56cc3ced-2ec2-4170-9325-893f798488cf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija DaÅ¡kovienė, sekretoriaujant Lastai Baravykienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei Jolitai NemeikÅ¡ienei,atsakovo atstovui Andriui Sadauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamam AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje E. Å ., bankrutavusi A.

J. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Tytus“,n u s t a t ė:ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 251,63 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Ieškinio pareiškime (b.l. 1-3) nurodė ir teismui paaiškino (b.l. 119-120), jog dėl 2008-11-20 Lenkijoje, Suvalkų kelyje įvykusio eismo įvykio, dėl kurio kaltu Lenkijos Suvalkų miesto teismo nuosprendžiu pripažintas E. Š., vairavęs sunkiasvorį automobilį Mersedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A.

J. individuali įmonė, stipriai nukentėjo ir neteko darbingumo J.R.. Ä®vykio metu minėtas automobilis buvo draustas pas atsakovÄ . Dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovas 2009-04-03 sprendimu Nr. 10.33.C-12127, 2010-04-20 sprendimu Nr. 10.33.C-8503, 2012-04-06 sprendimu Nr. 10.19-20916, remdamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡duotomis darbingumo lygio pažymomis, J.R. nuo 2009-03-25 paskyrė ir mokėjo valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ . Nuo 2009-03-25 iki 2012-05-31 jos iÅ¡mokėjo 22 114,87 Lt.

Dėl Å¡io įvykio J. R. paskirtos netekto darbingumo pensija mokama ir toliau. 2012-04-06 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 10.19-20916 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo Jurgitai Rebrovienei“ jai valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija paskirta nuo 2012-04-01 iki 2014-03-31. VSDFV Kauno skyrius nuo 2012-06-01 iki 2013-04-30 J. R. iÅ¡mokėjo 6 251,63 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, nurodytu laikotarpiu dėl Å¡io įvykio VSDFV biudžetui padaryta 6 251,63 Lt dydžio žala, kuriÄ , ieÅ¡kovo teigimu, privalo atlyginti draudikas.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo, jog iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų yra atlyginama tik turtinė žala, socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai socialinio draudimo iÅ¡moka yra lygi arba mažesnė už nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, ji turi teisę reikalauti visos iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos, o tais atvejais, kai socialinio draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiajam asmeniui padarytÄ turtinės žalos dydį - gali reikalauti tik tokios iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuri nevirÅ¡ija nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos.

IeÅ¡kovo iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos visiÅ¡kai nėra siejamos su objektyviai įrodytu ir konstatuotu turtinės žalos, kuriÄ galimai patyrė iÅ¡mokų gavėja, dydžiu. IeÅ¡kovas reikalaujamos sumos dydį grindžia tik jo paties suraÅ¡ytomis pažymomis apie J. R. priskaičiuotas iÅ¡mokas. Be to, byloje nėra dokumentų (mokėjimo nurodymų ir pan.), pagrindžiančių, kad minėtos iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos. Atsakovo manymu, nėra įrodytas žalos dydis. Atsakovas posėdžio metu taip pat akcentavo tÄ aplinkybę, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-93-819/2012 yra konstatavęs, jog iki įvykio ir jo metu J.

R. nedirbo, tuoj po įvykio įsidarbino, vadinasi jokių turtinių praradimų nepatyrė.Tretysis asmuo E. Å . atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 20-22), prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 22, 38), apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 109), byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant (LR CPK 247 str.). Tretysis asmuo bankrutavusi A. J. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Tytus“, nuomonės dėl ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, į posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 114), jokių praÅ¡ymų iÅ¡ Å¡io asmens negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, byla iÅ¡nagrinėta byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

IeÅ¡kinys tenkintinas.Byloje nekyla ginčo dėl ieÅ¡kovo nurodomo eismo įvykio, jo pasekmių – tiek dėl kaltų asmenų nustatymo, tiek dėl nukentėjusio asmens J. R. ir jos sveikatos sutrikdymo, tiek dėl aplinkybės, jog eismo įvykio kaltininkas savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovÄ . Ä®siteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014-01-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-347-302/2014 (teisminio proceso Nr. 2-02-3-10538-2010-7) konstatuota, jog 2008-11-20 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota į eismo įvykį patekusio automobilio Mercedes Benz 1824, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J.

R.. Eismo įvykio kaltininku 2009-03-27 Lenkijos Respublikos Suvalkų teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio – vilkiko MB1844, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiusio A. J. individualiai įmonei, vairuotojas E. Š.. Dėl eismo įvykio sukeltų sužalojimų J. R. neteko dalies darbingumo – nuo 2009-03-25 iki 2010-03-24 jai buvo nustatytas 80 procentų netekto darbingumo lygis, nuo 2010-03-24 iki 2012-03-23 jai buvo nustatytas 75 proc. netekto darbingumo lygis, nuo 2012-03-24 iki 2014-03-25 jai nustatytas 80 procentų netekto darbingumo lygis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2009-04-03 sprendimu Nr. 10.33.C-12127, 2010-04-20 sprendimu Nr. 10.33.C-8503, 2012-04-06 sprendimu Nr. 10.19-20916 nuo 2009-03-25 iki 2014-03-31 J. R. buvo paskirta ir nuo 2009-03-25 iki 2012-05-31 mokama 568,33 Lt netekto darbingumo pensija per mėnesį. Å io sprendimo pagrindu ieÅ¡kovas J. R. minėtu laikotarpiu iÅ¡mokėjo 21 724,87 Lt netekto darbingumo pensijos. Eismo įvykio metu kaltininko automobilio – vilkiko MB1844, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta pas atsakovÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Å ios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje sukuria prejudicijÄ (LR CPK 182 str. 2 p.), todėl nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje jas pagrindžiantys raÅ¡ytiniai įrodymai nėra pateikti, faktinės aplinkybės laikytinos įrodytomis.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo pateikti duomenys (b.l.

9) rodo, jog J. R. nuo 2012-03-24 iki 2014-03-25 nustatytas 80 procentų netekto darbingumo lygis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus į bylÄ pateikta pažyma (b.l. 10-11) rodo, jog už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2013-04-30 J. R. ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 6 251,63 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos – kas mėnesį po 568,33 Lt. Nėra pagrindo manyti, kad nurodyta suma nebuvo iÅ¡mokėta nukentėjusiajam asmeniui ar pastarojo nebuvo gauta. Todėl nesutiktina su atsakovo teiginiu, kad ieÅ¡kovas nepagrindė praÅ¡omos priteisti iÅ¡mokėtos sumos dydžio.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovui atsirado įstatyminė pareiga mokėti apskaičiuotÄ pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo suformuluotus kriterijus socialinio draudimo iÅ¡mokÄ (nedarbingumo pensijÄ ), ir Å¡iÄ pareigÄ jis vykdė ir vykdo. IeÅ¡kovas reikalavimo teisę į atsakovÄ grindžia Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str., LR CK 6.290 str. 3 d. bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatomis. Minėtos teisės normos numato ieÅ¡kovui subrogacijos teisę iÅ¡ žalÄ padariusio asmens arba jo draudiko reikalauti socialinio draudimo iÅ¡mokų, kurios buvo sumokėtos dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, grÄ Å¾inimo.

Teismų praktika tokiÄ reikalavimo teisę pagrįsta pagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-368/2012; 2012-10-10 nutartis Nr. 3K-3-70/2012; 2012-0-24 nutartis Nr. 3K-3-435/2012). LR CK 6.290 str. 1 d. nustatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje Nr. 37/2008-11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-12/2011-13/2011-24/2011, yra konstatavęs, kad LR CK 6.290 str. 1 d. nuostata „socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“ aiÅ¡kintina socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų kontekste.

Valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡is, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktÅ«rÄ , jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) 2 straipsnio „Pagrindinės Å¡io įstatymo sÄ vokos“ 13 dalyje nustatyta: „Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų Å¡eimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos iÅ¡laidos“;

Å¡io straipsnio 11 dalyje nustatyta: „Valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos (toliau – socialinio draudimo iÅ¡mokos) – įstatymų nustatytos socialinio draudimo iÅ¡mokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys“; Å¡io įstatymo 11 straipsnyje „Socialinio draudimo iÅ¡mokos“ nustatyta: „Socialinio draudimo iÅ¡mokos – tai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos iÅ¡mokos.“ Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iÅ¡ dalies darbingais.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl iÅ¡dėstyto yra pakankamai akivaizdus pagrindas manyti, jog ieÅ¡kovo paskirta ir iÅ¡mokėta netekto darbingumo pensija yra ta socialinio draudimo iÅ¡moka, kuriÄ regreso tvarka turi kompensuoti draudikas, nes ji kildinama tiesiogiai iÅ¡ įstatymo ir jam juo priskirtos pareigos.

IÅ¡ netekto darbingumo koeficiento matyti, jog nukentėjusioji patyrė rimtus sužeidimus, Å¡iam momentui ji yra darbinga tik 20 proc.. Netekto darbingumo kompensacijos paskirtis – bent iÅ¡ dalies kompensuoti iÅ¡ anksto galimus numatyti materialinius praradimus, kurie Å¡iuo atveju asmeniui su 20 proc. darbingumo yra pakankamai tikėtini. Todėl sieti nukentėjusio asmens turtinės padėties pasikeitimÄ su galimu vėlesniu įsidarbinimu, nėra teisinga ir protinga. Jokia galimo įsidarbinimo aplinkybė nekompensuos akivaizdžius turtinius praradimus asmeniui, eismo įvykio pasekmėje netekusiam 80 proc. darbingumo.

Todėl atsakovo byloje iÅ¡reikÅ¡ta nesutikimo su ieÅ¡kiniu pozicija atmetama kaip visiÅ¡kai nepagrįsta. Teismas nepasisako dėl kitų atsakovo atstovo teismo posėdyje iÅ¡sakytų teiginių, nes 2012-12-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas neturi jokios prejudicinės galios, kadangi vėlesniu aukÅ¡tesnės instancijos teismo sprendimu yra panaikintas.Dėl iÅ¡dėstyto teismas ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais ir pagrindu pilnai tenkina (LR CPK 178 str., 185 str.). IÅ¡ atsakovo priteistinos iÅ¡laidos, kurias sudaro žyminis mokestis – 188 Lt už ieÅ¡kinį, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas yra atleistas (LR CPK 96 str. 1 d.), taip pat procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos 82,75 Lt.Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 268-270 str. str., 307 str., n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, į.k. 50003210451, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , į.k. 300633222, 6 251,63 Lt ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, į.k. 188677437, naudai ir 270,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                       (paraÅ¡as)                                                             Natalija DaÅ¡kovienė