2024-09-11 Nr. AB-13086-3-61-3-00731-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-606-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00731-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. S., Z. M., I. D. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. S., Z. M., I. D. ir K. K. skundą atsakovams Šakių rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai K. S., Z. M., I. D. ir K. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 2D-1748; 2) panaikinti atsakovo Inspekcijos 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 2D-2828; 3) panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus V. I. 2023 m. lapkričio 17 d. atsakymą Nr. SE-1785; 4) įpareigoti atsakovą Administraciją, juridinio asmens kodas: 111105021, iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. spalio 27 d. pasiūlymą-pretenziją bei jam pritarti arba išsamiai ir motyvuotai pagal teisės aktų reikalavimus atsakyti į minėtus pareiškėjų siūlymus, kodėl jie netenkinami; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Regionų administraciniame teisme 2024 m. liepos 23 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Savo reikalavimą pareiškėjai grindė tuo, kad būtina sustabdyti Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (toliau – ir Bendrasis planas) koregavimo (TPD Nr. K-VT-84-23-934) procesą, kadangi priešingu atveju bus pradėtos (ir jau yra pradėtos) neteisėtos Bendrojo plano su GIS sistema keitimo / koregavimo procedūros, kurios gali sukelti neigiamas pasekmes. Taip pat pareiškėjai pažymėjo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių taps visiškai betikslis bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjų pateiktą skundą, kadangi kol teismas išnagrinės ginčą byloje, bus neteisėtai pakoreguotas Bendrasis planas. Pareiškėjų nuomone, jie šiuo metu turi skųsti visus Administracijos direktoriaus pateiktus atsakymus, nes visi jų pateikti pasiūlymai dėl Bendrojo plano koregavimo nepagrįstai yra atmetamai, todėl yra eikvojamas tiek Inspekcijos, tiek ir teismų darbas.

Pareiškėjai nurodė, kad yra negalimos tolimesnės Bendrojo plano koregavimo procedūros, kadangi, priešingu atveju, taptų betikslis visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese. Pareiškėjai pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus nustatytas išimtis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotos visuomenės atstovai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose. Todėl egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones prašė šį prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų pateikti pasiūlymai dėl Bendrojo plano koregavimo tikslų atsakovo 2023 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. SE-1785 buvo pagrįstai atmesti, planavimo organizatorius neturėjo teisinio pagrindo nepradėti rengti Bendrojo plano koregavimo ir Administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. AT-881 rengti Bendrojo plano koregavimą. Taigi Bendrojo plano koregavimo procedūros yra pradėtos teisėtai. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi savivaldybės arba jos dalių bendrieji planai pradedami rengti savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl savivaldybės arba jos dalių bendrųjų planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Šių planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Atsakovas pabrėžė, kad buvo įvykdytos procedūros iki Bendrojo plano koregavimo rengimo pradžios – 2023 m. spalio 13 d. visuomenei paviešintas administracijos direktoriaus įsakymo projektas su nurodytais Bendrojo plano koregavimo tikslais ir uždaviniais, vienas iš kurių – koreguoti Bendrojo plano sprendinius Šakių miesto teritorijos dalyje – vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos (indeksas – G1), esančios tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, koreguojamos teritorijos dalyje nustatyti paslaugų funkcinę zoną. Atsakovo teigimu, teisėtai rengiamo Bendrojo plano koregavimo proceso metu visuomenei buvo viešinami teisėtai parengti Bendrojo plano koregavimo sprendiniai ir sudarytos galimybės teikti pasiūlymus ir pastabas Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai pasinaudojo šia teise ir dėl parengtų Bendrojo plano koregavimo sprendinių 2024 m. gegužės 21 d. pateikė skundą Šakių rajono savivaldybės merui ir Administracijos direktoriui.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, kad pareiškėjai iš esmės neįrodė būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų ir įrodymų, be kita ko nebuvo aišku koks pareiškėjų interesas ginamas ir kokia žala jiems gali būti padaryta nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl jų taikymo ir pažymėjo, kad procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjų skunde suformuluotų reikalavimų nepagrįstumo požymių. Kaip buvo matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjų reikalavimai yra grindžiami skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis teismo pripažintas preliminariai pagrįstu.

Spręsdamas dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjai turi galimybes dalyvauti viešame Bendrojo plano koregavimo procese ir pareiškėjai šiomis galimybėmis naudojasi, todėl aplinkybė, jog pareiškėjų teikiami pasiūlymai dėl Bendrojo plano koregavimo juos išnagrinėjus yra atmetami dar neįrodo, kad pareiškėjų teisės yra pažeistos ar kad egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui. Teismo vertinimu, pareiškėjai prašyme nenurodė ir nepagrindė koks yra jų privatus interesas šioje administracinėje byloje ir kokia žala jiems gali būti padaryta nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teismas sprendė, kad kadangi pareiškėjai pasinaudojo jiems suteikta teise apskųsti sprendimus, skunde nurodė faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių nesutinka su skundžiamais sprendimais ir prašė juos panaikinti, todėl jų teisės į teisminę gynybą nėra varžomos, atitinkamai pareiškėjai gali ginti savo interesus. Taip pat pareiškėjai nepagrindė, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracijos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų 2024 m. liepos 23 d. prašymą skubiai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjai taip pat prašo prijungti prie administracinės bylos su atskiruoju skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Pareiškėjai atskirajame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktus 2024 m. liepos 23 d. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus, dėsto planavimo pagrindus, tikslus ir uždavinius, nurodo Bendrojo plano rengimo (koregavimo) procedūras, gautus iš Administracijos atsakymus. Pareiškėjų teigimu, visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, jog pareiškėjai esą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjai akcentuoja, kad būtent jų tiek kartu su prašymu, tiek ir su šiuo atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog yra nesilaikoma teritorijų planavimo procedūrų, yra skubama kaip įmanoma greičiau pakoreguoti Bendrąjį planą, visiškai nepaisant visuomenės jau pateiktų pasiūlymų, dėl kurių ginčas yra nagrinėjamas teisme. Todėl pareiškėjai savo prašymą taikyti minėtas reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, jog egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui, t. y. bus neteisėtai pakoreguotas Bendrasis planas dėl jų gyvenamosios teritorijos.

Apibendrindami, pareiškėjai daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilinęs į ginčo esmę, pareiškėjų prašymo motyvus, pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra būtinos tam, jog nebūtų tęsiamos galimai neteisėtos Bendrojo plano koregavimo procedūros iki kol nebus išnagrinėtas pareiškėjų pateiktas pasiūlymas.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Inspekcija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, argumentais ir teisiniu vertinimu nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją pagrindo nėra.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracija nurodo, kad sutinka su teismo argumentais, jog pareiškėjai iš esmės neįrodo savo privataus intereso šioje byloje ir neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos jiems tariamai kilsiančios žalos grėsmės įsivaizduojamam privačiam interesui prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymo atveju. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog net ir hipotetiškai palankaus teismo sprendimo atveju, nebus galimybės įvykdyti minėto sprendimo. Atsakovo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, nagrinėjamu atveju, nebūtų proporcingas siekiamiems tikslams ir pažeistų viešąjį interesą, siekiant patenkinti niekaip neįrodytą, tariamą pareiškėjų interesą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai faktiškai prašo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos blokuoti Bendrojo plano su GIS sistema koregavimą, kurį jie, be kita ko, nepateikdami jokių įrodymų ir absoliučiai nepagrįstai vadina „neteisėtu“.

Administracija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti teiginiai ir prielaidos faktiškai atkartoja pareiškėjų prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išdėstytus teiginius. Pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra deklaratyvus – nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, pareiškėjai neįrodinėja prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės sąlygų, todėl toks pareiškėjų prašymas turėtų būti atmestas. Pareiškėjai be atskirajame skunde atkartotų minėto prašymo deklaratyvių teiginių nepateikė teismui daugiau jokių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, jog netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjams bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

Administracija pažymi, kad net ir teismui šioje administracinėje byloje tenkinus pareiškėjų skunde išdėstytus reikalavimus (panaikinti Inspekcijos administracinius aktus, atsakovo atsakymą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymus), sprendimo įvykdymas nebūtų kaip nors apsunkintas ar neįmanomas – visada pareiškėjams išlieka galimybė ir teisė reikalauti, kokiais nors neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos, žalos atlyginimo.

Administracija taip pat pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas skirtas teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui, tačiau ne pareiškėjų teisminės gynybos papildomoms priemonėms. Pareiškėjai, prašydami teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nagrinėjamoje byloje, neįrodė egzistavus įstatymo nustatytas sąlygas reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti, o atskirajame skunde nepateikė jokių priešingai išvadai daryti pagrindą sudarančių argumentų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartis, kuria pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad pareiškėjai prašyme nenurodė ir nepagrindė koks yra jų privatus interesas šioje administracinėje byloje ir kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad teismas visiškai neįsigilinęs į ginčo esmę, pareiškėjų prašymo motyvus, pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra būtinos tam, jog nebūtų tęsiamos galimai neteisėtos Bendrojo plano koregavimo procedūros iki kol nebus išnagrinėtas pareiškėjų pateiktas pasiūlymas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde prašo panaikinti atsakovo Inspekcijos 2024 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 2D-1748 ir 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 2D-2828, bei panaikinti Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 17 d. atsakymą Nr. SE-1785 ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. spalio 27 d. pasiūlymą. Administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 17 d. atsakyme nurodė, kad atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir įvertinęs pareiškėjų pasiūlyme išdėstytus argumentus, planavimo organizatorius vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi atmeta pareiškėjų pasiūlymą neorganizuoti ir nerengti Bendrojo plano teritorijos dalies – vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos (indeksas – G1), esančios tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) mieste koregavimo ir kitus pasiūlymus kaip nepagrįstus ir neatitinkančius teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančio teisinio reguliavimo.

Pareiškėjai nesutikdami su minėtu Administracijos direktoriaus atsakymu, jį apskundė Inspekcijai, kuri išnagrinėjusi 2023 m. gruodžio 1 d. skundą, 2024 m. sausio 31 d. sprendime konstatavo, kad planavimo organizatoriaus atsakymas į pasiūlymus yra individualizuotas, išsamus, pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei faktiniais duomenimis, atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 10 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

Inspekcija 2024 m. vasario 15 d. sprendimu informavo pareiškėjus, kad 2023 m. sausio 17 d. lydraščiu pateikti dokumentai buvo įvertinti Inspekcijos 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. 2D-1748, teikiant atsakymą į pareiškėjų 2023 m. gruodžio 1 d. skundą. Pareiškėjai nesutikdami su minėtais Inspekcijos sprendimais ir Administracijos direktoriaus atsakymu pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstė nesutikimo argumentus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjų skunde suformuluotų reikalavimų nepagrįstumo požymių, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjų reikalavimai yra grindžiami skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Pareiškėjai savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, jog egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui, t. y. bus neteisėtai pakoreguotas Bendrasis planas dėl jų gyvenamosios teritorijos, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė tai, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjai neįrodo, jog teismui priėmus palankų pareiškėjams sprendimą tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai pasinaudojo jiems suteikta teise apskųsti sprendimus, skunde nurodė faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių nesutinka su skundžiamais sprendimais ir prašo juos panaikinti, todėl jų teisės į teisminę gynybą nėra varžomos, atitinkamai pareiškėjai gali ginti savo interesus.

Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu pateikė Inspekcijos priimtą 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 2D-17466, bei prašo jį pridėti prie bylos kaip naują įrodymą. Kadangi Inspekcijos 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 2D-17466 pridėjimo prie bylos medžiagos poreikis atsirado vėliau, šis dokumentas pridedamas prie bylos.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjų nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai taikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir / ar pareiškėjams skundžiant kitus Administracijos ir Inspekcijos ar kitų subjektų veiksmus, gali būti teikiamas naujas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų K. S., Z. M., I. D. ir K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius