56dead96-19ea-47fe-830e-fa9a61570417 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1018-594/2014Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00571-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

N. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad ji 2014-05-14 apie 13.06 val. Trakų kelyje A-4, 27 kilometre, vairuodama automobilį Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/h greitį, važiuodama 155 km/h greičiu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus ir padarė pažeidimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d.Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ N. M. nutraukė, nesant teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d. sudėties.

Institucija skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimÄ , praÅ¡o jį pakeisti ir paskirti N. M. 1250 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Apeliaciniame skunde nurodo, kad protokolo suraÅ¡ymo ir teisminio proceso metu automobilio vairuotoja neneigė, kad pažeidimo užfiksavimo laiku kartu su sÅ«numi važiavo darbo reikalais į Vilnių, ginčijo jai inkriminuotÄ leistino greičio virÅ¡ijimÄ . IÅ¡ byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Kelių eismo taisyklių 133 p. pažeidimÄ pareigÅ«nai nustatė panaudodami techninę priemonę - greičio matavimo prietaisÄ â€žVizir 0605016“.

Minėtai techninei priemonei yra iÅ¡duotas metrologinės patikros liudijimas, patvirtinantis, kad ji tinkama naudoti greičio fiksavimui. Prietaiso panaudojimo teisėtumas nebuvo sukėlęs abejonių ir Alytaus rajono apylinkės teismui.Apeliaciniame skunde Institucija taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai I. P. ir P. S. patvirtino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašė bÅ«tent tam asmeniui, kurio vairuojamos transporto priemonės leistinÄ greitį užfiksavo. L.

P. pažymėjo, kad fiksuodamas automobilio „Honda Civic“ greitį gerai įsidėmėjo automobilio valstybinį numerį. Sustabdžius greitį virÅ¡ijusį automobilį buvo pasiÅ«lęs vairuotojai susipažinti su prietaiso parodymais. Teismo posėdžio metu N. M. neneigė, kad supažindinusi su greičio matavimo prietaiso parodymais policija jÄ apkaltino virÅ¡ijus leistinų greitį. Teisės pažeidimo įforminimo vietoje jokių abejonių, jog pareigÅ«nai užfiksavo bÅ«tent N. M. vairuojamo automobilio greitį, nekilo.

Versija apie dideliu greičiu aplenkusį automobilį iÅ¡kelta bylos nagrinėjimo metu. Kito automobilio savo parodymuose nemini ir pažeidimÄ Ä¯forminę pareigÅ«nai.Institucijos manymu, teismas vertindamas įrodymus prioritetÄ suteikė N. M. ir jos sÅ«naus M. M. parodymams, o ne vertino įrodymų visumÄ . Tiesioginiai bylos įrodymai, t. y. liudytojų I. P. ir P. S. parodymai, duoti susipažinus su atsakomybe už melagingų parodymų teikimÄ , patvirtina N. M. pateiktų kaltinimų pagrįstumÄ . Ta aplinkybė, kad vaizdinėje medžiagoje nesimato leistinÄ greitį virÅ¡ijusio automobilio valstybinio numerio ir modelio, nereiÅ¡kia, jog N. M. teisės pažeidimo nepadarė.

Byloje nėra ginčo dėl pažeidimo užfiksavimo laiko, vietos. Duomenų, remiantis kuriais galima bÅ«tų konstatuoti, kad valstybės pavestas vieÅ¡osios tvarkos palaikymo funkcijas vykdę policijos pareigÅ«nai pasielgė neteisėtai ir iÅ¡galvojo 2014-05-14 tarnybiniame praneÅ¡ime ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas nenustatė. PareigÅ«nų parodymų skirtumas buvo atsiradęs praėjus laikui nuo pažeidimo užfiksavimo, tačiau 2014-05-14 suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas parodymų prieÅ¡taravimus paÅ¡alina.N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Nagrinėjamu atveju, N. M. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ATPK 124 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymÄ . Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei iÅ¡vadomis.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-990/2006).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti, jog bÅ«tent N. M. 2014-05-14 apie 13.06 val.

Trakų rajone, kelyje A-4, 27 kilometre, vairuodama automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/h greitį ir važiavo 155 km/h greičiu. Priimdamas ginčijamÄ nutarimÄ , teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuomone, kad pagrindinio įrodymo, kuriuo grindžiama N. M. kaltė padarius ATPK 124 str. 6 d. numatytÄ pažeidimÄ , t.y. radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaiso „Vizir“ nuotraukoje užfiksuoti duomenys yra neinformatyvÅ«s, kadangi neįmanoma identifikuoti automobilio, kuris virÅ¡ijo greitį, tuo tarpu institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , aiÅ¡kesnės nuotraukos ar kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų nepateikė (nors teismas ir reikalavo pateikti pažeidimo vaizdo įraÅ¡Ä ).

Vien dėl tos aplinkybės, kad įvykio dienÄ panaÅ¡iu laiku N. M. važiavo Trakų rajone keliu A-4 į Vilnių, nesant kitų objektyvių įrodymų, sieti šį faktÄ su policijos pareigÅ«nų naudojamo prietaiso užfiksuotu nenustatytu automobiliu virÅ¡ijančiu leistinÄ greitį, nepakanka. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teisės pažeidimo vietoje abejonių dėl to, kad pareigÅ«nai užfiksavo kitÄ automobilį nekilo, o N. M. versijÄ apie dideliu greičiu jos vairuojamÄ automobilį aplenkusį kitÄ automobilį iÅ¡kėlė tik bylos nagrinėjimo metu.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l.

2) matyti, jog N. M. iÅ¡ karto nurodė, jog greičio nevirÅ¡ijo, visÄ laikÄ Å¾iÅ«rėjo į spidometrÄ ir nesutiko su pažeidimu. Teismo posėdžio metu N. M. nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes, kad važiavo tinkamu greičiu, jo nevirÅ¡ijo, su pažeidimu nesutiko, o į pateiktÄ klausimÄ atsakė, kad pareigÅ«nai galėjo supainioti, nes važiuojant miÅ¡ku jÄ pralenkė kitas automobilis, kurio greitis buvo didelis. Nors institucija remiasi tarnybiniu praneÅ¡imu ir policijos pareigÅ«nų teismo posėdžio metu duotais parodymais, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog pareigÅ«nų parodymai kelia abejonių dėl jų patikimumo, todėl Å¡ių motyvų esmės neatkartoja.

Pažymėtina, kad pareigÅ«nai automobilį virÅ¡ijantį greitį fiksavo važiuodami prieÅ¡prieÅ¡ais, automobilis važiavo dideliu greičiu, todėl be abejo per tÄ laikotarpį, kol pareigÅ«nai apsisuko ir prisivijo automobilį (įvertinus, kad pareigÅ«nai važiavo 82 km/h greičiu, todėl iki apsisukimo visų pirma turėjo praktiÅ¡kai sustoti, o po to vėl padidinti greitį), praėjo tam tikras laiko tarpas. Per tÄ laikÄ automobilis, virÅ¡ijęs greitį, važiuodamas tokiu greičiu turėjo nuvažiuoti nemaÅ¾Ä atstumÄ (skaičiuojant matematiÅ¡kai per 1 minutę apie 2,5 km), o tai labiau atitinka N. M. nei pareigÅ«nų aiÅ¡kinimÄ apie prisivijimo aplinkybes, galimybę jog per tÄ laikÄ , automobilis virÅ¡ijęs greitį nuo pareigÅ«nų atitolo, o per klaidÄ buvo sustabdytas N. M. vairuojamas automobilis.

Be to, pareigÅ«nai teisme negalėjo apibÅ«dinti greitį virÅ¡ijusio automobilio (markės, spalvos). Dėl Å¡ių priežasčių neatmetama galimybė, jog pareigÅ«nai galėjo suklysti, o pažeidėjai abejojant ar nuotraukoje yra užfiksuotas jos automobilis ir teigiant, jog greičio ji nevirÅ¡ijo, nėra galimybių paÅ¡alinti minėtas abejones. Esant iÅ¡dėstytoms abejonėms, tarnybinis praneÅ¡imas nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas N. M. kaltei pagrįsti. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas iÅ¡samiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                            Albinas Antanaitis