Legislator Case Law & Legislation
56cdc64f-e642-4ac0-87ae-f5b3cf9018be AI generated

56cdc64f-e642-4ac0-87ae-f5b3cf9018be · Kauno apygardos teismas

Case Number 56cdc64f-e642-4ac0-87ae-f5b3cf9018be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

veiksmų fakto, 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t.y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Legislator headnote

AI generated

56cdc64f-e642-4ac0-87ae-f5b3cf9018be · Kauno apygardos teismas: mirties), nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ yra reikalingi, pareiÅ¡kėjai nežinojo, o teismas tokių duomenų nei priimdamas pareiÅ¡kimÄ , nei priimdamas nutartį dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, nereikalavo, nepriėmė nutarties dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo. Pateikti tokius duomenis teismo posėdžio metu taip pat nepasiÅ«lė, nors tai padaryti galėjo sutinkamai su CPK 179 str. Nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų neturi tiek teisinių žinių, kad žinotų, jog toks dokumentas Å¡ioje byloje yra reikalingas ar netgi bÅ«tinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-991-273/2014                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01558-2013-8                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 128.2;  (S)                                                                                                                            121.14; 121.18;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 3 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų A. G. ir V. G. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A. G. ir V. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui V. G. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo n u s t a t ė :I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 2005 m. gegužės 1 d. mirus pareiÅ¡kėjų tėvui M.

G., jo turtÄ priėmė pareiÅ¡kėjai A. G. ir V. G.. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad 2005 m. gegužės 1 d. mirus M. G., po jo mirties, A. G. ir V. G. pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Tai yra, priėmė ir valdė kaip savo, tėvui nuosavybės teise priklausiusius daiktus, tai yra knygas, dalį buto (duomenys neskelbtini), bei kitus asmeninius tėvo daiktus. Dalimis mokėjo mokesčius už elektros energijÄ , vietinę rinkliavÄ , juo rÅ«pinosi, remontavo bei prižiÅ«rėjo. Paveldėję nekilnojamÄ jį turtÄ , jokių dokumentų iÅ¡ karto nesitvarkė, manydami, kad tuo nesukels sau jokių teisinių problemų, nes paveldimame bute gyveno iki mirties pareiÅ¡kėjų bei suinteresuoto asmens mama M.

K. G. (mirusi (duomenys neskelbtini)). M. K. G., bÅ«dama gyva, 2006-10-23 buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , kuriuo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo sÅ«nui A. G., o visÄ kitÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ kitam sÅ«nui V. G.. Po M. K. G. mirties, kreipusis pas notarÄ , paaiÅ¡kėjo, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas, per kurį turėjo atlikti visas paveldėjimo procedÅ«ras. Kadangi laikė, kad po tėvo mirties palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, kitų paveldėjimo dokumentų įforminimo procedÅ«rinių veiksmų neatliko, todėl Å¡iuo metu palikimo priėmimo faktÄ , faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, reikalinga nustatyti tik teismo sprendimu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

                                II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.Teismas nustatė, kad 2005 m. gegužės 1 d. mirus pareiÅ¡kėjų bei suinteresuoto asmens tėvui M. G., suinteresuotas asmuo V. G. priėmė testamentu jam paliktÄ turtÄ . Teismas nurodė, kad teismui nepateikti jokie duomenys, kurie leistų pagrįstai tvirtinti, kad į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė kiti paveldėtojai ir paveldėjimo liudijimas Å¡iai dienai nėra iÅ¡duotas.

Teismas taip pat nurodė, kad kyla abejonės dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimo pagrįstumo, kadangi teismas nustatė, kad bute esančiame (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno pareiÅ¡kėjų bei suinteresuoto asmens motina M. K. G., kuri ir iÅ¡laikė šį butÄ .                             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai A.

G. ir V. G. praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodo, kad teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl reikalavimo pagrįstumo, t.y. ar byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ar ne. Teismas netgi nesprendė klausimo ar pareiÅ¡kimas yra įrodytas, t.y. ar pareiÅ¡kėjai įrodė pareiÅ¡kime praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl faktinio palikimo priėmimo ar ne.

Teismas sprendime apsiribojo tik pareiÅ¡kimo turinio bei bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjų, suinteresuoto asmens bei liudytojų parodymų perteikimu ir visiÅ¡kai nevertino įrodymų bei nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė CPK 265 str. nuostatas, nurodančias, kokius klausimus turi iÅ¡spręsti teismas, priimdamas sprendimÄ . PareiÅ¡kėjų nuomone, jog ta aplinkybė, kad teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų pagrįstai tvirtinti, kad į notarÄ dėl palikimo priėmimo (po M.

G. mirties) nesikreipė kiti paveldėtojai ir paveldėjimo liudijimas Å¡iai dienai nėra iÅ¡duotas, negalėjo bÅ«ti pagrindu atmesti pareiÅ¡kimÄ . Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžių protokolų, ginčo tarp pareiÅ¡kėjų bei suinteresuoto asmens V. G. dėl to, kas kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo po mÅ«sų tėvo M. G. mirties, nebuvo, todėl ir apie tai, jog tokie duomenys (notaro liudijimas apie palikimo priėmimÄ bei paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ po M.

G. mirties), nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ yra reikalingi, pareiÅ¡kėjai nežinojo, o teismas tokių duomenų nei priimdamas pareiÅ¡kimÄ , nei priimdamas nutartį dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, nereikalavo, nepriėmė nutarties dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo. Pateikti tokius duomenis teismo posėdžio metu taip pat nepasiÅ«lė, nors tai padaryti galėjo sutinkamai su CPK 179 str. Nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų neturi tiek teisinių žinių, kad žinotų, jog toks dokumentas Å¡ioje byloje yra reikalingas ar netgi bÅ«tinas.

Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų (tiek raÅ¡ytinių, tiek ir liudytojų parodymų), įrodančių, jog pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ po savo tėvo M. G. mirties, pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl teismas pareiÅ¡kimÄ turėjo tenkinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyto juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui teismo posėdžio metu neprieÅ¡taravo ir suinteresuotas asmuo V. G., nurodydamas, jog „neprieÅ¡tarauju tam, kas paraÅ¡yta“, tuo pačiu patvirtindamas ir tÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjai prisidėjo prie tėvui priklausančios buto dalies iÅ¡laikymo, kad pareiÅ¡kėjams atiteko kai kurie jam priklausę asmeniniai daiktai (knygos, nuotraukos ir pan.), t.y. kad pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ po savo tėvo mirties, pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008; kt.). Savo esme palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes.

Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sÄ moningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, tačiau sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, bÅ«tina asmens valiÄ iÅ¡reikÅ¡ti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valiÄ Å¾inotų kiti asmenys. Tik toks valios iÅ¡reiÅ¡kimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimo priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).PareiÅ¡kėjai A. G. ir Vitalijus pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirus jų tėvui M. G. po jo mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Tai yra, priėmė ir valdė kaip savo, tėvui nuosavybės teise priklausiusius daiktus, tai yra knygas, dalį buto (duomenys neskelbtini) bei kitus asmeninius tėvo daiktus . Dalimis mokėjo mokesčius už elektros energijÄ , vietinę rinkliavÄ , juo rÅ«pinosi, remontavo bei prižiÅ«rėjo.Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtÄ valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ .

Be to, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, atsižvelgtina į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto, 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t.y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Å ioje civilinėje byloje pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjai po savo tėvo mirties priėmė palikimÄ buvo grindžiama pareiÅ¡kėjų nurodymu, kad jie priėmė ir valdė tėvui nuosavybės teise priklausiusius daiktus, tai yra knygas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiÅ¡kia ir palikimo priėmimÄ . Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiÅ¡kų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Z.

K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.).PareiÅ¡kėjai  nepateikė į bylÄ jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad jie už dalį buto (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius už elektros energijÄ , vietinę rinkliavÄ , juo rÅ«pinosi, remontavo ir prižiÅ«rėjo. PareiÅ¡kėjai Å¡iame bute negyveno, jame iki savo mirties gyveno pareiÅ¡kėjų motina G.

M. K. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjų tėvui M. G. nuosavybės teise priklauso nurodyto buto dalis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.

8) matosi, kad butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruotas M K. G. vardu, kuri mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 11). Ä® bylÄ pateiktas 2000 m. rugsėjo 5 d. testamentas ( b.l. 22), iÅ¡ kurio matosi, kad G. M. jam privačios nuosavybės teise priklausantį 0,04 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)su jame esančiu sodo nameliu po mirties paliko sÅ«nui G. V.. IÅ¡ byloje esančio 2006 m. spalio 23 d. testamento (b.l.

7) matosi, kad G. M. K butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jai priklausantį asmeninės nuosavybės teise paliko sÅ«nui G. A., o visÄ kitÄ turtÄ â€“ sÅ«nui G. V.. IÅ¡ 2013 m. balandžio 22 d. liudijimo (b.l. 13 ) matosi, kad po G. M. K. mirties palikimÄ priėmė testamentiniai įpėdiniai G. V. ir G. A.. Esant Å¡iems duomenims laikytina, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė, jog po tėvo M. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ pradėjus jį valdyti, todėl jų pareiÅ¡kimas pagrįstai atmestas.Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė CPK 265 str. nuostatas, nurodančias, kokius klausimus turi iÅ¡spręsti teismas priimdamas sprendimÄ , nes teismas visiÅ¡kai nevertino ir nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai yra nustatytos ir kurios nenustatytos.

Å is apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ , nes teismas iÅ¡ esmės bylÄ iÅ¡sprendė teisingai ir dėl pareiÅ¡kėjų nurodytų aplinkybių iÅ¡ dalies pasisakė, konstatuodamas, kad juridinis faktas teismo sprendimu nenustatytinas.Apeliantai nurodo, kad ginčo tarp jų ir suinteresuoto asmens V. G., kas kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo po tėvo mirties, nebuvo, todėl apie tai, jog tokie duomenys reikalingi nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , pareiÅ¡kėjai nežinojo, o teismas tokių dokumentų nereikalavo ir nepasiÅ«lė sutinkamai su CPK 179 str. tokius dokumentus pateikti. Sutinkamai su CPK 179 str. 1 d.

įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Å¡io Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Pirmosios instancijos teismas sutinkamai su CPK 185 str. reikalavimais vertino į bylÄ pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad su apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai jokių naujų įrodymų nepateikė, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti priimto sprendimo teisingumu bei pagrįstumu, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pareiÅ¡kėjams nepasiÅ«lė pateikti papildomus dokumentus atmestinas.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :             VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                       Izolda Nėnienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                           -