56c8f90f-e328-4756-a99a-0038722d934e · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. PK-706-369/11Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2. (S)                                                     VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 10 d.Vilnius              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Jurgai Dringelytei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T.

M., nukentėjusiojo atstovei – advokatei Tatjanai Benetei, vertėjaujant Giedriui Račkauskui,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:              A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d.              teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

A. G., 2011-06-24 apie 03.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus sudavė kumščiu T. M. į veidÄ , padarydamas jam kraujosruvÄ deÅ¡inės akie virÅ¡utiniame voke, virÅ¡utinio 1-o deÅ¡inio danties Å¡aknies lūžį ir nežymiai sutrikdė T. M. sveikatÄ . Apklaustas teisme kaltinamasis A. G. savo kaltės nepripažino. Jis neneigė, kad 2011-06-24 apie 03.30 val. kumščiais, du kartus, sudavė T. M. į veidÄ , tačiau teigė, jog taip pasielgė, nes pastarasis nenorėjo iÅ¡eiti iÅ¡ liudytojos O.

A. namo kiemo, prie jos kabinėjosi bei jam (A. G.) sudavė smÅ«gį į krÅ«tinę. Gindamasis nuo T. M., jis ir sudavė du kartus jam į veidÄ . Nukentėjusiojo pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir moralinės žalos atlyginimo prašė atmesti. Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas T. M. paaiÅ¡kino, kad A. G. jį sumušė gatvėje, o ne liudytojos O. A. namo kieme. Kodėl kaltinamasis taip pasielgė, paaiÅ¡kinti negali, nes anksčiau su juo nesipyko. Jis neprovokavo A.

G. ir pirmas jam nesmogė. Eidami keliu jie tyčia stumdėsi, bandydami vienas kitÄ nustumti nuo kelio, gal A. G. dėl to ant jo ir užpyko. Å venčiant Jonines jis (T. M.) vartojo alkoholį, tačiau ir A. G. nebuvo blaivus. T. M. pateikė byloje civilinį ieÅ¡kinį ir prašė iÅ¡ A. G. priteisti 3000 litų neturtinei, moralinei žalai atlyginti, 6088.40 litų turtinei žalai atlyginti bei 600 litus, sumokėtus už jam suteiktÄ teisinę pagalbÄ . T. M., 2011-06-27 su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK 2 PK Panerių policijos nuovadÄ , nurodydamas, kad jį sumušė A.

G., tačiau 2011-07-27 Vilniaus apskrities VPK 2 PK Panerių policijos nuovadoje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , todėl su privataus kaltinimo skundu kreipėsi į teismÄ .Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2044/11(01) nurodyta, kad T. M. padaryta kraujosruva deÅ¡inės akie virÅ¡utiniame voke, bei virÅ¡utinio 1-o deÅ¡inio danties Å¡aknies lūžis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 6). Apklausta teisme liudytoja, kaltinamojo žmona V. M., patvirtino savo vyro parodymus, kad neblaivus T.

M. kabinėjosi prie O. A., nenorėjo iÅ¡eiti iÅ¡ jos namo kiemo ir sudavė jos vyrui alkÅ«ne į pilvÄ . Tada jos vyras – A. G. ir trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidÄ . Apklausta teisme liudytoja, nukentėjusiojo motina R. M. paaiÅ¡kino, kad jai žinoma, jog A. G. sumušė jos sÅ«nų ir padarė jam kÅ«no sužalojimus.     Apklausta teisme liudytoja O. A. patvirtino kaltinamojo A. G. parodymus, kad neblaivus T. M. nekviečiamas atėjo į jos kiemÄ ir prie jos kabinėjosi.

Ji paprašė A. G. iÅ¡vesti T. M., tačiau pastarasis nenorėjo iÅ¡eiti ir sudavė alkÅ«ne A. G. į pilvÄ bei ant jo užsimojo. Tada A. G. sudavė T. M. du kartus kumščiu į veidÄ . Vilniaus apskrities VPK 2 PK Panerių policijos nuovada pateikė teismui nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei surinktÄ medžiagÄ Nr. 13-At-03260-11. Medžiagoje yra nukentėjusiojo T. M. pareiÅ¡kimas, kuriame užfiksuota, kad jį sumušė A. G. ir sukėlė fizinį skausmÄ (medžiaga Nr. 13-At-03260-11, b. l. 6, 9).

Kaltinamasis neneigė, kad du kartus kumščiu smogė T. M. į veidÄ , tačiau aiÅ¡kino, kad taip pasielgė gindamasis nuo neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. A. G. teigė kad neblaivus T. M., vieÅ¡oje vietoje priekabiavo prie liudytojos O. A., elgėsi nepadoriai, todėl jo nuomone, paties nukentėjusiojo veiksmuose yra LR BK 284 str. 1 d. sudėtis.Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ bÅ«tinosios ginties sampratÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamÄ teismų praktikÄ bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (LAT 2008 rugsėjo 16 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-336/2008). Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

Pavojingas kėsinimasis yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti kaltininkÄ veikus esant bÅ«tinosios ginties situacijai (LAT 2006 m. spalio 24 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-537/2006).Ä®vertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, teismas mano, kad negalima pripažinti, jog A. G., smogdamas kumščiu T. M. į veidÄ save gynė. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad A. G. jį sumušė ne nukentėjusiosios O.

A. namo kieme, o gatvėje, bei tai, kad kaltinamajam jis pirmas nesmogė. Nors A. G. teigė prieÅ¡ingai bei savo parodymais patvirtinti pakvietė į teismÄ du liudytojus, savo žmonÄ bei liudytojÄ O. A., tačiau įvertinus Å¡ių liudytojų santykius su kaltinamuoju, teismas, mano, kad jų parodymai negali bÅ«ti pakankamai objektyvus bei neÅ¡aliÅ¡ki. Teismas mano, kad A. G. nusikalstami veiksmai, tyčia suduodant T. M. smÅ«gius į veidÄ ir jį sumuÅ¡ant, sudaro LR BK 140 str. 1 d. sudėtį, nes kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį ir nežymiai jam sutrikdė sveikatÄ .

Teismo nuomone, net ir tuo atveju, (kaip teigia A. G., bei jo iÅ¡kviesti liudytojai O. A. ir V. M.), jeigu T. M. atsisakė iÅ¡eiti iÅ¡ O. A. gyvenamojo namo kiemo, tokie jo veiksmai nesuteikė kaltinamajam A. G. iÅ¡skirtinės teisės jį sumuÅ¡ti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muÅ¡tynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtÄ vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. MuÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-684/1999).

Å iuo atveju A. G. privalo atsakyti už kitusias pasekmes – T. M. padarytus kÅ«no sužalojimus, nes byloje nėra duomenų, kad jis pats (kaltinamasis) dėl netinkamo T. M. elgesio bÅ«tų nukentėjęs ir kreipęsis į policijÄ . Nagrinėjant bylÄ teisme, kaltinamasis A. G., vadovaujantis LR BPK 257 str. (teismo veiksmai, kai paaiÅ¡kėja, kad kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo) pateikė teismui praÅ¡ymÄ Å¡ioje byloje priimti nutartį ir informuoti prokurorÄ , kad nukentėjusiojo T.

M. veiksmuose yra LR BK 284 str. 1 d. sudėtis, tačiau teismo nuomone, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo ir įvykio vietoje buvusių asmenų (liudytojų) tarpusavio santykius, įvykio vietÄ , teismas nemano, kad 2011-06-24 apie 03.30. val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka bei parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Teismas mano, kad A. G. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės dėl to, kad T. M. „elgėsi nepadoriai, kabinėjosi prie iÅ¡tekėjusios moters – O.

A., tuo pačiu siūlydamas su ja permiegoti“ negali būti sietinos su teismo nagrinėjama byla, nes liudytoja O. A. T. M. nepareiškė pretenzijų dėl pastarojo netinkamo elgesio.           Skirdamas A. G. bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.A. G. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi.

Jis įvykdė tyčinę nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi legalų pragyvenimo Å¡altinį, iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Vadovaudamasis LR BK 55 str. nuostatomis, teismas mano, kad už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ A. G. baustinas laisvės apribojimo bausme. Nukentėjusysis T. M. prašė iÅ¡ A. G. priteisti 6088,40 litų turtinei 3000 litų neturtinei (moralinei) žalai atlyginti bei 600 litų už jam suteiktÄ advokato pagalbÄ .

Teismas nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ , patirtų dvasinių kančių pobÅ«dį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Akivaizdu, jog A. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti kÅ«no sužalojimai. Tačiau teismas neturi duomenų, kad nukentėjusysis tapo nedarbingas, ar atsirado kitokios neigiamos pasekmės. Vertindamas T.

M. padarytos neturtinė žalos dydį, teismas atsižvelgia, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, jo trukmę, nukentėjusiojo tarpusavio santykius su kaltinamuoju, įvykio vietÄ ir tuo metu susidariusiÄ situacijÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad T. M. reikalaujama priteisti 3000 litų suma yra neadekvati jam padarytai žalai, todėl jo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės (moralinės) žalos mažintinas iki 1000 litų ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo A. G..

IÅ¡ kaltinamojo priteistina ir 600 litų už nukentėjusiajam T. M. suteiktÄ teisinę pagalbÄ .Nukentėjusiojo T. M. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas netenkina nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dėl 6000 litų gydymo iÅ¡laidų. (b.l. 43). UAB „Stomatologinės implantacijos centro“ pateikė paciento – T. M. gydymo planÄ , tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo gydymas net nepradėtas. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju negalima tiksliai pasakyti kiek kainuos T.

M. suteiktos odontologo paslaugos, ar aplamai jos bus suteiktos ateityje. Kita vertus, baigus gydymÄ ir turint gydymo iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, T. M. turi teisę pareikÅ¡ti A. G. civilinį ieÅ¡kinį LR CPK numatyta tvarka. Teismas netenkina nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dėl 18.40 litų priteisimo už jam suteiktas transporto paslaugas (teta, savo automobiliu jį pervežė iÅ¡ vienos gydymo įstaigos į kitÄ ), nes teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys Å¡ias turėtas iÅ¡laidas.

Teismas tenkina T. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl 70 litų priteisimo, kuriuos jis iÅ¡leido kreipdamasis į Valstybinės teismo medicinos tarnybÄ dėl jam padarytų kÅ«no sužalojimo laipsnio nustatymo, nes šioje dalyje ieÅ¡kinys pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 41-42)        Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas: n u s p r e n d ė : A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Ä®pareigoti A. G. per 1 mėnesį, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ .  IÅ¡aiÅ¡kinti A. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.A. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Nukentėjusiojo T.

M. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir iÅ¡ A. G. priteisti 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų).Nukentėjusiojo T. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir iÅ¡ A. G. priteisti 70 Lt (septyniasdeÅ¡imt litų).Priteisti iÅ¡ A. G. nukentėjusiajam T. M. 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) už jam suteiktÄ teisinę pagalbÄ (jos iÅ¡laidų apmokėjimÄ ).     Nuosprendžiui įsiteisėjus, iÅ¡reikalautÄ medžiagÄ Nr. 13-At-03260-11, grÄ Å¾inti į Vilniaus apskrities VPK 2 PK Panerių policijos nuovadÄ .   Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A.

G. kardomosios priemonės neskirti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                             Ovidijus Ramanauskas