2021-03-03 Nr. AB-4982-3-61-3-00183-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-175-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00183-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės taryba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Vilniaus lopšelis-darželis „Vieversys“ (toliau – ir Darželis) 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 3R-1130(2.14.) „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ tikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui pateikti nurodymai: 1) iš vaikų tėvų (atstovų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių Darželio nelankymo priežastį, siekiant apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį; 2) patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Sprendime padarytas išvadas dėl galbūt šiais tikslais tvarkyti asmens duomenų apimties; 3) informuoti Inspekciją apie nurodymų įvykdymą ne vėliau nei iki 2021 m. sausio 20 d., pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą ar bet kokius Inspekcijos veiksmus dėl administracinio nusižengimo teisenos prieš pareiškėją pradėjimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti šį prašymą, akcentavo, kad, neįvykdžius Sprendime suformuluotų nurodymų, galbūt bus pradėta administracinio nusižengimo teisena, jam gali būti skirta piniginė bauda arba kita nuobauda. Prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas užtikrintų operatyvumo principą, nes pareiškėjas neturėtų vėliau skųsti Sprendimo pagrindu Inspekcijos atliktų veiksmų, nebūtų nagrinėjamos dvi atskiros bylos dėl to paties klausimo – ar pareiškėjas pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju egzistuoja sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes jis skunde išdėstė daugybę nesutikimo su Sprendimo išvadomis argumentų, o Sprendimo vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Netenkinus prašymo, Inspekcija galbūt ir toliau sieks įpareigoti pareiškėją nerinkti duomenų, pagrindžiančių ugdymo įstaigos nelankymo priežastis, nors toks nurodymas yra neteisėtas, jį vykdymas pareiškėjas pažeistų teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas teigė, kad byloje sprendžiami klausimai susiję su viešuoju interesu (pareiškėjo veiklos (kokybiško švietimo) užtikrinimas vaikų atžvilgiu, rizikuojama jo turimomis lėšomis).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie tikėtiną žalą paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl jo prašymas netenkintinas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir tenkinti šį pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjo teigimu, byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog galutinis teismo sprendimas bus palankus pareiškėjui, jis skunde išdėstė argumentus dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimo galiojimas ir jo vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, t. y. pareiškėjui nevykdant Sprendimo, gali būti pradėta administracinio nusižengimo procedūra, galbūt net skirta nuobauda, kurią jis turėtų vykdyti dar neįsiteisėjus sprendimui šioje byloje. Pareiškėjas turėtų skųsti teismui vėlesnius Inspekcijos veiksmus, atliktus Sprendimo pagrindu (operatyvumo ir ekonomiškumo principų pažeidimas).

Pareiškėjas tvirtina, kad Sprendimo vykdymo sustabdymas nesukels jokių neigiamų pasekmių, Inspekcija galėtų imtis tolesnių veiksmų išsprendus Sprendimo teisėtumo klausimą. Be to, pareiškėjo vertinimu, nutarties dalis, kurioje teismas atsisakė tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra nemotyvuota, joje remiamasi tik konstatavimu, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę. Teismas ignoravo pareiškėjo argumentus šiuo aspektu, nevertino įstatyme ir teismų praktikoje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų.

Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, kad skundo teismui padavimas nesustabdo Inspekcijos veiksmų (suformuluotų nurodymų) galiojimo (išskyrus nurodymą sumokėti baudą). Neįvykdžius Sprendime suformuluotų nurodymų, prieš pareiškėją galbūt bus pradėta administracinė teisena, jam gali būti skirta piniginė bauda ar kita administracinė nuobauda. Dėl Sprendimo vykdymo ir tolesnių Inspekcijos veiksmų būtų pažeistos ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, kadangi Inspekcija nepagrįstai apriboja įstatyme įtvirtintą savivaldybės teisę užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas, organizuoti ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą, vaikų ir jaunimo užimtumą.

Sprendimu pareiškėjas iš esmės įpareigojamas nesilaikyti savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų, už tai jam grėstų atsakomybė (t. y. kiltų didelė žala). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina būtinybę laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčo santykiais, pritaikant prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra adekvačios, proporcingos ir atitinka interesų pusiausvyrą.

Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas sutinka su teismo išvadomis dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymi, jog vien tai, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, nereiškia, jog teismas turi tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi tai tėra viena iš tokių priemonių taikymo sąlygų. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė kitos sąlygos – galimos kilti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Aplinkybė, kad teismo išvados neatitinka pareiškėjo pozicijos, savaime nereiškia, jog teismo nutartis nemotyvuota.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad analogiškoje administracinėje byloje Nr. I2-1923-484/2021 Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Mano, kad pareiškėjo skundas yra pakankamai pagrįstas, o Sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi Inspekcija iš esmės įpareigojo pareiškėją nevykdyti teisės aktų reikalavimų, Sprendime suformuluoti nurodymai nesuderinami su Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis. Sprendimo galiojimas ir jo vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, t. y. pareiškėjui nevykdant Sprendimo, gali būti pradėta administracinio nusižengimo procedūra, galbūt paskirta nuobauda, kurią pareiškėjas turėtų vykdyti dar neįsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų sudėtinga ar net neįmanoma sugrįžti į pradinę padėtį, jei galutinis teismo sprendimas šioje byloje būtų palankus pareiškėjui. Inspekcijos įpareigojimų vykdymas, tikėtinas administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas ir nuobaudos skyrimas pareiškėjui padarys kur kas didesnę žalą nei žala, kuri galbūt kiltų dėl Sprendimo vykdymo sustabdymo. Prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepažeistų nė vieno asmens teisių ar teisėtų interesų. Vien tai, kad Sprendimo vykdymo nesustabdymas gali nepagrįstai pažeisti pareiškėjo teises (įpareigojimas nevykdyti teisės aktų reikalavimų), yra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjo argumentais dėl viešojo intereso apsaugos, operatyvumo ir ekonomiškumo principų užtikrinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą ar bet kokius Inspekcijos veiksmus dėl administracinio nusižengimo teisenos prieš pareiškėją pradėjimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, ar pareiškėjo reikalavimas teismui panaikinti Sprendimą yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pakankamai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, jog pareiškėjo teiginiai apie tikėtiną žalą paremti tik bendro pobūdžio pasvarstymais, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, kad, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, jis yra verčiamas atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-305 patvirtinto Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, o, pareiškėjui neįvykdžius Sprendime suformuluotų nurodymų, jam gali būti pritaikytos poveikio priemonės, pavyzdžiui, pradėta administracinio nusižengimo byla ir skirta piniginė bauda. Be to, pareiškėjas teigia, jog, patenkinus jo prašymą, kartu būtų apsaugotas viešasis interesas (pareiškėjo veiklos (kokybiško švietimo) užtikrinimas vaikų atžvilgiu, jo turimos lėšos), užtikrinti operatyvumo ir ekonomiškumo principai (teismui patenkinus reikalavimą panaikinti Sprendimą, nereikėtų atskirai skųsti šio Sprendimo pagrindu Inspekcijos atliktų kitų veiksmų, nagrinėti kelias bylas iš esmės dėl to paties klausimo).

Inspekcija ginčijamu 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 3R-1130(2.14.) pareiškėjui nurodė: 1) iš vaikų tėvų (atstovų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių Darželio nelankymo priežastį, siekiant apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį; 2) patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Sprendime padarytas išvadas dėl galbūt šiais tikslais tvarkyti asmens duomenų apimties; 3) informuoti Inspekciją apie nurodymų įvykdymą ne vėliau nei iki 2021 m. sausio 20 d., pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjas turi nutraukti ugdymo įstaigos nelankymo priežastį patvirtinančių įrodymų rinkimą tikslu apskaičiuoti mokėtiną mokestį už Darželio lankymą, kaip pažeidžiantį Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintus duomenų kiekio mažinimo bei tikslo apribojimo principus.

Inspekcija teisės aktų reikalavimų pažeidimą pripažino ištyrusi Aprašo 11.2 papunkčio nuostatas, kuriose įtvirtinta, jog mokestis už vaiko maitinimą nemokamas, jeigu vaikas nelanko įstaigos dėl šių priežasčių: tėvams (globėjams), auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos arba du vaikus iki dvylikos metų ar auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, suteikiamų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnyje numatytų papildomų poilsio dienų per mėnesį (11.2.1 p.); ligos (mokestis nemokamas nuo trečiosios dėl ligos nelankytos dienos) apie ligą informavus ugdymo įstaigą įstaigos nustatyta tvarka ir pateisinus dėl ligos nelankytas dienas per 3 darbo dienas nuo pirmos atvykimo po ligos dienos. Jeigu vaikas serga daugiau nei 10 dienų, turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas iš www.esveikata.lt svetainės, nepažeidžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (11.2.2 p.); tėvų (globėjų) kasmetinių ar nemokamų atostogų pateikus dokumentą iš darbovietės (11.2.3 p.); tėvų (globėjų) darbo pagal kintantį darbo grafiką, dirbant nuotoliniu būdu, pateikus iš darbovietės pažymą bei darbo grafikus, kuriuose būtų nurodytas ne darbo dienų skaičius, o užsiimančių individualia veikla – verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos (11.2.5 p.); mokinių atostogų (jeigu ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigą lankantis vaikas turi brolių ar seserų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje), tėvams pateikus prašymą (11.2.6 p.); vasaros meto (birželio–rugpjūčio mėn.) (11.2.7 p.); nelaimių šeimoje (artimųjų mirtis ir pan.) ne ilgiau kaip 3 dienas (11.2.8 p.); įstaigos uždarymo remontui, avariniams darbams, kilus epidemijai ir dėl kitų force majeure atvejų (11.2.9 p.); priešmokyklinių grupių vaikų atostogų (jei tokios atostogos nustatytos atitinkamose grupėse) (11.2.10 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir todėl nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl poreikio laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Kaip matyti iš anksčiau pacituotų teisės normų, galimybė nemokėti mokesčio už vaiko maitinimą tam tikrais atvejais siejama su dokumentų, patvirtinančių Darželio nelankymo priežastis, pateikimu. Pareiškėjas, vykdydamas Sprendimą, nebegalėtų rinkti dokumentų, pagrindžiančių Darželio nelankymo priežastis, ir dėl to, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu – Aprašu, vaiko tėvams (globėjams) tektų mokėti mokestį už vaiko maitinimą net ir tais atvejais, kai vaikas nelanko Darželio dėl, pavyzdžiui, ligos, tėvų (globėjų) kasmetinių ar nemokamų atostogų arba darbo nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų skaičių, numanomą teisminių ginčų nagrinėjimo trukmę, aktualaus laikotarpio ypatumus (Covid-19 pandemija), susidariusioje situacijoje kiltų žala, kurią būtų sunku atitaisyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti, jog prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principą, atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintinas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties dalį dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinimo panaikinti.

Pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti, t. y. sustabdyti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 3R-1130(2.14.) „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ tikrinimo“ galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė