56d2b5fa-12f6-45cc-bccc-e6542735f41d · Å iaulių apygardos teismas

                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-309/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13005-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.5.; 1.1.9.8.; 1.2.23.7.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.4.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 5 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,nuteistajam R.

J., jo gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. Kratos metu pas R. J. rastus ir paimtus 6 800 Eur nuspręsta konfiskuoti valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti K. R. ir K. G., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :             R. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su K. R. ir K. G., neteisėtai, pažeisdami Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ , augino didelį kiekį kanapių, o bÅ«tent: nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, tiksli data nenustatyta, iki 2015 m. kovo 26 d., K.

R. savo gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), prižiÅ«rėdamas auginamas kanapes ir sudarydamas sÄ lygas kanapėms augti, padedant R. J., tai yra duodant patarimus ir nurodymus K. R. kur ieÅ¡koti informacijos internete apie kanapių auginimÄ , teikiant priemones ir nuperkant užsienyje iÅ¡ nenustatytų asmenų bÅ«tinÄ kanapių auginimo įrangÄ , organizuojant jos pargabenimÄ K. R. ir iÅ¡ anksto pažadant K. R. realizuoti K. R. neteisėtai užaugintas kanapes, o K. G. Å¡alinant kliÅ«tis nusikaltimui daryti ir teikiant priemones, tai yra du kartus padedant K.

R. sustatyti palapines kanapėms auginti, įrengiant elektros prietaisus kanapių auginimui ir juos taisant, augino didelį kiekį – 41 stiebÄ â€“ kanapių.             Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. praÅ¡o: panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, ir jį iÅ¡teisinti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta kratos metu pas jį rastus ir paimtus 6 800 Eur konfiskuoti valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos priemonę, ir juos grÄ Å¾inti A.

S.. Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo Ž. A. tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų panaudojimo, kuriuo praneÅ¡ama, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, dėl automobilio „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. J. vagystės, atliekant sankcionuotus veiksmus, numatytus BPK 154 straipsnyje, gauta bei užfiksuota informacija, kad R. J. kartu su nenustatytais bendrininkais gali neteisėtai gaminti, laikyti, gabenti ar siųsti narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti. Toliau raÅ¡oma, kad gavus ir užfiksavus Å¡iÄ informacijÄ tikslinga spręsti klausimÄ dėl atskiro ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti reikia gauti iÅ¡ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kontroliuojančio prokuroro L.

B. leidimÄ panaudoti užfiksuotÄ informacijÄ kitam ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ bei realizavus gautÄ informacijÄ , bus sprendžiamas klausimas dėl visos apimties užfiksuotos informacijos panaudojimo kitame ikiteisminiame tyrime ir ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) bus atliekamas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, gauta informacija bus naudojama kitame ikiteisminiame tyrime, taip pat pradėtame dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime yra rankraÅ¡tinis prokuroro L.

B. įraÅ¡as: „Leidžiu pateikti tokio pobÅ«džio informacijos, neperduodant ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos dokumentų“ ir prokuroro paraÅ¡as bei nurodyta 2016 m. kovo 4 d. data. Baudžiamojoje byloje yra ir tos pačios datos, t. y. 2015 m. kovo 4 d., to paties tyrėjo tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iÅ¡ kurio, kaip suprantama, vada ikiteisminiam tyrimui pradėti buvo sankcionuota BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka užfiksuota informacija, kuriÄ , prokuroro leidimu, buvo leista naudoti kitame ikiteisminiame tyrime, ir Å¡is tarnybinis praneÅ¡imas.

Apeliantas pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokie BPK 154 straipsnyje numatyti sankcionuoti veiksmai buvo atliekami, t. y. kas juos sankcionavo, kieno atžvilgiu tie veiksmai buvo atliekami, teismo nutartis ir pan. Taip pat iš byloje esančių duomenų nesuprantama, kokia sankcionuotų veiksmų pagrindu gauta bei užfiksuota informacija buvo panaudota šioje baudžiamojoje byloje. Akcentuoja, kad informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas BPK 162 straipsnio nuostatomis.

Å iuo straipsniu turi bÅ«ti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimÄ renkama atliekant BPK numatytus veiksmus, tiek ir pagal OVÄ® (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009). BPK 162 straipsnyje numatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimÄ ikiteisminio tyrimo metu gali bÅ«ti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi.

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad sutikimÄ dėl minėtų duomenų panaudojimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje davė ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kontroliuojantis prokuroras L. B., kuris, atsižvelgiant į BPK 162 straipsnio nuostatas, tokios teisės neturėjo. Minėta proceso norma yra imperatyvi ir jos nesilaikymas, procesinės prievartos priemonėmis surinktos informacijos perdavimÄ naudoti kitame ikiteisminiame daro neteisėtu (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-P-94-895/2015). Kadangi aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimo byloje nėra, todėl minėto pobÅ«džio informacija iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra panaudota neteisėtai.

Esant tokioms aplinkybėms, apelianto nuomone ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas neteisėtai, panaudojant ir remiantis neteisėtai gautais duomenimis, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl viso proceso teisėtumo.Dėl įrodymų vertinimo Apelianto teigimu, jam grįžus gyventi iÅ¡ Airijos į LietuvÄ ir pradėjus bendrauti su K. R., pastarasis vieno pokalbio metu pasakė, kad nori auginti kanapes. Tuo jų pokalbis apie kanapes ir baigėsi. Dėklų, įrangos, trÄ Å¡Å³ kanapių auginimui jis nepirko.

K. G. pažįsta kaip K. R. kaimynÄ , jis jam dėjo namuose grindis. Teigia, kad nei su K. R., nei su K. G. jis nesitarė auginti kanapių, pas K. R. name yra buvęs, tačiau buvo jo antrame aukÅ¡te, apie pirmame namo aukÅ¡te auginamas kanapes sužinojo sulaikymo dienÄ . Pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo metu jis davė tokius parodymus, kokių pageidavo tyrėjai, vertę jį pripažinti kaltę. Nurodo, kad apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvavo kitas gynėjas, kurį jam liepė pasirinkti tyrėjai, nurodę atsisakyti jo pasisamdyto advokato.

Kokius parodymus davė pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ beveik neprisimena, nes buvo kurį laikÄ nevartojęs jam iÅ¡raÅ¡ytų vaistų nuo depresijos. Jam paskirtus psichotropinius vaistus jis vartoja kiekvienÄ dienÄ , nes jų nevartojant prasideda baimės, nerimas, svaigsta galva. Dėl telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių nurodo, kad su V. K. apie kanapių auginimÄ jis nekalbėjo, apie tai nebuvo kalbėjęs ir su K. R.. Kalbos su K. R. apie praÅ¡omus paskolinti jam pinigus yra bÅ«tent apie pinigus, kurių pastarajam reikėjo atsiskaitymui už įsigytÄ namÄ .

Pasak apelianto, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai, o bÅ«tent,– K. G. parodymai. Pažymi, kad tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme K. G. paaiÅ¡kino, jog su juo (R. J.) auginti kanapes nesitarė, tik mano, kad jis (R. J.) galėjo žinoti apie K. R. augintas kanapes. Be to, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo L. Z. parodymų dalies, kur jis aiÅ¡kino, kad R. J. ateidavo pas K. R., tačiau pirmame namo aukÅ¡te nebÅ«davo, eidavo į antrÄ aukÅ¡tÄ . Mano, kad Å¡ie liudytojo parodymai visiÅ¡kai pavirtina jo (R.

J.) paaiÅ¡kinimus, kad apie auginamas kanapes jis nieko nežinojo, pirmame namo aukÅ¡te nebuvo.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas prie baudžiamosios bylos prijungė medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad R. J. yra registruotas psichiatriniame kabinete, jam nuo 2014 m. gruodžio 12 d. buvo paskirti psichotropiniai vaistai dėl baimių, nerimo, depresijos ir pan. Taigi, pasak apelianto, tai patvirtina jo paaiÅ¡kinimus, kad duotų parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir (ar) ikiteisminio tyrimo metu jis nepamena, nes nevartojo jam reikalingų vartoti medikamentų.

Pažymi, kad nors teismas ir prijungė prie bylos medicininius dokumentus, tačiau nuosprendyje dėl jų nepasisakė, jų nevertino, todėl neteisingai įvertino jo paaiškinimus apie parodymų davimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu. Kartu nurodo, kad medicininių dokumentų išrašai patvirtina, jog jis 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. kovo 31 d. būdamas suimtas, buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, o tai patvirtina, kad nevartojant vaistų jam (R.

J.) sutrinka sveikata, o kartu ir jo paaiÅ¡kinimus, kad dėl pareigÅ«nų daromo spaudimo, buvusios sveikatos bÅ«klės, jis, duodamas paaiÅ¡kinimus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , apkalbėjo save. Dar kartÄ akcentuoja, kad jis pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo verčiamas apkalbėti save, buvo verčiamas ir priverstas atsisakyti advokatės I. Blaževičienės ir Å¡iÄ aplinkybę be kita ko patvirtina tai, kad jis tyrėjui M. B. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog jį vėl gins advokatė I.

Blaževičienė. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl kanapių auginimo jis ir ikiteisminio tyrimo teisėjui teigė, kad nesitarė auginti kanapių su K. R., kad neparÅ«pino jam įrangos ir (ar) sėklų. Pasak apelianto, iÅ¡ jo parodymų matyti, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė tokius pat parodymus dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nuosprendyje pažymėjo, kad jis (R. J.) savo parodymais siekė suklaidinti teismÄ ir iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Skunde taip pat nurodoma, kad prie baudžiamosios bylos yra prijungtas prokuroro nutarimas ir praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate pagal A.

S. pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2015 m. kovo 26 d., apie 22.30 val., po atliktos kratos, kuriÄ atliko (duomenys neskelbtini) PK pareigÅ«nai, dingo R. J. priklausiusi auksinė grandinėlė 4 344,30 Eur vertės. Nuteistojo teigimu, dėl to, kad ikiteisminiame tyrime jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu, dėl minėto įvykio buvo apklausinėjami (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigÅ«nai, akivaizdu, kad pastarieji pyko ant jo ir vertė jį save apkalbėti.

R. J. nurodo, kad K. R. parodymai yra prieÅ¡taringi, pastarasis netgi tos pačios apklausos metu davė prieÅ¡taringus parodymus, Å¡iÄ aplinkybę, be kita ko, pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Nors pradžioje K. R. teigė nežinantis, ar R. J. užsakė įrangÄ kanapių auginimui, tačiau vėliau jau teigė, kad jis prašė R. J. įrangos ir Å¡is jÄ užsakė. Pastebi, kad pirmÄ kartÄ apklausiamas kaip įtariamasis K. R. paaiÅ¡kino, jog jis kalbėjo su R. J. apie kanapių auginimÄ , jis jam nesiÅ«lė auginti kanapių, sakė, kad apie tai galima viskÄ sužinoti internete.

Parodė, kad jam R. J. nei auginti kanapių, nei įsigyti auginimo įrangos nesiÅ«lė. K. R. paaiÅ¡kino, kad visÄ Ä¯rangÄ kanapėms auginti, taip pat sėklas, jis įsigijo internete už savo pinigus. Pažymi, kad minėtus parodymus K. R. davė 2015 m. kovo 27 d., t. y. iÅ¡ karto po sulaikymo, tačiau bÅ«tent Å¡ios apklausos metu K. R. duotų parodymų teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Å iame kontekste atkreipia dėmesį, kad praėjus pusei metų nuo pirmosios apklausos, K. R. jau davė visiÅ¡kai prieÅ¡ingus parodymus, t. y. parodė, kad kanapių auginimÄ jo namuose organizavo R.

J., teigė, kad pastarasis nupirko reikiamÄ Ä¯rangÄ , sėklas, trÄ Å¡as ir pan. Nuteistojo manymu, esant paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į K. R. parodymų nenuoseklumÄ , jų keitimÄ , pastarojo parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad dėl nusikalstamos veikos bendrininkų parodymų vertinimo Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, jog yra didelis pavojus, kad bendrakaltintojo parodymai gali bÅ«ti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumÄ perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui, todėl vertinant tokius parodymus gali bÅ«ti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės parodymai, turėtų bÅ«ti vertinami pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiÅ¡kumo ir objektyvumo vertinimui turi bÅ«ti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-276-976/2015). Apelianto manymu, K. R. pakeitė parodymus siekdamas bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. siekdamas palengvinti savo padėtį, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino.

Be to, pažymi, kad teismas nepasisakė, kodėl atmeta kitus K. R. parodymus, o vadovaujasi bÅ«tent tais, kuriuose jis teigia, kad įrangÄ jam nupirko R. J., ignoravo kitus jo parodymus, kur jis teigė, kad kanapes augino vienas pats, kad įrangÄ pirko pats. R. J. nuomone, taip teismas pažeidė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , todėl priėmė neteisingÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.             Taigi, anot apelianto, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų teismo iÅ¡vadÄ ir nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad jis (R.

J.) teikė priemones, t. y. nupirko iÅ¡ nenustatytų asmenų bÅ«tinÄ kanapių auginimui įrangÄ ir organizavo jos pargabenimÄ . Mano, jog aplinkybė, kad jis davė patarimus ir nurodymus K. R. kur ieÅ¡koti informacijos internete apie kanapių auginimÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai kriminalizuojama, nes tokia informacija yra prieinama visiems asmenims, kurie naudojasi www.google.lt programa. Taigi tokia, visuotinai ir visiems prieinama informacija ir pasakymas, kad Å¡ioje svetainėje galima rasti visÄ informacijÄ apie kanapių auginimÄ , nelaikytina padėjimu bendrininkavimo prasme.             Dėl teismo nuosprendyje analizuotų pokalbių nuteistasis pažymi, kad V.

K. Å¡ioje byloje nėra proceso dalyvis, jis net nebuvo apklaustas ir (ar) siekiamas apklausti Å¡ioje byloje, tačiau nepaisant to, jo pokalbiai cituojami ir aiÅ¡kinama, kad jis kalba apie kanapių auginimÄ , realizavimÄ ir pan., nors tokių pokalbių apskritai nebuvo. Teigia, kad pokalbiai su V. K. visiÅ¡kai nesusiję su jam pareikÅ¡tu kaltinimu ir jokios įrodomosios reikÅ¡mės neturi. Teigia, kad jo kaltės nepatvirtina ir pokalbiai, užfiksuoti tarp R. J. ir K. R., iÅ¡ kurių matyti, kad pokalbiai vyko ne apie kanapių auginimÄ .

             Dėl bendrininkavimoApelianto teigimu, nuosprendyje visiÅ¡kai neaptarta, kokie įrodymai pagrindžia bendrininkavimo buvimÄ . Mano, kad tokių įrodymų byloje net ir nėra. Nurodo, kad visi kaltinamieji paaiÅ¡kino, jog jie nesitarė auginti kanapių. K. R. paaiÅ¡kino, kad jis kanapes augino vienas, jas augino sau, R. J. ir K. G. apie tai nežinojo. Nuteistasis pažymi, kad bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Kartu tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gaili pasireikÅ¡ti bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Apelianto teigimu, nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje toks bendrininkavimo turinys nėra atskleistas. Nurodo, kad iÅ¡ nuosprendžio turinio nesuprantama, kokiais byloje esančiais įrodymais grindžiamas bendrininkavimo buvimas, jeigu jis (R.

J.) aiÅ¡kina, kad nei su K. G., nei su K. R. nesitarė auginti kanapių. Kad tarp jų nebuvo jokio susitarimo, nurodė ir K. G. bei K. R.. Pažymi, kad esant paminėtoms aplinkybėms, bendrininkavimas iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti paÅ¡alintas, o bendrininkavimÄ paÅ¡alinus nebėra pagrindo pripažinti jį (R. J.) kaltu padarius veikÄ bendrai su K. R..Kartu R. J. atkreipia dėmesį, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Indubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudoti visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti, o nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Teigia, kad pirmos instancijos teismas pasielgė prieÅ¡ingai – visas kilusias abejones vertino kaltinamųjų nenaudai. Dar kartÄ akcentuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis su K. G. ir (ar) K. R. bÅ«tų taręsis auginti kanapes, todėl pirmos instancijos teismo iÅ¡vados, kad jis bendrininkavo su nuosprendyje nurodytais asmenimis bei augino kanapes, kad pargabeno K. R. įrangÄ kanapių auginimui, yra nepagrįstos byloje esančiais įrodymais. Dėl to, nuteistojo įsitikinimu, nuosprendis turi bÅ«ti naikinamas.

Dėl turto konfiskavimoPasak apelianto, byloje nėra nė vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad kratos metu rasti ir paimti bei (duomenys neskelbtini) AVPK saugomi pinigai yra jo (R. J.) gauti iš nusikalstamos veikos. Kartu pažymi, kad jis nėra nuteistas už tai, jog bendrininkaudamas su kitais nuosprendyje nurodytais asmenimis augino kanapes, jis nebuvo kaltinamas kanapių realizavimu ir pan., todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog kratos metu rasti ir paimti 6 800 Eur yra gauti iš nusikalstamos veikos.

Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ 2015 m. kovo 26 d. kratos protokolo matyti, jog atliekant kratÄ jo (R. J.) name, be kitų asmenų dalyvavo ir jo sugyventinė A. S., kuri kratos metu pareiÅ¡kė, kad rasti ir paimami pinigai (6 800 Eur), yra jos asmeniniai pinigai ir tai buvo įraÅ¡yta kratos protokolo pastabose. Taip pat pažymi, kad praÅ¡yme grÄ Å¾inti pinigus A. S. nurodė, jog pinigai priklauso jai, kad juos uždirbo dirbdama Anglijoje, ir pridėjo pinigų gavimo raÅ¡tus, jų gavimo kvitus. Tačiau pirmosios instancijos teismas A.

S. praÅ¡yme nurodytų aplinkybių neanalizavo, dėl jų nepasisakė, tik nurodė, kad rasti pinigai laikytini R. J. iÅ¡ nusikalstamos veikos gautais pinigais, todėl jie konfiskuotini. Mano, kad tai yra pagrindas pripažinti skundžiamÄ nuosprendį neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikinti, o pinigus grÄ Å¾inti jų savininkei A. S.. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumoIÅ¡ bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo 2015 m. kovo 4 d. tarnybiniu praneÅ¡imu (1 t., b. l. 1). Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. atliekant sankcionuotus veiksmus, numatytus BPK 154 straipsnyje, gauta ir užfiksuota informacija, kad R.

J. kartu su nenustatytais bendrininkais gali neteisėtai gaminti, laikyti, gabenti ar siųsti narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti. Tyrėjo 2015 m. kovo 4 d. praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo duomenų panaudojimo nurodyta, kad informacija, jog R. J. gali daryti minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , gauta atliekant BPK 154 straipsnyje numatytus sankcionuotus veiksmus – klausantis nukentėjusiojo R. J. pokalbių, taigi neteisus apeliantas skunde teigdamas, kad byloje nėra duomenų, kokie BPK 154 straipsnyje numatyti sankcionuoti veiksmai buvo atliekami.

IÅ¡ tyrėjo 2015 m. kovo 4 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo duomenų panaudojimo matyti, kad pastarasis kreipėsi į ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kontroliuojantį prokurorÄ tik dėl leidimo Å¡iame tyrime užfiksuotÄ informacijÄ panaudoti kitam ikiteisminiam tyrimui pradėti, kartu nurodydamas, kad tik pradėjus tyrimÄ bei įvertinus gautÄ informacijÄ bus sprendžiamas klausimas dėl visos apimties užfiksuotos informacijos panaudojimo kitame ikiteisminiame tyrime. Prokuroro rezoliucijoje nurodyta, kad jis leidžia panaudoti gautÄ informacijÄ neperduodant ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje surinktų dokumentų (1 t., b. l. 9).

Kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuo atveju buvo pažeistos BPK 162 straipsnio nuostatos. Juo labiau, kad iÅ¡ bylos matyti, kad tiek ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami dėl galimai padarytų sunkių nusikaltimų, o paprastai toks leidimas gali bÅ«ti duodamas, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalykÄ sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008, 2K-190/2013, 2K-P-94-895/2015).

Be to, bylos duomenys liudija, kad kaltinimas R. J. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones kitoje baudžiamojoje byloje, t. y. baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) surinkta informacija nebuvo grindžiamas. Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinimai nagrinėjamoje byloje buvo grindžiami tik duomenimis, gautais bÅ«tent Å¡ioje byloje, tarp jų ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais duomenimis, gautais prokurorei priėmus nutarimus kontroliuoti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ bei daryti įraÅ¡us (1 t., b. l. 16–35, 48–53, 88–91), ir Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymai yra patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimis (1 t., b. l. 12, 14–15, 43, 46–47, 86–87), bei duomenimis, gautais ikiteisminio tyrimo teisėjai priėmus nutartį, kuria leista vykdyti R.

J. pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, pasiklausymÄ , daryti įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ (1 t., b. l. 57–58, 59–69, 70–83). Dėl R. J. kaltės padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir įrodymų vertinimoBK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktų augalų.

Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia atliekant veiksmus, sudarančius minėtų augalų auginimo procesÄ â€“ nuo jų sėjos iki priežiÅ«ros auginimo metu, siekiant, kad augalai iÅ¡augtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės, ar kaltininkui Å¡iuos augalus pavyko iÅ¡auginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne (kasacinė nutartis Nr. 2K-521/2014). Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant atitinkamas nusikalstamas veikas. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais.Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo, iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394-222/2016).

Nors nuteistasis R. J. neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ ir iÅ¡analizavusi skundžiamÄ nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino R. J. kaltu padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų nuteistojo K. R. parodymų matyti, kad pastarasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ â€“ auginęs kanapes – ir nurodė, kad 2015 m. dažnai susitikdavo su R.

J., susitikę jie kalbėdavosi ir apie kanapių auginimÄ . Kai jis R. J. paprašė, kad pastarasis „kontaktus, telefono numerius duotų“, R. J. atsiuntė jam kontaktus ir parsiuntė iÅ¡ užsienio įrangÄ kanapių auginimui, taip pat sėklas ir trÄ Å¡as. Siuntas parveždavo mikroautobusų vairuotojai. Galėjo bÅ«ti, kad viskas prasidėjo 2014 m., kaip nurodyta kaltinamajame akte, o R. J. iÅ¡ Airijos grįžo 2015 m. ParsiųstÄ Ä¯rangÄ kanapėms auginti jis pasiėmė du kartus – 2014 m. ir 2015 m.

Pasiimti mikroautobuso vairuotojo parvežtÄ siuntÄ jam padėjo K. G.. Kas sumokėjo už iÅ¡ užsienio gautÄ krovinį (įrangÄ ) jis nežino, jis pats už įrangÄ nemokėdavo. Jis įrangos kanapėms auginti pats neužsakinėjo ir už jÄ nemokėjo, R. J. užsienyje turėjo pažinčių, jis ir suorganizavo įrangos parsiuntimÄ . Savo namuose jis (K. R.) buvo pasodinęs apie 40 kanapių, policijos pareigÅ«nai kratos metu rado 41 stiebÄ . Tuomet, kai jis vasario ar kovo mėn. važiavo pasiimti įrangos į aikÅ¡telę prie bažnyčios, kartu su juo važiavo ir K.

G., tÄ kart jis iÅ¡ R. J. pasiėmė 50 Eur sumokėti už parvežimÄ . Kokio nors kito asmens, iÅ¡skyrus R. J., užsakyti kanapių auginimo įrangÄ jis neprašė, pats Å¡ios įrangos neužsakinėjo ir už jÄ pinigų nemokėjo (4 t., b. l. 20–24). Apklausiamas kaip įtariamasis 2015 m. rugsėjo 16 d. K. R. nurodė, kad kanapių auginimÄ jo namuose organizavo R. J., t. y. jis nupirko įrangÄ kanapėms auginti, nupirko kanapių sėklas ir trÄ Å¡as, o iÅ¡augintas pažadėjo realizuoti.

Visos lėšos buvo R. J., jis (K. R.) turėjo kanapes tik auginti. 2015 m. vasario mėn. pabaigoje – kovo mėn. pradžioje R. J. jam pasakė, kad iÅ¡ Airijos turi grįžti siuntinys, kuriame bus jo žmonos daiktai ir įranga kanapėms auginti. Siuntinį reikėjo atsiimti (duomenys neskelbtini) prie bažnyčios, R. J. jam davė pinigų sumokėti už siuntinio parvežimÄ (2 t., b. l. 99–100, parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme). Å iuos parodymus perskaičius teisiamajame posėdyje, K.

R. jų nepaneigė, tik nurodė nematęs, kad R. J. už kanapių auginimo įrangÄ bÅ«tų mokėjęs pinigus. Apklausiamas 2015 m. kovo 27 d. K. R. nurodė, kad R. J. jam sakė, jog viskÄ apie kanapių auginimÄ galima sužinoti internete, jam užauginus kanapes, R. J. telefonu atsiuntė žinutę su adresu, kur reikia kanapes nusiųsti ir jis (K. R.) kanapes, paslėptas automobilio greičių dėžėje, iÅ¡siuntė į AirijÄ . Kam parduoti kanapes 2015 m., jam žadėjo pasakyti R. J. (2 t., b. l. 97–98, Å¡ie parodymai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje).

Atsakydamas į jam pateiktus klausimus, K. R. dar kartÄ pažymėjo, kad jis pats įrangos kanapėms auginti nepirko, už jÄ nemokėjo, kieno nors kito, iÅ¡skyrus R. J., įrangos neprašė. Nors iÅ¡ K. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, apklausiamas 2015 m. kovo 27 d. pastarasis be kita ko teigė, kad R. J. jam nepadėjo auginti kanapių ir įsigyti jų auginimo įrangos, tačiau nesiremti Å¡iais parodymais nėra pagrindo – nuteistojo K.

R. parodymus dėl esminių veikos aplinkybių patvirtina kiti bylos įrodymai. Nuteistasis K. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis matė, jog K. R. augina kanapes, padėjo pastarajam įrengti elektros prietaisus kanapių auginimui, padėjo sustatyti jų auginimui reikalingas palapines, taip pat matė, kaip K. R. ardė automobilio greičių dėžę, (prieÅ¡ tai buvo minėjęs, kad džiovintas kanapes siųs į AirijÄ greičių dėžėje) ir Å¡i dėžė „iÅ¡važiavo į AirijÄ â€œ. 2015 m. vasario mėn. pabaigoje ar kovo mėn. pradžioje K.

R. jo paprašė padėti pasiimti iÅ¡ Airijos atgabentÄ siuntinį ir jis sutiko. PrieÅ¡ tai K. R. susitiko su R. J., iÅ¡ pastarojo pasiskolino 100 Eur ir paprašė jo (K. G.) sumokėti už krovinio atvežimÄ . Jis sumokėjo 60 Eur, o likusius 40 Eur atidavė K. R., kuriuos K. R. atidavė R. J.. R. J. tÄ kart buvo atvažiavęs prie bažnyčios pasiimti savo draugės daiktų, kuriuos atvežė tas pats kurjeris. IÅ¡ Airijos atvežti daiktai buvo loviai, kuriuose auginamos kanapės, į juos dar buvo įdėti transformatoriai, taip pat buvo vamzdeliai, palapinės, vandens siurbliai su žarnomis.

Kadangi jis tokiÄ Ä¯rangÄ buvo matęs K. R. namo pirmame aukÅ¡te, suprato, kad ta įranga yra skirta auginti kanapėms (4 t., b. l. 24–29). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes K. G. nurodė ir apklausos, vykusios 2015 m. spalio 16 d., metu. Be to, jis parodė, kad 2015 m. kovo mėn. R. J. pasiÅ«lė jam vykti auginti kanapių į AirijÄ , R. J. jam paaiÅ¡kino ir parodė, kaip reikia auginti kanapes, nupirko jam bilietÄ , jie susitarė, kad 10 proc. savo uždirbtų pinigų, gautų už kanapių auginimÄ , jis turės duoti pastarajam (R.

J.) už tai, kad jis surado darbÄ . Kai bÅ«damas Airijoje jis sužinojo, kad K. R. ir R. J. sulaikyti, grįžo į LietuvÄ . Jis suprato, kad R. J. žino apie kanapių auginimÄ pas K. R. (2 t., b. l. 79–81, Å¡ie parodymai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje). Nors minėtų parodymų pirmosios instancijos teisme K. G. nepatvirtino, motyvuodamas tuo, kad kriminalistas R. B. vertė jį duoti tokius parodymus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. spalio 16 d. K. G. apklausė tyrėjas M. B., apklausoje dalyvavo ir K.

G. gynėjas advokatas G. L., kuris patvirtino, kad apklausa buvo atlikta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (4 t., b. l. 27–28), minėtas K. G. teiginys, kad jis buvo verčiamas duoti neteisingus parodymus, atmetamas kaip nepagrįstas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad po minėtu apklausos protokolu K. G. pasirašė, patvirtindamas, kad protokolÄ perskaitė, jo parodymai suraÅ¡yti teisingai. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog K. G. bÅ«tų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus.

Be to, teisiamajame posėdyje apklaustas tyrėjas M. B. patvirtino, kad K. G. buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui advokatui G. L., K. G. parodymus davė laisva valia, apklausa vyko laikantis įstatymo reikalavimų (4 t., b. l. 59–61).              Nuteistasis R. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis 2014 m. vasario mėn. iÅ¡ Airijos grįžo gyventi į LietuvÄ , grįžęs pradėjo bendrauti su K. R., yra su juo kalbėję apie kanapes, K. R. sakė, kad nori auginti kanapes ir jis pastarajam patarė visos informacijos ieÅ¡koti internete.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad lyg ir nurodė K. R., kur į užsienį siųsti iÅ¡džiovintas kanapes, lygtai davė pastarajam „kokį telefono numerį“. Patvirtino, kad pažįsta ir K. G., matydavo jį ateinantį pas K. R., be to, K. G. jo namuose yra atlikęs darbus – dėjęs grindis, padėjęs sustatyti spintÄ (4 t., b. l. 18–20). 2015 m. balandžio 3 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos R. J. parodė, kad K. R. jis pažįsta nuo paauglystės, jie yra draugai, tačiau 10 metų, kol gyveno Airijoje, su K.

R. nebendravo. Kai jam grįžus į LietuvÄ , K. R. pasakė, kad nori auginti kanapes, jis pastarajam atsakė, kad gali padėti tarpininkaudamas realizuojant kanapes užsienyje. Kiek žino, K. R. kanapes buvo sudėjęs į greičių dėžę ir įdavęs kurjeriui. Pamena, kad žmogus, slapyvardžiu P., gyvenantis Airijoje, su K. R. už kanapes atsiskaitė per jį (R. J.). K. G. turėjo skristi į AirijÄ , nes P., Airijoje realizuodavęs kanapes, norėjo pastarÄ jį įdarbinti, kad jis surinktų kanapių auginimo įrangÄ .

Jis žinojo, kad K. R. pirmame namo aukšte augina kanapes (2 t., b. l. 153–155). Iš bylos matyti, kad R. J. ikiteisminio tyrimo teisėjos buvo apklausiamas dalyvaujant jo gynėjui advokatui P. Simėnui, jis po apklausos protokolu pasirašė patvirtindamas, kad protokolas surašytas teisingai. Duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad jis buvo verčiamas save apkalbėti, priverstas atsisakyti advokatės I. Blaževičienės paslaugų, taip pat, kad jo parodymus įtakojo sveikatos būklė, byloje nėra.

IÅ¡ R. J. 2015 m. balandžio 2 d. praÅ¡ymo, adresuoto (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato virÅ¡ininkui matyti, kad pastarasis nurodė atsisakantis advokatės I. Blaževičienės paslaugų, argumentuodamas tuo, kad nesutampa jų gynybos interesai, ir pats prašė skirti jam advokatÄ P. SimėnÄ (3 t., b. l. 16). R. J. 2015 m. balandžio 15 d. praneÅ¡ime nurodžius, kad jį baudžiamojoje byloje gins advokatė I. Blaževičienė (3 t., b. l. 17), iÅ¡ jo tokia teisė, t. y. teisė pačiam pasirinkti advokatÄ , nebuvo atimta, ir R.

J. byloje toliau gynė advokatė I. Blaževičienė. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir 2015 m. kovo 27 d. vykusios apklausos, kurioje dalyvavo advokatė I. Blaževičienė, metu R. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad jis tarpininkavo, t. y. K. R. surado žmogų, kuriam pastarasis pardavė narkotines medžiagas – kanapes. Taip pat patvirtino, kad jis žinojo, jog K. R. augino kanapes, žinojo, kad kanapes pastarasis augina savo namo pirmame aukšte (2 t., b. l. 150).

Pastebėtina, kad teisiamajame posėdyje į jam pateiktÄ klausimÄ R. J. atsakė, kad jis negali nurodyti, kas jam darė įtakÄ , kas vertė samdytis advokatÄ P. SimėnÄ , nes to pareigÅ«no neprisimena (4 t., b. l. 63). IÅ¡ byloje esančios telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės matyti, kad kalbėdamas su asmeniu, vardu Laimis, R. J. nurodė, kad jis padėjo K. R. realizuoti kanapes ir dabar „nebus gerai“ (1 t., b. l. 70–83). Nors byloje esantys medicininiai dokumentai ir patvirtina, kad R. J. diagnozuota iÅ¡eminė Å¡irdies liga, kad jis dėl skausmo krÅ«tinėje konvojaus pareigÅ«nų buvo atvežtas į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę (3 t., b. l. 147, 148), taip pat, kad jis yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre (3 t., b. l. 1, 2), tai nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad R.

J. dėl sveikatos bÅ«klės galėjo save apkalbėti. Juo labiau, kad remiantis R. J. medicinine dokumentacija nustatyta, kad skirti pastarajam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, R. J. apie jam inkriminuotÄ veikÄ pasakoja aiÅ¡kiai ir nuosekliai, logiÅ¡kai dėsto įvykio eigÄ ir savo motyvus (3 t., b. l. 7). Kadangi nuteistojo skundo argumento, jog dėl to, kad policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusios jo (R. J.) auksinės grandinėlės, jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu, dėl minėto įvykio buvo apklausinėjami policijos pareigÅ«nai, ir todėl pastarieji ant jo pyko bei vertė jį save apkalbėti, nepatvirtina jokie bylos duomenys, Å¡is argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

Kolegija, įvertinusi visumÄ byloje surinktų įrodymų, konstatuoja, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog R. J., duodamas patarimus ir nurodymus K. R. kur ieÅ¡koti informacijos internete apie kanapių auginimÄ , teikdamas priemones ir užsienyje iÅ¡ nenustatytų asmenų nupirkdamas bÅ«tinÄ kanapių auginimo įrangÄ , organizuodamas jos pargabenimÄ K. R. ir iÅ¡ anksto pažadėdamas K. R. realizuoti neteisėtai pastarojo užaugintas kanapes, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje.

Akivaizdu, kad darant nusikalstamÄ veikÄ , R. J., kaip padėjėjo, veiksmai buvo reikÅ¡mingi – be pastarojo pagalbos realizuoti nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių bÅ«tų buvę neįmanoma arba nusikaltimo padarymas jo vykdytojui bÅ«tų pasunkėjęs. Kaip jau minėta, nuteistasis K. R. nurodė, kad bÅ«tent R. J. paaiÅ¡kino jam, kur ieÅ¡koti informacijos apie kanapių auginimÄ , parsiuntė iÅ¡ užsienio įrangÄ kanapių auginimui, taip pat sėklas ir trÄ Å¡as, už visa tai sumokėjo, davė pinigų sumokėti ir už siuntinio (įrangos kanapėms auginti) parvežimÄ , pažadėjo padėti realizuoti užaugintas kanapes.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, bÅ«tų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡analizavus byloje surinktų įrodymų visumÄ .

Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, R. J. skundo argumentai, kad su V. K. apie kanapių auginimÄ jis nekalbėjo, o su K. R. kalbėjo apie pinigus, kurių pastarajam reikėjo atsiskaitymui už įsigytÄ namÄ , be to, liudytojas L. Z. nurodė, kad R. J. K. R. namo pirmame aukÅ¡te nebÅ«davo, jo (R. J.) kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ nepaneigia.Dėl BK 72 straipsnio taikymo Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas.Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė kratos, atliktos pas   R. J., metu rastus ir paimtus pinigus, kaip kaltininkui priklausantį turtÄ , konfiskuoti. Teismas nurodė, kad kratos metu rasti ir paimti pinigai „laikytini R. J. gautais iÅ¡ uždraustos nusikalstamos veikos, o ne R. J. sugyventinės A. S. asmeniniais pinigais“. IÅ¡ tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. kovo 26 d. atliekant kratÄ R.

J. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, be kita ko buvo rasti pinigai – 6 800 Eur, kurie perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje (1 t., b. l. 143–144, 148, 149–150, 151, 152, 153, 154). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad minėtos kratos metu dalyvavusi R. J. sugyventinė A. S. pareiÅ¡kė, kad rasti pinigai priklauso jai ir prašė juos grÄ Å¾inti. 2016 m. sausio 25 d. Kelmės rajono apylinkės teisme buvo gautas A. S. praÅ¡ymas grÄ Å¾inti pinigus, kuriame ji nurodė, kad kratos metu rasti ir paimti 6 800 Eur priklauso jai, tai yra jos asmeniai pinigai, kuriuos ji gyvendama Airijoje uždirbo, taip pat gavo iÅ¡mokas.

Pažymėjo, kad ji 2010 m. gavo 13 915,82 svarus, 2011 m. – 10 328,69 svarus, 2014 m. – 7 316,85 svarus, 3 567, 34 svarus ir 3 299 svarus, taip pat gavo 10 038,55 litų, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (3 t. b. l. 122, 123–142). Nuteistasis R. J. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad 6 000 Eur, kuriuos jis buvo pasiskolinęs ir žadėjo paskolinti K. R., nes pastarajam reikėjo sumokėti įnaÅ¡Ä namo savininkei, nėra tie patys pas jį kratos metu rasti 6 800 Eur. Teigė, kad tai – jo sugyventinės A.

S. pinigai (4 t., b. l. 18–20). Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad kratos metu pas R. J. rasti pinigai yra jo gauti iÅ¡ nusikalstamos veikos, sprendžiama, kad teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti atliekant kratÄ R. J. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose rastus 6 800 Eur. Dėl to R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:              Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti.             Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria konfiskuoti kratos metu pas R. J. rasti ir paimti 6 800 Eur, ir Å¡iuos pinigus, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, grÄ Å¾inti teisėtai jų savininkei A.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).              KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Zigmas Kavaliauskas Teisėjai                                                                                                                     Raimundas Jurgaitis                                                                                                                      Vidmantas Mylė