2022-12-21 Nr. AB-31230-3-61-3-00773-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-707-415-2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00773-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VTD, Departamentas) Pretendentų vertinimo komisijoje 2021 m. vasario 11 d. protokolu Nr. KAP-172 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 45843) (toliau – ir Protokolas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 1P-592 „Dėl M. M. priėmimo į pareigas“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad:

2.1. Jis dalyvavo viešame konkurse į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 45843), kuris įvyko VTD Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje 2021 m. vasario 10 d. ir 11 d. (pareiškėjas dalyvavo 10 d.), o apie konkurso rezultatus buvo informuotas kitą dieną elektroniniu paštu. Kilus abejonėms dėl viešo konkurso rezultatų, tikslu Komisijos protokolinį sprendimą ginčyti teisme, jis kreipėsi į VTD su 2021 m. vasario 11 d. prašymu pateikti konkurso į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. vasario 10 d. ir 11 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną), jo nurodytu elektroniniu paštu, o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu. Tačiau VTD 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. 27D-426 pareiškėjui pateikė tik Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. vasario 11 d. protokolo Nr. KAP-172 išrašą.

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d.) patvirtino Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašo 22 punkte įtvirtinta, jog konkursui ar atrankai vykdyti Valstybės tarnybos departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją. <...>. Konkurso ar atrankos komisijos pirmininku skiriamas Valstybės tarnybos departamento atstovas. Konkurso, atrankos ar statuso atkūrimo komisijos (toliau kartu – komisija) pirmininkas organizuoja komisijos darbą. Pagal naujausią administracinių teismų praktiką, teisės aktai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti. Kadangi VTD direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 27VK-215 „Dėl pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ viešai nepaskelbtas, šis įsakymas yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Komisija yra neteisėta. Be to, nėra žinoma, ar toks įsakymas iš viso buvo priimtas.

2.3. Iš viešo skelbimo matyti, jog VTD paskirta Komisijos pirmininkė L. P. (Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė) pagal jos pareigų aprašymą neturėjo teisės pretendentų netgi vertinti, kadangi pagal pareigų aprašymo 15 punktą „Dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe“, t. y. tik techniškai aptarnauja ir visiškai nereiškia pretendentų vertinimo funkcijos ir juo labiau teisės vertinti. Tokios teisės neturėjo ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Komisijos narė – sekretorė J. D. (pareigų aprašymo 15 p.), kaip ir Muitinės departamento Komisijos narys A. B. (Teisės skyriaus vedėjas), nes ir jo pareigų aprašyme tokios funkcijos iš viso nėra. Komisijos nariai neturėjo įgaliojimų priimti ir ginčijamo Protokolinio sprendimo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 1 ir 2 d.).

2.4. Jis Komisijos pirmininkei L. P. pareiškė nušalinimą, tačiau iš Komisijos Protokolo matyti, kad šis konkurso eigos faktas nuslėptas ir Protokole nefiksuotas (Aprašo 41 p.). Tai leidžia manyti, jog sąmoningai nefiksavus dalies konkurso eigos bei neįrašius nušalinimo ir jo išsprendimo faktų, toks Protokolas įrašant į jį žinomai neteisingus duomenis, dar yra ir suklastotas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnis).

2.5. VTD Protokolu priimto sprendimo nemotyvavo, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, jo apskundimo tvarkos, todėl toks Protokolu priimtas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus (Aprašo 3.2 p.) bei neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio (ankstesnės redakcijos 8 ir 34 str.) imperatyvių reikalavimų.

2.6. Jam nėra žinoma ir jis nebuvo informuotas, ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus (Aprašo 18 p. ir 40 p.), ar visi atitiko teisės aktų reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, ar visi pateikė įrodymus patvirtinančius baudžiamosios teisės išmanymą ir/ar kt. Jeigu kiti pretendentai (-as) neatitiko nustatytų reikalavimų, o jiems (-am) buvo leista dalyvauti pretendentų vertinime komisijoje, tai ginčijamas Protokolu priimtas sprendimas ir Muitinės departamento Įsakymas naikintini vien šiais pagrindais. Iš Protokolu priimto sprendimo išrašo matyti ir tai, kad VTD neinformavo pareiškėjo, kokie pretendentai (kas) dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta (-os) vieta (-os), nors pagal Aprašo 47 punktą privalėjo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021), todėl buvo pažeisti Aprašo 3.2, 48, 51, 52 punktų reikalavimai.

2.7. Pagal suformuotą teismų praktiką, skelbiant viešą konkursą, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Nagrinėjamu atveju konkurso sąlygose ir prieš pradedant vertinimą komisijoje pareiškėjas žodžiu buvo informuotas, kad bus taikomas tik vienas interviu (pokalbis žodžiu) metodas. Buvo vykdomi du konkursai (Nr. 45842 ir Nr. 45843) per dvi dienas, todėl net neaišku, kas iš pretendentų ir kokiame konkurse dalyvavo, nes Komisija (jos pirmininkė) tokios informacijos nesuteikė, o tai patvirtina konkurso neskaidrumą (turėjo vykti per dvi dienas, bet vyko per vieną dieną).

2.8. Konkurso metu pareiškėjui (ir kitiems pretendentams) buvo taikytas dar ir kitas, konkurso sąlygose nenumatytas žodinės praktinės užduoties metodas (Aprašo 46.2 p.), kai Komisijos VTD atstovė žodžiu reikalavo pačiam pareiškėjui nurodyti su pareigybės aprašymo funkcijomis visiškai nesusijusias praktines užduotis – J. D. reikalavo prisiminti iš savo darbinės patirties, kuomet pareiškėjas turėjo kelias skubias bei svarbias užduotis ir jas atlikti per trumpą laiką, pačiam pasirinkti ir pristatyti situacijas ir kaip pareiškėjas jas sprendė, kokie buvo jo veiksmai (pareigybės aprašyme tokių funkcijų iš viso nėra numatyta, Aprašo 38 p.). Konkurso eigoje pakeitus konkurso sąlygas bei taikius ir konkurso sąlygose nenumatytą žodinės praktinės užduoties metodą, jos (konkurso sąlygos) pareiškėjui iš anksto nebuvo žinomos, todėl pagal deklaruotas konkurso sąlygas ir sprendimai tapo nenuspėjami, nes neteisėtai pasikeitė ir vertinimo kriterijai (esminiai Aprašo 5, 32 ir 38 p. reikalavimų pažeidimai), tuo buvo pažeisti ir Aprašo 46 bei 47 punktų reikalavimai, skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.

