2024-10-09 Nr. AB-14527-3-61-3-06526-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-38-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06526-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-591-1047/2024 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Amber Gaming“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Lošimų priežiūros tarnyba) direktoriaus 2022 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. DIE-704 „Dėl atsisakymo patvirtinti UAB „Amber Gaming“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimus ir papildymus“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Bendrovė nuo 2021 m. vykdo azartinių lošimų veiklą, turi Lošimų priežiūros tarnybos jai išduotas licencijas ir leidimus organizuoti totalizatorių, lažybas ir lošimus B kategorijos automatais. Lošimų priežiūros tarnyba direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. DIE-246 yra patvirtinusi Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamentą (toliau – ir Reglamentas), kurio priedai ir jų pakeitimai buvo tvirtinami vėlesniais Lošimo priežiūros direktoriaus įsakymais. Pareiškėjas, susipažinęs su kitų ūkio subjektų, veikiančių toje pačioje paslaugų srityje, nuotolinio lošimo organizavimo reglamentais, kuriuos yra patvirtinusi Lošimų priežiūros tarnyba, nustatė, jog visos bendrovės savo nuotolinio lošimo organizavimo reglamentuose yra įtraukusios sąlygas, leidžiančias bendrovėms vienašališkai nutraukti su lošėjais sudarytas nuotolinio lošimo sutartis, nepateikiant šios sutarties nutraukimo argumentų, arba riboti lošėjų maksimalaus statymo sumas.

2.2. Pareiškėjas, siekdamas azartinių lošimų srityje veikti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti ūkio subjektai, 2022 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą su prašymu patvirtinti Reglamento pakeitimus, papildant Reglamento tekstą 4 naujais punktais, tačiau Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Įsakymu atsisakė tvirtinti UAB „Amber Gaming“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimus ir papildymus, motyvuodamas tuo, kad UAB „Amber Gaming“ pateikti tvirtinti Reglamento 1.9, 1.10, 4.8 ir 4.7.2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 203 straipsnio 3 dalyje nustatytam teisiniam reguliavimui ir Nuotolinio lošimo sutarties, patvirtintos Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. DI-594 (toliau – ir Nuotolinio lošimo sutartis) 18 ir 19 punktų nuostatoms bei pažeidžia lošėjų teisėtus interesus.

2.3. Bendrovė į savo Reglamentą įtraukė analogiško pobūdžio nuostatas, kurias, patvirtintas atsakovo, turi iš esmės visos bendrovės, veikiančios šiame verslo subjekte, tačiau Lošimų priežiūros tarnyba nepagrįstai atsisakė jas patvirtinti, pažeisdama pareiškėjo teises ir diskriminuodama Bendrovę kitų bendrovių atžvilgiu. Tokie atsakovo veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 46 straipsnių nuostatomis.

2.4. Azartinių lošimų įstatymas nenustato draudimo ar ribojimo nuotolinio lošimo organizavimo reglamente įtvirtinti sąlygų, suteikiančių teisę lošimų organizatoriams vienašališkai nutraukti su lošėjais sudarytas nuotolinio lošimo sutartis, nepateikiant tokios sutarties nutraukimo argumentų, arba riboti lošėjų maksimalaus statymo sumas. ALĮ 18 straipsnio 1 dalis apibrėžia Reglamento struktūrą, tačiau dėl pačių nuostatų turinio lošimo bendrovėms yra paliekama teisė pačioms apsispręsti, kokios sąlygos bus taikomos vykdomiems lošimams. Taigi, ALĮ nesant aiškiai nustatytų konkrečių veiksmų draudimų, pareiškėjas turi teisę atlikti visus tokius veiksmus ir negali būti baudžiamas arba patirti kitokių neigiamų pasekmių už tokių veiksmų atlikimą (bendrojo leidimo metodas). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad, kai norminiai teisės aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Lošimų priežiūros tarnyba, atsisakydama patvirtinti Bendrovės Reglamento pakeitimus, be pagrindo apribojo pareiškėjo teises nustatyti lošimų organizavimo tvarką, Bendrovei Konstitucijos garantuojamą ūkinės veiklos laisvę, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir suvaržė sąžiningą konkurenciją azartinių lošimų srityje.

2.5. Lošimų priežiūros tarnyba atsisakė patvirtinti Bendrovės Reglamento pakeitimus vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-677/2017, pateiktais išaiškinimais, tačiau šioje byloje teismas nekonstatavo, jog lošimo bendrovėms azartinių lošimų srityje nėra paliekama jokios teisės savo nuožiūra spręsti dėl lošimo organizavimo sąlygų ir lošimo organizavimo reglamento turinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, jog imperatyvaus teisinio reguliavimo metodas azartinių lošimų veiklai taikomas tik tada, kai jis yra įtvirtintas konkrečiose ALĮ nuostatose, kitu atveju – taikomas bendrojo leidimo metodas.

2.6. ALĮ ir Nuotolinio lošimo sutarties formoje nurodytos nuostatos apibrėžia tipinius atvejus, kada lošimo bendrovei kyla pareiga nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija, jog Įsakyme nurodytos teisės normos nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kai lošimo organizatorius turi teisę vienašališkai priimti sprendimą nutraukti nuotolinio lošimo sutartį. Lošimo organizatoriai turi teisę išskirti ir kitus teisinių santykių su lošėju pasibaigimo pagrindus, ką šiuo atveju Bendrovė Reglamento pakeitimais ir papildymais siekia padaryti.

2.7. Pareiškėjas siekė Reglamento tekstą papildyti nauju 1.9 punktu, kuriame numatyta, kad Bendrovė turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniame lošime asmenims, kurie pažeidžia Reglamento nuostatas arba lošia nesąžiningai. Tokiems lošėjams Bendrovė turi teisę be perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumas. Lošimų priežiūros tarnyba Įsakyme nurodė, kad šis siūlymas prieštarauja Nuotolinio lošimo sutarties formos 18.2 ir 18.3 punktams. Šios nuostatos apibrėžia atvejus, kada lošimo bendrovei kyla pareiga nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį. Pareiškėjas patikino, kad Bendrovės Reglamento papildyme nėra nurodyta, kad egzistuojant aplinkybėms, dėl kurių nuotolinio lošimo sutartis privalo būti nutraukiama, ir, kad tai nebus daroma. Tuo atveju, jeigu atsiras pagrindas, Bendrovė nutrauks minėtą sutartį su lošėju, o netaikys kitų ribojimo priemonių, pvz., neribos maksimalaus statymo sumos.

2.8. Pareiškėjas siekė Reglamento tekstą papildyti 1.10 punktu, kuriame nustatyta, kad Bendrovė turi teisę neleisti dalyvauti nuotoliniame lošime asmenims, kurių elgesys kelia pagrįstą įtarimą, jog jų veiksmai padarys žalos Bendrovei. Lošimų priežiūros tarnyba konstatavo, jog šis pakeitimas pažeistų ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad lošimai yra organizuojami pagal lošimo reglamentą bei nustato jo turinio elementus. Tačiau pagal minėtą teisės normą lošimo organizatoriui yra palikta diskrecijos teisė nustatyti lošimo taisykles.

2.9. Pareiškėjas norėjo papildyti Reglamentą 4.8 punktu, kuriame nustatyta, kad Bendrovė pasilieka teisę atsisakyti sudaryti nuotolinio lošimo sutartį ir registruoti naują lošėjo lošimų sąskaitą arba bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti lošėjo lošimų sąskaitą, grąžindama įmokėtų pinigų likutį į lošėjo mokėjimo sąskaitą ir / arba apriboti statymų suma, nepateikdama papildomo paaiškinimo lošėjui. Pareiškėjas nesutiko su Lošimų priežiūros tarnybos pozicija, kad Įsakyme nurodytos teisės normos nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kai lošimo organizatorius turi teisę vienašališkai priimti sprendimą nutraukti nuotolinio lošimo sutartį.

2.10. Nei viena iš Įsakyme nurodytų teisės aktų nuostatų nenumato ribojimo lošimo sąlygas aptarti tokiu būdu, kad lošimo organizatoriui būtų suteikiama teisė taikyti statomų sumų ribojimą. ALĮ 10 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendro pobūdžio nuostatą, kad draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo tvarką. ALĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, jog lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą bei nustato jo turinio elementus. ALĮ 202 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuotolinio lošimo sutartys gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis bei šio reikalavimo įgyvendinimo tvarką, todėl akivaizdu, kad Bendrovės pateiktas Reglamento 4.8 punkto pakeitimas nepažeidžia ALĮ nuostatų.

2.11. Pareiškėjas siekė Reglamentą papildyti 4.7.2 punktu, tačiau Lošimų priežiūros tarnybos nurodytos kitos nuostatos apibrėžia tipinius atvejus, kada lošimo bendrovei kyla pareiga nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį. Jeigu bus pagrindas nutraukti minėtą sutartį su lošėju, Bendrovė tai ir padarys, netaikydama kitų ribojimo priemonių. Lošimų priežiūros tarnyba plečiamai aiškino ALĮ nuostatas ir netinkamai jas taikė, todėl Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3. Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Įsakyme pateikiamas teisinis pagrindas, nurodyti pagrindiniai argumentai, o motyvai adekvatūs, aiškūs ir pakankami. Atsakovas neginčijo fakto, kad būtent lošimų organizavimo reglamentas yra esminis dokumentas, kuriame detalizuojama, kaip ir kokiomis sąlygomis yra vykdomas lošimas, ir, kad lošimų organizavimo reglamentus vienašališkai rengia lošimų organizatoriai, tačiau Lošimų priežiūros tarnyba turi teisę ir pareigą juos patvirtinti arba ne. Lošimų organizatoriai privalo parengti lošimų organizavimo reglamentą taip, kad jo forma atitiktų ALĮ 18 straipsnio nuostatas, o turinys – ALĮ ir kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius azartinių lošimų organizavimo procesą.

3.2. Bendrovės pateikti patvirtinti Reglamento 1.9, 1.10, 4.8 ir 4.7.2 punktai, kuriuose numatoma galimybė neleisti dalyvauti Bendrovės organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurių elgesys kelia pagrįstą įtarimą, jog jų veiksmai padarys žalos Bendrovei, riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie pažeidžia Reglamento nuostatas arba lošia nesąžiningai, bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti lošėjo lošimų sąskaitą, grąžinant įmokėtų pinigų likutį į lošėjo mokėjimo sąskaitą ir / arba apriboti statymų sumas, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui, taip pat riboti lošėjo dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ir (arba) riboti jam maksimalaus statymo sumą Reglamento 4.7.2 punkte numatytais atvejais, prieštarauja ALĮ įtvirtintam teisiniam reguliavimui ir Nuotolinio lošimo sutarties formai bei pažeidžia lošėjų interesus.

3.3. Reglamento 1.9 punkto nuostata yra abstrakti, kadangi joje nenurodoma, už kokius konkrečius Reglamento pažeidimus lošėjo dalyvavimas nuotoliniuose lošimuose būtų ribojamas, taip pat kokį lošėjo elgesį Bendrovė laiko nesąžiningu. Bendrovė, nustatydama lošėjui taikomas sankcijas iš esmės palieka lošėją teisiniame neapibrėžtume. Nuostatoje taip pat nedetalizuojama, kokia forma Bendrovė ribotų lošėjų dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose.

3.4. Lošėjo nesąžiningi veiksmai gali apimti ir Nuotolinio lošimo sutarties 18.2 ir 18.3 punktuose nustatytus atvejus, todėl tokiais atvejais Bendrovei kiltų pareiga nutraukti minėtą sutartį. Nuostata ydinga ir dėl to, jog nepaisant, kad azartinius lošimus reglamentuojantys teisės aktai gina Bendrovės interesus ir apsaugo Bendrovę nuo nesąžiningų lošėjų, įskaitant ir nuo lošėjų, pažeidžiančių Reglamento nuostatas, Bendrovė siekia nustatyti tvarką, kuria ketina toleruoti nesąžiningus lošėjus, apribodama jų dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose. Ribojimas dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir nuotolinio lošimo sutarties nutraukimas nėra tapatūs dalykai, kadangi nutraukus nuotolinio lošimo sutartį, apribojant dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose, dalykiniai santykiai tarp Bendrovės ir lošėjo nenutrūksta. Bendrovė Reglamento 1.10 punkte nustato, kad ji turi teisę neleisti dalyvauti nuotoliniame lošime asmenims, kurių elgesys kelia pagrįstą įtarimą, jog jų veiksmai padarys žalos Bendrovei. Šios nuostatos formuluotės yra neaiški ir gali būti interpretuojama subjektyviai, kadangi nedetalizuojama pagal kokius kriterijus Bendrovė sprendžia, jog lošėjo veiksmai padarys žalos Bendrovei, neaišku, kokiais veiksmais lošėjas gali padaryti žalą Bendrovei ir ką Bendrovė laiko žala, nedetalizuota, kuriam laikotarpiui Bendrovė neleistų dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims ir kokia forma tai būtų padaryta, jeigu įtarimai nepasitvirtintų.

3.5. Bendrovė Reglamento 4.8 punkte ketina numatyti galimybę bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti lošėjo lošimų sąskaitą, grąžinant įmokėtų pinigų likutį į lošėjo mokėjimo sąskaitą, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui. Azartinius lošimus reguliuojantys teisės aktai nustato baigtinį nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo pagrindų sąrašą, ir Bendrovės Reglamento 4.8 punktas neatitinka teisės aktuose įtvirtintų teisės normų. Siekiama įtvirtinti Reglamento nuostata suteiktų Bendrovei neribotas galimybes piktnaudžiauti, nesant teisėtam pagrindui, savo nuožiūra bet kada nutraukti minėtą sutartį, todėl yra negalima.

3.6. Pagal ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, o ALĮ 18 straipsnio 3 dalis įpareigoja lošimų organizatorių lošėjo reikalavimu jį supažindinti su lošimo reglamentu. Reglamentas yra skirtas reguliuoti santykius tarp lošėjo ir Bendrovės, visos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtiems interesams, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente arba kituose teisės aktuose.

3.7. Lošimų priežiūros tarnyba yra pateikusi išaiškinimus dėl lošimų organizavimo reglamentų nuostatų taikymo visiems lošimų organizatoriams, įskaitant ir pareiškėją. Lošimų organizatoriai gali riboti maksimalias statomas sumas, nenutraukiant dalykinių santykių su lošėju, tik dėl pastebėtų įstatymų pažeidimų dėl keliamos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės, dėl galimo manipuliavimo sporto varžybomis, dėl įtarimų, kad lošėjui suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu naudojasi tretieji asmenys. Įstatymai ir lošimų organizavimo reglamentai nesuteikia teisės maksimalių statomų sumų ribojimą taikyti kaip sankciją lošėjui už tariamai padarytą lošimo organizavimo tvarkos pažeidimą. Lošimų organizavimo reglamentas negali būti aiškinamas pažodžiui, jis turėtų būti aiškinamas sistemiškai ne tik kartu su įstatymais ir kitais teisės aktais, bet ir vertinant bendrą azartinių lošimų teisinio reguliavimo kontekstą, o lošimų organizatorius turi veikti laikydamasis bendrųjų principų, jo veiksmai turi būti motyvuoti, pagrįsti ir privalo atitikti konkrečias įstatymų nuostatas ar lošimų organizavimo reglamento punktų reikalavimus.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Amber Gaming“ skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Bendrovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą, prašydama patvirtinti nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimus, papildant šio dokumento tekstą 4 naujais punktais. Lošimų priežiūros tarnyba 2022 m. rugsėjo 8 d. įsakymu netenkino Bendrovės prašomų patvirtinti Reglamento pakeitimų, nurodydama, kad šie pakeitimai nėra suderinami su Reglamento nuostatomis bei prieštarauja ALĮ nustatytam teisiniam reguliavimui, Nuotolinio lošimo sutarčiai, jos formai ir pažeidžia lošėjų interesus.

5.2. Bendrovė 2022 m. spalio 10 d. pateikė Lošimų priežiūros tarnybai naują prašymą patvirtinti Bendrovės Reglamento pakeitimus ir pabrėžė, kad analogiško pobūdžio kitų Bendrovių nuostatas Lošimų priežiūros tarnyba jau yra patvirtinusi.

5.3. Lošimų priežiūros tarnyba 2022 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. DIE-704 atsisakė tvirtinti Bendrovės Reglamento pakeitimus ir papildymus. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti tvirtinti Reglamento 1.9, 1.10, 4.8 ir 4.7.2 punktai prieštarauja ALĮ 10 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 203 straipsnio 3 dalyje nustatytam teisiniam reguliavimui bei Nuotolinio lošimo sutarties 18 ir 19 punktų nuostatoms bei pažeidžia lošėjų interesus.

5.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lošimų priežiūros tarnybos priimtu Įsakymu, jį apskundė teismui.

6. Teismas, vadovaudamasis ALĮ nuostatomis, pažymėjo, kad lošimų organizavimas yra valstybės griežtai reglamentuojama sritis, kurios veikimo principas yra pagrįstas rizika bei atsitiktinumu. Lošimų organizatoriui nustatoma pareiga užtikrinti lošimų organizavimo proceso teisėtumą. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Bendrovės pateikti patvirtinti Reglamento pakeitimai prieštarauja ALĮ įtvirtintam teisiniam reguliavimui, Nuotolinio lošimo sutarčiai ir jos formai bei pažeidžia lošėjų interesus. Teismas, aptaręs Bendrovės Reglamente siūlomus pakeitimus, konstatavo, kad atsakovas negali priimti tokių teisės aktų, kurie prieštarauja teisės aktams ir neužtikrina sąžiningos ir skaidrios lošimų organizavimo tvarkos, pažeidžia lošėjų teises ir teisėtus interesus. Teismas sprendė, jog, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepatvirtino Bendrovės Reglamento pakeitimų.

7. Teismas nenustatė pagrindo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl išvados pateikimo, nes teismui nekilo abejonių dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turi teisę asmeniškai kreiptis su skundu į Konkurencijos tarybą.

8. Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra pagrįstas, priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 9. Pareiškėjas UAB „Amber Gaming“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

10.1. Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes bei ignoruojant faktą, kad Bendrovės konkurentai turi Reglamentus su analogiškomis nuostatomis, kuriuos patvirtino Lošimų priežiūros tarnyba, neteisingai aiškinant ir taikant teisės aktus bei nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė kitų bendrovių nuotolinio lošimo reglamento nuostatų pavyzdžius, kurie yra identiški Bendrovės Reglamento pakeitimų ir papildymų tekstui.

10.2. Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatos ne tik gali būti numatytos azartinius lošimus organizuojančios bendrovės reglamente, tačiau ir gali būti taikomos taip, kaip yra suformuluotos. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo teismų išaiškinimus, nepasisakė, kodėl jais nesivadovavo. Lošimų priežiūros tarnybos skirtingas požiūris į toje pačioje paslaugų rinkoje veikiančius ūkio subjektus aiškiai patvirtina skirtingų konkurencinių sąlygų ūkinei-komercinei veiklai vykdyti sudarymą.

10.3. Teismas, darydamas išvadą dėl nekilusių abejonių dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, apsiribojo tik lakonišku ir abstrakčiu teiginiu. Tokia teismo išvada negali būti laikoma motyvuota ir argumentuota, esant akivaizdiems duomenims, kad pareiškėjui nėra leidžiama įtraukti į Reglamentą analogiškų nuostatų, kuriuos yra įtraukę konkurentai. Teismas nepasisakė, kodėl pareiškėjui nėra sudaromos sąlygos veikti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir konkurentams ir, kodėl Lošimų priežiūros tarnybos veiksmai nėra laikomi pažeidžiančiais sąžiningos konkurencijos laisvę.

10.4. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjo esminių argumentų apie tai, jog Bendrovės Reglamento pakeitimai pagal teisinį reguliavimą yra galimi. Teismas neįvertino to, kad nei ALĮ, nei kiti teisės aktai nenumato absoliučios lošėjo teisės lošti. Lošėjams yra suteikiama teisė susipažinti su lošimo organizavimo reglamentu ir jie patys gali priimti sprendimą dalyvauti ar nedalyvauti lošimuose, tačiau teismas ir šių pareiškėjo argumentų tinkamai neįvertino. Teismui neišnagrinėjus bylos aplinkybių, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

10.5. Būtent bendrojo leidimo metodas yra taikomas azartinių lošimų veiklai, kurią vykdo pareiškėjas. Pareiškėjas turi teisę, nesant nustatytų konkrečių draudimų, atlikti visus veiksmus ir negali prisiimti neigiamų pasekmių už tokių veiksmų atlikimą. Lošimų priežiūros tarnybos veiksmai, atsisakant patvirtinti Bendrovės Reglamento pakeitimus ir motyvuojant Įsakymą ALĮ nenustatytais draudimais ir ribojimais, turėjo teismo būti pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais.

10.6. Teismas nepagrįstai pritarė atsakovo pozicijai dėl Reglamento punktų tariamo prieštaravimo Nuotolinio lošimo sutarčiai bei lošėjų interesams. Teismas nepagrįstai plečiamai išaiškino ALĮ nuostatų turinį ir netinkamai jas taikė, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

11. Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas prašė netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

11.1. Teismas, atmesdamas Bendrovės skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris yra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Nuotolinių lošimų organizavimo reglamentas yra esminis dokumentas, kuriame detalizuojama, kaip ir kokiomis sąlygomis yra vykdomas lošimas, tačiau ji turi teisę ir pareigą patvirtinti juos arba ne.

11.2. Bendrovės argumentas dėl diskriminacijos kitų ūkio subjektų atžvilgiu yra nepagrįstas, kadangi praeityje Lošimų priežiūros tarnybai patvirtinus kitų bendrovių reglamentus, neaiškumų nekilo, tačiau laikui bėgant iškilo teisinio reguliavimo trūkumai, kuriuos būtina pašalinti. Kadangi Lošimų priežiūros tarnyba veikia pagal įstatymus, įpareigoti bendroves pakeisti lošimų organizavimo reglamentus ji negali, ji tik gali rekomenduoti tai padaryti. Atsakovas, atsižvelgdamas į nuolat kylančius klausimus dėl lošimų organizavimo reglamentų nuostatų aiškinimo ir lošėjų statomų maksimalių sumų ribojimų lažybose, yra teikusi išaiškinimus dėl šių nuostatų taikymo visiems lošimų organizatoriams, įskaitant ir pareiškėją.

11.3. Teismui suteikta teisė peržiūrėti Konkurencijos tarybos nutarimus, o ne atlikti savarankiškus tyrimus dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo taikymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas). Toks aiškinimas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą siekdamas, kad teismas atliktų Konkurencijos tarybos kompetencijai priklausantį tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta, nes tyrimas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

11.4. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi, nes šios ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės situacijos yra skirtingos.

11.5. Azartiniai lošimai grindžiami iš esmės atsitiktinumu, todėl, siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus, šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama”. Jeigu konkretūs lošėjų ribojimų kriterijai nenustatyti Bendrovės Reglamente ar vidiniuose teisės aktuose, tokie ribojimai nėra teisėti, nes teisėta yra tik tai, kas yra aiškiai numatyta įstatyme ar kituose teisės aktuose.

IV. 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje eA-591-1047/2024 (toliau – ir Nutartis) atmetė pareiškėjo UAB „Amber Gaming“ apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, aptaręs bylai aktualų teisinį reguliavimą (ALĮ) bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nepagrįstu pripažino argumentą, kad Lošimų priežiūros tarnybai pateikti patvirtinti Reglamento pakeitimai ir papildymai atitinka ALĮ, Nuotolinio lošimo sutarties nuostatas bei užtikrina lošėjų teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašomi patvirtinti Reglamento pakeitimai ir papildymai (konkretūs jo punktai – 1.9, 1.10, 4.8 ir 4.7.2) yra detaliai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, Įsakymo 1.6.1–1.6.6 punktuose bei Lošimų priežiūros tarnybos Licencijų ir leidimų skyriaus 2022 m. spalio 27 d. išvados Nr. PI-460 „Dėl UAB „Amber Gaming“ prašymo patvirtinti nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimus ir papildymus“ 3.1–3.6 punktuose, nurodytuose dokumentuose detalizuota, kodėl kiekvienas iš prašomų pakeisti / papildyti Reglamento punktų negali būti įtraukti į Reglamentą ir patvirtinti, todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nenurodė Nutartyje.

Įvertinęs pareiškėjo siūlomus Reglamento pakeitimus ir papildymus ALĮ, Nuotolinio lošimo sutarties nuostatų ir lošėjų interesų užtikrinimo kontekste bei Lošimų priežiūros tarnybos Licencijų ir leidimų skyriaus 2022 m. spalio 27 d. išvadoje pateiktus azartinių lošimų priežiūrą vykdančios institucijos detalius paaiškinimus dėl kiekvieno pareiškėjo prašomo pakeisti ar papildyti Reglamento punkto, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas ir atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pateikti patvirtinti Reglamento pakeitimai ir papildymai neatitinka ALĮ, Nuotolinio lošimo sutarties nuostatų bei pažeidžia lošėjų teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą darė atsižvelgęs į tai, kad prašomais patvirtinti Reglamento 1.9, 1.10, 4.8 ir 4.7.2 punktais, kuriuose numatoma galimybė neleisti dalyvauti Bendrovės organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurių elgesys kelia pagrįstų įtarimų, jog jų veiksmai padarys žalos Bendrovei, riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie pažeidinėja Reglamento nuostatas arba lošia nesąžiningai, bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti lošėjo lošimų sąskaitą, grąžinant įmokėtų pinigų likutį į lošėjo mokėjimo sąskaitą ir / arba apriboti statymų sumas, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui, riboti lošėjo dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ir / arba riboti jam maksimalaus statymo sumas Reglamento 4.7.2 punkte numatytais atvejais, pažeidžiami azartinių lošimų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir lošėjų teisėti interesai.

Didžiąją dalį prašomų pakeisti arba papildyti Reglamento nuostatų, apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip abstrakčias, dviprasmiškas, juose nenurodomi konkretūs atvejai, kada šios nuostatos galėtų būti taikomos ir dėl to teismas sprendė, jog azartiniais lošimais suinteresuotų asmenų grupė – lošėjai iš esmės lieka teisiškai neapibrėžtose situacijose, paliekant diskrecijos teisę spręsti pačiai Bendrovei, kada ir kokiomis sąlygomis organizuoti ir vykdyti azartinių lošimų veiklą, nutraukti su lošėju sutartį arba kitaip riboti jo teises be įspėjimo ir kt., šių atvejų griežtai neapibrėžus Reglamente, kad jie būtų žinomi ne tik Bendrovei, bet ir lošėjui.

Kadangi pagal ALĮ 18 straipsnio 2 dalį tik Lošimų priežiūros tarnyba turi teisę (ne)patvirtinti Reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus, todėl apeliacinės instancijos teismas vertino, jog Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus Įsakymas, kuriuo atsisakyta patvirtinti pareiškėjo siūlomus Reglamento pakeitimus ir papildymus dėl jų neatitikties ALĮ, Nuotolinio lošimo sutarties nuostatoms bei lošėjų teisėtiems interesams, yra pagrįstas ir teisėtas.

14. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021), kurioje išaiškinta, kad šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“ ir nurodė, jog jeigu konkretūs rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas nėra įtvirtinti vidiniuose teisės aktuose (šiuo atveju – Reglamente), ir apie tokius taikomus kriterijus žinoma tik pačiai Bendrovei, toks aiškinimas prieštarauja principui „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Konstituciniam Teismui nėra teismingas pareiškėjo konstituciškai ginčijamas Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. DI-594 „Dėl Nuotolinio lošimo sutarties formos patvirtinimo“, t. y. Konstituciniam Teismui nėra priskirta nagrinėti šio Įsakymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Aptaręs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ūkinės veiklos laisvės apribojimo, ūkinės veiklos azartinių lošimų organizavimo srityje aspektu, teismas nurodė, jog jam nekyla abejonių dėl byloje taikomų teisės aktų normų galimo neatitikimo Konstitucijai, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsniui, kostituciniam ūkinės veiklos laisvės ir sutarčių laisvės principams pagal normų turinį ir teisinio reguliavimo apimtį neprieštarauja Azartinių lošimų įstatymo 202 straipsnio 3 dalies, 203 straipsnio 3 dalies nuostatos.

16. Įvertinęs kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad jais arba pakartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, kitaip interpretuojamos teisės aktų nuostatos. Teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir objektyviai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atmetęs pareiškėjo apeliacinį skundą, teismas nurodė, jog jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

V. 17. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjo UAB „Amber Gaming“ prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-591-1047/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-591-1047/2024, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. Nutartimi, panaikinti Nutartį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lošimo priežiūros tarnybos Įsakymą.

18. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo pakartoja pagrindines faktines bylos aplinkybes, aptaria pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Nutarties esminius trūkumus (nepasisakyta dėl esminių pareiškėjo argumentų dėl Įsakymo prieštaravimo Konkurencijos įstatymo nuostatoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai dėl analogiškų nuotolinių lošimų organizavimo reglamentų nuostatų) ir nurodo šiuos argumentus:

19.1. Dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto (kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį):

19.1.1. Pareiškėjas buvo nurodęs, jog Įsakymas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintoms imperatyvioms nuostatoms, draudžiančioms Lošimo priežiūros tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, priimti sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus. Tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė ir aktualių Konkurencijos įstatymo nuostatų byloje nevertino bei jų netaikė. Tokiu būdu padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios teisės normų pažeidimus, turėjusius įtakos priimant neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Nutartį, t. y. liko neaišku, kodėl pareiškėjui nėra sudaromos sąlygos veikti tokiomis pačiomis sąlygomis ir kodėl atsakovo veiksmai, įforminti Įsakymu, nėra laikomi pažeidžiantys sąžiningos konkurencijos laisvę.

19.1.2. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta savarankiška pažeidimo sudėtis. Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad viešojo administravimo institucijos veiksmai (neveikimas), kuriais neužtikrinama sąžininga konkurencija, gali būti vertinami kaip savarankiškas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

19.1.3. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas, kai nustatoma trijų sąlygų visuma: 1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos trys sąlygos.

19.1.4. Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia inter alia (be kita ko) draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės (savivaldybės) institucijoms priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją, įpareigoja šias institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pareiškėjas pabrėžia, kad yra pateikęs duomenis, kad Bendrovės konkurentai nuotolinio lošimo organizavimo reglamentuose, kuriuos yra patvirtinusi Lošimų priežiūros tarnyba, yra įtraukę sąlygas, leidžiančias nuotolinius azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms vienašališkai nutraukti su lošėjais sudarytas nuotolinio lošimo sutartis arba riboti lošėjų maksimalaus statymo sumas, nepateikiant tokio nutrukimo ar ribojimo priežasčių.

19.2. Dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą):

19.2.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl azartinius lošimus organizuojančių bendrovių reglamentų nuostatų, kuriomis įtvirtinama bendrovių teisė riboti lošėjų statomas sumas ir (ar) nutraukti su jais dalykinius santykius, taikymo ir aiškinimo yra vieninga ir aiški. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 ir 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 suformuluotos tokios taisyklės: 1) azartinių lošimų bendrovėms leidžiama savo reglamentuose nusimatyti nuostatas, suteikiančias teisę bendrovėms riboti lošėjų statymus ar nutraukti su jais dalykinius santykius tiek tais atvejais, kai lošėjai padaro kokius nors reglamento ar teisės aktų pažeidimus ar elgiasi nesąžiningai, tiek ir tais atvejais, kai lošėjai jokių pažeidimų nepadaro. Tokios reglamentų nuostatos ALĮ ar kitų teisės aktų nepažeidžia; 2) azartinių lošimų bendrovės turi teisę riboti lošėjų statymus arba nutraukti su jais dalykinius santykius (neleisti jiems dalyvauti lošimuose) nepateikiant jokių paaiškinimų. Tokią bendrovių teisę įtvirtinančios reglamentų nuostatos ALĮ ar kitų teisės aktų taip pat nepažeidžia.

19.2.2. Byloje konstatuota, kad pareiškėjo prašomos patvirtinti Reglamento nuostatos, kurios savo esme ir turiniu yra analogiškos bendrovės „Tete-a-tete“ kazino nuostatoms, neva yra „abstrakčios, dviprasmiškos, nenurodomi konkretūs atvejai, kada šios nuostatos galėtų būti taikomos ir dėl to azartiniais lošimais suinteresuotų asmenų grupė – lošėjai iš esmės lieka teisiškai neapibrėžtose situacijose, paliekant diskrecijos teisę spręsti pačiai Bendrovei, kada ir kokiomis sąlygomis organizuoti ir vykdyti azartinių lošimų veiklą, nutraukti su lošėju sutartį arba kitaip riboti jo teises be įspėjimo ir kt., šių atvejų griežtai neapibrėžus Reglamente, kad jie būtų žinomi ne tik Bendrovei, bet ir lošėjui“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai nukrypo nuo suformuluotos vieningos praktikos, pagal kurią bendrovės turi teisę savo reglamentuose numatyti teisę nutraukti dalykinius santykius su lošėjais ar riboti jų statomas sumas tiek tais atvejais, kai lošėjai padaro kokius nors reglamento ar teisės aktų pažeidimus ar elgiasi nesąžiningai, tiek ir tais atvejais, kai lošėjai jokių pažeidimų nepadaro.

19.2.3. Tarp lošimo bendrovių ir lošėjų sudaromos sutartys nėra viešosios sutartys, pagal kurias lošimų organizatoriai būtų įpareigoti savo paslaugas teikti visiems be išimties subjektams, jos nepatenka į viešųjų paslaugų sutarčių objektą, dėl ko turėtų būti taikoma didesnė tokias paslaugas įsigyjančių asmenų interesų apsauga. Azartinių lošimų santykiai taip pat nelaikomi vartojimo teisiniais santykiais. Lošėjai visuomet yra laisvi pasirinkti, ar pagal lošimo bendrovės siūlomas lošimų sąlygas , apibrėžtas lošimo reglamentuose, jie sutinka dalyvauti lošimuose, ar tos sąlygos jiems nėra priimtinos, dėl ko organizuojamuose lošimuose jie nedalyvauja.

19.2.4. Įstatymų leidėjas nėra suformulavęs draudimo azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms savo nuotolinių lošimų organizavimo reglamentuose įtraukti sąlygas, pagal kurias lošimų organizatoriai galėtų vienašališkai nutraukti su lošėjais sudarytas nuotolinio lošimo sutartis arba riboti lošėjų maksimalaus statymo sumas, nepateikiant tokios teisės įgyvendinimo argumentų. Tačiau teismas nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos vieningos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir be jokio pagrindo apribojo pareiškėjui Konstitucijoje garantuojamą ūkinės veiklos laisvę, iškreipė sąžiningą konkurenciją azartinių lošimų srityje.

20. Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodo, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas. Atsakovas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą pateikia šiuos argumentus:

20.1. Pareiškėjo nurodytoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartyje ir 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimis vadovautis nėra pagrindo, nes juose nebuvo kvestionuojamas Lošimų priežiūros tarnybos veiksmų, atsisakant patvirtinti Reglamentą, teisėtumo klausimas, o buvo sprendžiama, ar atsakovas, vertindamas lošimų organizatorių veiksmus, teisingai taikė reglamentą.

20.2. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą išdėstė savo subjektyvų vertinimą dėl byloje taikyto teisinio reguliavimo, nepagrįsdamas šio prašymo objektyviais įrodymais ir neįrodęs klaidingų materialiosios teisės normų taikymo faktų. Apeliacinės instancijos teismas įvertino kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir pažymėjo, kad jais arba pakartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, kitaip interpretuojamos teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas analogiškais argumentais grindė ir apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 21. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8564/02).

24. Aptariamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2024 m. kovo 6 d. nutartį, administracinė byla Nr. eA-591-1047/2024 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų

25. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; ir kt.).

26. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

27. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

28. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010; ir kt.).

29. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; ir kt.).

30. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu iš esmės grindžia tuo, kad baigtoje administracinėje byloje nebuvo taikytos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos imperatyvios nuostatos, draudžiančios Lošimo priežiūros tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, priimti sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus.

31. Byloje nustatyta, jog pagrindinius klausimus, susijusius su azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygomis ir tvarka, kuria vadovaujantis byloje ginčijamu Įsakymu atsisakyta patvirtinti UAB „Amber Gaming“ Reglamento pakeitimus ir papildymus, reglamentuoja Azartinių lošimų įstatymas bei Nuotolinio lošimo sutarties nuostatos. Kaip minėta, prašyme atnaujinti procesą aptariamu pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Tačiau pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą šių teisės normų taikymo nedetalizuoja, tik nurodo, kad teismas nagrinėjamu atveju netaikė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų. Atsižvelgus į bylos faktinę situaciją (Įsakyme, vadovaujantis ALĮ 18 str. 1 ir 2 d. bei atsižvelgiant į Licencijų ir leidimų skyriaus 2022 m. rugsėjo 7 d. išvadą Nr. PI-348 „Dėl UAB „Amber Gaming“ prašymo patvirtinti nuotolinio lošimo organizavimo reglamento papildymus“, konstatuota, jog Bendrovės pateikti tvirtinti Reglamento 1.9, 1.10, 4.8, 4.9 punktai prieštarauja ALĮ nustatytam teisiniam reglamentavimui ir Nuotolinio lošimo sutarčiai bei pažeidžia lošėjų interesus, todėl atsisakyta tvirtinti Bendrovės Reglamento papildymus), vertintina, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su Lošimų priežiūros tarnybos Įsakyme nenurodytais pagrindais. Tokiu būdu, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas siekia išplėsti ginčo ribas. Pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą Nutartį.

32. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

33. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

34. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

35. Šioje prašymo atnaujinti procesą dalyje pareiškėjas teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2019 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 ir 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022) dėl azartinius lošimus organizuojančių bendrovių reglamentų nuostatų, kuriomis įtvirtinama bendrovių teisė riboti lošėjų statomas sumas ir (ar) nutraukti su jais dalykinius santykius, taikymo ir aiškinimo yra vieninga ir aiški.

36. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019, tiek administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 lošimų bendrovės veikė pagal Lošimų priežiūros tarnybos patvirtintus bendrovių nuotolinio lošimo reglamentus, atitinkamai administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019 buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su tuo, ar atsakovas, vertindamas lošimų organizatorių veiksmus, kuriais buvo pritaikytas tos bylos pareiškėjui ribojimas dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, teisingai taikė teisės aktus, o administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 – ar pagrįstai atsakovas nusprendė, jog lošimo bendrovė, priėmusi sprendimą riboti lošėjo maksimalias statymų sumas dėl įtarimo, jog jis gali dalyvauti organizuotame lažybų statymų pirkime, pažeidė ALĮ nuostatas. Taigi, aptartose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose nebuvo kvestionuojamas Lošimų priežiūros tarnybos veiksmų, atsisakant patvirtinti Reglamentą, teisėtumo klausimas.

37. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nenurodė nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, būtų skirtingai aiškinamos ir taikomos proceso ar materialiosios teisės normos. Taigi, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tapačiose bylose formuoja nevienodą administracinių teismų praktiką. Todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu laikytinas nepagrįstu.

38. Išanalizavus pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje atliktu įrodymų vertinimu, teisės taikymu ir priimtu procesiniu sprendimu, tačiau administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; ir kt.).

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-591-1047/2024 (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-591-1047/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-591-1047/2024 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė