56c88c5e-97cb-4cff-aebb-76dbd8024efd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-91-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01325-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.11.; 3.2.3.9.; 3.2.4.8.2.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.9.6.2.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovo atstovei D. G.,atsakovo BUAB „Ranga-IV“ atstovui adv. Sauliui Urbanavičiui,trečiojo asmens LR Užsienio reikalų ministerijos atstovei A.

P.,trečiojo asmens L. P. atstovui adv. Dainiui Baronui, trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ atstovui adv. padėjėjui Arminui Levickui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui BUAB „Ranga-IV“, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, L. P., V. S., UAB „Ranga IV investicijos plius“, dėl įpareigojimo nusikelti arba nugriauti statinius, esančius valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo ir n u s t a t ė :1.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl įpareigojimo nusikelti arba nugriauti statinius, esančius valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovo atstovė, bylos nagrinėjimo metu palaikydama procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir: a/ įpareigoti BUAB „Ranga-IV“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (asfaltbetonio dangÄ ir tvorÄ ) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius 0,7178 ha valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir šį žemės sklypÄ sutvarkyti; b/ iÅ¡registruoti sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (asfaltbetonio dangÄ ir tvorÄ ) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro; c/ BUAB „Ranga-IV“ neįvykdžius reikalavimo nukelti arba nugriauti minėtus statinius, teisę nugriauti Å¡iuos statinius suteikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovo BUAB „Ranga-IV“ lėšomis.

Trečiojo asmens savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl kompensacijos pritesimo laikė nepagrįstais, prašė juos atmesti.2. Atsakovo BUAB „Ranga-IV“ atstovas, bylos nagrinėjimo metu palaikydamas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti; palaikė trečiojo asmens pareikÅ¡tus savarankiÅ¡kus reikalavimus. Pažymėjo, kad net jei ieÅ¡kinio reikalavimai ir bÅ«tų tenkinti, ieÅ¡kovas turėtų atlyginti atsakovui už statinius jų rinkos vertę, o statinių nukėlimo arba nugriovimo darbai negalėtų bÅ«ti atliekami iÅ¡ bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidų; iÅ¡laidas turėtų atlyginti ieÅ¡kovas.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

3. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovė, bylos nagrinėjimo metu palaikydama procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, trečiojo asmens savarankiÅ¡kus reikalavimus atmesti.4. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo, BUAB „Ranga-IV“ neįvykdžius reikalavimo nukelti arba nugriauti sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisę nugriauti Å¡iuos statinius suteikti Inspekcijai atsakovo BUAB „Ranga-IV“ lėšomis, o kitus ieÅ¡kinio reikalavimus praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

5. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. P. atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinio tenkinimo atveju – tenkinti trečiojo asmens savarankiÅ¡kus reikalavimus ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo kompensacijÄ už statinius.6. Trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ atstovas, palaikydamas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , ieÅ¡kinio tenkinimo atveju prašė tenkinti trečiojo asmens reikalavimus priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 183 000 Eur kompensacijÄ .7.

Trečiasis asmuo V. S. į teismo posėdį neatvyko; apie posėdžio vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str.). IeÅ¡kinys bei trečiojo asmens savarankiÅ¡ki reikalavimai tenkintini iÅ¡ dalies.8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra patikėtinis Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio 0,7178 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklype įregistruoti atsakovui BUAB „Ranga-IV“ nuosavybės teise priklausantys statiniai – 10,62 kv. m. bendro ploto sargo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai (inžineriniai) kiemo statiniai (asfaltbetonio danga ir tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-08-12 iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad žemės sklype esančių statinių – sargo namelio ir kiemo statinių (asfaltbetonio dangos ir tvoros) statybos pabaigos metai – 1978 m. Žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ įraÅ¡ytas į Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sÄ raÅ¡Ä ; vėlesnėje nutarimo redakcijoje (2003-05-20 nutarimas Nr.615) buvo nurodyta:

„iškelti automobilių stovėjimo aikštelę“.

