2021-01-13 Nr. AB-913-3-61-3-00754-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-90-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00754-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja Ž. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, pareiškėjai įsiterpusį žemės plotą išperkant.

2. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. A256‑84/19(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir ginčijamas sprendimas) atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal pareiškėjos 2018 m. lapkričio 9 d. per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą pateiktą prašymą. Atsakovas savo atsisakymą grindė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nurodydamas, jog į ankstesnį analogišką 2017 m. birželio 5 d. pareiškėjos prašymą buvo atsakyta Administracijos 2017 m. liepos 24 d. raštu Nr. A256‑938/17(2.14.12-MP8). Pareiškėjos nuomone, minėta atsakovo pozicija yra nepagrįsta, nes po Administracijos 2017 m. liepos 24 d. rašto pateikimo atsirado naujų aplinkybių. UAB „Geo planum“ 2017 m. liepos 31 d. patikslino pareiškėjos žemės sklypo plano kadastrinius matavimus, planui pritarė visos institucijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 49SK-23(14.49.109) patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, kurie 2018 m. sausio 19 d. buvo įregistruoti. Pareiškėja pažymėjo, kad jos tvora buvo pastatyta 1995 m., nuo to laiko ji atvirai ir nepertraukiamai valdo 0,75 kv. m valstybės žemės sklypo plotą. Pareiškėja nėra atsakinga už tai, kad po daugiau nei 10 metų atsirado jos žemės sklypo ribų neatitikimas. Tvora buvo pastatyta pagal tuo metu buvusias teisėtas žemės sklypo ribas, todėl pareiškėja turi teisę išpirkti žemę. Atsakovas daugiau nei 10 metų vykdė teritorijų planavimą, todėl turėjo atsižvelgti ir į pareiškėjos žemės sklypo dokumentus, ribas ir statybas. Pareiškėja, veikdama sąžiningai, kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti išpirkti 0,75 kv. m žemės plotą, turėdama tikslą sutvarkyti techninę dokumentaciją dėl tvoros, kad ji atitiktų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Atsakovas, atsisakydamas tai daryti, be pagrindo nesirėmė patikslintais, patvirtintais bei VĮ „Registrų centras“ įregistruotais žemės sklypo kadastriniais matavimais.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad dalis pareiškėjos 2018 m. lapkričio 9 d. prašyme nurodytos pageidaujamos išpirkti valstybinės žemės patenka į Verkių regioninio parko ir Turniškės kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą parduodamą namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę bei iki 1 hektaro žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti žemės plotus, įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų. Kita pareiškėjos pageidaujamos pirkti valstybinės žemės dalis patenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų nustatymo schemoje, patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91, suplanuotą (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad žemė, užimta gatvių, yra neparduodama.

5. Atsakovas rėmėsi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjos ankstesnis analogiškas 2017 m. birželio 5 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta Administracijos 2017 m. liepos 24 d. raštu, kuriame buvo motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškėjai pakartotinai pateikus 2018 m. lapkričio 9 d. prašymą ir nenurodžius naujų faktinių duomenų, Administracija 2019 m. sausio 28 d. rašte pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos prašymas pakartotinai nebus nagrinėjamas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime pateikė detalią informaciją, susijusią su žemės sklypu.

7. NŽT nurodė, kad 2016 m. lapkričio 24 d. buvo atlikta žemės sklypo naudojimo valstybinė kontrolė ir surašytas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-570, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo atraminė sienutė pastatyta valstybinėje žemėje (užimtas valstybinės žemės plotas 75 kv. m). Apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą buvo informuota žemės sklypo savininkė (pareiškėja), jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, taip pat NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 49SFN-775-(14.49.104.) ji buvo įpareigota iki 2017 m. birželio 1 d. (terminas pratęstas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.) pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. Pakartotinai 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinus žemės sklypą, buvo surašytas 2017 m. rugpjūčio 11 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ZN-530, kuriame konstatuota, kad pažeidimai nepašalinti.

8. UAB „Geo planum“ su 2017 m. gruodžio 15 d. prašymu ir pakartotinai pareiškėja su 2018 m. sausio 4 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad būtų pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 49SK-23-(14.49.109.) patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, pagal kuriuos žemės sklypo pietinėje ir vakarinėje pusėje esanti vielinė tvora ir žemės sklypo rytinėje pusėje esanti atraminė sienutė yra pastatytos valstybinėje žemėje. NŽT nevertina Administracijos veiksmų ar neveikimo, taip pat ir jos atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra pagal byloje surinktą medžiagą.

10. Inspekcija nurodė, kad tvoros statyba 1995 m. (pagal pareiškėją) galėjo būti vykdoma tik pareiškėjos nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype. Nagrinėjamu atveju dalis tvoros buvo pastatyta (ir šiuo metu yra) valstybinėje žemėje, kurios pareiškėja nevaldė (ir nevaldo) jokiais pagrindais. Inspekcija, vadovaudamasi NŽT Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-570 bei UAB „Geo Planum“ 2017 m. liepos 31 d. parengtu žemės sklypo planu, kuriame aiškiai pažymėta, kad dalis tvoros yra valstybinėje žemėje, pagrįstai pareiškėjai surašė privalomąjį nurodymą. Pareiškėja kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tvoros statybos teisėtumą, taip pat kad ji teisės aktų nustatytais pagrindais valdo valstybinę žemę, kurioje yra dalis tvoros.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Administracijos 2019 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. A256‑84/19(2.14.2.12-MP8) ir įpareigojo Administraciją išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 9 d. prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, pareiškėjai įsiterpusį žemės plotą išperkant.

12. Teismas nustatė, kad ginčijamu Administracijos sprendimu, vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2017 m. birželio 6 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. prašymus organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog šie prašymai yra grindžiami tais pačiais faktiniais duomenimis, taip pat kad nebuvo pateikta papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, t. y. kad 2018 m. lapkričio 9 d. prašymą būtų galima laikyti tapačiu 2017 m. birželio 6 d. prašymui bei atsisakyti jį nagrinėti. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad UAB „Geo planum“ 2017 m. liepos 31 d. patikslino pareiškėjos žemės sklypo planą, patikslintą planą suderino su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija. Tikslinant žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo vadovautasi gatvių bei kelių žemėlapių (projektu). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 49SK-23-(14.49.109.) patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geo planum“ 2017 m. liepos 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Kadastro duomenys 2018 m. sausio 19 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas prieš tai išdėstytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamo Administracijos 2019 m. sausio 28 d. sprendimo priėmimo momentu nebuvo pasikeitusi faktinė situacija, kad Administracija būtų galėjusi jos neanalizuoti ir neįvertinti priimdama sprendimą.

III. 14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

15. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino, jog nežymiai pasikeitusios pareiškėjos žemės sklypo ribos nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos sprendimui dėl formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, nes sprendimas neorganizuoti projekto rengimo buvo priimtas iš esmės atsižvelgus į Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalį. Atsakovas įvertino prie pareiškėjos 2018 m. lapkričio 9 d. pakartotinai pateikto prašymo pridėtą UAB „Geo Planum“ 2017 m. liepos 31 d. patikslintą žemės sklypo planą, kurio pagrindu 2018 m. sausio 19 d. kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau nustatė, jog jis neturi jokios įtakos sprendimo dėl formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo priėmimui. Taigi atsakovui nebuvo jokio pagrindo abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

16. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos pageidaujama nupirkti valstybinė žemė patenka į Verkių regioninio parko ir Turniškės kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Iš pareiškėjos pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXXV Kraštovaizdžio draustiniai, XXXIV Nacionaliniai ir regioniniai parkai. Pareiškėjai pateikus 2017 m. birželio 5 d. prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, atsakovo 2017 m. liepos 24 d. raštu buvo atsakyta neigiamai iš esmės vadovaujantis tuo, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalį valstybinė žemė valstybiniuose parkuose neparduodama. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitusios pareiškėjos sklypo ribos neturi jokios įtakos sprendimo dėl formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo priėmimui, ir ankstesnis pareiškėjos 2017 m. birželio 5 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta Administracijos 2017 m. liepos 24 d. raštu, kuriame buvo motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių prašymas negali būti tenkinamas, skundžiamame teismo sprendime turėjo būti konstatuota, kad pareiškėjai pakartotinai pateikus 2018 m. lapkričio 9 d. prašymą ir nenurodžius naujų faktinių duomenų, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, Administracija ginčijamame 2019 m. sausio 28 d. rašte pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos prašymas pakartotinai nebus nagrinėjamas.

17. Pareiškėja atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėja nurodo, kad pakeitus ir įregistravus žemės sklypo kadastrinius duomenis, buvo paneigtas Administracijos 2017 m. liepos 24 d. sprendimo argumentas, jog dalis pageidaujamo papildomai pirkti valstybinės žemės ploto patenka į Vilniaus savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų nustatymo schemoje suplanuotą (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją.

19. Nors Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė valstybinėse parkuose neparduodama, tačiau šiuo atveju yra svarbu tai, kad atsakovas neįgaliotas ir nekompetentingas spręsti dėl įsiterpusio žemės sklypo ir jo pardavimo pareiškėjai. Atsakovui priėmus sprendimą pradėti rengti projektą, yra kreipiamasi į NŽT teritorinį padalinį, kuris išreiškia nuomonę dėl įsiterpusio žemės sklypo ir juo disponuoja (t. y. priima sprendimus dėl įsiterpusių žemės sklypų ir jų pardavimo tvarkos). Atsakovo motyvai dėl įsiterpusio žemės sklypo nepagrįsti ir viršija jo kompetenciją.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašo dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgus į šiame atsiliepime nurodytus argumentus.

21. NŽT Vilniaus miesto skyrius savo poziciją dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimo galėtų išreikšti tik tuo atveju, jeigu Administracijos direktorius priimtų sprendimą pradėti rengti projektą ir kreiptųsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl reikalavimų pateikimo.

22. Administracijai priimant ginčijamą sprendimą buvo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, nors atsakovas minėtame sprendime nurodė, kad pareiškėjos 2018 m. lapkričio 9 d. prašyme nebuvo pateikta jokių naujų faktinių aplinkybių. Kita vertus, vadovaujantis Nekilnojamo turto registro duomenimis bei savivaldybės pateikta informacija, žemės sklypas patenka į Verkių regioninio parko ir Turniškės kraštovaizdžio draustinio teritoriją, taip pat žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, todėl remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsniu tokia žemė yra neparduodama.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime, kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentus, prašo dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismui savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. A256-84/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (I t., b. l. 17) atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 9 d. prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, rengimą (I t., b. l. 134).

25. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu (teisinis pagrindas), kuriame nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012). Ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas tuo (faktinis pagrindas), kad pareiškėjos ankstesnis 2017 m. birželio 5 d. prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta Administracijos 2017 m. liepos 24 d. raštu Nr. A256-938/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriame, atsakovo teigimu, motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių prašymas negali būti tenkinamas; minėtas raštas nebuvo apskųstas; Administracijos pozicija nėra pasikeitusi; pakartotinai pareiškėjos pateiktame 2018 m. lapkričio 9 d. prašyme nėra nurodyta naujų faktinių aplinkybių, todėl jis pakartotinai nebus nagrinėjamas.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, ginčijamą Administracijos sprendimą panaikino ir įpareigojo Administraciją išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 9 d. prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, pareiškėjai įsiterpusį žemės plotą išperkant. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo konstatuoti, kad pareiškėjai pakartotinai pateikus 2018 m. lapkričio 9 d. prašymą ir nenurodžius naujų faktinių duomenų, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, Administracija ginčijamame 2019 m. sausio 28 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos prašymas pakartotinai nebus nagrinėjamas, t. y. atsakovas iš esmės nesutinka su teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą aktualaus teisinio reglamentavimo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjos 2017 m. birželio 6 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. prašymai yra grindžiami tais pačiais faktiniais duomenimis, taip pat kad nebuvo pateikta papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, t. y. kad 2018 m. lapkričio 9 d. prašymą būtų galima laikyti tapačiu 2017 m. birželio 6 d. prašymui bei atsisakyti jį nagrinėti, taip pat kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamo Administracijos 2019 m. sausio 28 d. sprendimo priėmimo momentu nebuvo pasikeitusi faktinė situacija, kad Administracija būtų galėjusi jos neanalizuoti ir neįvertinti priimdama ginčijamą sprendimą.

29. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde, vertindamas pareiškėjos 2019 m. lapkričio 9 d. prašymo ir su juo pateiktuose dokumentuose įtvirtintus duomenis, nurodo nesutikimo su minėtu prašymu argumentus, o ne pagrindžia jo tapatumą ankstesniam pareiškėjos 2017 m. birželio 5 d. prašymui, kuo buvo grindžiamas šioje byloje ginčijamas Administracijos sprendimas. Tai savo ruožtu reiškia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame teismo sprendime išdėstytų išvadų dėl pareiškėjos 2017 m. birželio 6 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. prašymų netapatumo ir ginčijamo sprendimo nepagrįstumo, teisingumo.

30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė