioji bÅ«tų turėjusi tikslÄ apkalbėti kaltinamÄ jį ar melagingai apkaltinti, nes byloje ji ieÅ¡kinio nepateikė, apie įvykį pranešė ne ji, o pastarosios draugė D. U.. Nukentėjusiosios parodymus dėl prievartinių lytinių santykių patvirtina ir iÅ¡vestiniai, t. y. kitų liudytojų, kurie iÅ¡kart po įvykio bendravo su nukentėjusiÄ jÄ , parodymai - tai liudytojos D. U. parodymai, policijos pareigÅ«nų, kurie kartu su kitais policijos pareigÅ«nais iÅ¡kart po iÅ¡kvietimo atvyko į įvykio vietÄ ir pirmieji bendravo su nukentėjusiÄ jÄ , užfiksuoti vaizdo ir garso įraÅ¡ai, tyrėjos, kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausė nukentėjusiÄ jÄ , suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas apie nukentėjusiosios emocinę bÅ«klę (1 t., b.1. 43–44).

Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji iškart po įvykio buvo išsigandusi, sutrikusi. Byloje esantys kiti objektyvūs rašytiniai įrodymai - policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados, daiktų apžiūros protokolai, BPC skambučių skaitmeninės garso įrašų kopija, „bodycam“ kamerų užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai ir kita taip pat patvirtina nukentėjusiosios I.

J. parodymus dėl įvykio aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino. 3.4. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad iÅ¡teisintojo R. J. duoti parodymai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi bei vertintini kritiÅ¡kai kaip asmens, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neigė turėjęs su nukentėjusiÄ jÄ lytinius santykius, tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu teigė, kad bandė atlikti su nukentėjusiÄ jÄ lytinį aktÄ , aiÅ¡kino, kad tai buvo savanoriÅ¡kas nukentėjusiosios apsisprendimas bei tvirtino, kad negalėjo fiziologiÅ¡kai atlikti lytinio akto įvedant savo varpÄ Ä¯ nukentėjusiosios makÅ¡tį, lytiniai santykiai su nukentėjusiÄ jÄ buvo laisvanoriÅ¡ki.

R. J. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų pakeitimas neargumentuotas ir jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, todėl jie vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės. Nors nukentėjusioji stipriai nesiprieÅ¡ino, tačiau iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ mylėtis su kaltinamuoju žodžiu bei emocine bÅ«sena, iÅ¡ ko pastarasis turėjo suprasti, kad atlieka veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ . Nors nukentėjusioji sužalojimų nepatyrė, tačiau vien tai, jog ji buvo paguldyta ant čiužinio, prispaustos ir laikomos abi jos rankos, užgulta kaltinamojo kÅ«nu dėl ko pasiprieÅ¡inti ir pabėgti, Å¡ie veiksmai taip pat gali bÅ«ti laikomi kaip galimybės prieÅ¡intis atėmimas.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintas R. J. ir jo gynėja praÅ¡o Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros 2022 m. sausio 14 d. apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis R. J. ir jo gynėja advokatė Andželika VosyliÅ«tė prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir Å¡io teismo iÅ¡vadomis dėl iÅ¡teisintojo R. J. nekaltumo padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir R. J. iÅ¡teisino nepagrįstai. Prokurorės įsitikinimu, byloje esantys ir apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai patvirtina R. J. kaltę išžaginus nukentėjusiÄ jÄ I. J., todėl praÅ¡o pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pažymima, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014).

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

7. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį.

Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

8. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, tai yra vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpÄ Ä¯ moters makÅ¡tį. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiÅ¡kai santykiaujama prieÅ¡ nukentėjusio asmens valiÄ , tai yra nesutinkant vienam iÅ¡ asmenų, dalyvaujančių lytiÅ¡kai santykiaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-495/2021). Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiÅ¡kiasi lytiniu santykiavimu prieÅ¡ asmens valiÄ , esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo bÅ«dui:

1) panaudojant fizinį smurtÄ , 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , 3) kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, 4) pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Subjektyvusis išžaginimo požymis – kaltė – reiÅ¡kiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad jis lytiÅ¡kai santykiauja su nukentėjusiuoju prieÅ¡ jo valiÄ , pasiprieÅ¡inimui įveikti panaudoja fizinį smurtÄ ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atima galimybę prieÅ¡intis arba pasinaudoja bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, ir nori tokių lytinių santykių.

Nukentėjusio asmens nesutikimas lytiÅ¡kai santykiauti turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas (žodžiais, veiksmais). Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtÄ , grasinimus arba pasinaudoja bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali iÅ¡oriÅ¡kai ir neiÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimo dėl panaudoto prieÅ¡ jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtÄ , ar bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2013, 2K-128/2014, 2K-16-895/2016 ir kt.).

9. Nagrinėjamoje byloje R. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, panaudodamas fizinį smurtÄ , atimdamas galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja I. J. prieÅ¡ jos valiÄ , pargriaudamas nukentėjusiÄ jÄ ant čiužinio, laikydamas prispaustas abi jos rankas ir užgulęs savo kÅ«nu neleido nukentėjusiajai prieÅ¡intis, Å¡iai iÅ¡reiÅ¡kiant nesutikimÄ Å¾odžiu ir verksmu, lytiÅ¡kai santykiavo su ja prieÅ¡ jos valiÄ . Kaip jau buvo minėta, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje.

Å iuo atveju buvo bÅ«tina įrodyti, kad R. J. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja I. J., kad jis tai darė prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ , atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ir tai, kad R. J. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, jog lytiniai santykiai vyksta prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ . Pažymėtina, kad seksualinės prievartos bylų specifikai bÅ«dingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, Å¡ios kategorijos bylose paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų Å¡altinis yra nukentėjusiojo asmens parodymai, todėl teismas turi pareigÄ kruopščiai ir atidžiai juos patikrinti lygindamas juos su kitais įrodymų Å¡altiniais ir bendrame įrodymų kontekste, įvertindamas jų logiÅ¡kumÄ , (ne)prieÅ¡taringumÄ , nuoseklumÄ viso bylos proceso metu, bendrÄ Ä¯vykio situacijÄ ir kitas reikÅ¡mės turinčias aplinkybes (pavyzdžiui, kaltinamojo situacijos suvokimÄ , jo ir nukentėjusiojo elgesį iki įvykio ir po jo ir panaÅ¡iais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-458/2020, 2K-160-495/2021).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad tiesioginė tyčia negali bÅ«ti preziumuojama ir grindžiama vien tuo faktu, kad buvo lytinis santykiavimas su nukentėjusiu asmeniu, – bylos duomenimis turi bÅ«ti neginčytinai nustatyta, kad kaltinamas asmuo suvokė, jog su nukentėjusiÄ ja lytiÅ¡kai santykiauja prieÅ¡ Å¡io jos valiÄ , ir norėjo taip veikti.

10. Pagrįstai prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad iÅ¡teisintojo R. J. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, tačiau Å¡i aplinkybė buvo konstatuota ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir ji, prieÅ¡ingai nei nurodo prokurorė savo apeliaciniame skunde, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio argumentų. IÅ¡ R. J. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog apklausiamas įtariamuoju iÅ¡ viso neigė aplinkybę, jog lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja I.

J.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. J. nurodė, jog įvykio dienÄ nuo 17 val. su nukentėjusia kartu vartojo alkoholį. Nukentėjusi visÄ vakarÄ leido suprasti, kad ji su savo vyru jau 3 mėnesius lytiÅ¡kai nesantykiauja, aiÅ¡kino, kad jis gražus vyras, kad ji moteris, jai to reikia. RÅ«syje dar kelis kartus kartojo, kad jis gražus vyras, aiÅ¡kino, kad jos vyras nori skirtis, klausė ar galės gyventi pas jį. Lyg ir jis patiesė ant grindų patalpoje buvusį čiužinį. Kartu su nukentėjusia atsisėdo ant čiužinio, jÄ apsikabino, pradėjo glamonėtis, bučiuotis, atsigulė.

Buvo nusismaukęs kelnes ir apatines kelnaites iki Å¡launų. Jam varpa nesustandėjo, bandė kažkÄ daryti, tačiau neišėjo, varpos į makÅ¡tį neįvedė. Paskui lyg tai nudrėko, iÅ¡siliejo sperma, galimai nukentėjusiai ant apatinių kelnaičių. Nukentėjusi gal buvo nusismaukus apatinę pižamos dalį, tačiau buvo su kelnaitėmis. Glamonių metu, nukentėjusi nieko nesakė, neprieÅ¡taravo, ir nesiprieÅ¡ino, jo nestÅ«mė. I. J. užgulęs nebuvo, buvo vienas Å¡alia kito.

Suprato, kad varpa nesustandės, tuo ir baigėsi. Kadangi turi sveikatos problemų, buvo atliktos operacijos, po ko varpa nesustandėja, tik masturbuojantis iÅ¡silieja sperma. Po visko klausė I. J., ar eina į viršų, ji atsakė, kad liks dar rÅ«syje parÅ«kyti. Pats nuėjo į viršų, o ji liko. Po to girdėjo kaip nukentėjusi apsirengė, nusileido į rÅ«sį ir kažkur išėjo. Tai buvo apie 20.30 - 21 valandÄ . Po to buvo nuėjęs į rÅ«sį, tačiau nukentėjusios čia jau nebuvo.

Jau miegojo, kuomet apie 01.30-02.00 valandÄ prižadino policijos pareigÅ«nai. Teisėjų kolegijos nuomone, nežiÅ«rinti į tai, jog iÅ¡teisintasis R. J. duodamas parodymus nebuvo nuoÅ¡irdus, jo pozicija dėl įvykio skirtingose proceso stadijose keitėsi, tačiau vien Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl R. J. iÅ¡teisinimo. Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir ta aplinkybė, jog nukentėjusioji I. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino kai kurias aplinkybes, kurias nurodė R.

J., ir kurias ji buvo nutylėjusi duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

11. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. J., vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino ir nurodė, kad iÅ¡ karto po įvykio aplinkybes atsiminė geriau, dabar stengiasi įvykį pamirÅ¡ti. 2020 m. lapkričio 5 d. liudytojos apklausos metu, I. J. nurodė, kad nuo 17 val. su R. J. vartojo alkoholinius gėrimus. TÄ dienÄ jau buvo liÅ«dna dėl neiÅ¡laikyto egzamino, todėl gamindama valgyti iÅ¡gėrė butelį Å¡ampano.

O su R. J. kelias taureles brendžio. Po 22 val., užmigdžiusi vaikus nuėjo į rÅ«sį parÅ«kyti. Kur netrukus atėjo ir R. J.. Jai net nespėjus pamatyti ir pajusi, ji atsidÅ«rė ant grindų. R. J. suėmė jos rankas savo ranka, ir laikė jas prispaudęs virÅ¡ galvos, kad negalėtų prieÅ¡intis. Kol pasismaukė savo kelnes, jos rankas laikė viena ranka, o po to abiem. SmÅ«gių nesudavė, tačiau jÄ užgulė savo kÅ«nu, kad negalėtų prieÅ¡intis. Jokių grasinimų neiÅ¡reiÅ¡kė, viskÄ darė tyliai.

R. J. įkiÅ¡o savo lytinį organÄ jai į makÅ¡tį. Skausmo nejautė, tačiau verkė, per aÅ¡aras rėkti nesugebėjo, tik pasakė „R. baik, taip negalima“, tačiau į tai, R. J. nereagavo. Pabaigęs lytinį aktÄ , užsimovė kelnes ir nuėjo į viršų.

12. IÅ¡ nukentėjusiosios I. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad teismui jis nurodė kiek kitas aplinkybės. Apklausta teisme nukentėjusioji I. J. nurodė, kad įvykio nenori prisiminti. Visko taip detaliai, kaip kaltinamasis nepasakys. Atsimena, kad neiÅ¡laikė vairuotojo teisių, kartu su kaltinamuoju nuo 17-18 valandos gėrė alkoholį, po to sidrÄ . Kadangi buvo nevalgius labai apgirto. Atsimena, kad ėjo į rÅ«sį rÅ«kyti, tÄ vakarÄ daug kartų. Labai gerai atsimena, kad pasakė „R. , taip negalima“.

Nepamena kaip rūsyje atsidūrė ant grindų, tik žino, kad ant patalpoje buvusio čiužinuko. Kaip čiužinukas atsidūrė ant grindų nepamena. Atsimena, kad jos abi rankos buvo viršuje, o kaltinamojo rankos ant jos rankų. Atsimena savo žodžius, kad sakė „R. , taip negalima“. Kiek pamena, kaltinamasis buvo ant jos užgulęs. Nusirengę nebuvo. Buvo apsirengusi su pižamine palaidine ir šortais. Apatinė pižamos dalis buvo žemiau numauta, aukščiau kelių, apatinės kelnaitės taip pat.

Buvo atliktas lytinis aktas, kaltinamojo lytinis organas įvestas į jos makÅ¡tį. PrieÅ¡ sueitį nepamena, kad bÅ«tų sakiusi, jog jai reikia vyro. Veiksmo metu buvo bučiniai, glamonės, gal kažkiek kaltinamasis, gal kažkiek pati. Bučiavosi abu, tiek atsimena. Atrodo atmintis pradingsta, atsiranda. To vakaro metu apie seksÄ nekalbėjo, kalbėjosi apie tai, kad ji susipykusi su vyru. Kaltinamajam, kad jis gražus vyras, yra sakiusi ne kartÄ . Neprisimena ar rÅ«syje sakė, kad kaltinamasis gražus vyras.

Prisimena pasakymÄ â€žR. taip negalima“ daugiau savo žodžių, veiksmų neprisimena, verkė, tačiau nežino kuriuo momentu. Po visko, kai iÅ¡bėgo į laukÄ , ant Å¡aligatvio verkė. Ar verkė lytinio akto metu ar prieÅ¡, tai neatsimena. Tiksliai nepamena kokiu bÅ«du ir kas numovė jos kelnaites. Nepamena ar akto metu iÅ¡siliejo sperma, galvoja, kad jeigu kaltinamasis buvo įvedęs savo lytinį organÄ Ä¯ jos makÅ¡tį, tai varpa buvo sustandėjus. Kaltinamajam įvedus savo lytinį organÄ jai į makÅ¡tį ir vykstant lytiniam aktui, pasakė, kad taip negalima, po žodžių aktas tęsėsi.

Nežino ar kažkÄ Ä¯vykio metu pasakė, dėl ko R. J. galėjo suprasti, kad norėtų lytinių santykių. Kad jai reikia vyro, tai jeigu toks pokalbis buvo, tai ne seksualinio pobÅ«džio, tik toks, kad jeigu iÅ¡siskirtų su savo vyru, tai susirastų kitÄ . Paskui tik atsimena, kad greitai parbėgo į viršų. Kaip viskas baigėsi neatsimena. Tik žino, kad verkė. VirÅ¡uje apsirengė ir iÅ¡bėgusi į laukÄ paskambino draugei. Jai viskÄ papasakojo. Atvažiavus draugei pasakė jai, kad R.

J. jÄ â€žiÅ¡prievartavo“, pati pareigÅ«nų nenorėjo kviesti, bet draugė paskambino. Po įvykio buvo Å¡okas, lankėsi pas psichologę, vartojo vaistus.

13. IÅ¡ aptartų nukentėjusiosios I. J. parodymų matyti, kad nėra pagrindo netikėti jos nurodytomis aplinkybėmis, jog su iÅ¡teisintuoju R. J. įvykio dienÄ , ir kaltinime nurodytoje vietoje lytiÅ¡kai santykiavo, tačiau visgi nėra pagrindo iÅ¡vadai, R. J. lytinį aktÄ su nukentėjusiÄ ja atliko prieÅ¡ jos valiÄ . Nors iÅ¡teisintasis neigia lytiÅ¡kai santykiavęs su nukentėjusiÄ ja I. J., teigdamas, jog dėl turimų sveikatos problemų jam nesustandėjo varpa ir negalėjo atlikti lytinio akto, tačiau nukentėjusioji I.

J. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog R. J. atliko lytinį aktÄ . Byloje nėra patikimų duomenų, iÅ¡teisintasis jų nepateikė ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, jog R. J. turi potencijos problemų. Tokių duomenų nekonstatuota ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2021 m. vasario 1 d. specialisto iÅ¡vadoje. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus I. J. parodymus kitų byloje surinktų duomenų kontekste, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra pagrindo besÄ lygiÅ¡kai tikėti nukentėjusiosios I.

J. nurodytomis aplinkybėmis, kadangi neatmestina galimybė, kad I. J. dėl iÅ¡gerto alkoholio ne viskÄ gerai atsimena. Be to, vertinant įvykio aplinkybes, negalima neatsižvelgti ir į iÅ¡teisintojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, tai yra į tai, jog nukentėjusioji I. J. yra iÅ¡teisintojo R. J. sÅ«naus žmona. Nors byloje ir nėra duomenų, jog nukentėjusioji bÅ«tų suinteresuota apkalbėti R. J., tačiau siekiant iÅ¡vengti neigiamo kitų artimųjų požiÅ«rio, galimų pasekmių, turi motyvÄ apie įvykį duoti parodymus sau palankia linkme, nutylint svarbias įvykio vertinimui aplinkybes.

Nors nukentėjusioji I. J. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau iÅ¡ jos parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad pasakodama įvykio aplinkybes savo draugei D. U. bei apklausiama tyrėjų nutylėjo aplinkybę, kad iki lytinio akto atlikimo su iÅ¡teisintuoju bučiavosi, glamonėjosi ir tai buvo daroma abipusiu sutikimu. Kas paneigia I. J. aiÅ¡kinimÄ , jog R. J. veiksmai jai buvo netikėti. Taip pat nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. J. nurodė, kad lytinio akto metu verkė, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokiu momentu ji verkė.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog iki lytinio akto I. J. ir R. J. glamonėjosi, bučiavosi, todėl iš tiesų nėra aišku kuriuo momentu nukentėjusioji I. J. pradėjo verkti ir ar iš viso verkė.

14. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, nors nukentėjusioji I. J. nurodė, jog sakė R. J. kad baigtų, taip negalima, tačiau iÅ¡sakyta frazė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad R. J. suprato, kad taip nukentėjusioji iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ lytiÅ¡kai santykiauti su R. J.. Pažymima, kad asmens nesutikimas lytiÅ¡kai santykiauti turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimÄ . Asmens nesutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos – arba kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais bÅ«dais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi įvykio aplinkybes, kad įvykio dienÄ , nuo 17 val. nukentėjusioji I. J. ir iÅ¡teisintasis vartojo alkoholinius gėrimu, tarpusavyje bendraudami kalbėjo tiek apie nukentėjusiosios santykius su savo vyru, tiek apie iÅ¡teisintojo iÅ¡vaizdÄ , kad nukentėjusioji glamonių metu atsakė tuo pačiu, tam neprieÅ¡taravo, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jau lytinio akto metu nukentėjusioji I. J. pasakydama frazę – „R. baik, taip negalima“, iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ lytiÅ¡kai santykiauti su R.

J.. Nors tiek vaizdo įrašuose iš policijos pareigūnų turėtų kūno kamerų užfiksuotų duomenų, tiek liudytojos D. U. parodymų turinys patvirtina, kad po įvykio nukentėjusioji verkė, buvo susijaudinus, tačiau tokiai nukentėjusiosios emocinei būsenai galėjo turėti įtakos tiek ir pavartoto alkoholio kiekis, kuris tikrai buvo didelis bei moralinis aspektas, kad lytinis aktas įvyko tarp jos ir jos vyro tėvo. Be to, iš įrašuose užfiksuotų duomenų matyti, jog policijos kvietimo ir ikiteisminio tyrimo inicijavimu buvo suinteresuota ne pati nukentėjusioji I.

J., o jos draugė D. U.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau aptarti paties iÅ¡teisintojo, nukentėjusiosios parodymai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirti ir nuosprendyje apraÅ¡yti raÅ¡ytinai bylos duomenys, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad R. J. suvokė (galėjo suvokti), kad su nukentėjusiÄ ja lytiÅ¡kai santykiauja, neturėdamas tam nukentėjusiosios sutikimo. R. J. buvo kaltinamas fizinio smurto panaudojimu, atėmimu galimybės prieÅ¡intis, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie fizinio smurto panaudojimo faktÄ , apžiÅ«rėję specialistai jokių sužalojimų ar mėlynių nukentėjusiosios kÅ«ne nerado.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje nesant duomenų, galinčių patikimai patvirtinti nukentėjusiosios I. J. ir kartu paneigti R. J. parodymus, nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus paÅ¡alinti abejonių ir prieÅ¡taravimų dėl R. J. veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai juos aiÅ¡kino kaltinamojo naudai ir teisingai pripažino, kad nebuvo įrodytas bÅ«tinasis BK 149 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymis – lytinis santykiavimas su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodo prokurorė savo apeliaciniame skunde, bylos įrodymais patikimai nepatvirtinus nukentėjusiosios I. J. versijos dėl prievartinių lytinių santykių ir nepaneigus R. J. versijos dėl savanoriÅ¡kų lytinių santykių, jam apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje nurodytų taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus, bei, iÅ¡naudojęs visas įstatyme numatytas priemones abejonėms paÅ¡alinti, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad surinkti įrodymai neginčijamai nepavirtina, jog R. J. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , ir, vadovaudamasis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), pagrįstai R.

J. iÅ¡teisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, tai yra jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, požymių. Todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė Aušra Vingilė