9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2000 m. kovo 14 d. išvadoje Nr. 13-04 „Dėl automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) privatizavimo teisėtumo“, nurodoma, kad:

1) tuometinei Lietuvos Buitinio gyventojų aptarnavimo ministerijai Vilniuje priklausė įmonė „Autoservisas“, kuriai Vilniaus miesto vykdomasis komitetas 1975 m. rugsėjo 9 d. 18 potvarkiu Nr. 707-p paskyrė žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje 8640 kv. m. apmokamosios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės statybai; 2) 1992 metų sausio mėnesio privatizavimo biuletenyje Nr. 1(28) paskelbta apie „Autoserviso“ privatizavimÄ ; buvo numatoma privatizuoti visÄ 90 procentų valstybei priklausantį kapitalÄ .

Vėliau buvo sudaryta VieÅ¡o akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. 73 ir pasiraÅ¡ytos akcijos dėl viso privatizuoti numatyto valstybei priklausančio kapitalo; 3) 1992-06-22 valstybinė įmonė „Autoservisas“ buvo perregistruota į akcinę bendrovę „Vilniaus autoservisas“. Vėliau AB „Vilniaus autoservisas“ priklausiusi automobilių stovėjimo aikÅ¡telė buvo keletÄ kartų perleista juridiniams ir fiziniams asmenims.10. Vilniaus miesto generaliniame plane (registro Nr. 6), patvirtintame Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos 1981 m spalio 16 d. nutarimu Nr. 374, žemės sklypo teritorijoje buvo numatyti rezerviniai žemės sklypai gyvenamiesiems namams ir visuomeninės-komercinės paskirties pastatams statyti, ribojant aukÅ¡tingumÄ ir užstatymo procentÄ .

Vilniaus miesto valdyba 1998 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 247V „Dėl Žvėryno pietinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino Žvėryno pietinės dalies detalųjį planÄ ir Å¡iuos sprendinius: sklypų ribas, sklypų žemės naudojimo paskirtį, statybos reglamentÄ . Žemės sklypo teritorijoje numatyta gyvenamosios paskirties individuali statyba. Vilniaus miesto taryba 1999 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 411 42 punktu patvirtino Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. sprendimÄ Nr. 247V.

Å io sprendimo pagrindu Vilniaus miesto valdyba 1999 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 188IV „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ 1 punktu nusprendė: „Vietoje atlikus sklypo matavimo darbus, nustatyti, kad gyvenamiesiems namams statyti (duomenys neskelbtini)bendrasis sklypas (vietoje dabar įrengtos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės), kurio ribos pridedamoje miesto plano iÅ¡traukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-11, yra 7178 kv. m dydžio“, o Å¡io sprendimo 2.1 papunkčiu pasiÅ«lė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai „parduoti 1 punkte nurodytÄ Å¾emės sklypÄ arba jį iÅ¡nuomoti devyniasdeÅ¡imt devyneriems metams“.11. 2000 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisę į sargo namelį ir kiemo statinius, esančius aptariamame sklype, įgijo trečiasis asmuo V.

S., kuriam Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 2576-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste iÅ¡nuomojimo V. S.“ 2 punktu nuspręsta žemės sklypÄ iÅ¡nuomoti, o 3 punktu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas kitai paskirčiai (gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti). 2000 m. liepos 28 d. sutartimi Nr. 465 N01/2000-23227 „Dėl valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės nuomos“ žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas V.

S.; sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas iÅ¡nuomojamas iki 2099-03-17, o iÅ¡nuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir Å«kinės veiklos bÅ«das: kitai paskirčiai (gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 3806-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo ir namų valdos žemės sklypo pardavimo V. S.“ nuspręsta 2000 m. liepos 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 465 N01/2000-23227 nutraukti ir žemės sklypÄ parduoti V.

S.. 2000 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PO 1/2000- 23723 žemės sklypas buvo parduotas V. S.. 12. 2000 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi V. S. sargo namelį, kiemo statinius (asfaltbetonio dangÄ ir tvorÄ ) pardavė UAB „Ranga-IV“, atstovaujamai generalinio direktoriaus L. P..13. 2000 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi V. S. L. P. pardavė žemės sklypÄ .14. 2000 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu V. S. ir L.

