2024-07-24 Nr. AB-11154-3-61-3-06131-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1904-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06131-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. R.) dėl protokolo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) pripažinti 2023 m. balandžio 6 d. vykdytą atranką Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė, KTM) direktoriaus pareigoms užimti neteisėta ir nepagrįsta bei panaikinti atrankos protokolo rezultatus; 2) įpareigoti atlikti atranką į Muitinės direktoriaus pareigas iš naujo ir vykdyti ją laikantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimų; 3) patenkinus pirmus reikalavimus, panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus įsakymą dėl Viliaus Raginio paskyrimo į Muitinės direktoriaus pareigas, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. Valstybės tarnybos portale Muitinės departamentas buvo paskelbęs konkursą Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pareigoms užimti. Pareiškėjas pateikė dokumentus dalyvauti konkurse. Atlikus visas būtinas procedūras dėl dokumentų pateikimo, 2023 m. balandžio 6 d. dalyvavo atrankoje, kurios metu, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta eilė procedūrinių bei kitų šiurkščių pažeidimų.

3. Pareiškėjas teigė, kad įsakymas dėl atrankos komisijos (toliau – ir Komisija) sudarymo, pakeičiant komisijos narius, buvo sudarytas atrankos dieną, tai, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja Aprašo 33 ir 41 punktų reikalavimams, kadangi ne visi Komisijos nariai galėjo susipažinti su pretendentų dokumentais. Pareiškėjo pokalbio su komisija metu kitam, po pareiškėjo einančiam pretendentui (surinkusiam didžiausią balų skaičių) buvo pasakyti Komisijos klausimai (kiti pretendentai – Muitinės pareigūnai, tarpusavyje aptarinėjo Komisijos klausimus). Atrankos protokolas buvo pasirašytas tik komisijos narei L. D. pareiškus pastabą, jog iki jo paskelbimo pretendentams jis turi būti pasirašytas. Pažymėjo, jog nesilaikyta Aprašo 54 punkto nuostatos, nes su atrankos protokolu nebuvo supažindintas pasirašytinai nė vienas pretendentas, išskyrus laimėtoju paskelbtą. Pareiškėjas savo atrankos rezultatų bei vertinimo balų taip ir nematė, nes nebuvo pasirašytinai supažindintas su atrankos protokolu.

4. Pareiškėjo vertinimu, kiti pažeidimai byloja apie kai kurių Komisijos narių nekompetenciją, iš anksto žinomą laimėtoją ir pan. Komisijos narė D. K. pareiškė Muitinės departamento generaliniam direktoriui, kad 2-ją vietą užėmusią pretendentę iškart būtų galima skirti į Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pareigas, vėliau – į KTM direktoriaus pavaduotojo pareigas, tai, pareiškėjo teigimu, byloja apie visišką Komisijos narės nekompetenciją bei įrodo, jog laimėtojas į vienas ar kitas pareigas jau žinomas iš anksto. Vertino, jog dauguma Komisijos narių užduodamų klausimų buvo susiję išskirtinai su muitinės veikla, bet ne su gebėjimais tinkamai administruoti Muitinę, valdyti rizikas ir pan., t. y. klausimai buvo specialisto, bet ne įstaigos vadovo lygio.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos narys V. L. iki jo paskyrimo į Komisijos narius, dalyvavo pareiškėjo asmeninių savybių vertinimo procedūroje, todėl, pareiškėjo teigimu, turėjo išankstinį nusistatymą prieš jo kandidatūrą. Atkreipė dėmesį, jog minėtas vertinimas buvo surengtas ne Muitinės departamento, o Muitinės patalpose, kurios buvo filmuojamos. Pareiškėjui pareikalavus pateikti veiklos įrašus dėl asmens duomenų tvarkymo, to padaryta nebuvo, o V. L. nurodė, kad duomenų tvarkytojas yra Muitinė, kurio vadovybė jį patikino, jog jokie įrašai nėra daromi. Pareiškėjui nesutikus vykdyti vertinimą patalpose, kur pokalbis visa ar daline apimtimi gali būti matomas kitiems pretendentams, šią procedūrą buvo pareikalauta perkelti į Vilnių arba į kitas patalpas ir pokalbis įvyko Muitinės kriminalinės tarnybos patalpose. Vertino, jog V. L. tokiu pareiškėjo reikalavimu buvo nepatenkintas. Be to, iki Komisijos posėdžio su minėto asmeninių savybių vertinimo pokalbio rezultatais pareiškėjas nebuvo supažindintas. Taip pat nurodė, jog atrankos metu komisijos narys V. Eidukaitis klausimus uždavinėjo atsivertęs nešiojamą kompiuterį ir žiūrėdamas į jį, t. y. pats net neatsimindamas atsakymo į savo klausimą bei laukdamas, kad pretendentas atsakys taip, kaip jis yra sau užsirašęs ir tai, pasak pareiškėjo, byloja, jog buvo laukiama, kad pretendentas atmintinai žinos atsakymą į jo ir kitų komisijos narių užduotus klausimus.

6. Pareiškėjo nuomone, Muitinės departamentas savo atsakyme į pareiškėjo 2023 m. gegužės 25 d. prašymą pripažino, kad Įsakymas dėl Komisijos sudarymo buvo parengtas 2023 m. balandžio 6 d., nurodant, jog 2023 m. kovo 31d. įsakymo Nr. 1BE-234 „Dėl atrankos į Kauno teritorinės muitinės direktoriaus (pareigybių grupė – 3) pareigas komisijos sudarymo“ 2023 m. balandžio 6 d. pakeitime (Nr. 1BE-251) buvo pakeistas 1 punktas (tačiau nenurodė, kad šiuo punktu išvardinami visi Komisijos nariai). Muitinės departamentas savo atsakyme nurodė, jog šiuo įsakymu pakeitė tik vieną komisijos narį, o ne sudarė naują komisiją, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Sudarydamas Komisiją tą pačią dieną, Muitinės departamentas, pareiškėjo teigimu, formaliai pažeidė pagrindines atrankos procedūras.

7. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1BE-234 „Dėl atrankos į Kauno teritorinės muitinės direktoriaus (pareigybių grupė – 3), pareigas komisijos sudarymo“ buvo sudaryta atrankos Komisija, t. y. Komisija buvo sudaryta daugiau nei prieš 3 darbo dienas ir laikantis Aprašo 33 punkto reikalavimų. Skunde minėtas Komisijos nario pakeitimas siekiant išvengti viešų ir privačių interesų konflikto nėra esminis ir nedarė jokios įtakos Komisijos padarytiems sprendimams. Atkreipė dėmesį, kad profesinės sąjungos atstovo pakeitimas el. paštu buvo suderintas 2023 m. balandžio 4 d. ir tik Komisijos pakeitimo formalizavimas užtruko iki 2023 m. balandžio 6 d. Komisijos nariai turėjo pakankamai laiko susipažinti su visa atrankos medžiaga. Pažymėjo, kad nei vienas iš Komisijos narių nepareiškė, jog jam trūko laiko susipažinti su turima atrankos medžiaga, taigi ir Aprašo 41 punktas nebuvo pažeistas. Taip pat atrankos vykdymo metu, pristačius Komisijos narius, nei vienas atrankos dalyvis nepareiškė pastabų ar nušalinimų.

9. Muitinės departamento įsitikinimu, Komisija neatskleidė užduodamų klausimų. Pokalbis su kiekvienu pretendentu buvo vykdomas individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas buvo nustatytas pagal abėcėlę. Individualaus pokalbio metu kiekvienas atrankos komisijos narys pateikė vienodus klausimus visiems pretendentams. Muitinės departamentas objektyvių duomenų, kad Komisijos užduodami klausimai tapo žinomi pretendentams iki jų pokalbio su atrankos Komisija, neturi. Visi pretendentai yra suinteresuoti surinkti daugiausiai balų, todėl teigti, kad pretendentai tarpusavyje aptarinėjo klausimus, dar visiems nesudalyvavus pokalbyje, būtų nelogiška, kadangi klausimų atskleidimas turėtų įtakos jų pačių rezultatams.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija rezultatų paskelbimo metu negavo nei vieno nusiskundimo dėl užduodamų klausimų konfidencialumo. Nusiskundimų dėl klausimų konfidencialumo atrankos metu nepateikė ir pareiškėjas, todėl Aprašo 49 punktas nebuvo pažeistas. Pažymėjo, jog visi atrankoje dalyvavę pretendentai stebėjo protokolo surašymą. Protokolas buvo pasirašytas Komisijos narių teisės aktų nustatyta tvarka, tą patvirtina ir pareiškėjas, o tai, kas inicijuoja Protokolo pasirašymą, teisinės reikšmės neturi. Taip pat Protokolas buvo skaitomas esant visiems kandidatams, todėl visi kandidatai su protokolu buvo supažindinti žodžiu. Faktas, kad pretendentai nebuvo supažindinti pasirašytinai, nedaro visos atrankos procedūros ar pačiame protokole užfiksuotų aplinkybių vertinimo neteisėtais. Pareiškėjui pareikalavus, Muitinės departamentas pateikė 2023 m. balandžio 6 d. vykusios atrankos (Muitinės direktoriaus pareigoms užimti) Komisijos posėdžio protokolo išrašą.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nei atrankos metu nei po jos nei vienam iš Komisijos narių nepateikė priekaištų dėl jų nekompetencijos ir tik teikdamas skundą teismui pateikia tokią savo nuomonę. Pretendentų tinkamumas eiti statutinės įstaigos vadovo pareigas prieš pretendentų vertinimą atrankos Komisijoje įvertinamas kompleksiškai Viešojo valdymo agentūros. Kompleksinio vertinimo metu įvertinamos asmens turimos bendrosios ir vadybinės bei lyderystės kompetencijos siekiant įvertinti pretendento tinkamumą eiti statutinės įstaigos vadovo pareigas, todėl pareiškėjo teiginys, kad nebuvo vertinti jo, kaip vadovo, gebėjimai yra nepagrįsti. Papildomai pažymėjo, kad visi Komisijos narių užduoti klausimai buvo susiję su pretendentų kompetencijomis ir gebėjimais tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Tik įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti pareigūno pareigas, Komisijos nariai pildė Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas individualaus vertinimo lentelę.

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 17 d. kreipėsi į Muitinės departamento personalo skyrių su prašymu į Komisijos sudėtį įtraukti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – ir LTPF) atstovą, kadangi jis yra šios federacijos narys. 2023 m. kovo 21 d. gautas pranešimas iš LTPF, kad atstovauti įgalioja L. D. Ši LTPF įgaliota atstovė buvo įtraukta į Komisijos sudėtį nario teisėmis ir atrankoje dalyvavo. Jokių pastabų, prieštaravimų ar atskirosios nuomonės dėl vykdytos atrankos ji nepareiškė.

13. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teisės šiuo atveju nebuvo pažeistos, o vien pats faktas, kad atsakovas nepateikė siūlymų ginčą spręsti ginčų komisijoje neturi reikšmės sprendžiant šią bylą, kadangi apskundimo tvarka yra nurodyta Apraše ir pareiškėjas savarankiškai sprendžia, kur jis nori paduoti skundą ir, ar apskritai tokį skundą nori teikti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tik teismui pareikalavus kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti protokolą, bet savo iniciatyva šia teise pasinaudoti nenorėjo. Taigi pareiškėjui buvo žinoma informacija, esanti protokole, arba ji yra jam nereikšminga.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdžio metu palaikė atsakovo atstovų išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Regionų administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė: 1) byla išnagrinėta, joje nesant ginčijamo Muitinės departamento direktoriaus įsakymo dėl Viliaus Raginio paskyrimo į Muitinės direktoriaus pareigas (22 punktas); 2) byloje nėra pateikta duomenų, kad naujai paskirta atrankos Komisijos narė buvo informuota apie jos planuojamą paskyrimą Komisijos nare elektroniniu paštu 2023 m. balandžio 4 d. ir Atrankos medžiaga buvo pateikta jai susipažinti Apraše nustatytais terminais ir tvarka (23 punktas); 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl Komisijos narių nepakankamos kompetencijos, nesurinko su jais susijusių įrodymų, be kita ko, dokumentų, patvirtinančių Komisijos narių teisę dalyvauti Komisijos darbe, ir nepasisakė dėl jų skundžiamame sprendime (26 punktas).

III

17. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo N. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. Valstybės tarnybos portale Muitinės departamentas paskelbė konkursą Muitinės direktoriaus pareigoms užimti. Pareiškėjas 2023 m. sausio 8 d. pateikė dokumentus dalyvauti konkurse.

19. Muitinės departamento direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1BE-234 „Dėl atrankos į Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pareigas komisijos sudarymo“ buvo sudaryta pretendentų į laisvas Muitinės direktoriaus pareigas atrankos Komisija. Muitinės departamento direktoriaus 2023 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1BE-251 buvo pakeistas 2023 m. kovo 31 d. įsakymo „Dėl atrankos į Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pareigas komisijos sudarymo“ 1 punktas, pakeičiant komisijos sudėtį – vietoje Muitinės darbuotojų regioninės profesinės sąjungos pirmininko D. Nagelio paskiriant Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoją R. Kisielienę.

20. Teismas nurodė, kad 2023 m. balandžio 6 d. įvyko atranka į Muitinės direktoriaus (statutinis valstybės tarnautojas, pareigybių grupė – 3) pareigas, kurioje dalyvavo 4 pretendentai, vienas iš jų – pareiškėjas. Iš 2023 m. balandžio 6 d. „Pretendentų į Kauno teritorinės muitinės direktoriaus (statutinis valstybės tarnautojas, pareigybių grupė – 3) pareigas atrankos protokolo“ Nr. 11P-27, teismas nustatė, kad pareiškėjas atrankoje užėmė trečią vietą. Atranką laimėjo trečiasis suinteresuotas asmuo V. R..

21. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 12 d. atsakovui pateikė skundą dėl vykdytos atrankos metu padarytų pažeidimų, prašydamas atranką pripažinti negaliojančia bei paskelbti naują atranką į Muitinės direktoriaus pareigas. Muitinės departamentas 2023 m. gegužės 3 d. atsakymu Nr. 2BE-7197 pateikė pareiškėjui paaiškinimus į jo klausimus dėl atrankos ir papildomai informavo, kad skundai dėl pareigūnų atrankos nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka.

22. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1PE-1089 V. R. nuo 2023 m. gegužės 22 d. paskirtas į Muitinės direktoriaus pareigas.

23. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Statuto ir Aprašo nuostatomis.

24. Nurodė, kad Profesinės sąjungos narys/atstovas, atrankos komisijoje paskirtas dalyvauti pagal 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 6 punktą, kuris numato, jog profesinės sąjungos atstovas įtraukiamas nario teisėmis, išskyrus, kai įstatymas numato, kad profesinė sąjunga dalyvauja stebėtojo teisėmis, į darbdavio arba jam pavaldžių įstaigų sudaromas komisijas ir darbo grupes, kurios sprendžia klausimus, susijusius su darbuotojų darbo, ekonominėmis, socialinėmis teisėmis ir interesais (išskyrus komisijas arba darbo grupes, kurios sprendžia tarnybinės atsakomybės ar darbo pareigų, kurias nustato darbo teisės normos, pažeidimus).

25. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 1BE-251, pakeičiant Komisijos narius, buvo sudarytas atrankos dieną, tais prieštarauja Aprašo 33 ir 41 punktų nuostatoms, kadangi ne visi Komisijos nariai galėjo susipažinti su pretendentų dokumentais, teismas pažymėjo, jog Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1BE-234 „Dėl atrankos į Kauno teritorinės muitinės direktoriaus (pareigybių grupė – 3) pareigas komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Komisija. Teismas vertino, kad Komisija buvo sudaryta daugiau nei prieš 3 darbo dienas bei laikantis Aprašo 33 punkto reikalavimų. Nustačius, kad paskirtas profesinės sąjungos narys yra tiesiogiai pavaldus vienam iš kandidatų, siekiant išvengti viešų ir privačių interesų konflikto, buvo nuspręsta pakeisti jį kitu profesinės sąjungos atstovu. Tuo tikslu buvo pakeistas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1BE-234 „Dėl atrankos į Kauno teritorinės muitinės direktoriaus (pareigybių grupė – 3) pareigas komisijos sudarymo“ (2023 m. balandžio 6 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1BE-251) 1 punktas. Teismas nustatė, kad 2023 balandžio 4 d. buvo suderintas Komisijos nario pakeitimas, tai yra nurodyta, jog vietoj Muitinės darbuotojų regioninės profesinės sąjungos pirmininko D. Nagelio, atrankoje dalyvaus Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Rita Kisielienė ir tik atrankos komisijos pakeitimo formalizavimas užtruko iki 2023 m. balandžio 6 d. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina į bylą pateikti įsakymo metaduomenys. Teismo posėdyje liudytoja apklausta Rita Kisielienė taip pat patvirtino, kad tai, jog ji dalyvaus Muitinės direktoriaus atrankoje sužinojo prieš 2 ar 3 dienas iki konkurso. Nurodė, kad nieko iš pretendentų nepažinojo, nežinojo jų duomenų, o visus pretendentus vertino tik pagal tai, kaip atsakinėjo į klausimus.

26. Teismas vertino, kad pagrįsta atsakovo pozicija, jog Komisijos nario pakeitimas siekiant išvengti viešų ir privačių interesų konflikto, šioje situacijoje nėra esminis ir nedarė jokios įtakos Komisijos sprendimams. Nors pakeista atrankos Komisijos narė nebuvo susipažinusi su reikalinga medžiaga, nėra pagrindo pripažinti, kad jos vertinimas buvo neobjektyvus, nes būtent Komisijos narė patvirtino, jog jai visi kandidatai buvo lygūs ir juos įvertino pagal atsakymus į klausimus. Vien tai, kad vienai Komisijos narei prieš dvi dienas nebuvo pateikti dokumentai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai ir dėl to atrankos rezultatai galėtų būti pripažinti neteisėtais. Teismas pažymėjo, kad atrankos vykdymo metu, pristačius Komisijos narius, nei vienas atrankos dalyvis nepareiškė jokių pastabų ar nušalinimų.

27. Vertindamas pareiškėjo patikslinto skundo argumentus, jog po pareiškėjo ėjusiam vienam pretendentui buvo pasakyti Komisijos klausimai ir kiti pretendentai (KTM pareigūnai) tarpusavyje aptarinėjo klausimus, teismas nurodė, kad Muitinės departamentas privalo užtikrinti, jog pokalbis su kiekvienu pretendentu būtų vykdomas individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Atsakovas patikino, jog pretendentų eiliškumas buvo nustatytas pagal abėcėlę ir tik įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti pareigūno pareigas, Komisijos nariai pildė Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas individualaus vertinimo lentelę. Individualaus pokalbio metu kiekvienas Komisijos narys pateikė vienodus klausimus visiems pretendentams. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog Komisijos užduodami klausimai tapo žinomi pretendentams iki jų pokalbio su Komisija. Teismas akcentavo, kad kiekvienam pretendentui yra svarbu surinkti daugiau balų už kitus, todėl pretendentams tarpusavyje aptarinėti klausimus, dar visiems nesudalyvavus pokalbyje, būtų nelogiška, kadangi klausimų atskleidimas darytų įtaką jų pačių rezultatams. Komisija rezultatų paskelbimo metu negavo nei vieno nusiskundimo dėl užduodamų klausimų konfidencialumo. Nusiskundimų dėl klausimų konfidencialumo atrankos metu nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog buvo pažeistas Aprašo 49 punktas.

28. Teismas pažymėjo, kad visi atrankoje dalyvavę pretendentai stebėjo protokolo surašymą, kuris buvo pasirašytas Komisijos narių, teisės aktų nustatyta tvarka, tą patvirtina ir pareiškėjas, o tai, kas inicijuoja protokolo pasirašymą, teisinės reikšmės neturi. Protokolas buvo skaitomas esant visiems kandidatams, todėl visi kandidatai su protokolu buvo supažindinti žodžiu. Faktas, kad pretendentai nebuvo supažindinti pasirašytinai, nedaro visos atrankos procedūros ar pačiame protokole užfiksuotų aplinkybių vertinimo neteisėtais. Be to, pareiškėjui pareikalavus, Muitinės departamentas pateikė 2023 m. balandžio 6 d. vykusios atrankos (Muitinės direktoriaus pareigoms užimti) komisijos posėdžio protokolo išrašą. Teismas vertino, kad atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių būti supažindintam su atrankos rezultatais.

29. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Komisijos narių kompetencija, taip pat tai, kad dauguma Komisijos narių užduodamų klausimų buvo susiję išskirtinai su muitinės veikla, bet ne su gebėjimais tinkamai administruoti Muitinę, teismas nurodė, kad pareiškėjas iškėlė tik abstrakčias abejones dėl Komisijos narių kompetencijos vykdant atranką. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Komisijos nariai, išskyrus profesinės sąjungos atstovą, yra išklausę mokymus „Muitinės personalo konkurso arba atrankos vykdymas“, todėl nėra pagrindo abejoti Komisijos narių kompetencija vykdyti atranką ir dalyvauti Komisijos darbe.

30. Teismas nurodė, kad Komisijos narių užduoti klausimai buvo susiję su pretendentų kompetencijomis ir gebėjimais tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Pretendentams atrankos metu buvo sudaryta galimybė prisistatyti, akcentuojant gebėjimus/patirtį, kurie būtų aktualiausi pareigybei į kurią pretenduojama. Be to, pretendentų tinkamumas eiti statutinės įstaigos vadovo pareigas prieš pretendentų vertinimą Komisijoje įvertinamas kompleksiškai Viešojo valdymo agentūroje. Kompleksinio vertinimo metu įvertinamos asmens turimos bendrosios ir vadybinės bei lyderystės kompetencijos siekiant įvertinti pretendento tinkamumą eiti statutinės įstaigos vadovo pareigas. Viešojo valdymo agentūros Vadovų atrankos ir planavimo skyrius 2023 m. vasario 15 d. surašė pareiškėjo vertinimo išvadą Nr. KVIE-15, kurioje buvo įvertinti pareiškėjo gebėjimai administruoti įstaigą.

31. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisės apskųsti Komisijos veiksmus šiuo atveju nebuvo pažeistos, o vien pats faktas, jog atsakovas nepateikė siūlymų ginčą spręsti ginčų komisijoje, neturi reikšmės sprendžiant šią bylą. Apskundimo tvarka yra nurodyta Apraše, pareiškėjas pasinaudojo teise ir pateikė skundą teismui.

32. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas sprendė, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo Atranką, priėmė pagrįstą ir teisėtą Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos protokolą, jokių esminių atrankos organizavimo procedūros pažeidimų, organizuojant atranką, nepadarė, taigi atranka buvo teisėta bei pagrįsta, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl atrankos ir atrankos protokolo panaikinimo atmetė. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų.

IV. 33. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pripažinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (apeliaciniame skunde nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo) 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu ir pareiškėjo skundą tenkinti.

34. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas selektyviai ir šališkai vertino įrodymus, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

35. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo pozicija, jog Komisijos nario pakeitimas nėra esminis ir nedarė jokios įtakos Komisijos padarytiems sprendimams, yra pagrįsta. Teismas netinkamai vertino Aprašo 33 ir 41 punktų nuostatas, šališkai atsakovo naudai vertino aplinkybę, kad Komisijos narei iki atrankos nebuvo pateikti pretendentų dokumentai.

36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas posėdžio metu vertė liudytoją pakeisti savo parodymus, jog apie atranką ji sužinojo prieš dieną ar dvi. Teismas, užduodamas menamus klausimus, dienų skaičių padidino iki trijų. Vėliau skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog liudytojai apie atranką tapo žinoma prieš dvi ar tris dienas. Tai aiškiai parodo ne tik teismo šališkumą, jo nekompetenciją, bet ir išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties atsakovo naudai. Tokiu elgesiu teismas pažeidė teisminio proceso procedūras ir principus, todėl ir skundžiamame sprendime pripažino atsakovo procedūrinius pažeidimus teisėtais.

37. Pareiškėjas teigia, kad teismas visiškai nevertino fakto, jog atsakovas (pagal jo pateiktus dokumentus) duomenų apie Komisijos pirmininko D. Ž. (Komisijos pirmininkas ir būsimas tiesioginis laimėtojo vadovas) mokymus pagal mokymų atrankos klausimais programą neturi. Atsakovas, ruošdamasis atrankos procedūrai, turėjo pakankamai laiko šiai spragai ištaisyti, o įtraukdamas į 2023 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1BE-251 „Dėl atrankos į Kauno teritorinės muitinės direktoriaus (pareigybių grupė – 3) pareigas komisijos sudarymo“ sudarytą Komisiją asmenį, neišklausiusį mokymų, iš anksto nepasirūpino nei šiuo, nei kitu – interesų konflikto klausimu, nors jau buvo gerai žinomas pretendentų sąrašas. Komisijos pirmininko dalyvavimas atrankoje (nors ir kaip būsimo tiesioginio vadovo Aprašo 35 punkto pagrindais), nesudarė jam išlygos dėl tokių mokymų neišklausymo. Tai taip pat priskirtina prie procedūrinių pažeidimų, darančių atrankos procedūrą neteisėta, kaip ir kitus su atrankos vykdymu ir laimėtojo paskyrimu į pareigas procesus. Be to, minėtą įsakymą pasirašė pats Komisijos pirmininkas kaip atsakovo vadovas (t. y. aukščiausio rango įstaigos valdininkas).

38. Pareiškėjas teigia, kad minėtos Aprašo nuostatos dėl komisijos narių kompetencijų ir komisijos sudarymo terminų nėra formalūs ir mažareikšmiai reikalavimai, nes jais siekiama užtikrinti tiek komisijos narių teises ir pareigas tinkamai pasiruošti komisijos posėdžiui, tiek atrankoje dalyvaujančių pretendentų teises ir teisėtus interesus dalyvaujant atrankoje. Apraše nustatytas terminas ir taip yra trumpas (3 dienos komisijai sudaryti ir 2 dienos susipažinti su pretendentų duomenimis), todėl nesilaikant terminų, buvo apsunkintos tiek Komisijos narių (susipažinimas ir analizavimas gautų duomenų apie atrankoje dalyvaujančius asmenis, šališkumo klausimų išsprendimas, pasiruošimas atrankai ir pan.), tiek atrankoje dalyvaujančių pretendentų galimybės ir teisės būti tinkamai ir objektyviai įvertintiems. Komisijos pirmininko dalyvavimas atrankoje, neturint tam būtinos kompetencijos bei Komisijos narės vertinimas, nesusipažinus su pretendentus apibūdinančiais dokumentais, pažeidė ne tik pareiškėjo, bet ir kitų pretendentų (kurių vertinimas galėjo būti aukštesnis) teises. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas. Kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas.

39. Teismas selektyviai vertino atrankos procesą, nukrypdamas nuo to, jog Komisijos sudarymas buvo neteisėtas, todėl ir jos veikla negalėjo būti laikoma teisėta, kadangi administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktuose įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl tokių imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra vada pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.

40. Pareiškėjo nuomone, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, jog Apraše komisijos sudarymui keliamų imperatyvių reikalavimų nesilaikymas laikytinas esminiu procedūrinių taisyklių pažeidimu, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

41. Pareiškėjas vertina, kad aplinkybė, jog sudarydamas Komisiją, atsakovas galėjo gerokai iš anksto pasirūpinti tuo, kad jos nariais nebūtų paskirti asmenys, dėl kurių galėtų kilti atsakovo minimas interesų konfliktas (kai pakeitė Komisijos narį) ar paskiriant tuos, kurie Komisijos nariais būti negali, teismas įvertino atsakovo naudai, nurodydamas tik tai, jog jis vengė šio konflikto, net nekreipdamas dėmesio į Komisijos pirmininko negalėjimą dalyvauti Komisijos posėdyje. Fakto, jog nuo aiškaus pretendentų į pareigas skaičiaus ir asmenybių sužinojimo iki Komisijos sudarymo (ne mažiau, nei mėnesį laiko), teismas net nevertino.

42. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nevertino, kad procedūrinių taisyklių nesilaikymas apibūdina Komisijos narių kompetencijos stoką. Teismo palaikyta atsakovo pozicija šiuo klausimu akivaizdžiai rodo jo šališkumą bei netinkamą įrodymų vertinimą. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos narei, pareiškusiai pastabą dėl protokolo pasirašymo, kaip profesinės sąjungos atstovei, nėra privalu išklausyti privalomų mokymų, susijusių su atrankos vykdymu, todėl jos nežinojimas visų procedūrinių dalykų galėjo lemti tai, jog dėl kitų pažeidimų, paminėtų pareiškėjo skunde, ji galėjo nesureaguoti. Teismas tinkamu laikė tik tai, jog pareiškėjui (jo reikalavimu) protokolo nuorašas buvo pateiktas vėliau (praėjus daugiau nei pusantro mėnesio po atrankos), o atsakymą, jog atrankos metu žodžiu buvo supažindintas su tuo, kad laimėtojas yra trečiasis suinteresuotasis asmuo, laikė, jog supažindinta buvo su visais rezultatais, tai vėl patvirtina teismo pareigos objektyviai vertinti įrodymų visetą nesilaikymą.

43. Teismas palaikė atsakovo poziciją, kad visi pareiškėjo teiginiai neturi būti vertinami, kadangi tai yra tik jo niekuo nepatvirtinta nuomonė, tačiau pats atsakovas neteikė jokių šią poziciją pagrindžiančių įrodymų. Teismas palaikė pakankamu atsakovo vertinimą, jog visi pretendentai yra suinteresuoti savo laimėjimu, niekas (taip pat ir pareiškėjas) jokių pretenzijų rezultatų paskelbimo metu nepareiškė, Komisijos nariai niekam atrankos klausimų neatskleidė, todėl šių klausimų iš esmės nenagrinėjo. Pareiškėjo posėdžio metu išsakytas teiginys, jog vienas iš pretendentų vėliau laimėjo atranką į trečiojo suinteresuoto asmens pavaduotojo pareigas (apie tai buvo kalbama atrankos metu Komisijos narės D. K., kuri Komisijos pirmininkui pareiškė, kad 2-ją vietą užėmusią pretendentę iškart būtų galima skirti į Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pareigas, vėliau – į Muitinės direktoriaus pavaduotojo pareigas), taip ir liko nesvarstytas.

44. Teismas atliko tik dalies atrankos proceso garso įrašo vertinimą, pasisakydamas tik apie galimybes pretendentams prisistatyti ir pasisakyti apie gebėjimus ir patirtį, o aukščiau minėto fakto (kuris yra įrašo pabaigoje), nefiksavo. Teismas taip pat nevertino, jog atsakovas, daug kartų teigęs, jog Komisijos sudarymas ir jos veikla buvo visiškai teisėta, visi Komisijos nariai yra išklausę būtinuosius mokymus, vėliau pateikė duomenis, paneigiančius jo paties teiginius. Teismui nekilo klausimų, kodėl atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu nėra nuosekli, o pateikti dokumentai paneigia daugelį atsakovo atsiliepimuose į pareiškėjo skundą teiginių.

45. Pareiškėjas teigia, kad paviršutiniškas susipažinimas su nagrinėjamos bylos klausimais lėmė nepagrįsto ir nemotyvuoto sprendimo priėmimą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) imperatyviai įtvirtintais principais, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, neužtikrino visų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų bei nepagrindė skundžiamo sprendimo svariais motyvais.

46. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

47. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pareiškėjas viso proceso metu elgiasi neetiškai ir bando sumenkinti, šmeižti ne tik Muitinės departamento darbuotojus, dalyvavusius Komisijos veikloje, bet ir teismą, teigdamas, jog teisėjai bandė paveikti liudininkę atsakovo bylos baigties naudai, vertė ją pakeisti įrodymus.

48. Atsakovas teigia, kad pateikė teismui visus įrodymus, susijusius su vykdyta atranka, pažymėjimus dėl atrankos mokymų. Akcentuoja, kad Aprašo 36 punktas numato, jo jeigu organizuojama atranka statutinės įstaigos vadovo pareigoms užimti, į atrankos komisijos narius turi būti paskirtas pareigūną į pareigas skiriantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo, atitinkamos ministerijos atstovas, profesinės sąjungos atstovas Statuto 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šis punktas nustato imperatyvą ir nenumato jokių išimčių dėl į pareigas skiriančio asmens (šiuo atveju Muitinės departamento generalinio direktoriaus D. Ž.) įtraukimo į atrankos komisijos sudėtį, todėl D. Ž. ir buvo įtrauktas į Komisijos sudėtį ir jo dalyvavimas yra nekvestionuotinas.

49. Atsakovas pažymi, kad ne pareiškėjo naudai priimtas teismo sprendimas nesudaro pagrindo teigti, jog teismas paviršutiniškai susipažino su nagrinėjamos bylos klausimais ir tai lėmė nepagrįsto ir, pareiškėjo nuomone, nemotyvuoto sprendimo priėmimą. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakartotinai, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes bei jas ištiriant visapusiškai ir objektyviai, surenkant naujus įrodymus. Teismo sprendime yra atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, todėl teigti, kad teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo.

50. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde argumentai kartojasi, kai kurie argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą. Nurodo, kad esminių pažeidimų ginčijamoje atrankos procedūroje nėra, todėl nėra ir pagrindo pripažinti jos rezultatus negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 51. Pareiškėjas nesutiko su konkurso Muitinės departamento Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pareigoms užimti rezultatais, todėl kreipėsi teisminės gynybos (žr. nutarties 1 p.).

52. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai pareiškėjo skundą atmetė (žr. nutarties 17–32 p.).

53. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. nutarties 33–44 p.).

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra tos nuomonės, jog, visų pirma, pasisakytina dėl teismo šališkumo (žr. nutarties 36 p.). Pasitvirtinus šiai aplinkybei būtų sprendžiama, ar vien dėl to yra pagrindas panaikinti apskųstą sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.).

55. Teisėjų kolegija dėl teismo šališkumo, neobjektyvumo, sąmoningo neteisingo bylos sprendimo pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023 ir kt.).

56. Susipažinus su bylos medžiaga, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija vykdė teisėjo (teismo) jurisdikcinę veiklą bei tinkamai ir nešališkai atliko atskirus procesinius veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teisėjo (teismo) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjo (teismo) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindas, o tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su atskirais procesiniais veiksmais bei su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas.

57. Būtina pažymėti, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus visus įrodymus (ne tik liudytojo (ų) parodymus), konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

58. ABTĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo tvirtinimui, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

59. 2023 m. balandžio 6 d. vykdytos atrankos į Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pareigas metu galiojusioje Statuto 28 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad atrankoje į laisvas pareigūno pareigas gali dalyvauti tos pačios ar kitos statutinės įstaigos pareigūnai, atitinkantys šio statuto 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Atrankos metu įvertinama pretendentų profesionalumas, tarnybinė veikla, tinkamumas eiti pareigas, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmė einant konkrečias pareigas, turima kvalifikacija, būtina naujoms pareigoms eiti.

60. Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais atrankos komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas (Statuto 28 str. 3 d.).

61. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog buvo pažeisti Aprašo 33 (atrankai vykdyti atranką organizuojančios įstaigos vadovo įsakymu iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma atrankos komisija. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra išklausę mokymo atrankos klausimais programą. Ši nuostata netaikoma profesinės sąjungos atstovui, kuris skiriamas atrankos komisijos nariu. Atrankos komisija sudaroma pasibaigus dokumentų priėmimo laikui ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki atrankos komisijos posėdžio dienos) ir 41 punktai (Atrankos komisijos nariams pretendentų pateikti dokumentai susipažinti pateikiami likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki atrankos komisijos posėdžio dienos).

62. Jeigu organizuojama atranka statutinės įstaigos vadovo pareigoms užimti (šiuo atveju atranka vyko Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pareigoms užimti), į atrankos komisijos narius turi būti paskirtas pareigūną į pareigas skiriantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo (kas ir buvo padaryta), todėl apeliacija dėl Aprašo 33 punkte įtvirtintos nuostatos pažeidimo pripažintina nepagrįsta. Aprašo 36 punkte įtvirtinta nuostata yra speciali nuostata, kuri šiuo atveju ir taikytina sprendžiant aspektą dėl komisijos nario pareigos būti išklausius mokymo atrankos klausimais programą.

63. Pareiškėjas (apeliantas) teisingai pastebėjo, kad Aprašo 41 punktas numato pareigą atrankos komisijos nariams pretendentų pateiktus dokumentus susipažinti pateikti likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki atrankos komisijos posėdžio dienos, tačiau neatkreipė dėmesio į kitą nuostatą, pagal kurią atrankos komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų sutuoktiniai, sugyventiniai (partneriai), artimi giminaičiai ar asmenys, su pretendentais susiję svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumui, o jei šios aplinkybės paaiškėja vėliau, iki atrankos komisijos posėdžio pradžios atrankos komisijos narys turi nusišalinti, prireikus vietoj jo atranką organizuojančios įstaigos vadovo įsakymu paskiriamas naujas atrankos komisijos narys (Aprašo 39 p.). Nagrinėjamu atveju iš principo ir susiklostė tokia situacija, kai vienas iš atrankos komisijos narių negalėjo būti Komisijos nariu, todėl buvo pakeistas kitu (žr. nutarties 25 p.).

64. Vadinasi, dėl išdėstytų aplinkybių (žr. nutarties 63 p.), nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą dėl Aprašo 41 punkto pažeidimo. Kita vertus, reikia pastebėti, kad pakeistas Komisijos narys neišreiškė pozicijos, jog jam suteiktas laikas susipažinti su dokumentais buvo nepakankamas, taip pat jokių pastabų negauta nei iš vieno atrankoje dalyvavusio asmens dėl įvykusio Komisijos nario pakeitimo (žr. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1842-552/2024).

65. Daugiau esminių Statuto ar Aprašo pažeidimų nenurodyta. Pareiškėjas (apeliantas) skunde ir apeliaciniame skunde samprotauja, kelia abejones, tačiau vien tai niekaip nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, jog ginčo atranka vykdyta neskaidriai, esmingai pažeidžiant Aprašo nuostatas, lemiančias skundo tenkinimą (ABTĮ 56 str.). Administracinėje byloje nenustatyta, kad ginčo atrankos metu su pretendentais buvo elgiamasi nevienodai, sudarant laimėjusiam asmeniui išskirtines sąlygas ar ribojant kokias nors pareiškėjo (pretendento) teises.

66. Be kita ko, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia (žr. nutarties 34 p.), kad teismo sprendimas nemotyvuotas, pabrėžtina, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, ir jį panaikinti (žr., pvz., 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-295-442/2020; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4433-662/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3731-575/2020). Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas, atsižvelgus į teismo sprendime išdėstytus motyvus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas.

Tai, kad proceso dalyvis, padavęs apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama teismo motyvų nebuvimui ar tapatinama su teismo motyvų nebuvimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas šiuo sprendimo negaliojimo pagrindu, jeigu nustatoma, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius kilusio ginčo aspektus (dėl to nekyla jokių abejonių), tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį byloje Nr. A-715-492/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-135-552/2020 ir kt.). Priimant sprendimą pirmosios instancijos teismas laikėsi sprendimo priėmimui keliamų reikalavimų, todėl nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

67. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,148 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius