56cdc64f-e642-4ac0-87ae-f5b3cf9018be · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedveiksmų fakto, 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpÄdinio atlikti faktinio palikimo priÄmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t.y. įpÄdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dÄl palikimo priÄmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybÄs institucijas.
Legislator headnote
AI generated56cdc64f-e642-4ac0-87ae-f5b3cf9018be · Kauno apygardos teismas: mirties), nagrinÄjant Å¡iÄ civilinÄ bylÄ yra reikalingi, pareiÅ¡kÄjai nežinojo, o teismas tokių duomenų nei priimdamas pareiÅ¡kimÄ , nei priimdamas nutartį dÄl bylos skyrimo nagrinÄti teismo posÄdyje, nereikalavo, nepriÄmÄ nutarties dÄl trÅ«kumų paÅ¡alinimo. Pateikti tokius duomenis teismo posÄdžio metu taip pat nepasiÅ«lÄ, nors tai padaryti galÄjo sutinkamai su CPK 179 str. Nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kÄjų neturi tiek teisinių žinių, kad žinotų, jog toks dokumentas Å¡ioje byloje yra reikalingas ar netgi bÅ«tinas.
Full text
                                                                                        CivilinÄ byla Nr. 2A-991-273/2014                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01558-2013-8                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 128.2;  (S)                                                                                                                            121.14; 121.18;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 3 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Izolda NÄnienÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi pareiÅ¡kÄjų A. G. ir V. G. apeliacinį skundÄ dÄl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjų A. G. ir V. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui V. G. dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio palikimo priÄmimo fakto nustatymo n u s t a t Ä :I.GinÄo esmÄ PareiÅ¡kÄjai kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad 2005 m. gegužÄs 1 d. mirus pareiÅ¡kÄjų tÄvui M.
G., jo turtÄ priÄmÄ pareiÅ¡kÄjai A. G. ir V. G.. PareiÅ¡kÄjai nurodÄ, kad 2005 m. gegužÄs 1 d. mirus M. G., po jo mirties, A. G. ir V. G. pradÄjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Tai yra, priÄmÄ ir valdÄ kaip savo, tÄvui nuosavybÄs teise priklausiusius daiktus, tai yra knygas, dalį buto (duomenys neskelbtini), bei kitus asmeninius tÄvo daiktus. Dalimis mokÄjo mokesÄius už elektros energijÄ , vietinÄ rinkliavÄ , juo rÅ«pinosi, remontavo bei prižiÅ«rÄjo. PaveldÄjÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jokių dokumentų iÅ¡ karto nesitvarkÄ, manydami, kad tuo nesukels sau jokių teisinių problemų, nes paveldimame bute gyveno iki mirties pareiÅ¡kÄjų bei suinteresuoto asmens mama M.
K. G. (mirusi (duomenys neskelbtini)). M. K. G., bÅ«dama gyva, 2006-10-23 buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , kuriuo jai asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo sÅ«nui A. G., o visÄ kitÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ kitam sÅ«nui V. G.. Po M. K. G. mirties, kreipusis pas notarÄ , paaiÅ¡kÄjo, kad yra praleistas trijų mÄnesių terminas, per kurį turÄjo atlikti visas paveldÄjimo procedÅ«ras. Kadangi laikÄ, kad po tÄvo mirties palikimÄ priÄmÄ, faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti, kitų paveldÄjimo dokumentų įforminimo procedÅ«rinių veiksmų neatliko, todÄl Å¡iuo metu palikimo priÄmimo faktÄ , faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti, reikalinga nustatyti tik teismo sprendimu paveldÄjimo teisÄs liudijimui gauti.
                                II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismas 2014 m. sausio 14 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetÄ.Teismas nustatÄ, kad 2005 m. gegužÄs 1 d. mirus pareiÅ¡kÄjų bei suinteresuoto asmens tÄvui M. G., suinteresuotas asmuo V. G. priÄmÄ testamentu jam paliktÄ turtÄ . Teismas nurodÄ, kad teismui nepateikti jokie duomenys, kurie leistų pagrįstai tvirtinti, kad į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo nesikreipÄ kiti paveldÄtojai ir paveldÄjimo liudijimas Å¡iai dienai nÄra iÅ¡duotas.
Teismas taip pat nurodÄ, kad kyla abejonÄs dÄl pareiÅ¡kÄjų reikalavimo pagrįstumo, kadangi teismas nustatÄ, kad bute esanÄiame (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno pareiÅ¡kÄjų bei suinteresuoto asmens motina M. K. G., kuri ir iÅ¡laikÄ Å¡Ä¯ butÄ .                             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kÄjai A.
G. ir V. G. praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kÄjų pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodo, kad teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakÄ dÄl reikalavimo pagrįstumo, t.y. ar byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinanÄių praÅ¡omÄ nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ar ne. Teismas netgi nesprendÄ klausimo ar pareiÅ¡kimas yra įrodytas, t.y. ar pareiÅ¡kÄjai įrodÄ pareiÅ¡kime praÅ¡omÄ nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ dÄl faktinio palikimo priÄmimo ar ne.
Teismas sprendime apsiribojo tik pareiÅ¡kimo turinio bei bylos nagrinÄjimo metu pareiÅ¡kÄjų, suinteresuoto asmens bei liudytojų parodymų perteikimu ir visiÅ¡kai nevertino įrodymų bei nekonstatavo, kurios aplinkybÄs, turinÄios reikÅ¡mÄs bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Tokiu bÅ«du teismas pažeidÄ CPK 265 str. nuostatas, nurodanÄias, kokius klausimus turi iÅ¡sprÄsti teismas, priimdamas sprendimÄ . PareiÅ¡kÄjų nuomone, jog ta aplinkybÄ, kad teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų pagrįstai tvirtinti, kad į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo (po M.
G. mirties) nesikreipÄ kiti paveldÄtojai ir paveldÄjimo liudijimas Å¡iai dienai nÄra iÅ¡duotas, negalÄjo bÅ«ti pagrindu atmesti pareiÅ¡kimÄ . Kaip matyti iÅ¡ teismo posÄdžių protokolų, ginÄo tarp pareiÅ¡kÄjų bei suinteresuoto asmens V. G. dÄl to, kas kreipÄsi į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo, dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo po mÅ«sų tÄvo M. G. mirties, nebuvo, todÄl ir apie tai, jog tokie duomenys (notaro liudijimas apie palikimo priÄmimÄ bei paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimÄ po M.
G. mirties), nagrinÄjant Å¡iÄ civilinÄ bylÄ yra reikalingi, pareiÅ¡kÄjai nežinojo, o teismas tokių duomenų nei priimdamas pareiÅ¡kimÄ , nei priimdamas nutartį dÄl bylos skyrimo nagrinÄti teismo posÄdyje, nereikalavo, nepriÄmÄ nutarties dÄl trÅ«kumų paÅ¡alinimo. Pateikti tokius duomenis teismo posÄdžio metu taip pat nepasiÅ«lÄ, nors tai padaryti galÄjo sutinkamai su CPK 179 str. Nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kÄjų neturi tiek teisinių žinių, kad žinotų, jog toks dokumentas Å¡ioje byloje yra reikalingas ar netgi bÅ«tinas.
Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų (tiek raÅ¡ytinių, tiek ir liudytojų parodymų), įrodanÄių, jog pareiÅ¡kÄjai priÄmÄ palikimÄ po savo tÄvo M. G. mirties, pradÄdami jį faktiÅ¡kai valdyti, todÄl teismas pareiÅ¡kimÄ turÄjo tenkinti. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, jog pareiÅ¡kime iÅ¡dÄstyto juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymui teismo posÄdžio metu neprieÅ¡taravo ir suinteresuotas asmuo V. G., nurodydamas, jog âneprieÅ¡tarauju tam, kas paraÅ¡ytaâ, tuo paÄiu patvirtindamas ir tÄ aplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄjai prisidÄjo prie tÄvui priklausanÄios buto dalies iÅ¡laikymo, kad pareiÅ¡kÄjams atiteko kai kurie jam priklausÄ asmeniniai daiktai (knygos, nuotraukos ir pan.), t.y. kad pareiÅ¡kÄjai priÄmÄ palikimÄ po savo tÄvo mirties, pradÄdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados ApeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrino, ar nÄra absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .
Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginÄo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dÄsniais, turi sprÄsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinÄjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-17/2008; kt.). Savo esme palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes.
Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sÄ moningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, taÄiau sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinÄs valios, bÅ«tina asmens valiÄ iÅ¡reikÅ¡ti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valiÄ Å¾inotų kiti asmenys. Tik toks valios iÅ¡reiÅ¡kimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įgytų palikimÄ , įpÄdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimo priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis; laikoma, kad įpÄdinis palikimÄ priÄmÄ, kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ .
Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turÄjo bÅ«ti atliekami per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).PareiÅ¡kÄjai A. G. ir Vitalijus pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirus jų tÄvui M. G. po jo mirties pradÄjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Tai yra, priÄmÄ ir valdÄ kaip savo, tÄvui nuosavybÄs teise priklausiusius daiktus, tai yra knygas, dalį buto (duomenys neskelbtini) bei kitus asmeninius tÄvo daiktus . Dalimis mokÄjo mokesÄius už elektros energijÄ , vietinÄ rinkliavÄ , juo rÅ«pinosi, remontavo bei prižiÅ«rÄjo.Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priÄmimu, faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradÄjo šį turtÄ valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kianÄius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teises į paveldimÄ turtÄ .
Be to, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, atsižvelgtina į turto, sudaranÄio palikimÄ , pobÅ«dį. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad faktinis palikimo priÄmimas reiÅ¡kia, kad įpÄdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikÄjo turtÄ nuosavybÄs teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:
1) veiksmų fakto, 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpÄdinio atlikti faktinio palikimo priÄmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t.y. įpÄdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dÄl palikimo priÄmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybÄs institucijas.
Veiksmų pobÅ«dis â tai įpÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesÄius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Å ioje civilinÄje byloje pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybÄs, jog pareiÅ¡kÄjai po savo tÄvo mirties priÄmÄ palikimÄ buvo grindžiama pareiÅ¡kÄjų nurodymu, kad jie priÄmÄ ir valdÄ tÄvui nuosavybÄs teise priklausiusius daiktus, tai yra knygas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paÄmimas reiÅ¡kia ir palikimo priÄmimÄ . Taip palikimo priÄmimu nelaikoma palikÄjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiÅ¡kų, rankraÅ¡Äių, apdovanojimų, atestatų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpÄdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpÄdinių kitų įpÄdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Z.
K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkriÄio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.).PareiÅ¡kÄjai  nepateikÄ Ä¯ bylÄ jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad jie už dalį buto (duomenys neskelbtini) mokÄjo mokesÄius už elektros energijÄ , vietinÄ rinkliavÄ , juo rÅ«pinosi, remontavo ir prižiÅ«rÄjo. PareiÅ¡kÄjai Å¡iame bute negyveno, jame iki savo mirties gyveno pareiÅ¡kÄjų motina G.
M. K. Be to, byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjų tÄvui M. G. nuosavybÄs teise priklauso nurodyto buto dalis. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (b.l.
8) matosi, kad butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybÄs teise registruotas M K. G. vardu, kuri mirÄ (duomenys neskelbtini). (b.l. 11). Ä® bylÄ pateiktas 2000 m. rugsÄjo 5 d. testamentas ( b.l. 22), iÅ¡ kurio matosi, kad G. M. jam privaÄios nuosavybÄs teise priklausantį 0,04 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)su jame esanÄiu sodo nameliu po mirties paliko sÅ«nui G. V.. IÅ¡ byloje esanÄio 2006 m. spalio 23 d. testamento (b.l.
7) matosi, kad G. M. K butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jai priklausantį asmeninÄs nuosavybÄs teise paliko sÅ«nui G. A., o visÄ kitÄ turtÄ â sÅ«nui G. V.. IÅ¡ 2013 m. balandžio 22 d. liudijimo (b.l. 13 ) matosi, kad po G. M. K. mirties palikimÄ priÄmÄ testamentiniai įpÄdiniai G. V. ir G. A.. Esant Å¡iems duomenims laikytina, kad pareiÅ¡kÄjai neįrodÄ, jog po tÄvo M. G. mirties (duomenys neskelbtini) priÄmÄ jo palikimÄ pradÄjus jį valdyti, todÄl jų pareiÅ¡kimas pagrįstai atmestas.Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidÄ CPK 265 str. nuostatas, nurodanÄias, kokius klausimus turi iÅ¡sprÄsti teismas priimdamas sprendimÄ , nes teismas visiÅ¡kai nevertino ir nekonstatavo, kurios aplinkybÄs, turinÄios reikÅ¡mÄs bylai yra nustatytos ir kurios nenustatytos.
Å is apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ , nes teismas iÅ¡ esmÄs bylÄ iÅ¡sprendÄ teisingai ir dÄl pareiÅ¡kÄjų nurodytų aplinkybių iÅ¡ dalies pasisakÄ, konstatuodamas, kad juridinis faktas teismo sprendimu nenustatytinas.Apeliantai nurodo, kad ginÄo tarp jų ir suinteresuoto asmens V. G., kas kreipÄsi į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo, dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo po tÄvo mirties, nebuvo, todÄl apie tai, jog tokie duomenys reikalingi nagrinÄjant Å¡iÄ civilinÄ bylÄ , pareiÅ¡kÄjai nežinojo, o teismas tokių dokumentų nereikalavo ir nepasiÅ«lÄ sutinkamai su CPK 179 str. tokius dokumentus pateikti. Sutinkamai su CPK 179 str. 1 d.
įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Teismas turi teisÄ rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Å¡io Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir nesiÄmus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai.
Pirmosios instancijos teismas sutinkamai su CPK 185 str. reikalavimais vertino į bylÄ pateiktus įrodymus. PažymÄtina, kad su apeliaciniu skundu pareiÅ¡kÄjai jokių naujų įrodymų nepateikÄ, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti priimto sprendimo teisingumu bei pagrįstumu, todÄl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pareiÅ¡kÄjams nepasiÅ«lÄ pateikti papildomus dokumentus atmestinas.AukÅ¡Äiau aptartų duomenų pagrindu, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nÄra pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :             VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2014 m. sausio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄja                                                                       Izolda NÄnienÄ                                                                                                                                                                                                                                                                                                           -