P. buvo UAB „Ranga-IV“ akcininkai.

15. Vilniaus apygardos teismas 2001 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 235-968/2001 pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams V. S. ir L. P., trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui pripažino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 839-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojimo“ 2 punktÄ , Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 2576-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste iÅ¡nuomojimo V.

S.“ 3 punktÄ , 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 3806-01 „Dėl valstybinės žemės klypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo ir namų valdos žemės sklypo pardavimo V. S.“ 2, 3, 4, 5, 6 punktus negaliojančiais; pripažino 2000 m. lapkričio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO 1/2000- 23723, sudarytÄ tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir V. S., bei 2000 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. S-3287), sudarytÄ tarp V. S. ir L.

P., negaliojančiomis bei įpareigojo L. P. grÄ Å¾inti žemės sklypÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai.16. Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-292/2001 Vilniaus apygardos teismo 2001 m. liepos 19 d. sprendimo dalį dėl administracinių aktų panaikinimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei žemės sklypo grÄ Å¾inimo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai paliko nepakeistÄ .17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. spalio 29 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

18. IeÅ¡kovas, remdamasis teismų, iÅ¡nagrinėjusių ginÄÄ dėl sklypo nuomos ir pirkimo-pardavimo sandorių negaliojančiais, iÅ¡aiÅ¡kinimais ir CK 4.105 str.3,4d. nuostatomis, prašė įpareigoti atsakovÄ nusikelti arba nugriauti statinius, esančius valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), sutvarkyti žemės sklypÄ bei iÅ¡registruoti statinius iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.19. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko; pasak atsakovo, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklosčiusiems santykiams CK 4.105 str. netaikytinas; atsakovas sÄ Å¾iningas teisėtai pastatytų statinių įgijėjas ir jam teisės aktai numato galimybę naudotis žemės sklypu tiek, kiek reikalinga statiniais pagal paskirtį naudotis, reikalavimas nusikelti arba nugriauti statinius atsakovo lėšomis negali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų.

Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.20. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, tik iš dalies gali pritarti tiek ieškovo, tiek atsakovo pozicijai.20.1. Kaip minėta, teismų sprendimais žemės sklypo, kuriame yra ginčo sklypas, atsakovui UAB „Ranga IV“ priklausantys įrenginiai, nuomos bei pirkimo-pardavimo sandoriai pripažinti negaliojančiais. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kuomet žemės sklype esančių statinių naudojimo paskirtis neatitinka sklypo naudojimo paskirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 vertindamas galimybę iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ Å¡iame žemės sklype esančių statinių savininkui, konstatavo, kad Vilniaus m. valdybai patvirtinus Žvėryno pietinės dalies detalųjį planÄ , kuriuo nustatytas kitoks veiklos pobÅ«dis sklype, atsirado dvejopo pobÅ«džio teisinės pasekmės. Be pasekmių, iÅ¡plaukiančių iÅ¡ paminėtų Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, kad prarado teisinę galiÄ ankstesni sprendiniai, t. y. kad stovėjimo aikÅ¡telės užimama teritorija nebus naudojama ankstesne paskirtimi (pakis veiklos pobÅ«dis), atsirado ir kitokio pobÅ«džio teisinės pasekmės. Jos susijusios su žemės naudojimo ar nuomos santykiais.

Kadangi nuoma be aukciono buvo siejama su konkrečios paskirties statiniu vykdant tam tikrÄ veiklÄ jį pagal paskirtį eksploatuojant, tai, pasibaigus teisei vykdyti nurodytÄ veiklÄ , pasibaigė ir pirmenybės teisė nuomoti žemės sklypÄ , t. y. jį nuomoti ne aukciono tvarka. Kartu tai sako, kad nebegalimas ateityje žemės sklype esančio įrengimo naudojimas pagal tikslinę paskirtį. Todėl statinio savininkui ar naudotojui iÅ¡nyksta teisė nuomoti žemės sklypÄ pagal ankstesnį naudojimo pobÅ«dį ne aukciono tvarka.

Realiai Å¡i teisė pasibaigtų tuomet, kai žemės sklypas iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų pradėtas naudoti naujai veiklai. Kol tai nepradėta, sklypas gali bÅ«ti nuomojamas be aukciono, bet terminuotai, iki to laiko, kai prireiks jį naudoti pagal teritorijų planavimo dokumentuose numatytÄ tikslÄ . Taip pat teismas konstatavo, jog „minėtas įrenginys privačioje nuosavybėje atsirado dėl privatizavimo sandorių, tačiau vien privatizavimo sandoris nesudaro pagrindo žemės sklypo nuomai. BÅ«tina sÄ lyga yra tai, kad žemės sklypas turi bÅ«ti reikalingas privatizuoto įrenginio eksploatavimui.

Tai siejama su atitinkamos veiklos vykdymu privatizuotame objekte. /..../ Svarbu, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti Å¡iÄ , ar kitokiÄ veiklÄ . Kitokios veiklos vystymas galėtų reikÅ¡ti, kad statinys nebÅ«tų toliau naudojamas ir reikėtų spręsti dėl jo likvidavimo (perkėlimo, sunaikinimo). Teismai pagrįstai rėmėsi ne tik statinio buvimo faktu, bet ir jo naudojimu konkrečiai veiklai vystyti.“20.2. Žemės sklypas, kuriame iÅ¡sidėstę atsakovui priklausantys statiniai, nuo 2003-05-24 yra įtrauktas į Valstybinės žemės sklypų užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl žemės sklypų, tinkančių užsienio valstybių atstovybių, rezidencijų bei jų aptarnavimo įstaigų pastatų statybai, Vilniaus mieste sÄ raÅ¡o patvirtinimo“; sÄ raÅ¡o pastabų skiltyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-24 iki 2011-05-15) prie žemės sklypo nurodyta pastaba – „iÅ¡kelti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 11d. nutarimu Nr. 512 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl žemės sklypų, tinkančių užsienio valstybių atstovybių, rezidencijų bei jų aptarnavimo įstaigų pastatų statybai, Vilniaus mieste sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ sÄ raÅ¡as buvo pakeistas ir patvirtintas Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sÄ raÅ¡as, kuriame 2 numeriu nurodytas ginčo žemės sklypas. 20.3.

Atsakovas, bÅ«damas inžinerinių statinių – kiemo statinių (paklota asfalto danga, tvora), statinio – sargo namelio (kuris pastatytas įrenginio eksploatavimui užtikrinti ir neveikia savarankiÅ¡ka Å«kine paskirtimi), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, įstatymo nustatyta tvarka dėl žemės sklypo nuomos, pardavimo, žemės sklypo paskirties pakeitimo, ar pan., iki Å¡iol nesikreipė; jokių praÅ¡ymų iÅ¡braukti žemės sklypÄ iÅ¡ sÄ raÅ¡o Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste, sÄ raÅ¡o neteikė, jokių pretenzijų nereiÅ¡kė: statinių pagal jų paskirtį nenaudojo ir nenaudoja (t. 1, b.l. 57-65); atsakovui nuo 2010 m. iÅ¡kelta bankroto byla.20.4.

IÅ¡ aukščiau nurodyto akivaizdu, kad žemės sklypo paskirtis neatitinka ginčo statinių naudojimo tikslinės paskirties. 20.5. Å iuo atveju aktualus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, o prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės įgyja tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; jog pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, be to, įrodinėjamas faktas reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija dėl ieÅ¡kovo minimų teismo sprendimų prejudicinės galios nagrinėjamojoje byloje. Tačiau teismas neįžvelgia jokio pagrindo, kodėl nagrinėjamoje byloje nebÅ«tų galima remtis įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, vertinant juos ne kaip nustatančius prejudicinius faktus, o kaip į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis.20.6.

Nagrinėjamam ginčui aktualios pačių žemės sklypo ir jame esančio įrenginio sandorių sudarymo faktinės aplinkybės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. S., 2000-07-11 nupirkęs žemės sklypÄ , jau po Å¡eÅ¡ių dienų – 2000 -11-17, jį pardavė L. P.. TÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2000-11-17, V. S. pardavė automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įrengimus atsakovui UAB „Ranga IV“. Sandorių sudarymo metu V. S. valdė dalį UAB „Ranga IV“ akcijų, o L. P. ėjo UAB „Ranga IV“ generalinio direktoriaus pareigas.

Lietuvos apeliacinis teismas, 2001-10-29 nutartyje vertindamas Å¡ių sandorių eigÄ ir tÄ aplinkybę, kad L. P. buvo UAB „Ranga IV“ vadovas, sprendė, jog L. P. buvo žinomos V. S. sklypo įsigijimo aplinkybės. Teismas taip pat sprendė, jog tiek V. S., tiek ir L. P., pirkdami automobilių aikÅ¡telės įrengimais užstatytÄ Å¾emės sklypÄ kaip namų valdÄ ir namų valdoms iÅ¡dėstyti, suvokė, kad sutartys neatitinka esamų faktinių aplinkybių ir įstatymo reikalavimų. Nagrinėjantys bylÄ teismai pripažino, kad įrengimų savininkas V.

S., sudarydamas valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, nebuvo sÄ Å¾iningas, t.y. siekė įsigyti žemės sklypÄ ne jame esantiems statiniams eksploatuoti, o naujiems gyvenamiesiems namams statyti, neturėdamas subjektinės teisės įsigyti žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du. Taigi, iÅ¡ aukščiau nurodyto akivaizdu, kad nei pačių sandorių – tiek įrenginių, tiek žemės sklypo pirkimo-pardavimo, nei V. S., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „Ranga IV“ akcininko, apie juos (ne)žinojimo, tiek L.

P., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „Ranga IV“ vadovo, (ne)žinojimo, negalima vertinti atsietai. Vėlgi, UAB „Ranga IV“ veikla, be kita ko, buvo susijusi bÅ«tent su gyvenamųjų namų statyba. 20.7. Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės, aptartų teismo pripažintų negaliojančiais sandorių eiga, jų per juos sudarančius asmenis susietinamumas su atsakovu (įrengimų ir žemės sklypo savininkas (tuo pačiu bendrovės UAB „Ranga IV“ akcininkas) perleido Å¡iuos įrengimus pačiai bendrovei, o žemės sklypÄ â€“ bendrovės vadovui ir kitam akcininkui L.

P.) sudaro pagrindÄ spręsti dėl teisinių pasekmių, numatytų CK 4.105 str., kurios atsirado teismui panaikinus žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, taikymo atsakovo UAB „Ranga IV“ atžvilgiu.

21. CK 4.105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypÄ , atlyginama ant Å¡ios žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypu. Pagal minėto straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas teisės į žemės sklypÄ praradimo pasekmės priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko ar dėl pastarojo kaltės. Jeigu žemės sandoris pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko kaltės, jam atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis žemės sklypo savininko lėšomis (CK 4.105 str. 2 d.).

Tai reiÅ¡kia, jog svarbu nustatyti, ar žemės sandoriai pripažinti negaliojančiais dėl atsakovo UAB „Ranga IV“ kaltės. 21.1. Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad teismų, nagrinėjančių žemės sklypo sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimÄ , kaip antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002, konstatuota, kad L. P. ir V. S. buvo nesÄ Å¾iningi žemės sklypo įgijėjai. Tačiau iÅ¡ teismų, nagrinėjusių žemės sklypo nuomos ir pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimÄ , procesinių sprendimų turinio akivaizdu, jog sandorių, kurių pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, panaikinimo priežastys nesusijusios su atsakovu UAB „Ranga IV“ – įrenginių savininku.

IÅ¡ aptartų byloje pateiktų duomenų matyti, kad žemės sklypo paskirtis buvo pakeista administraciniu aktu, todėl atsižvelgiant į atsakovo vaidmenį susidariusioje situacijoje, spręsti dėl UAB „Ranga IV“ kaltės nėra pagrindo. Nenustačius atsakovo UAB „Ranga IV“, kaip statinių savininko, kaltės CK 4. 105 str. nuostatų kontekste (dėl žemės sandorių panaikinimo), jo atžvilgiu taikytina CK 4.105 str. 2 d., kurioje numatytas statinių savininkui atlyginimas CK 4.102 str. nustatyta tvarka ir sÄ lygomis žemės sklypo savininko lėšomis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje situacijoje Å¡ios normos taikymas užtikrintų atsakovo, kaip teisėto įrenginių savininko, teisių apsaugÄ , Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl CK 4.105 str. 3,4 d. nuostatų atsakovo atžvilgiu taikymo nepagrįstas ir atmestinas; taigi ieÅ¡kovo reikalavimai įpareigoti atsakovÄ nukelti arba nugriauti ginčo įrenginius netenkintini.22. CK 4.102 str. 1 d. numato, kad už nuosavybės teise priklausančius pastatus                                               jų savininkui turi bÅ«ti atlyginama pinigais pagal rinkos kainÄ . 22.1.

Vilniaus apygardos teismo 2015-05-08, 2016-01-27 nutartimis ginčo įrenginių rinkos kainai nustatyti buvo paskirta ekspertizė. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. A/SKR 671 (t. 2, b.l. 166) nurodyta, kad vertinamojo nekilnojamojo turto – pastato - sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (asfaltbetonio danga, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių žemės sklype, atkuriamoji vertė, nustatyta iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodu ekspertizės atlikimo dienÄ , t. y. 2016 m. rugpjūčio 30 d., iÅ¡imtinai vertinant tik ginčo statinius, t. y. nesiejant jų su žemės sklypu, bei atsižvelgiant į ginčo statinių dabartinę bÅ«klę, jų paskirtį, fizinį nuvertėjimÄ be teisės atlikti einamÄ jį ar kapitalinį remontÄ bei juos rekonstruoti, sudarė 99 000 Eur. 22.2.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ekspertizės iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, todėl ji turi bÅ«ti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007). Tačiau kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009), todėl teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas teismo sprendime arba nutartyje. 22.3.

Trečiasis asmuo UAB „Ranga IV investicijos plius“, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 183 000 Eur kompensacijÄ už įrenginius; reikalavimus grindžia UAB „Centro kubas“ parengta Konsultacija dėl galimos turto rinkos kainos, kurioje nurodoma, kad nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype galima rinkos kaina 2016 m. lapkričio 21 d. galėtų bÅ«ti 183 000 Eur (t. 3, b.l. 66-88). 22.4 Teismas, spręsdamas dėl ginčo įrengimų rinkos vertės, pasisako dėl byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuose yra duomenų apie ginčo įrenginių vertę, ir pagrindo jais vadovautis.22.4.1.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pastato - sargo namelio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė – 6 285 Eur, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (asfaltbetoninės dangos, tvoros) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė – 19 376 Eur; tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta 2005-02-28, t.y. prieÅ¡ 12 metų iki nagrinėjamo ginčo, teismas Å¡ių duomenų negali laikyti objektyviais, atitinkančiais realiÄ padėtį, todėl, Å¡iais duomenimis vadovautis neturi pagrindo. 22.4.2.

UAB „Centro kubas“ parengta Konsultacija dėl galimos ginčo turto rinkos kainos, kurioje nurodoma, kad nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype, galima rinkos kaina 2016 m. lapkričio 21 d. galėtų bÅ«ti 183 000 Eur; tačiau minėtoje konsultacijoje akcentuota, kad parengta konsultacija yra informacinio pobÅ«džio dokumentas, paruoÅ¡tas nekilnojamojo rinkos duomenų analizės pagrindu. Pačioje pažymoje nurodyta, kad ji neatitinka nustatytų turto vertinimo dokumentų turinio bei formos ir neturi juridinės galios, be to Konsultacijoje nustatant ginčo statinių rinkos kainÄ nepagrįstai daroma prielaida, kad aikÅ¡telė jau yra suremontuota, todėl, teismo vertinimu, iÅ¡ Å¡ie duomenys neatitinka faktinės situacijos, todėl ir jais vadovautis nėra pagrindo. 22.4.3.

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. A/SKR 671 nurodyta ginčo įrenginių atkuriamoji vertė – 99 000 Eur, nustatyta iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodu ekspertizės atlikimo dienÄ , t. y. 2016 m. rugpjūčio 30. Pažymėtina, jog turto vertintojas (teismo ekspertas), atlikdamas teismo pavestÄ ekspertizę, jos iÅ¡vadoje iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių buvo taikomas bÅ«tent eksperto statinių vertinimo metodas, be to, eksperto plačiai pasisakyta dėl statinių vertės nesiejant jų su žemės sklypu bei atsižvelgiant į ginčo statinių dabartinę bÅ«klę, jų paskirtį, fizinį nuvertėjimÄ be teisės atlikti einamÄ jį ar kapitalinį remontÄ bei juos rekonstruoti.

Teismo vertinimu, toks ginčo turto vertės nustatymas atitinka bylos faktines aplinkybes bei nagrinėjamu atveju laikytinas eksperto nustatyta turto verte, kuri atitinka CK 4.102 str. 1 d. nustatytÄ reikalavimÄ dėl statinių rinkos kainos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų eksperto nustatytÄ Ä¯vertinimÄ arba sudarytų pagrindÄ juo nesivadovauti.

23. Taigi, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 99 000 Eur kompensacijÄ už pastatÄ - sargo namelį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (asfaltbetoninė danga, tvora) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).24. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl jo specifikos yra pagrindas taikant analogijÄ CK 4.100 str. 4 d. nuostatų taikymui; todėl nustatytina, kad ieÅ¡kovui atsiskaičius su atsakovu, t.y. sumokėjus atsakovui kompensacijÄ už ginčo įrenginius, ieÅ¡kovui pereina nuosavybės teisė į ginčo įrenginius.

Tai sudarys galimybę ieÅ¡kovui atlaisvinti žemės sklypÄ (nukeliant arba nugriaunat ginčo pastatus ieÅ¡kovo lėšomis), iÅ¡registruoti ginčo įrenginius bei spręsti klausimÄ dėl žemės sklypo perdavimo naudoti pagal paskirtį.25. IeÅ¡kinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2014-02-10, t.y. nuo tada, kuomet ieÅ¡kovas gavo atsakovo neigiamÄ atsakymÄ dėl ginčo įrenginių nukėlimo. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ 2014-06-19, todėl spręsti, kad ieÅ¡kovas praleido CK 1.125 str. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nėra pagrindo.

Atsakovo argumentai ir reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.       26. Kitoje dalyje ieškinys bei trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ savarankiški reikalavimai atmestini.

27. Nors teismas ieÅ¡kinio bei trečiojo asmens reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į ginčo kontekstÄ , sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo paskirstymo, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti CPK 93 str. 4 d. nuostatas ir nukrypti nuo Å¡iame straipsnyje 1, 2, ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t.y. 1 261,58 Eur; o ieÅ¡kovui jo patirtų (ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų) nepriteisti.

Kiti proceso dalyviai įrodymų, patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepateikė, todėl dėl jų teismas nepasisako. 28. Vilniaus apygardos teismo 2014-07-08 nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu paliktinos galioti iki tesimo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; sprendimÄ Ä¯vykdžius naikintinos (CPK 150 str.). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 270 str., n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį bei trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ savarankiÅ¡kus reikalavimus tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (j.a.k. 188704927) atsakovui BUAB „Ranga-IV“ (į.k.135778275) 99 000 Eur (devyniasdeÅ¡imt devynių tÅ«kstančių eurų) dydžio kompensacijÄ už atsakovui nuosavybės teise priklausančius pastatÄ - sargo namelį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (asfaltbetoninė danga, tvora) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).Nustatyti, kad ieÅ¡kovui atsiskaičius su atsakovu, t.y. sumokėjus atsakovui kompensacijÄ už ginčo įrenginius, valstybei pereina nuosavybės teisė į ginčo įrenginius, t.y. ginčo įrenginiai įregistruotini Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį bei trečiojo asmens UAB „Ranga IV investicijos plius“ savarankiÅ¡kus reikalavimus atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 1 261,58 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 58 centus) jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Vilniaus apygardos teismo 2014-07-08 nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-02 nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; sprendimÄ Ä¯vykdžius – panaikinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                           Jadvyga Mardosevič