2.9. Pareiškėjui užduotos hipotetiškos žodinės praktinės užduotys ir klausimai (ypač J. D. ir A. B.) buvo visiškai nesusijusios su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti ir tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas, todėl buvo pažeisti vertinimo kriterijai, nustatyti Aprašo 38 punkte, skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principai. Be to, į užduotus motyvacijos klausimus ir konkurso sąlygose nenumatytas žodines praktines užduotis pagal kompetencijas ir gebėjimus kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, pareiškėjas pateikė visiškai teisingus atsakymus, prilygstančius 10 balų, tačiau tai Komisijos narių parašytuose baluose neatsispindi (atsakymai sau, o balai sau).

2.10. Komisijos pirmininkei L. P. buvo pareikštas nušalinimas, o ne prašymas nusišalinti, bet ji pati tik informavo nenusišalinanti, todėl buvo pažeista VAĮ 24 straipsnio 4 dalis ir pamatinis teisės principas, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje (nemo judex in causa sua). Kadangi tinkamai neišsprendus nušalinimo, konkursas (atranka) toliau buvo tęsiamas neteisėtai, todėl kaip neteisėtą bei šališką ir dėl A. B. akivaizdžiai netolygaus (per puse žemesnio) vertinimo, ginčijamą Protokolu priimtą sprendimą ir Muitinės departamento Įsakymą yra pagrindas panaikinti ir šiais pagrindais.

2.11. Komisijos nariai į tik pareiškėjo turimas ir jo daug aukštesnes kompetencijas neatsižvelgė ir jų visiškai nevertino, todėl pažeidė Apraše nustatytus vertinimo kriterijus (Aprašo 3.3, 5, 32 ir 38 p.), parodė nevienodą požiūrį į konkurso dalyvius ir akivaizdų šališkumą pareiškėjo atžvilgiu bei pažeidė Aprašo 3.2 papunktį, skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principus, Aprašo 47 punkto reikalavimą vertinti pagal teisingų atsakymų dalį 10 balų skalėje bei, neatmestina, taip pareiškėją diskriminavo dėl jo amžiaus. Komisijai taikius ir konkurso sąlygose nenumatytą žodinės praktinės užduoties metodą bei pareikalavus nurodyti situacijas ir uždavus su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijoms nesusijusias žodines praktines užduotis bei klausimus ir be teisingų atsakymų pagal Aprašo 47 punkto reikalavimus buvo neteisingai paskaičiuoti ir Komisijos narių balai.

3. Atsakovas VTD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas VTD atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas atsisakė dalyvauti balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime ir apie gautą balą ir užimtą vietą konkurse į Muitinės Kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 45483), pareiškėjui 2021 m. vasario 11 d. buvo pranešta per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS), nurodant, kad 2021 m. vasario 10–11 d., dalyvaudamas pretendentų vertinime į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (skelbimo Nr. 45843) pareigas surinko 6,87 balo ir užėmė V–VII vietą. Pareiškėjas skunde pats patvirtina, kad 2021 m. vasario 11 d. buvo informuotas apie konkurse gautą rezultatą.

4.2. VTD direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 27VK-215 „Dėl konkursų į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) konkursų į muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigas komisijos sudarymo (skelbimų Nr. 45842 ir Nr. 45843)“ yra vienkartinio taikymo teisės aktas, šiuo įsakymu reglamentuojami konkrečių teisės subjektų konkretūs teisiniai santykiai (komisijos nariai ir konkrečiame konkurse dalyvaujantys konkretūs pretendentai) ir šie požymiai lemia tai, kad šis įsakymas yra individualus teisės aktas, kuris nėra laikytinas teisės aktų registro objektu, todėl yra teisėtas ir šiuo įsakymu sudaryta Konkurso komisija turėjo teisinį pagrindą organizuoti ir vykdyti pretendentų vertinimą komisijoje, o pareiškėjo argumentai dėl įsakymo nepaskelbimo atmestini, nes teisiškai nepagrįsti.

4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – ir Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika) 19 punkte nustatyta, kad funkcijos pareigybės aprašyme nustatomos nepažeidžiant VAĮ 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Funkcijos pareigybės aprašyme formuluojamos apibendrintai ir kiek įmanoma glaustai. Valstybės tarnybos departamento visų valstybės tarnautojų, kurie vykdo pretendentų vertinimą komisijose, pareigybių aprašymuose numatyta, kad jie dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe. Dalyvavimas konkursų (atrankų) komisijų darbe nėra laikytina tik techniniu aptarnavimu, tai yra tiesiogiai sietina su pretendentų vertinimo komisijos nario (pirmininko, sekretoriaus) pareigų vykdymu.

4.4. Pagal Aprašo 26 punktą, jeigu paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento tėvas, motina (įtėvis, įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis, senelė, vaikaitis, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl komisijos nario nešališkumo, komisijos narys turi nusišalinti. Apraše nėra numatyta pretendentų teisė ar pareiga nušalinti komisijos narius. Apraše yra numatyta pareiga nusišalinti komisijos nariams esant aukščiau nurodytiems pagrindams. Pretendentų vertinimo komisijoje metu, komisijos pirmininkė paklausė visų komisijos narių ar yra pagrindų komisijos narių nusišalinimui. Visi komisijos nariai, visų dalyvavusių pretendentų akivaizdoje pareiškė, kad neturi pagrindo nusišalinti nuo darbo pretendentų vertinimo komisijoje. Tuo atveju kai komisijos narys nurodo, kad yra pagrindas nusišalinimui, komisija atsižvelgdama į nurodytus nusišalinimo pagrindus, priima sprendimą dėl nusišalinimo ir šiuos faktus fiksuoja protokole. Kadangi nė vienas komisijos narys neturėjo pagrindo nusišalinti, atitinkamai nebuvo poreikio atskirai tokios aplinkybės fiksuoti protokole.

4.5. Pareiškėjas, teigdamas, jog nebuvo informuotas ar kiti pretendentai atitinka nustatytus reikalavimus, nenurodo konkrečios teisės normos, kurią VTD pažeidė, neinformuodamas pareiškėjo dėl kitų konkurse pretendentų atitikties reikalavimams. VTD jokie teisės aktai nesuteikia pareigos ar teisės informuoti visus pretendentus, įskaitant ir pareiškėją, kad visi konkurse dalyvaujantys pretendentai atitinka specialiuosius reikalavimus. VTD nustatyta pareiga užtikrinti, kad pretendentai dalyvaujantys konkursuose atitiktų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pretendentams, kurie neatitinka pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, konkursuose dalyvauti neleidžiama ir apie tai jie yra informuojami per VATIS.

4.6. Pagal Aprašo 41 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu, todėl konkurso protokolas yra skirtas tik pretendentų vertinimo komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti. Konkursų į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiųjų specialistų pareigas (skelbimų Nr. 45842 ir Nr. 45843) metu buvo taikytas tik vienas metodas – interviu metodas t. y. individualus pokalbis, per kurį pretendentams individualiai buvo duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus. Apie taikomą vertinimo metodą visi pretendentai buvo informuoti per VATIS sistemą, taip pat apie taikomą vertinimo metodą, pretendentai pakartotinai buvo informuoti ir konkurso metu, vertinimo organizavimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu. Visiems pretendentams buvo sudarytos vienodos konkurso sąlygos. Konkursų metu visiems pretendentams buvo užduoti identiški klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, bei tinkamumui eiti valstybės tarnautojo pareigas įvertinti.

5. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad Muitinės departamentas iš esmės tik įformina VTD atrinkto kandidato priėmimą, parengdamas įsakymą dėl asmens skyrimo į pareigas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 1P-592 „Dėl M. M. priėmimo į pareigas“ buvo parengtas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o ir pats pareiškėjas skunde nenurodė jokių nesutikimo argumentų dėl šio įsakymo. Muitinės departamento Įsakymas skundo objektu galėtų būti tik tokiu atveju, jei teismas pripažintų, kad įvykęs konkursas (skelbimo Nr. 45843), už kurio organizavimą ir atitiktį teisės aktams yra atsakingas VTD, ar jo rezultatai yra neteisėti. Kol nėra panaikinti minėto konkurso rezultatai, Muitinės departamento Įsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjas pateikė prašymą dalyvauti ir dalyvavo konkurse į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 45843).

9.2. VTD direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 27VK-215 „Dėl konkursų į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) konkursų į muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigas komisijos sudarymo (skelbimų Nr. 45842 ir Nr. 45843)“ buvo sudaryta šios sudėties vertinimo komisija: L. P., Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė – komisijos pirmininkė, J. D., Departamento Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė – komisijos narė ir sekretorė ir A. B., Muitinės kriminalinės tarnybos Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus vedėjas – komisijos narys.

9.3. Konkursai vyko 2021 m. vasario 10 d. 9:00 val. ir 2021 m. vasario 11 d. 9:00 val. vaizdo konferencijos formatu surašytas Vertinimo komisijoje protokolas Nr. KAP-172.

9.4. Pareiškėjas atsisakė dalyvauti balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime ir apie gautą balą ir užimtą vietą konkurse į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (skelbimo Nr. 45843) pareiškėjui buvo pranešta per VATIS. Komisijoje pareiškėjas surinko 6,87 balo ir užėmė V–VII vietą.

10. Teismas nurodė, kad priėmimas į valstybės tarnybą vykdomas vadovaujantis VTĮ ir Aprašu.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad VTD direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 27VK-215 „Dėl konkursų į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) konkursų į muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigas komisijos sudarymo (skelbimų Nr. 45842 ir Nr. 45843)“ yra viešai nepaskelbtas, todėl šis įsakymas yra negaliojantis ir negali būti taikomas. Teismas pažymėjo, jog įsakymas, kuriuo sudaroma komisija, yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus (Aprašo 22 p.), jis neatitinka VAĮ norminio teisės akto požymių, todėl neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nebuvo informuotas, ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus, ar visi atitiko teisės aktų reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, ar visi pateikė įrodymus patvirtinančius baudžiamosios teisės išmanymą ir / ar kt., nors VTD pagal Aprašo 47 punktą ir teismų praktiką privalėjo informuoti, teismas atkreipė dėmesį, kad priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato kandidatų teisės būti informuotiems apie kitų kandidatų atitiktį specialiems reikalavimams. VTD nustatyta pareiga užtikrinti, kad pretendentai dalyvaujantys konkursuose atitiktų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pretendentams, kurie neatitinka pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, konkursuose dalyvauti neleidžiama ir apie tai jie yra informuojami per VATIS. Departamentas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos ir suteiktų įgaliojimų ribose patikrino visų konkurse Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 45843) dalyvavusių pretendentų atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, dėl ko jiems ir buvo leista dalyvauti pretendentų vertinimo komisijoje. Kiekviena byla yra individuali, todėl pareiškėjo minimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021 ir jo išvados negali daryti įtakos šiai bylai, be to, šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios.

13. Teismas vertino, kad ginčijamas Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo, nes jame suformuluotas sprendimas laimėtoju pripažinti M. M., nurodomas tokio sprendimo motyvas – jis surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas pažymėjo, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu.

14. Įvertinęs Aprašo 43, 46 punktų, VTD direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 „Dėl pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 7.4.2 papunkčio nuostatas, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad konkurso metu buvo taikytas ne tik nurodytas interviu, bet ir žodinės praktinės užduoties metodas, konkurso dalyviams buvo užduoti skirtingi klausimai, todėl buvo pažeisti konkurso skaidrumo ir objektyvumo principai. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai. Tai rodo, kad Komisijos nariai ne tik skaitė paruoštus visiems vienodus klausimus, o reagavo, uždavė patikslinančių klausimų, siekė atskleisti individualias kiekvieno pretendento savybes, gilinosi į kiekvieno pretendento situaciją. Apie taikomą vertinimo metodą visi pretendentai buvo informuoti per VATIS sistemą, taip pat apie taikomą vertinimo metodą, pretendentai pakartotinai buvo informuoti ir konkurso metu. Visiems pretendentams buvo sudarytos vienodos konkurso sąlygos. Vertinimo organizavimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad VTD neinformavo pareiškėjo, kokie pretendentai dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors privalėjo, teismas nustatė, kad vaizdo įrašas patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Todėl teismas konstatavo, kad Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas pats atsisakė stebėti rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, jis buvo tinkamai informuotas per VATIS.

16. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad ginčijamas Protokolu priimtas sprendimas yra neteisėtas dar ir dėl to, nes jame nebuvo užfiksuotas, todėl nuslėptas pareiškėjo Komisijos pirmininkei L. P. pareikštas nušalinimas. Teismas pažymėjo, kad Apraše nėra numatyta pretendentų teisė ar pareiga nušalinti komisijos narius, Apraše yra numatyta pareiga nusišalinti komisijos nariams esant Aprašo 26 punkte nurodytiems pagrindams. Iš pateikto Komisijos posėdžio vaizdo įrašo teismas nustatė, kad Komisijos pirmininkė paklausė visų Komisijos narių, ar yra pagrindų Komisijos nariams nusišalinti, Komisijos nariai visų dalyvavusių pretendentų akivaizdoje pareiškė, kad neturi pagrindo nusišalinti nuo darbo pretendentų vertinimo komisijoje, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo Komisijos pirmininkei pareikštas nušalinimo faktas nebuvo nuslėptas.

17. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad nebuvo sudarytas pretendentų vertinimo organizavimo planas. Šiuo aspektu teismas vertino Aprašo 32, 38, 39 punktų nuostatas. Iš pateiktų pranešimų per VATIS teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, VTD pranešė pareiškėjui apie tai per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios.

18. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad VTD iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursą į Muitinės Kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo), priėmė pagrįstą ir teisėtą Protokolą. Skundžiamas Protokolas yra teisėtas ir pagrįstas, juo teisingai įforminti skaidraus konkurso rezultatai. Teismas, susipažinęs su tiesioginiu konkurso įrodymu garso įrašo dalimi, susijusia su pareiškėju, darė išvadą, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Protokolą pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

19. Konstatavęs, kad Protokolas dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 45843), yra teisėtas ir pagrįstas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti kito pareiškėjo reikalavimo – panaikinti Muitinės departamento Įsakymą.

20. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai.

III. 21. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijoje 2021 m. vasario 11 d. protokolu Nr. KAP-172 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 45843); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 1P-592 „Dėl M. M. priėmimo į pareigas“ arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

22.1. Teismas be pareiškėjo sutikimo, nepasitaręs bei nesiaiškinęs, dėl kokių priežasčių pareiškėjo atstovas advokatas neatvyko į 2021 m. rugsėjo 7 d., 10:15 val., teismo posėdį (neprisijungė), bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, todėl pažeidė proceso normas. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. nesutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ar nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“ ir teismo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjui ir jo atstovui dalyvaujant teisme, tačiau teismas 2021 m. birželio 1 d. lydraščiu nutarė bylą 2021 m. rugsėjo 7 d., 10:15 val., nagrinėti žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neatsižvelgdamas, kad tai prieštarauja ir suformuotai administracinių teismų praktikai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2558-261/2020). Teismas proceso šalims neišaiškino jų teisių, o tai taip pat yra esminis proceso pažeidimas.

22.2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo išdėstytų argumentų baigiamojoje kalboje visai nevertino, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir padarė nepagrįstas išvadas bei nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.

22.2.1. Pareiškėjas patikslintą skundą grindė tuo, kad VTD direktorius 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 27VK-215 teisės aktų reikalavimus atitinkančios Komisijos neįteisino, Komisijos nariai, įskaitant ir A. B., pagal jų pareigybės aprašymus neturėjo teisės pretendentų vertinti ir įgaliojimų priimti skundžiamą Protokolinį sprendimą. Komisijos nario A. B. (Muitinės kriminalinės tarnybos Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus vedėjas) pareigybės aprašymas viešai neskelbiamas, o jo pareigybės aprašymo į bylą nepateikė ir atsakovas Muitinės departamentas. Atsakovai byloje neįrodė teisėtos Komisijos sudėties. Teismas dėl šio patikslinto skundo argumento visai nepasisakė bei neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

22.2.2. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką pretendentų atitikimas bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams (toliau – ir Reikalavimai) yra vienas iš pagrindų spręsti dėl Komisijos protokolinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-637/2014). Nagrinėjamojoje byloje teismas pareiškėjo patikslinto skundo argumentus, kad pretendentai neatitiko nustatytų Reikalavimų, netgi atsisakė nagrinėti, nustatinėti ir vertinti (patikrinti) (Sprendimo 12 p.). Sprendime teismas vertino, kad pareiškėjui negalima susipažinti su kitų pretendentų duomenimis, ar jie atitiko Reikalavimus. Tuo teismas nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę teisme pateikti savo argumentus dėl kitų pretendentų atitikimo nustatytiems Reikalavimams.

22.2.3. Pareiškėjas patikslintą skundą grindė ir tuo, kad, pareiškus Komisijos pirmininkei L. P. nušalinimą, o ne prašymą nusišalinti, tinkamai neišsprendus nušalinimo klausimo, toliau konkursas (atranka) vyko neteisėtai. Aprašas pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, ką nustatė ir teismas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nušalinimas buvo pareikštas administracinėje procedūroje dalyvavusiai valstybės tarnautojai Komisijos pirmininkei L. P., taikytina aukštesnės teisinės galios VAĮ 24 straipsnio 4 dalis. Teismas dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo Komisijos pirmininkei L. P. visai nepasisakė. Teismas nevertinęs teisiškai reikšmingų, kad dėl pareikšto nušalinimo sprendimą priėmė ne viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo (VAĮ 24 str. 4 d.), o vienasmeniškai Komisijos pirmininkė L. P. „aš nenusišalinu“, peržengdama savo kompetencijos ribas bei iš esmės pažeisdama ir pamatinį teisės principą, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje, netinkamai aiškino bei taikė (o tiksliau netaikė) nurodytas materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

22.2.4. Pareiškėjas patikslintą skundą grindė ir Komisijos nario A. B. netolygiu (dvigubai mažesniu) vertinimu lyginant su VTD atstovių vertinimu, o tai pagal suformuotą administracinių teismų praktiką jau savaime suponuoja jo šališką vertinimą. Tačiau teismas ir dėl to visai nepasisakė.

22.2.5. Nagrinėjamojoje byloje 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje buvo išklausytos ir peržiūrėtos tik konkurso garso ir vaizdo įrašo dalys, kur vertinami pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. M., todėl teismas padarė netinkamas ir išvadas, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai, vėliau grįžtant prie visiems vienodų klausimų. Be to, pareiškėjas įrodinėjo, kad buvo nevienodi klausimai visiems pretendentams, netolygus vertinimas, nevienodas požiūris į konkurso dalyvius ir kitas faktines aplinkybes iš esmės pažeidus konkurso skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principus, taip pat pretendentų vertinimo plano nebuvimą ir kt., tam prašė teismo apklausti liudytojais Komisijos narius, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

22.2.6. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino, kokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų buvo laikomasi organizuojant konkursą, visai nepasisakė ir dėl pareiškėjo nurodytos diskriminacijos dėl jo amžiaus, kokie buvo visiems pretendentams užduoti bendri ir ar lygiaverčiai vienodi klausimai, kokie skirtingi patikslinantys klausimai, kokie klausimai ir su kuriomis vyriausiojo specialisto pareigomis ir funkcijomis buvo susiję, iš kokių garso ir vaizdo įrašo duomenų teismas padarė tokias išvadas, taip pat iš kokių pranešimų per VATIS teismas padarė išvadą, kad Planas buvo sudarytas, kai pats nustatė, jog Planas Komisijos narių buvo aptartas tik žodžiu. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę Plano sudarymą byloje turėjo įrodyti atsakovai. Be to, Komisijos narių diskrecijos teisė vertinti pretendentus nėra beribė, o privalo atitikti tai reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, visų pirma savo pačių sudarytą Planą.

22.2.7. Planas privalo būti sudarytas likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje, tačiau atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, koks Planas buvo sudarytas ir kada jis buvo sudarytas, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad Komisijos nariai iš viso organizavo parengiamąjį posėdį / pasitarimą ir (ar) tarėsi dėl esminių su vertinimu susijusių aspektų ir kitų Plane privalomų klausimų. Be to, teismas tokių faktinių aplinkybių nenustatė, išklausęs ir garso ir vaizdo įrašą bei įvertinęs visą bylos medžiagą, įskaitant ir pateiktą per VATIS, o tai patvirtina išvadą, kad joks Planas nebuvo sudarytas. Nesant jokio Plano, Komisijos nariai susiteikę sau neribotą pretendentų vertinimo diskreciją, neužtikrino pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo ir pažeidė konkurso skaidrumo principą ir kitus imperatyvius reikalavimus. Kadangi Planas nebuvo sudarytas, pretendentams užduoti klausimai buvo skirtingi, pretendentai buvo nevienodose sąlygose, vertinimai buvo subjektyvūs, o konkursas neskaidus.

22.2.8. Teismas byloje nepatikrino ir nevertino, pagal kokius vertinimo kriterijus Komisija nusistatė vertinimo balų skaičiavimo procedūrą ir atsakymų į konkrečius klausimus įvertinimą pagal rekomenduojamą skalę, kaip buvo nuspręsta vertinti pretendentų atsakymus – ar komisijos narys vertins pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir (ar) į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus, be to, nepatikrino ir nevertino, ar buvo parengtos (aptartos) atsakymų vertinimo gairės (Darbo reglamento 7.4.2 p.). Taip pat nepatikrino ir nevertino kaip atsakymų į klausimus vertinimas buvo proporcingai paskirstytas, koks vertinimo svoris balais buvo skiriamas kiekvienam Apraše numatytam kriterijui ir klausimui, kaip Komisijos nariai vertino pretendentų, įskaitant ir pareiškėjo, atsakymus į konkrečius klausimus, kaip buvo vertinama pretendentų, įskaitant ir pareiškėją, motyvacija, koks svoris buvo suteiktas motyvacijos vertinimui, kaip tai atsispindėjo galutiniame kiekvieno Komisijos nario pateiktame konkretaus pretendento vertinimo rezultate. Teismas nepatikrino ir nevertino, kokie pretendentams užduoti klausimai priskirtini kiekvienam iš Aprašo 38 punkte nurodytų kriterijų įvertinti, o be to, ir tai, kaip pretendentai, įskaitant ir pareiškėją, buvo įvertinti pagal atskirus kriterijus.

22.2.9. Teismas visiškai nepasisakė, ar į bylą yra pateiktos individualios pretendentų vertinimo lentelės, taip pat nepasisakė ir dėl individualių pretendentų vertinimo lentelių privalomumo, įtvirtinto Aprašo 47 punkte. Teismas nevertino ir to, ar konkurso metu užduodami klausimai buvo susieti su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais bei jo tinkamumu eiti atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, ir ar tai atsispindi Plane ir individualiose pretendentų vertinimo lentelėse. Teismas taip pat netikrino, nevertino bei nenustatė, kaip buvo įvertintas konkretus pareiškėjo atsakymas į klausimus, ar visi Komisijos nariai naudojo vienodą vertinimo metodiką vertindami visų pretendentų ir pareiškėjo atsakymą į konkretų klausimą, kaip nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo įvertintas pagal skirtingus kriterijus ir skirtingus jam užduotus klausimus.

22.2.10. Teismas, pažymėdamas, kad pasikreipęs į teismą, pareiškėjas gavo VTD Protokolą su konkursą laimėjusių asmenų ir pareiškėjo rezultatais, dėl ko teismas šiuo aspektu nenustatė jokių pareiškėjo teisių pažeidimų, taip pat padarė netinkamą išvadą ir nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-431-438/2021), nes tokius duomenis VTD pareiškėjui privalėjo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

22.2.11. Teismas padarė netinkamas išvadas, kad Protokolas yra motyvuotas, nes jame suformuluotas sprendimas laimėtoju pripažinti M. M., nurodomas tokio sprendimo motyvas – jis surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų. Iš Protokolo turinio matyti, kad M. M. nesurinko daugiausiai balų iš visų pretendentų. Kadangi Protokolas neatitinka imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų (yra nemotyvuotas, nenurodyta jo apskundimo tvarka ir kt.), todėl teismo Sprendimas naikintinas ir šiais pagrindais.

22.2.12. Konkurso eigoje pakeitus konkurso sąlygas bei taikius ir žodinės praktinės užduoties metodą, jos (konkurso sąlygos) pareiškėjui iš anksto nebuvo žinomos, todėl pagal deklaruotas konkurso sąlygas ir sprendimai tapo nenuspėjami, nes tuo pačiu pasikeitė ir vertinimo kriterijai (esminiai Aprašo 5 ir 32 punktų reikalavimų pažeidimai), tuo iš esmės buvo pažeisti ir Aprašo 46 ir 47 punktų imperatyvūs reikalavimai, skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.

23. Atsakovas VTD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesi, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jei pareiškėjo apeliacinis skundas būtų tenkintas, atsakovas prašo netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

24.1. Pareiškėjo teiginiai, jog teismas neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą ir pažeidė pareiškėjo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė pareiškėjo teisę turėti advokatą, yra deklaratyvūs: byla buvo skirta nagrinėti trijuose teismo posėdžiuose: 2021 m. balandžio 21 d. 13:00 val., 2021 m. birželio 2 d. 13:10 val., 2021 m. rugsėjo 7 d. 10:15 val. ir apie visų posėdžių datą ir laiką pareiškėjui ir jo advokatui buvo pranešta tinkamai. Priešingai, pats pareiškėjas ir jo atstovas advokatas T. U. sąmoningai vilkino procesą ir akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Iki teismo posėdžio dienos nei pareiškėjas, nei jo atstovas advokatas nepateikė teismui jokių prašymų dėl 2021 m. rugsėjo 7 d. posėdžio atidėjimo, nepateikė jokių advokato nedalyvavimo teismo procese pateisinančių įrodymų, paaiškinimų.

24.2. Tiek atsiliepime į skundą, tiek teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Priėmimo tvarkos aprašas) 38 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Vadovaujantis šia nuostata konkurso metu vertinamas ne tik gebėjimas vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas atskiras funkcijas, bet ir pareigybės aprašyme nustatytos kompetencijos. Kiekvienas pretendentų vertinimo komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose (vertinti pretendentus skiriant balą nuo 1 iki 10), neviršydamas teisės aktuose suteiktų įgaliojimų pretendentų individualų vertinimą vykdė objektyviai, nešališkai, skaidriai ir atitinkamai nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros.

24.3. VTD pateikė teismui konkurso į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) vyriausiojo specialisto pareigas (skelbimo Nr. 45843) vykusio 2021 m. vasario 10 d. pretendentų pateiktus dokumentus, patvirtinančius jų atitiktį specialiesiems reikalavimams, kurių pagrindu pretendentams buvo leista dalyvauti konkurse (viso 107 dokumentai). Taip pat į bylą pateikti nenuasmenintas konkurso protokolas su komisijos narių individualaus vertinimo lentelėmis, pareiškėjo dokumentai, laikmena su pareiškėjo konkurso vaizdo įrašo dalimis, konkurso posėdžio skaitmeninis garso ir vaizdo įrašas (laikmena), konkurso laimėtojo M. M. asmeniniai dokumentai (diplomas, gyvenimo aprašymas, darbo sutartis, Asmens priimamo į valstybės tarnautojo pareigas klausimynas, nepriekaištingos reputacijos deklaracija, VTD susirašinėjimas su M. M. per VATIS). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu tiek teismas, tiek ir pareiškėjas patvirtino, kad su visa bylos medžiaga yra susipažinęs, todėl pareiškėjo teiginys, kad nebuvo patikrinta visų pretendentų atitiktis specialiesiems reikalavimas ir, kad VTD nepateikė į bylą minėtų įrodymų, nėra nepagrįstas įrodymais bei yra klaidinantis.

24.4. Teismas sprendime išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl konkurso komisijos galimo šališkumo. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, t. y. įrodymai buvo ištirti ir teismo posėdžio metu, buvo vertinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl teismo sprendimo panaikinimo yra subjektyvūs ir neatitinka faktinių aplinkybių.

24.5. Konkurso metu kiekvienas komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, todėl kiekvienas komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo-atsakymo lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. pasirengė sau asmeniškai vertinimo gaires. Interviu metodas leidžia visapusiškai įvertinti pretendento kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas.

24.6. VTD nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog VTD, organizuodamas konkursą, nesudarė darbo organizavimo plano, kadangi darbo organizavimo plano įrodymai buvo pateikti į bylą (pranešimai per VATIS). Plano turinys apibrėžtas Priėmimo tvarkos aprašo 32 punkte, o plano forma – pranešimas per VATIS, įtvirtinta Priėmimo tvarkos aprašo 39 punkte. Vadovaujantis Priėmimo tvarkos aprašo nuostatomis bei Darbo reglamentu, buvo suformuotas pranešimas per VATIS, t. y. buvo nurodytas visas pretendentų vertinimo organizavimo planas. Vertinimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu (buvo nurodyta teismo posėdyje). Pretendentams buvo taikomas interviu metodas.

24.7. Pareiškėjas yra buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, turintis keliolikos metų praktikuojančio advokato patirtį, dėl VTD organizuojamų konkursų, kur ir pats pareiškėjas dalyvavo, administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama 17 administracinių bylų. Nagrinėjama byla nėra sudėtinga dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo, pareiškėjas skunde nekelia sudėtingų teisės klausimų, reikalaujančių specialių teisės žinių, kurių pareiškėjas neturėtų, įvertinus jo darbinę teisininko praktiką pagal informaciją esančią viešoje erdvėje. Tenkinus pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, toliau bus sudaromos palankios sąlygos pareiškėjui piktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir skųsti bet kurį viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą ir taip paralyžiuoti valstybės institucijų darbą. Jei teismas tenkintų pareiškėjo apeliacinį skundą, atsakovas prašo pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. organizavo žodinį bylos nagrinėjimą nuotoliniu būdu per programą „Zoom“. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka naudojant informacines bei elektroninių ryšių technologijas (programą „Zoom“) padarytų neigiamą įtaką pareiškėjui įgyvendinant savo procesines teises, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos proceso teisės normos ir dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Šios Nutarties 22.1 punkte nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis neturi precedento teisinės reikšmės šioje byloje, nes nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodomos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo atstovas – advokatas, dėl svarbių priežasčių nedalyvavo teismo posėdyje, teismui pareiškėjas ar jo atstovas neteikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nedalyvaujant pareiškėjo atstovui, tinkamai taikė ABTĮ 77 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintas proceso teisės normas. Nepagrįsti yra ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jam neišaiškintos procesinės teisės. Pareiškėjas yra gavęs teismo šaukimą, kuriame yra nurodytos procesinės teisės. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tai pažymėjo ir teismas. Pareiškėjas neteikė prašymų dėl kurių nors ar visų teisių papildomo paaiškinimo, todėl nėra teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog pareiškėjui neišaiškintos jo procesinės teisės (ABTĮ 73 str. 2 d.).

27. Dėl šios nutarties 22.2.1 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

27.1. Byloje nustatyta, kad Departamento direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 27VK-215 „Dėl konkursų į Muitinės kriminalinės tarnybos 7-ojo skyriaus (Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus) konkursų į muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigas komisijos sudarymo (skelbimų Nr. 45842 ir Nr. 45843)“ buvo sudaryta šios sudėties vertinimo komisija: L. P., Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė – komisijos pirmininkė, J. D., Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė – komisijos narė ir sekretorė ir A. B., Muitinės kriminalinės tarnybos Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus vedėjas – komisijos narys.

27.2. Vadovaujantis Aprašo 23 punktu, konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai. Konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys).

27.3. Komisija sudaryta iš specializuotame VTD padalinyje – Atrankų skyriuje dirbančių valstybės tarnautojų, kurių pareigybių aprašymuose nustatyta funkcija – dalyvauti konkursų komisijų darbe. Įgaliojimai atlikti funkcijas vykdant aktualią atranką yra suteikti Departamento direktoriaus įsakymu sudarant Komisiją. Dalyvavimas komisijos darbe įtraukiant į jos sudėtį teisiniu požiūriu reiškia visų įgaliojimų, priskirtų Komisijos nariui pagal Aprašą, vykdymą. A. B. yra į pareigas priimančio asmens atstovas. Abejonių, kad jis į pareigas priimančio asmens buvo deleguotas atlikti konkurso komisijos nario funkcijas, nėra. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad komisijos nariai veikė be įgaliojimų ar juos peržengdami.

28. Dėl šios Nutarties 22.2.2, 22.2.5, 22.2.6 ir 22.2.7 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

28.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo tikrinti, ar visi pretendentai atitinka keliamus reikalavimus.

28.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar visi nelaimėję konkurso pretendentai atitinka keliamus reikalavimus, nėra susiję su pareiškėjo ginamomis subjektinėmis teisėmis ir su teismo priimtais reikalavimais. Apeliantas nenurodė konkrečios teisės normos, kurią Valstybės tarnybos departamentas pažeidė, neinformuodamas pareiškėjo dėl kitų konkurse pretendentų atitikties specialiesiems reikalavimams. Tokia teisės aiškinimo ir taikymo praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse panašiose bylose (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-525-575/2022) (ABTĮ 15 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Departamentas į bylą pateikė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, iš kurių matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atitinka pareigybei, į kurią vyko konkursas, keliamus reikalavimus.

28.3. Dėl vertinimo plano ir jo laikymosi. Teisėjų kolegija, teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi lingvistinę Reglamento 7.4 punkte įtvirtintos teisės normos konstrukciją, konstatuoja, kad (i) pagal paminėtą teisinį reglamentavimą Komisija pretendentų vertinimo organizavimo plano neprivalo sudaryti atskirame rašytiniame dokumente, (ii) Komisija Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją gali aptarti žodžiu, (iii) ne visa Komisijos aptarta pretendentų vertinimo organizavimo planą sudaranti informacija privalo būti raštu perteikta pretendentams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021). Byloje atsakovas nurodo, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas (sudarytas) pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu, o pareiškėjas tai paneigiančių įrodymų nepateikė.

28.4. Vadovaujantis Aprašo 32 ir 39 punktais, darytina išvada, kad Departamentas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios per VATIS privalo pretendentams suteikti informaciją apie: 1) pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą; 2) pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, t. y. (i) naudotinus vertinimo kriterijus ir metodus, (ii) tuo atveju, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas – vertinimo balų skaičiavimo procedūrą; (iii) tai, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021).

28.5. Departamentas per VATIS pateiktais pranešimais tinkamai įgyvendino Aprašo 39 punkte įtvirtintą reikalavimą pateikti informaciją apie pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį. Įvertinus paminėtą aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju Komisija prieš posėdį buvo žodžiu aptarusi Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją, todėl šiuo aspektu Komisija nepadarė esminių konkurso organizavimo procedūros reikalavimų pažeidimų.

28.6. Pažymėtina, kad Aprašo 32 punkte nurodyta nebaigtinė informacija, kuri turi būti aptarta pretendentams išsiunčiamame pretendentų vertinimo organizavimo plane, o kai kuri informacija (tokia kaip klausimų (užduočių) ir jų vertinimo kriterijų parengimas) yra susijusi išimtinai su vidiniu Komisijos darbo organizavimu, reikalingu jai pavestai užduočiai atlikti (t. y. atrinkti tinkamiausią kandidatą). Reglamento 7.4 punkte nurodyta, jog pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį „sudaro / aptaria“ pretendentų vertinimo organizavimo planą pagal Aprašo 32 punktą.

28.7. Dėl pretendentų vertinimo organizavimo plano laikymosi vertinant pretendentus ir pareiškėjo argumentų dėl jo diskriminacijos dėl amžiaus kontekste teisėjų kolegija tyrė visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir skaitmeninėse laikmenose esančius konkurso vaizdo įrašus, bei konstatuoja, jog nekyla abejonių, kad Komisija (visi jos nariai) atrankos metu pretendentams taikė tą patį interviu metodą, uždavė vienodus tiesiogiai su pareigybės, į kurią vyko konkursas, aprašyme nurodytų kompetencijų ir gebėjimų patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis dešimties balų sistemos (šiuo aspektu nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisija nesilaikė Reglamento priede įtvirtintos rekomenduojamos vertinimo skalės). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise, pareiškėją kaip nors diskriminavo dėl amžiaus.

29. Dėl šios Nutarties 22.2.3 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

29.1 Aprašo 26 punkte nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento tėvas, motina (įtėvis, įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis, senelė, vaikaitis, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl komisijos nario nešališkumo, komisijos narys turi nusišalinti. Apraše nėra numatyta pretendentų teisė nušalinti komisijos narius. Apraše yra numatyta pareiga nusišalinti komisijos nariams esant nurodytiems pagrindams.

