2023-03-22 Nr. AB-6368-3-62-3-02753-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-236-415/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02753-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN (toliau – ir Marijampolės PN), 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio jis buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, kadangi jam nebuvo užtikrinti pasivaikščiojimai gryname ore. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas lengvojoje nuteistųjų grupėje ir jam priklausė 4 valandų pasivaikščiojimo per dieną trukmė. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu dirbo pagalbiniu darbuotoju pamainomis pagal slenkantį darbo grafiką. Pasivaikščioti pareiškėjas buvo išleidžiamas pagal nedirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką ir dažnai pasivaikščiojimo laikas sutapdavo su darbo laiku. Į pareiškėjo žodinius skundus pareigūnai nereagavo, problemų nesprendė. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, fizines kančias, nepatogumus, emocinę depresiją. 3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. 4. Atsakovo atstovas paaiškino, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. atliko bausmę Marijampolės PN (Kybartų sektoriuje) 5 būryje, nuo 2020 m. vasario

11 d. priklausė lengvajai nuteistųjų grupei. Pareiškėjas dirbo pagalbiniu darbuotoju (katilinėje) nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. Tai, jog pareiškėjo darbo grafikas galimai sutapo su pasivaikščiojimo laiku yra visiškai žmogiška situacija. Pareiškėjas įsidarbino savo noru, rinkosi teisę dirbti ir turėjo pakankamai laisvo laiko po darbo valandų, kad galėtų pailsėti. Teisės aktai nereikalauja pataisos įstaigai saugoti ir sisteminti nuteistųjų darbo grafikus. Tai, jog senesniuose pasivaikščiojimo grafikuose nėra išskirti pasivaikščiojimo laikai dirbantiems nuteistiesiems, dar nereiškia, jog nuteistieji po darbo būdavo užrakinti savo gyvenamosiose patalpose. Vien ta priežastis, jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtine žala yra ne bet koks paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų administraciją su skundais dėl galimų teisės aktų pažeidimų, susijusių su neužtikrintu pasivaikščiojimu, nesikreipė. Pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui D. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad jog pareiškėjas atliko bausmę Marijampolės PN (Kybartų sektoriuje) 5 būryje, nuo 2020 m. vasario 11 d. priklausė lengvajai nuteistųjų grupei. Remiantis Marijampolės PN direktoriaus įsakymais, pareiškėjas dirbo pagalbiniu darbuotoju (katilinėje) nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. (b. l. 14-17). Pareiškėjas dirbo pamainomis, t. y. dieninėje pamainoje – nuo 8 iki

16 val. (darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėjimas – 8), naktinėje – nuo 24 iki 8 val. (žiniaraštyje žymėjimas 2, 6), vakarinėje - nuo 16 iki 24 val. (žiniaraštyje žymėjimas 6, 2) (b. l. 29-36). Dieninėje pamainoje (nuo 8 iki 16 val.) pareiškėjas dirbo šiomis dienomis: 2020 m. spalio 20, 25, 30 d., 2020 m. lapkričio 4, 9, 14, 19 d., 2020 m. gruodžio 19, 24, 29 d., 2021 m. sausio 3, 8, 13, 18, 23, 28 d., 2021 m. vasario 2, 7, 12, 17, 22, 27 d., 2021 m. kovo 4, 9, 14, 19, 24, 29 d., 2021 m. balandžio 8, 13, 18, 23, 28 d., iš viso 33 dienos (b. l. 29-35). Įvertinęs pareiškėjo darbo valandas ir pataisos namų direktoriaus patvirtintus Nuteistųjų pasivaikščiojimo laikus teismas sprendė, jog minėtomis dienomis pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, išskyrus atskirus atvejus, kai popietinis pasivaikščiojimo laikas (nuo 13 iki

17 val.) sutapdavo su dienine pamaina ir pareiškėjas galėjo suspėti po darbo pasinaudoti 1 valandos pasivaikščiojimo teise. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas priklausė lengvajai nuteistųjų grupei ir pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 74 straipsnio 5 punktą jam priklausė

4 valandų pasivaikščiojimo trukmė, teismas konstatavo, jog nurodytomis dienomis (iš viso 33 dienos) pasivaikščiojimo teisė pareiškėjui nebuvo užtikrinta. 6. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų teismas nustatė, kad pareiškėjas atskiromis dienomis dirbo nuo 24 iki 8 val. (naktinė pamaina) bei po jos einančią sekančią dieną nuo 16 iki 24 val. (vakarinė pamaina). Teismas pažymėjo, kad šiomis dienomis pareiškėjo darbo valandos, iš esmės nesutapo su pataisos namų direktoriaus patvirtintais Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikais, išskyrus atskirus atvejus, kai popietinis būrio pasivaikščiojimo laikas (5 būrio nuteistieji po pietų buvo vedami pasivaikščioti antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais) sutapo su vakarine darbo pamaina (nuo 16 val.), kuomet pasivaikščiojimo trukmė pareiškėjui sutrumpėdavo 1 val., t. y. 2020 m. lapkričio 7, 12, 17 d., 2020 m. gruodžio 17, 22 d., 2021 m. sausio 16, 21, 26 d., 2021 m. vasario 20,

25 d., 2021 m. kovo 2, 27 d., 2021 m. balandžio 6 d., iš viso 13 dienų. Todėl teismas konstatavo, jog ir nurodytomis dienomis, kai būrio popietinis pasivaikščiojimo laikas sutapdavo su vakarine darbo pamaina (iš viso 13 dienų), pasivaikščiojimo teisė pareiškėjui nebuvo užtikrinta taip, kaip numatyta BVK 74 straipsnio 5 punkte, kadangi pasivaikščiojimo trukmė buvo trumpesnė 1 val. 7. Įvertinęs skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas darė išvadą, kad Marijampolės pataisos namai ginčo laikotarpiu iš viso 46 dienas neužtikrino pareiškėjui 4 valandų per dieną pasivaikščiojimų gryname ore trukmės, kaip numatyta BVK 74 straipsnio 5 punkte, todėl konstatavo, kad pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam tinkamomis sąlygomis. 8. Įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, jo trukmę, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui,

išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą) ar, kad atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti

pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 60 Eur ir priteisė šią suma iš atsakovo.

III.

9. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti; kitą teismo sprendimo dalį – palikti nepakeistą. 10. Atsakovo atstovas nurodo, kad neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu, jis yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių, kurių pareiškėjas neįrodė, atkūrimą. 11. Atsakovo vertinimu, jis veikė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas išreiškė norą dirbti, todėl natūralu, kad neužteko laiko visuomet užtikrinti jo teisę į pasivaikščiojimą. 12. Atsakovo atstovas taip pat nurodo, kad teisės pažeidimo pripažinimas gali būti pakankama satisfakcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui D. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. 14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovo atstovas 46 dienas neužtikrino pareiškėjui BVK

74 straipsnio 5 punkte įtvirtintos teisės į 4 valandų per dieną pasivaikščiojimų gryname ore ir priteisė pareiškėjui 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Atsakovo atstovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo pakeisti teismo sprendimo, dalį, kurią pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

18. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms.

Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

19. Pagal BVK 103 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu), nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų, t. y. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.).

20. Konstatuotina, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra pagrindas riboti jo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1106-602/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-502/2020, 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-139-415/2023 ir kt.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN, ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrindami pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. teisės aktuose nustatytos teisės į pasivaikščiojimą gryname ore, neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Atitinkamai atmestini atsakovo argumentai dėl to, kad Marijampolės PN prieš pareiškėją neteisėtų veiksmų neatliko.

22. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio

26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). 23. Atsižvelgus į nustatytų pažeidimų mastą, trukmę (pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė teisės aktuose nustatytą laiką pasivaikščioti gryname ore 46 dienas), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas spręsti, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala atlygintina priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Toks vertinimas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-809-442/2022, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1035-821/2022, 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-139-415/2023 ir kt.). 24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių perėmėjas), apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys