2025-12-17 Nr. AB-22817-3-63-3-00898-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1103-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00898-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litinvest group“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litinvest group“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litinvest group“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2025 m. balandžio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. 6FD-216-(15.6.49.) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Litinvest group“ skundą ir grąžino pareiškėjui 30 Eur žyminį mokestį.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir kartu su skundu pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia įsigyti valstybinės žemės sklypą, kurį jis valdo nuomos teise ir kuriame stovi jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). NŽT 2025 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 6VĮ-1715-(15.6.1E) (toliau – ir 2025 m. balandžio 10 d. įsakymas) nuspręsta nepradėti atitinkamo žemės sklypo pardavimo procedūros. Pareiškėjas, ginčydamas minėtą įsakymą, kreipėsi į Regionų administracinį teismą (administracinė byla Nr. I3-12690-920/2025). Toje byloje su atsiliepimu į pareiškėjo skundą NŽT pateikė Patikrinimo aktą, kuris tokiu būdu tapo žinomas ir pareiškėjui. Siekdamas Patikrinimo akto panaikinimo, pareiškėjas pateikė skundą šioje administracinėje byloje.

Teismas pažymėjo, kad iš ginčijamo Patikrinimo akto turinio matyti, jog jame įvertinta, ar tam tikras valstybinės žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-247 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikoje (toliau – ir Metodika) įtvirtintus statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimus. Patikrinimo akte nurodytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės (Patikrinimo akto 1–10 punktai); reziumuojant nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog tame valstybinės žemės sklype esantis pastatas yra funkcionuojantis, tinkamas naudojimui ir naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį. Galiausiai konstatuota, kad valstybinės žemės sklypo plotas neatitinka Naudojamų žemės sklypų metodikoje įtvirtintų statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimų, todėl turi būti keičiamas teritorijų planavimo dokumentas ir mažinamas pamatuoto sklypo plotas. Kartu pridėta situacijos schema.

Įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11, 15, 16.2.1, 16.2.3, 19, 23–27 punktų nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad Patikrinimo akto parengimas yra tik vienas iš valstybinės žemės sklypo įsigijimo procedūros etapų, kuriuo konstatuojamos tam tikro pobūdžio sąlygos valstybinės žemės sklypui įsigyti. Nagrinėjamu atveju Patikrinimo aktu nustačius, kad naudojamas valstybinės žemės sklypo plotas yra didesnis už būtiną jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti, turi būti atliekami Taisyklių 16.2.3 papunktyje nurodyti veiksmai. Todėl teismas vertino, kad Patikrinimo aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo konstatuojamos atitinkamos faktinės aplinkybės.

Teismas akcentavo, kad šią teismo poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nustatyta, kad faktinių duomenų patikrinimo aktai yra konstatuojamojo pobūdžio ir laikyti tarpiniu procedūriniu dokumentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-113-520/2025; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-769-556/2021 ir kt.).

Teismas konstatavo, kad Patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes jame nėra išdėstyti jokie privalomi nurodymai, kuriuos pareiškėjas turėtų įvykdyti. Priėmus Patikrinimo aktą, turi būti atliekami papildomi Taisyklėse nurodyti veiksmai; juos atlikus, valstybinės žemės sklypo įsigijimo procedūra tęsiama. Patikrinimo akte pateikti tik informacinio pobūdžio duomenys, juo pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos, todėl Patikrinimo aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas papildomai pažymėjo, kad NŽT 2025 m. balandžio 10 d. įsakymas yra galutinis atsakovo sprendimas valstybinės žemės sklypo įsigijimo prasme. Minėtoje byloje ginčydamas jam teisinius padarinius sukeliantį 2025 m. balandžio 10 d. įsakymą, pareiškėjas gali kartu pateikti argumentus, susijusius su šioje administracinėje byloje skundžiamu Patikrinimo aktu.

III. Pareiškėjas UAB „Litinvest group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Patikrinimo aktas nėra vien tik informacinio pobūdžio tarpinis procedūrinis dokumentas. Patikrinimo akte buvo konstatuoti juridiniai faktai, kurie yra susiję su daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įgyvendinimu, todėl atsakovas pareiškėjui nustatė tam tikras pareigas, pvz., atitinkamai sumažinti naudojamo žemės sklypo plotą, kuris, atsakovo vertinimu, yra pernelyg didelis esamų statinių eksploatacijai užtikrinti. Dėl to laikytina, kad Patikrinimo aktas yra atsakovo administracinis aktas, kuris gali būti ginčijamas teisme.

Teismas, atsisakęs priimti skundą, nenurodė, kokia kita institucija galėtų nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto. Kadangi teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tokiu atveju buvo įteisinta visiška viešojo administravimo subjekto viršenybė suinteresuotų asmenų atžvilgiu, kadangi atsakovas įgyja neginčytiną teisę pareiškėjo atveju sudaryti patikrinimo aktą, kurio turinys negali būti ginčijamas teisme. Teismas užkirto galimybę pareiškėjui ginčyti atsakovo veiksmų ir jo sudaryto Patikrinimo akto teisėtumą.

Pareiškėjas pažymi, kad Patikrinimo aktas buvo teisinis pagrindas atsakovui priimti 2025 m. balandžio 10 d. įsakymą, kuriuo nuspręsta nepradėti administracinės procedūros dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo pareiškėjui. Todėl yra akivaizdu, kad Patikrinimo aktas pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes, kadangi buvo suvaržytos pareiškėjo teisės pirkti valstybinį žemės sklypą. Atsakovo 2025 m. balandžio 10 d. įsakymas yra grindžiamas būtent Patikrinimo aktu, todėl toks patikrinimo aktas atitinka visus individualaus administracinio akto požymius.

Pareiškėjas nesutinka su teismo nutarties 13 punktu, kuriame nurodyta, kad Patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes jame nėra išdėstyti jokie privalomi nurodymai, kuriuos pareiškėjas turėtų įvykdyti. Teismo nutarties 13 punktas prieštarauja nutarties 10.3 papunkčiui, kuriame teismas nurodė, kad pareiškėjas savo lėšomis privalo parengti teritorijų planavimo dokumentą. Tokia nevienareikšmė teismo nutarties išvada sudaro prielaidas kitai išvadai, kad Patikrinimo aktas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Priešingu atveju pareiškėjas faktinių duomenų patikrinimo akto sudaryme neturi jokių teisių, o atsakovas turi teisę savo nuožiūra sudaryti tokį patikrinimo aktą, kuris būtų parankus atsakovui, nes pareiškėjas negalėtų tokio akto apskųsti teismui.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas, sudarydamas Patikrinimo aktą, grubiai pažeidė pareiškėjo teises ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, kadangi atsakovas pareiškėjui nepranešė apie numatomą patikrinimą vietoje, atsakovas be pareiškėjo sutikimo lankėsi privačioje valdoje, vienašališkai atliko tam tikrus matavimus, todėl pareiškėjas neturėjo teisės atsakovui reikšti prašymų, nušalinimų, teikti įrodymų ir ginčyti atsakovo veiksmus bei dalyvauti atsakovo vykdomoje faktinių duomenų patikrinimo administracinėje procedūroje. Tokie atsakovo veiksmai suvaržė pareiškėjo, kaip suinteresuoto asmens, teises viešojo administravimo srityje.

Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260, kadangi valstybinės žemės būsimas pirkėjas turi teisę dalyvauti visose administracinėse procedūrose dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo. Paminėtas Vyriausybės nutarimas nereglamentuoja atsakovo teisių atlikti tam tikrus veiksmus privačioje valdoje be žemės sklypo naudotojo ir / ar jame esančių statinių savininko dalyvavimo. Priešingu atveju būtų įteisinta nekontroliuojama valstybės įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla privačiose valdose, kurių savininkų teisės yra saugomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad skundžiamas Patikrinimo aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Patikrinimo akte buvo konstatuoti juridiniai faktai, kurie yra susiję su daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įgyvendinimu, atsakovas pareiškėjui nustatė tam tikras pareigas, dėl to laikytina, kad Patikrinimo aktas yra atsakovo administracinis aktas, kuris gali būti ginčijamas teisme.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021; kt.). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių teisinių pasekmių, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas negalėtų apginti asmens teisių, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo paaiškinimų ir byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas siekia įsigyti valstybinės žemės sklypą, kurį jis valdo nuomos teise ir kuriame stovi jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vyriausioji specialistė J. B., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsniu ir NŽT direktoriaus 2023 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. lP-222-(1.3 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašu bei Metodika atliko patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad: valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – svečių namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra funkcionuojantis, tinkamas naudoti ir naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį; valstybinės žemės sklypo plotas neatitinka Naudojamų žemės sklypų metodikoje įtvirtintų statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimų, todėl turi būti keičiamas teritorijų planavimo dokumentas ir mažinamas pamatuoto sklypo plotas. Atsakovas, remdamasi Patikrinimo aktu, 2025 m. balandžio 10 d. įsakymu nusprendė nepradėti valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros.

Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad jame nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo, pakeitimo ar panaikinimo pareiškėjui, jame konstatuotos tam tikros nustatytos aplinkybės, susijusios su valstybinės žemės sklype esančio pastato naudojimu ir valstybinės žemės sklypo plotu. Patikrinimo akte nėra jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes pareiškėjui ar jį įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčijamas Patikrinimo aktas yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas ir pats savaime pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių.

Kadangi Patikrinimo aktu jokios pareiškėjo teisės ar pareigos nėra nustatytos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pažymėtina, jog, atsisakant priimti minėtą pareiškėjo reikalavimą, jam nėra užkertamas kelias į teisminę gynybą, nes šiuo reikalavimu keliami klausimai iš esmės teisme gali būti išnagrinėti, vertinant 2025 m. balandžio 10 d. įsakymo, priimto Patikrinimo akto pagrindu, teisėtumą. Tai, be kita ko, pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litinvest group“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė