56dac020-e6e6-49dd-a37a-2fa25daa9e72 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Ingai Blaževičienei, atsakovo atstovei Jurgitai Narkevičiūtei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundÄ pareiÅ¡kėjui K. A., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimo panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2011-02-02 sprendimÄ Nr. S-23(7-351/2010).

Skunde paaiÅ¡kino, kad nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimu, kuriuo buvo panaikintas atsakovo 2010-11-24 sprendimas Nr. 68-263 patvirtinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) 2010-10-27 sprendimÄ Nr. (04)-K3-257. Atsakovas nesutinka su Komisijos pateiktu Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalies ir 153 straipsnio 3 dalies nuostatų aiÅ¡kinimu.  Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalį numatyta, kad Komisija neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčio mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, iÅ¡skyrus atvejus, kai apie jų negalimumÄ pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui. Sutinkamai su Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio

3 dalimi mokesčių mokėtojas privalo centriniam mokesčių administratoriui pateikti visus dokumentus ir įrodymus, kuriais jis grindžia nesutikimÄ su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimÄ . Å i nuostata skirta koncentruotumo principo užtikrinimui, jos nesilaikymo pasekmė yra teisės remtis dokumentais praradimas. UAB „Patvanka“ akcininkai 2010-08-23 informavo pareiÅ¡kėjÄ apie 2010-08-30 įvyksiantį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ dėl atliekamo mokestinio patikrinimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Å iame susirinkime buvo svarstyti pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo dokumentai bei jų ryÅ¡ys su UAB „Patvanka“ lėšomis, nutarta kitÄ susirikimÄ Å¡aukti 2010-09-30. UAB „Patvanka“ 2010-10-22 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime apsvarstyti 611 500 Lt grÄ Å¾inimo įmonei terminai ir siÅ«loma skolÄ padengti iki 2010-12-31, pasiraÅ¡ant susitarimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo įmonei. Akcininkų susirinkimuose dalyvavo akcininkai G. K., D.

A. ir pareiÅ¡kėjas. Tik padavęs skundÄ atsakovui pareiÅ¡kėjas sutiko padengti UAB „Patvanka“ reikalaujamus 611 500 Lt, tačiau Å¡ių aplinkybių nepateikė atsakovui, nors atsakovas sprendimÄ priėmė 2010-11-24.

Atsakovas nesutinka su Komisijos vertinimu, kad pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai – 2010-10-25 susitarimas dėl pinigų grÄ Å¾inimo, 2010-12-31 kasos pajamų orderis, 2010-12-20, 2010-12-28 ir 2010-12-30 bankinių mokėjimų nurodymai, kuriais pareiÅ¡kėjas įnešė pinigus, turi esminę įtakÄ . Atsakovo nuomone, Komisija nepagrįstai vertino, kad

611 500 Lt žalos atlyginimas yra tiesiogiai susijęs su pareiÅ¡kėjo apmokestinamosiomis pajamomis, t. y. klaidingai vertino Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio nuostatas. Patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtino faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas

611 500 Lt pajamų gavo iÅ¡ R. N. (fizinio asmens), todėl Komisijai pateikti įrodymai dėl žalos atlyginimo UAB „Patvanka“ nepaÅ¡alina prievolės sumokėti gyventojų pajamų mokestį. PareiÅ¡kėjas ir Komisija 611 500 Lt sumokėjimo paskirtį įvardija kaip žalos atlyginimÄ UAB „Patvanka“, o patikrinimo metu konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas pajamas gavo iÅ¡ R.

N. (fizinio asmens). Atsakovo teigimu, Kauno apskrities VMI pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo gautos 611 500 Lt pajamos yra priskiriamos pareiÅ¡kėjo gautai naudai, nes jų panaudojimo UAB „Patvanka“ reikmėms pareiÅ¡kėjas nepagrindė juridinę galiÄ turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepime sutinka su atsakovo skundu ir praÅ¡o jį tenkinti. Palaiko atsakovo pozicijÄ , kad K.

A. pateikti įrodymai dėl 611 500 Lt įneÅ¡imo į UAB „Patvanka“ kasÄ rodo UAB „Patvanka“ ir bendrovės darbuotojo pareiÅ¡kėjo tarpusavio santykius. Kauno apskrities VMI įvertino tai, kad pats pareiÅ¡kėjas nurodė neteisėtu bÅ«du įgytų pinigų sumÄ , jos panaudojimo UAB „Patvanka“ reikmėms nepagrindė juridinę galiÄ turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir konstatavo, kad K. A. iÅ¡ fizinio asmens gautas pajamas panaudojo savo reikmėms. Nesutinka su Komisijos iÅ¡vada, kad 611 500 Lt sumokėjimas yra žalos atlyginiams UAB „Patvanka“.

PareiÅ¡kėjas K. A. nesutiko su atsakovo skundu ir prašė palikti galioti Komisijos sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad skųsdamas Komisijos sprendimÄ atsakovas ilgina mokestinio ginčo nagrinėjimo laikÄ , siekdamas apmokestinti pareiÅ¡kėjÄ , o ne iÅ¡samiai iÅ¡tirti visus bylos esamus įrodymus.

Atsakovas remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalimi, 153 straipsnio 3 dalimi, kurių negalima vertinti pažodžiui, jos yra skirtos nesÄ Å¾iningiems proceso dalyviams. Atsakovas nenustatė nesÄ Å¾iningų pareiÅ¡kėjo veiksmų. Pateiktų juridinę galiÄ turinčių esminių aplinkybių įvertinimas yra svarbus mokestinio ginčo aspektas ir negali bÅ«ti vertinamas kaip bandymas elgtis nesÄ Å¾iningai ar vilkinti procesÄ . Komisija savo sprendime nevertino įrodymų, o pavedė juos įvertinti centriniam mokesčių administratoriui. PareiÅ¡kėjas nepateikė informacijos apie priimtus sprendimus atsakovui, nes nebuvo faktinių duomenų, kuriais pareiÅ¡kėjas galėtų patvirtinti, jog gautos piniginės lėšos yra grÄ Å¾intos UAB „Patvanka“. PareiÅ¡kėjas tik 2010-12-20, 2010-12-28, 2010-12-30 bankiniais pavedimais bei 2010-12-31 kasos pajamų orderiu Nr. 201 patvirtino, kad pinigai buvo grÄ Å¾inti UAB „Patvanka“, todėl jie ir buvo pateikti Komisijai. Sutinka su pateiktu Komisijos aplinkybių vertinimu bei Mokesčių administravimo įstatymo 153, 155 straipsnio taikymu.

Nurodė, kad norint pripažinti, jog asmuo gavo pajamų ir jam atsirado prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo turėjo naudos iÅ¡ gautų pinginių lėšų ir ar nauda buvo gauta pinigais, ar natÅ«ra. 2010-10-25 tarp UAB „Patvanka“ ir K. A. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl pinigų grÄ Å¾inimo, kuriame Å¡alys susitarė, kad skolininkas K. A. iki 2010-12-31 sumokės įmonei žalÄ (skolÄ ) 611 500 Lt. Å ios lėšos neatitinka pajamų sampratos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ , nes pareiÅ¡kėjas, gavęs minėtas lėšas iÅ¡ R. N. ir grÄ Å¾inęs jas UAB „Patvanka“, negavo jokios naudos nei pinigais, nei natÅ«ra. Todėl Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnyje ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normose numatyta mokestinė atsakomybė nekyla.

Pareiškėjas dėl žalos atlyginimo remiasi Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.156 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad mokesčių administratoriaus argumentas, jog tai, kad UAB „Patvanka“ visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė reikalauti dalies žalos atlyginimo, yra teisiškai nereikšmingas. Komisija dėl šio argumento pasisakė, šiame ginče sprendžiamas pareiškėjo gautų lėšų apmokestinimo pagrįstumo klausimas, t. y. ginčas kilęs būtent dėl 611 500 Lt apmokestinimo, o ne dėl visos 1 306 328 Lt sumos.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-126/2011dėl įrodinėjimo naštos ir teigia, kad centriniam mokesčių administratoriui neužtenka remtis tik įstatymų interpretavimu, jis turi pateikti ir įrodymus. Pareiškėjo nuomone, atsakovui nepakanka įrodymų patvirtinti jų nurodomas aplinkybes. Pareiškėjo argumentai patvirtina, kad iš R. N. gautos piniginės lėšos nėra jo pajamos, dėl kurių pareiškėjui turėjo atsirasti mokestinė atsakomybė.

Skundas atmestinas.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiÅ¡kėjo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumÄ už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2005-12-31 bei surašė 2010-05-13 patikrinimo aktÄ Nr. AU16-33, kuriame priskaičiavo

200 647 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 144 225 Lt delspinigių (Komisijos byla, t. 1, 37–42 l.). PareiÅ¡kėjas 2010-08-24 pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto Nr. AU16-33, praÅ¡ydamas netvirtinti minėto patikrinimo akto (Komisijos byla, t. 1, 34–36 l.). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-10-27 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-257 patvirtino 2010-05-13 patikrinimo aktÄ Nr. AU16-33 ir nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 200 647 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 144 225 Lt delspinigių bei paskyrė 20 065 Lt baudÄ (Komisijos byla, t. 1, 26–33 l.). PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su Kauno apskrities VMI sprendimu Nr. (04)-K3-257 2010-10-15 (registracijos spaudas 2010-10-18) pateikė skundÄ atsakovui. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009-09-24 baudžiamojoje byloje Nr. 1-331-70/2009 priimtame nuosprendyje nusprendė pareiÅ¡kėjÄ , kaltinamÄ pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (86 epizodai pagal atskiras PVM sÄ skaitas faktÅ«ras) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti (Komisijos byla, t. 1 20–23 l.). Centrinis mokesčių administratorius 2010-07-24 sprendimu Nr. 68-263 nusprendė patvirtinti Kauno apskrities VMI 2010-10-27 sprendimÄ Nr. (04)-K3-257 (Komisijos byla, t. 1, 9–18 l.). PareiÅ¡kėjas 2010-12-13 (gavimo spaudas 2010-12-15) Komisijai pateikė skundÄ , kuriame nurodė, kad, remiantis UAB „Patvanka“ 2010-08-30, 2010-09-30, 2010-10-22 visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimais bei pasiraÅ¡ytu susitarimu, nėra pagrindo 611 500 Lt

pinginių lėšų priskirti prie pareiškėjo asmeninių pajamų bei nuo jų skaičiuoti gyventojų

pajamų mokestį ir su tuo susijusias sumas. Pinigų mokėjimas UAB „Patvanka“ rodo, kad pareiÅ¡kėjas pajamų negavo, o gautas UAB „Patvanka“ lėšas grÄ Å¾ina įmonei (Komisijos byla, t. 1, 1–6 l.). Komisija 2011-02-02 sprendimu Nr. S-23(7-351/2010) nusprendė centrinio mokesčių administratoriaus 2010-11-24 sprendimÄ Nr. 68-263 panaikinti ir perduoti skundÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo (Komisijos byla, t. 2, 89–94 l.). Komisija savo sprendimÄ pagrindė tuo, kad pareiÅ¡kėjas Komisijai kartu su skundu pateikė UAB „Patvanka“ visuotinių akcininkų susirinkimų, vykusių 2010-08-30, 2010-09-30 ir 2010-10-22 protokolus, kuriais buvo sprendžiamas klausimas pareiÅ¡kėjo neteisėtai pasisavintų lėšų grÄ Å¾inimo, o vėliau ir 2010-12-31 kasos pajamų orderį Nr. 201 bei 2010-12-20, 2010-12-28 ir 2010-11-30 bankinių mokėjimo nurodymų kopijas. Komisija pasirėmė Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalimi, sakančia, kad Komisija nevertina tų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, ir nurodė, kad Komisijai nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ Ä¯vertinus naujai pateiktus įrodymus bÅ«tų pažeista mokestinio ginčo nagrinėjimo procedÅ«ra. Komisija pripažino, kad pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai mokestinio ginčo sprendimui gali turėti esminės įtakos įvertinant gautų pajamų priskyrimÄ apmokestinamosioms pajamoms. Â

Komisija sprendime konstatavo, kad UAB „Patvanka“ 2004–2005 m. savo buhalterinėje apskaitoje užfiksavo projektavimo darbų paslaugas iš UAB „Atžalynas“, UAB

„Chelis“, UAB „Kauno helis“, UAB „Neita“, UAB „Sigurda“, UAB „Wawil GK Baltic“ už

1 306 328 Lt. Kauno apskrities VMI, remdamasi UAB „Patvanka“ patikrinimo medžiaga, konstatavo, kad ginčo Å«kinės operacijos realiai nevyko, todėl UAB „Patvanka“ neteisėtai į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 194 694 Lt. Ginčijamame sprendime, atsižvelgus į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinus tai, kad minėtų realiai veiklos nevykdančių kontrahentų direktoriai iÅ¡ UAB „Patvanka“ gautas lėšas iÅ¡grynindavo ir perduodavo R. N., kuris apytikriai pusę sumos perdavė pareiÅ¡kėjui (611 500 Lt), mokesčių administratorius minėtÄ sumÄ priskyrė pareiÅ¡kėjo apmokestinamoms pajamoms.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalį Komisija, priimdama sprendimÄ dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, iÅ¡skyrus atvejus, kai apie jų negalimumÄ pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui.

Pateikdamas skundÄ Komisijai pareiÅ¡kėjas papildomai pateikė iki tol mokestiniame ginče nevertintus dokumentus – UAB „Patvanka“ visuotinių akcininkų susirinkimų, vykusių 2010-08-30, 2010-09-30 ir 2010-10-22, protokolus bei 2010-10-25 tarp UAB „Patvanka“ ir pareiÅ¡kėjo sudarytÄ susitarimÄ dėl pinigų grÄ Å¾inimo (Komisijos byla, t. 1, b. l. 1-6). 2011-01-13 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas papildomai pateikė 2010-12-31 kasos pajamų orderį Nr. 201 bei 2010-12-20, 2010-12-28 ir 2010-11-30 bankinių mokėjimo nurodymų kopijas (Komisijos byla, t. 2, b. l. 76-80). Teisė pateikti naujus įrodymus Komisijai mokesčių mokėtojui yra numatyta tik tokiu atveju, kai jis apie negalimumÄ pateikti įrodymus yra nurodęs skunde centriniam mokesčių administratoriui. PareiÅ¡kėjas skundÄ centriniam mokesčių administratoriui pateikė 2010-10-18 (Komisijos byla, t. 1, b. l. 20-23). Å iame skunde nėra užsimenama apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų grÄ Å¾inęs pinigus, kurie buvo pripažinti apmokestinamosiomis pajamomis. Tačiau tokių duomenų pateikimas ir nebuvo galimas, nes Å¡i aplinkybė atsirado vėliau, nei pareiÅ¡kėjas padavė skundÄ . Pinigai buvo grÄ Å¾inti tik 2010-12-31, t. y. jau po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė 2010-11-24 sprendimÄ Nr. 68-263. Iki tol pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs pateikti duomenis tik apie savo ketinimus grÄ Å¾inti pinigus, tačiau tokios aplinkybės juridine reikÅ¡me akivaizdžiai nėra tapačios pinigų grÄ Å¾inimo faktui. Å ioje byloje konstatuotina situacija, kad Komisijai pateiktų dokumentų nebuvo pareiÅ¡kėjo skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo metu. Todėl taisyklė dėl reikalingumo skunde nurodyti apie negalimumÄ pateikti įrodymus negali bÅ«ti taikoma, o turi bÅ«ti svarstoma aplinkybė dėl teisės pateikti įrodymus dėl aplinkybių, kurios gali turėti reikÅ¡mės mokestiniam ginčui, tačiau atsiranda po centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo.

Ä®rodymų pateikimo mokestiniame ginče tvarka reglamentuota Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje, kuri nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų  autentifikuotus vertimus į valstybinę kalbÄ ) ir įrodymus,

kuriais grindžia savo nesutikimÄ su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimÄ . Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs

mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginÄÄ nagrinėjančioje institucijoje metu, iÅ¡skyrus atvejus, kai apie negalimumÄ juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. Mokesčių administravimo įstatymas tiesiogiai nenustato tvarkos, kaip gali bÅ«ti pateikiami naujai atsiradę įrodymai.

Aiškindamas Mokesčių administravimo 153 straipsnio 3 dalies ir 155 straipsnio 6 dalies nuostatas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje ir 155 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas mokesčių mokėtojo teisės

remtis dokumentais ir įrodymais, nepateiktais kartu su skundu centriniam mokesčių administratoriui, ribojimas yra taikomas tik ikiteisminėje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje, t. y. kai mokestinį ginÄÄ nagrinėja centrinis mokesčių administratorius ar Komisija. Be to, Å¡ios mokesčių mokėtojo teisės ribojimas nėra absoliutus, nes Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje ir 155 straipsnio 6 dalyje yra numatytos iÅ¡imtys, kai centriniam mokesčių administratoriui kartu su skundu nepateikti dokumentai ir įrodymai, kuriais mokesčių mokėtojas grindžia savo

nesutikimÄ su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimÄ , gali bÅ«ti pateikti vėlesnėse

ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijose, t. y. tuomet, kai apie negalimumÄ juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. IÅ¡ to teismas iÅ¡veda teisę pateikti įrodymus teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-954/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1413/2008, 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-999/2009). Atsižvelgiant į minėtÄ teismų praktikÄ , numatančiÄ papildomų įrodymų pateikimo galimybę bei nesant tiesioginio draudimo pateikti naujai atsiradusius įrodymus, laikytinasi nuostatos, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę pateikti naujai atsiradusius įrodymus mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu.

Bylos atveju Komisija apsisprendė suteikti galimybę naujus įrodymus įvertinti mokesčių administratoriui, o ne priimdama sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo skundo iÅ¡ esmės. Galimybė perduoti skundÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo yra numatyta Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Å ios teises realizavimo sÄ lygos nėra apibrėžtos, todėl vertintinos atsižvelgiant į bendruosius mokestinių ginčų nagrinėjimo principus. Komisijos pateiktas motyvas, kad toks reikalingumas kyla iÅ¡ to, kad Komisijai tiesiogiai įvertinus naujus įrodymus bÅ«tų pažeista mokestinio ginčo nagrinėjimo procedÅ«ra, nes centriniam mokesčių administratoriui bÅ«tų užkirstas kelias įvertinti įrodymus vertinama kaip pagrįsta, atitinkanti protingumo ir teisingumo sampratÄ . Todėl teismas sutinka su iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo naujai pateikti įrodymai turi bÅ«ti vertinami atsakovo, perduodant pareiÅ¡kėjo skundÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atsakovas skunde nurodo, kad Komisija pateikia skirtingÄ aiÅ¡kinimÄ dėl lėšų sumokėjimo fakto sumokėjimo UAB „Patvanka“ įtakos nustatant apmokestinamÄ sias pajamas. IÅ¡ Komisijos sprendimo matyti, kad Å¡iuo klausimu Komisija nepasisako. Komisijos sprendime įvardintas manymas, kad pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai gali turėti esminės įtakos, nereiÅ¡kia Komisijos pozicijos dėl Gyventojų pajamų įstatymo 2 straipsnio, 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo. Komisija sprendime akivaizdžiai pasisako, kad pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus turi įvertinti centrinis mokesčių administratorius. Tokia padėtis neįtakoja centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo vertinant pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus. Kadangi ginčo dėl teisės Å¡ioje dalyje nekyla, tai teismas dėl pareiÅ¡kėjo apmokestinamųjų pajamų bazės nustatymo plačiau nepasisako.

Įvertinus ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

SkundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                   Henrikas

Sadauskas

Jūra Marija Strumskienė

Halina Zaikauskaitė