Teisėjų kolegija, aiškindama teisę, konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo teisę pareikšti nušalinimą nepaisant to, kad Apraše expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra įtvirtinta tokia konkurse dalyvaujančio asmens teisė. Šis teisės aiškinimas pagrįstas iš konkursų į valstybės tarnybą organizavimo pagrindinių principų kylančiais imperatyvais. Aprašo 3 punkte yra nustatyta, kad konkursas, atranka ar statuso atkūrimas organizuojami vadovaujantis nuostatomis, kad inter alia (be kita ko) priimami sprendimai, organizuojant konkursą, atranką ar statuso atkūrimą, turi būti skaidrūs, nešališki, pagrįsti ir aiškūs. Pagrįstos abejonės dėl komisijos nario veiksmų skaidrumo ir nešališkumo, išreiškiamos konkurso dalyvio žodžiu arba raštu, privalo būti vertinamos kitų komisijos narių.

Kitaip aiškinant teisę, ribojant konkurse dalyvaujančių asmenų teisę pareikšti nušalinimą, nebūtų užtikrinamas konkursuose dalyvaujančių asmenų teisinis tikrumas, kad priimami sprendimai atitinka VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 ir 14 punktuose nustatytus reikalavimus. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad kiti komisijos nariai, sprendžiantys komisijos nario nušalinimo klausimą, turi įvertinti, ar konkurse dalyvaujantis asmuo, pareikšdamas nušalinimą, laikosi sąžiningumo imperatyvų, nepiktnaudžiauja šia teise. Todėl procedūriniu požiūriu būtina skirtingai vertinti tuos atvejus, kai a priori (iš anksto) yra akivaizdus naudojimosi nušalinimo teise nepagrįstumas.

Tokiu atveju komisijos nariai, sprendžiantys nušalinimo klausimą, privalo tai konstatuoti ir atmesti pareiškimą dėl nušalinimo remdamiesi tik šiais teisiniais faktais. Tais atvejais, kai pareiškimas dėl nušalinimo grindžiamas vertinamaisiais teisiniais argumentais: nurodomi aiškūs, konkretūs kylančių abejonių dėl komisijos nario veiksmų skaidrumo ir / ar nešališkumo faktiniai pagrindai, komisijos nariai, sprendžiantys nušalinimo klausimą ir atmesdami pareiškimą dėl nušalinimo, žodžiu privalo motyvuoti savo sprendimą.

Šį teisės aiškinimą teisėjų kolegija grindžia taikydama teisingumo kriterijus (ABTĮ 4 str. 7 d.). Pažymėtina, kad iš esmės tapati teisės aiškinimo praktika Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau formuojama ir kitose panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022, 82 p.).

29.2 Pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tada, jei dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

29.3 Remiantis Nutarties 29.2 punkte nurodytu teisės aiškinimu, teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kad pareiškėjas neturėjo teisės reikšti nušalinimo komisijos pirmininkei. Tačiau tai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o taip pat nagrinėjamų aplinkybių kontekste tenkinti pareiškėjo skundą, nes nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjo pareikšto nušalinimo komisijos pirmininkei pagrįstumą.

29.4 Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktika dėl konkurse į valstybės tarnybą dalyvaujančių asmenų teisės į nušalinimą įgyvendinimo tik formuojama (šios Nutarties 29.1 punktas). Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija vertina, ar pareiškėjo pareikštas nušalinimas yra pagrįstas ir komisijos pirmininkė negalėjo dalyvauti priimant sprendimus. Jei tai būtų konstatuota, būtų teisinis pagrindas pripažinti, jog priimti sprendimai yra neteisėti.

29.5 Tačiau šiuo atveju, peržiūrėjus konkurso vaizdo įrašą, nėra teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškimas dėl komisijos pirmininkės nušalinimo yra pagrįstas. Į bylą pateiktos skaitmeninės laikmenos. Aktualioje laikmenoje yra saugomas konkurso komisijos posėdžio vaizdo įrašas, kuriame fiksuota, kad komisijos pirmininkė paklausia visų konkurse dalyvaujančių asmenų, ar turi nušalinimų komisijos nariams (žr., posėdžio bendroji dalis – nuo įrašo 3 min.). Pareiškėjas komisijos nariams nušalinimų nereiškė. Nušalinimą komisijos pirmininkei pareiškėjas pareiškė interviu su juo pradžioje (žr., interviu su pareiškėju vaizdo įrašą – 1–6 min.) jį grįsdamas abstrakčiais išankstiniais įsitikinimais dėl jo būsimo vertinimo rezultatų, nurodydamas, kad komisijos pirmininkė trukdo jam dalyvauti konkurse ir pan. Teisėjų kolegija pareiškėjo procedūrinį elgesį vertina kaip destruktyvų, provokuojantį, ką akivaizdžiai patvirtina faktais nepagrįsti kaltinimai pažeidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, išankstinis negatyvus požiūris į būsimus vertinimo rezultatus. Todėl konstatuotina, kad nėra teisinių pagrindų, dėl kurių komisijos pirmininkė turėjo būti nušalinta ar nusišalinti, o vien tai, kad pareiškėjo pareiškimo dėl nušalinimo komisijos nariai nevertino, jo pagrįstumo neargumentavo ir žodžiu neišdėstė savo sprendimo dėl nušalinimo atmetimo, nepaneigia konkurso rezultatų pagrįstumo bei teisėtumo.

30. Dėl šios Nutarties 22.2.4 ir 22.2.8 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

30.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, priskirta patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022).

30.2. Byloje nustatyta, kad konkurso metu kiekvienas komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, todėl kiekvienas komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo ir atsakymo į jį lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. pasirengė sau asmeniškai vertinimo gaires. Tai, kad Komisijos nario A. B. vertinimas buvo ženkliai mažesnis lyginant su VTD atstovių vertinimu, nepaneigia jo teisėtumo. Tai nepažeidžia Aprašo reikalavimų.

31. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir kitus apeliacinio skundo argumentus.

31.1. Byloje yra pateiktas konkurso protokolas su komisijos narių individualaus vertinimo lentelėmis.

31.2. Sprendimas, suformuluotas protokole, pagrįstas teisinę reikšmę turinčiu faktu. Jokių kitų motyvų, kurie lemtų priimamą sprendimą, nėra, jų nenurodo ir pareiškėjas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

31.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad konkurso metu žodinės praktinės užduoties metodas netaikytas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo faktines aplinkybes vertinti kitaip, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad vykstant konkursui buvo pakeistos konkurso sąlygos.

31.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti ir kitus byloje surinktus įrodymus, kurių vertinimą pareiškėjas ginčija apeliaciniame skunde.

32. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

33. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys