2025-07-16 Nr. AB-11611-3-63-3-00800-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-174-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00800-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Ignalinos atominės elektrinė (toliau – ir pareiškėjas, IAE) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras, atsakovas) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyriaus (toliau – ir Tauragės skyrius) 2023 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. SPR5-4796 (14.4 E) „Nekilnojamojo kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – ir Tauragės skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Panevėžio skyriaus (toliau – ir Panevėžio skyrius) 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. SPR4-4987 (14.5 E) „Nekilnojamojo kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – ir Panevėžio skyriaus sprendimas); 3) panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. CSPR-186 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“ (toliau – Komisijos sprendimas); 4) įpareigoti atsakovą Registrų centrą išregistruoti stebėjimo gręžinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Gręžiniai) ir daiktines teises į juos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. vasario 8 d. kreipėsi į Registrų centro Utenos skyrių su prašymu išregistruoti Gręžinius iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) bei Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras). Su prašymu buvo pateikti Gręžinių kadastrinių matavimų byla ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ginčo klausimui aktualus 2023 m. vasario 7 d. išaiškinimas, kad Gręžiniai laikytini hidrotechniniu įrenginiu, t. y. nepatenka į statinio sąvoką. Tauragės skyrius 2023 m. vasario 23 d. sprendimu minėtą prašymą atmetė, kadangi su prašymu nepateikta statinio kadastro byla, patvirtinanti, jog statinys yra nugriautas arba žuvęs (sugriuvęs, sunykęs, sudegęs). Panevėžio skyrius 2023 m. vasario 24 d. sprendimu atsisakė pakeisti Registro duomenis, susijusius su Gręžinių daiktinėmis teisėmis, vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 29 straipsnio 7 punktu. Komisijos sprendime konstatuota, kad minėti Registrų centro teritorinių skyrių sprendimai yra pagrįsti. 2023 m. balandžio 27 d. IAE gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštą, kuriame nurodyta, kad vandens gręžinys laikytinas ne statiniu, o įrenginiu, skirtu požeminio vandens gavybai, monitoringui ar tyrimams. Atsižvelgusi į tai ir siekdama išvengti teisminio proceso, IAE pakartotinai kreipėsi į Registrų centrą, tačiau Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. SPR5-10785 (14.4E) ir Kauno skyrius išvestiniu 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SPR4-11591 (14.5E) atsisakė pašalinti Gręžinių duomenys iš Registro bei Kadastro.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamas Tauragės ir Panevėžio skyrių bei Komisijos sprendimais (toliau kartu – ir Sprendimai), nurodė, kad atsakovas, įrašydamas naujus Registro bei Kadastro duomenis ar keisdamas esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų duomenų. Atsakovas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) išaiškinimą, į IAE kreipimosi esmę, nepagrįstai reikalavo statinio kadastro duomenų bylos, įrodančios, kad Gręžiniai yra likviduoti, nors jų sunaikinimo faktas nebuvo įrodinėjamas. Gręžiniai privalėjo būti pašalinti iš Registro bei Kadastro, nes jie yra įregistruoti Žemės gelmių registre. Komisija taip pat nepagrįstai ir neteisėtai nurodė alternatyvų statybos teisinių santykių interpretavimą, netinkamai įvertino Gręžinių teisinį statusą. Pareiškėjo pateikti dokumentai buvo pakankami siekiant išregistruoti Gręžinius iš Registro ir Kadastro. Pareiškėjo teigimu, Sprendimai privalo būti panaikinti, o prašymas pašalinti Gręžinių duomenis iš Registro bei Kadastro – tenkintas.

4. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Gręžiniai teisėtai suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas – statinys, o jų kadastro duomenys pagrįstai ir teisėtai įrašyti į Kadastrą ir Registrą. Šių duomenų įrašymo metu „gręžinys“ buvo apibrėžiamas kaip gręžimo būdu įrengtas požeminis įrenginys, iš kurio išgaunamas vanduo ar vandens šiluminė energija. Teisės aktuose nenustatyta, kad stebėjimo gręžiniai negali būti traktuojami kaip nekilnojamieji daiktai. Aplinkybė, kad Gręžiniai yra Žemės gelmių registro objektas, nesudaro faktinio ar teisinio pagrindo konstatuoti, jog jie negali būti ir Registro objektu. Be to, visi Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

6. Atsakovo vertinimu, IAE kartu su 2023 m. vasario 8 d. prašymu pateiktas Inspekcijos 2023 m. vasario 7 d. raštas nelaikytinas dokumentu, kurio pagrindu gali būti keičiami Kadastro duomenys. Inspekcijos rašte nurodyta, kad jame išdėstyta tik Inspekcijos nuomonė nagrinėjamu klausimu, kuri negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje. Teisės aktai nenustato, kad Inspekcijos nuomonė laikytina dokumentu, kurio pagrindu gali būti keičiama Kadastre pateikta informacija.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau įvertinti aplinkybę, kad teisės aktai nustato, jog Gręžiniai laikomi ne statiniu, o įrenginiu.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo VĮ Ignalinos atominės elektrinės skundą atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

9.1. Inžineriniai tinklai – stebėjimo gręžiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (Gręžiniai), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jie turto patikėjimo teisės pagrindu yra perduoti valdyti IAE. Gręžinių Registre įregistravimo pagrindas – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 4-88.

9.2. Pareiškėjas 2023 m. vasario 8 d. kreipėsi į Registrų centro Utenos skyrių, prašydamas iš Registro bei Kadastro išregistruoti Gręžinių duomenis bei IAE turto patikėjimo teisę į juos. Kartu su prašymu IAE pateikė 2008 m. liepos 22 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir Inspekcijos 2023 m. vasario 7 d. atsakymą į pareiškėjo paklausimą, kuriame nurodyta, jog Gręžiniai yra hidrotechniniai įrenginiai, kurie gręžiami ir parengiami naudoti neatliekant statybos darbų, todėl negali būti laikytini statiniais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme.

9.3. Tauragės skyrius 2023 m. vasario 23 d. sprendimu atsisakė išregistruoti Gręžinius iš Kadastro, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 14 straipsnio 6 ir 7 punktais. Sprendime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Kadastro nuostatai) 841.4 ir 841.5 punktais, nurodyta, kad siekiant išregistruoti statinį kartu su prašymu privaloma pateikti jo kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuotas statinio nugriovimo ar žuvimo faktas, tačiau pareiškėjas šių dokumentų nepateikė.

9.4. Panevėžio skyrius 2023 m. vasario 24 d. sprendimu, vadovaudamasis Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu bei 29 straipsnio 7 punktu, atsisakė išregistruoti Gręžinius iš Registro, kadangi Tauragės skyrius atsisakė pašalinti Gręžinių duomenis iš Kadastro. Sprendime nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, (toliau – ir Registro nuostatai) 66 punktą Registro duomenys, susiję su daiktinėmis teisėmis, turi būti patikslinami, kai pakeičiami įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenys Kadastre.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais Registrų centro teritorinių skyrių sprendimais, 2023 m. kovo 21 d. pateikė skundą Komisijai, kuriame prašė minėtus sprendimus panaikinti ir tenkinti IAE 2023 m. vasario 8 d. prašymą. Komisija 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu IAE skundą atmetė ir paliko galioti minėtus Registrų centro teritorinių skyrių sprendimus.

11. Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, aptarė Registro įstatymo 2 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies, Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2–3 dalių, 13 straipsnio 1, 3–4 dalių, Kadastro nuostatų 841.5 punkto, Registro nuostatų 71 punkto nuostatas, taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus išaiškinimus, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų.

12. Teismas, vertindamas, ar atsakovas turėjo pareigą atsižvelgti į kartu su IAE prašymu pateikto Inspekcijos rašto turinį, vadovavosi Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atkreipė dėmesį, kad Inspekcijos 2023 m. vasario 7 d. rašte nurodyta, jog tai yra konsultacija, jos metu pareiškėjo pateikti duomenys nebuvo tikrinami ir ši konsultacija negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad aptartas dokumentas negali būti pagrindu keisti Kadastre įrašytus duomenis, todėl atsakovas neturėjo prievolės atsižvelgti į Inspekcijos poziciją nagrinėjamu klausimu.

13. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad asmuo, siekiantis, jog nekilnojamasis daiktas būtu išregistruotas iš Kadastro bei Registro, privalo atsakovui kartu su prašymu pateikti statinio kadastrinių duomenų bylą, kurioje yra užfiksuotas siekiamo išregistruoti statinio nugriovimo ar žuvimo faktas t. y. nekilnojamasis daiktas iš Registro bei Kadastro gali būti pašalinamas tik kai jis yra nugriaunamas arba žuvo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Registrų centro teritoriniam skyriui nepateikė Gręžinių kadastrinių duomenų bylos, patvirtinančios, jog jie yra nugriauti ar žuvę. Todėl Tauragės skyrius pagrįstai konstatavo, kad prašymas neatitinka Kadastro nuostatų 841.5 punkto reikalavimų ir negali būti tenkinamas, o Panevėžio skyrius, atsižvelgdamas į Tauragės skyriaus sprendimą, pagrįstai atsisakė išregistruoti Gręžinius iš Registro.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymo pagrindu Gręžinių duomenys buvo teisėtai įrašyti į Registrą bei Kadastrą. Gręžinių kadastriniai duomenys yra užfiksuoti 2008 m. liepos 22 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Teismas pažymėjo, kad pagal Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Nurodyta Kadastro įstatymo nuostata galioja nuo 2004 m. sausio 1 d., t. y. Gręžinių įrašymo į Registrą bei Kadastrą metu nei pareiškėjui, nei atsakovui nekilo abejonių, ar Gręžiniai atitinka statinio apibrėžimą.

15. Teismas pabrėžė, kad net ir konstatavus, kad Gręžiniai neatitinka statinio sąvokos apibrėžimo ir nelaikytini Kadastro objektu, teisės aktuose nenustatyta procedūra, leidžianti Registrų centrui tokius objektus pašalinti iš Registro ir Kadastro. Kadastro nuostatuose bei Registro nuostatuose reglamentuota, kad nekilnojamieji daiktai iš Registro ir Kadastro išregistruojami tik juos nugriovus arba jiems žuvus, todėl, atsižvelgiant į įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principus, atsakovo teritoriniai skyriai neturėjo kompetencijos priimti priešingą sprendimą.

16. Teismas, nenustatęs skundžiamų Sprendimų neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundą atmetė. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą išregistruoti Gręžinius ir pareiškėjo daiktines teises į juos.

III. 17. Pareiškėjas VĮ Ignalinos atominė elektrinė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, priteisti jam iš atsakovo Registrų centro žyminio mokesčio atlyginimą.

18. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir nurodo, kad teismas neatskleidė kilusio ginčo esmės, neįvertino pagrindinių skundo argumentų, tačiau sprendė klausimus, kurių pareiškėjas skunde nekėlė. Teismas, nustatęs teisinio reguliavimo spragą (nors Gręžiniai neatitinka statinio sąvokos apibrėžimo ir nelaikytini Kadastro objektu, tačiau teisės aktai nenustato procedūros, leidžiančios atsakovui tokius objektus pašalinti iš Registro ir Kadastro), nebuvo aktyvus ir nepagrįstai nepasinaudojo galimybe šią spragą užpildyti.

19. Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai aiškino ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, atskirdamas Lietuvos geologijos tarnybos ir Registrų centro kompetenciją, neįvertino argumentų dėl „statinio“ sąvokos. Pareiškėjas byloje akcentavo, kad aplinkybė, jog Kadastro įstatyme ir (ar) Kadastro nuostatuose nėra analogiškoms situacijoms taikytino Kadastro duomenų išregistravimo pagrindo, nesutrukdė atsakovui išregistruoti elektros tinklus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Atsakovas pripažino tiesioginį, bendruosius sąžiningumo ir protingumo principus atitinkantį Elektros energetikos įstatymo nuostatų įgyvendinimo faktą. Nepaisant to, kad nagrinėjamas atvejis pagrįstas kita teisės norma – Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 30 straipsniu, tačiau iš esmės yra susijęs su tapačia problematika, todėl pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad Kadastro nuostatuose bei Registro nuostatuose imperatyviai nurodyta, jog nekilnojamieji daiktai iš Registro ir Kadastro išregistruojami tik juos nugriovus arba jiems žuvus.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pats citavo Kadastro įstatymo 12 straipsnį, nustatantį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus, pagal kurio 1 dalies 2 punktą kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ir jų pakeitimo dokumentu yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą atlikti išregistravimo veiksmus nebuvo atsisakyta priimti, todėl šiuo atveju neegzistuoja pagrįstų teisinių argumentų, nulemiančių ginčo išsprendimą pareiškėjo nenaudai, kartu toleruojant nepateisinamą atsakovo veikimą ultra vires (viršijant įgaliojimus).

21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus išaiškinimus, kad teisės spraga negalima paneigti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių, teisės spragas teismai gali užpildyti ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą). Šalinant teisės spragas Registrų centrui gali būti suformuotas kitoks teismo patvarkymas dėl padaryto teisės pažeidimo pašalinimo būdo (mechanizmo) pažeidimo. Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, jog Kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą, turi būti aiškinama plečiamai, be kita ko, kaip nustatanti atsakovui draudimą Kadastre ir Registre kaupti duomenis / informaciją, kurių įstatymais jis neįgaliotas tvarkyti.

22. Nesutikdamas su teismo argumentu, kad Kadastro įstatymo 5 straipsnio nuostata galioja nuo 2004 m. sausio 1 d., t. y. Gręžinių įrašymo į Registrą bei Kadastrą metu nei pareiškėjui, nei atsakovui nekilo abejonių, kad Gręžiniai atitinka statinio apibrėžimą, pareiškėjas pabrėžia, jog nors nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pasirinko nekvestionuoti Gręžinių įregistravimo teisėtumo, tačiau pagal Gręžinių įregistravimo įrašo padarymo metu (2005 m. rugsėjo 28 d.) aktualios Žemės gelmių įstatymo redakcijos nuostatas (o taip pat ir pagal tuo metu galiojusius Žemės gelmių registro nuostatus) reikalavimas duomenis apie gręžinius registruoti būtent Žemės gelmių registre, egzistavo ir anksčiau.

23. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teismo išvadas ir nurodo, kad viešojo administravimo subjektui yra suteikti konkretūs įgaliojimai, kurių plečiamas aiškinimas yra negalimas. Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą, kuriuo pagrįstai rėmėsi teismas, Kadastro tvarkytojui teikiant prašymą išregistruoti iš Registro statinį, kuriam griauti nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kartu su prašymu turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas šio statinio nugriovimo ar jo žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas, ir statytojo ar jo teises bei pareigas perėmusio asmens <...> surašyta ir <...> įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą (Kadastro nuostatų 841.5 p.). Pareiškėjas Registrų centrui nepateikė Gręžinių kadastro duomenų bylos, įrodančios, kad Gręžiniai yra nugriauti ar žuvę. Teismas tinkamai įvertino Inspekcijos 2023 m. vasario 7 d. raštą, kuris laikytinas tik teisine konsultacija ir negali sudaryti pagrindo keisti Kadastre įrašytus duomenis. Todėl teismas tinkamai atskleidė ginčo dalyką, teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, o priešingi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

25. Atsakovas pakartoja teismo argumentus dėl Gręžinių įrašymo į Registrą bei Kadastrą, taip pat kad šiuo atveju nebuvo ginčo, jog Gręžiniai atitinka statinio apibrėžimą, ir pažymi, jog pareiškėjas pats nurodė, kad pasirinko nekvestionuoti Gręžinių įregistravimo teisėtumo. Be to, kaip nurodė teismas, net ir vertinant, kad Gręžiniai neatitinka statinio sąvokos ir nelaikytini Kadastro objektu, teisės aktuose nenustatyta procedūra, Registrų centrui leidžianti tokius objektus pašalinti iš Registro ir Kadastro. Atsakovas taip pat nurodo, kad jam nėra suteikta kompetencija vertinti, kad Gręžiniai, kurie buvo teisėtai įregistruoti kaip nekilnojamieji daiktai, yra kilnojamieji; teismas nekonstatavo, kad Gręžiniai neatitinka statinio sąvokos ir nelaikytini Kadastro ir Registro objektu.

26. Atsakovas pažymi, kad situacija dėl elektros tinklų, kurie, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, laikomi kilnojamaisiais daiktais, nėra analogiška situacijai dėl Gręžinių išregistravimo iš Kadastro ir Registro, kadangi teisės aktai Gręžinių neapibrėžia kaip kilnojamojo daikto. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl teisės spragos ir jos pašalinimo būdų ir pažymi, kad šiuo atveju teismas pagrįstai nenustatė Sprendimų neteisėtumo pagrindų.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Bylos esminis dalykas – teritorinio registratoriaus Tauragės skyriaus 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. SPR5-4796 (14.4 E) ir teritorinio registratoriaus Panevėžio skyriaus 2023 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. SPR4-4987 (14.5 E) pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas VĮ Ignalinos atominė elektrinė skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimą panaikinti Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą, priimtą išnagrinėjus jo (pareiškėjo) skundą dėl minėtų teritorinių registratorių sprendimų panaikinimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 str. 1 d., Registro įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 30 str. 1 d., Kadastro įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 15 str. 1 d.), išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą išregistruoti stebėjimo gręžinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir daiktines teises į juos.

29. Byloje nustatyta, kad Registre įregistruota, jog Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: inžineriniai tinklai – Stebėjimo gręžiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie patikėjimo teisės pagrindu yra perduoti valdyti pareiškėjui. Gręžinių Registre įregistravimo pagrindas – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 4-88 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės turto registravimo“.

30. Pareiškėjas 2023 m. vasario 8 d. kreipėsi su prašymu į teritorinį registratorių, prašydamas iš Registro bei Kadastro išregistruoti Gręžinių duomenis bei pareiškėjo turto patikėjimo teisę į juos, pateikė 2008 m. liepos 22 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir 2023 m. vasario 7 d. Inspekcijos atsakymą į pareiškėjo paklausimą, kuriame nurodyta, jog Gręžiniai yra hidrotechniniai įrenginiai, kurie gręžiami ir parengiami naudoti neatliekant statybos darbų, todėl negali būti laikytini statiniais Statybos įstatymo prasme, kadangi statinys yra nekilnojamasis daiktas, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Tauragės skyrius atsisakė išregistruoti Gręžinius iš Kadastro, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 14 straipsnio 6 ir 7 punktais, Kadastro nuostatų (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2025 m. liepos 1 d.) 841.4 ir 841.5 punktais. Panevėžio skyrius 2023 m. vasario 24 d. sprendimu atsisakė išregistruoti Gręžinius iš Registro, remdamasis tuo, kad Tauragės skyrius atsisakė pašalinti iš Kadastro Gręžinių duomenis, ir vadovaudamasis Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 7 punktu, Registro nuostatų (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2025 m. liepos 1 d.) 66 punktu.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad teritorinių registratorių sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, kadangi pareiškėjas, siekdamas pašalinti Gręžinių duomenis iš Kadastro ir Registro, nepateikė visų reikalaujamų dokumentų, o prie prašymo pridėti duomenys (Inspekcijos 2023 m. vasario 7 d. raštas), taip pat pareiškėjo argumentai, kad Gręžiniai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateiktos statinio sąvokos, todėl nėra laikytini Kadastro bei Registro objektais, nesudaro pagrindo pašalinti Gręžinių duomenis iš Kadastro ir Registro.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas dėl skunde nurodytų aplinkybių. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir prašo palikti sprendimą galioti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą neišreiškė pozicijos dėl bylos baigties apeliacinės instancijos teisme.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Kadastrą ir Registrą tvarko VĮ Registrų centras (Registro įstatymo 5 str. 1 d., Kadastro įstatymo 4 str. 1 d.), kuris įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą, įregistruoti Registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reguliuojantys Kadastro ir Registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; kt.). Registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritoriniai registratoriai tvarko Registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia (be kita ko) VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (lotynų kalba – intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (lotynų kalba – ultra vires) yra negalimas.

34. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė (Registro įstatymo 14 str.). Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Registro įstatymo 5 str. 2 d.). Visi Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Registro įstatymo 4 str.).

35. Pagal Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo ar išnykimo juridinius pagrindus reglamentuoja Registro įstatymo 22 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

36. Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Registre. Kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 3 str. 4 d.).

37. Kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

38. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenys, informacija, kadastrams ir registrams pateikti dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro įstatymo 12 str. 2 d.).

39. Kadastro įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 punktai nustato, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: nepateikta teisės aktų nustatyta tvarka parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus (6 p.); nepateikti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį (7 p.).

40. Iš pareiškėjo šioje byloje išsakytų argumentų matyti, kad jis laikosi pozicijos, jog teritoriniai registratoriai turėjo tenkinti jo prašymą dėl Gręžinių išregistravimo iš Kadastro ir Registro, nes Gręžinių duomenys turi būti pašalinti iš šių registrų dėl to, jog jie nėra statiniai (jie neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodytos statinio sąvokos), o Kadastre registruojami statiniai ir kt. (Kadastro įstatymo 5 str. 1 d.), pagal Žemės gelmių įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, gręžiniai yra registruojami Žemės gelmių registre.

41. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, nes Gręžiniai yra registruoti remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymu, kuriuo pareiškėjui leista Registrų centre registruoti nekilnojamuosius daiktus (Gręžinius), nurodant, kad juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja pareiškėjas, Gręžiniai kaip vienas nekilnojamasis daiktas (inžineriniai tinklai) buvo suformuotas 2004 m. spalio 1 d. kadastro duomenų bylos pagrindu ir įregistruotas Kadastre ir Registre kaip nekilnojamasis daiktas, kaip tai yra suprantama pagal Registro įstatymo 13 straipsnį. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje (inžinerinių tinklų registravimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 10 dalyje) yra nurodyta inžinerinių tinklų sąvoka, o, kaip jau minėta, Gręžiniai Registre įregistruoti kaip vienas nekilnojamojo turto objektas – inžineriniai tinklai (kadastro duomenys nustatyti 2004 m. spalio 1 d. ir 2008 m. birželio 12 d.). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad inžineriniai tinklai gali būti Kadastro objektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1391/2013).

42. Taigi Gręžinių savininkas yra nustatęs, kad Gręžiniai yra nekilnojamieji daiktai, jo vardu jie yra įregistruoti Kadastre ir Registre kaip vienas nekilnojamojo turto objektas – inžineriniai tinklai, o pareiškėjas, prašydamas juos išregistruoti iš registrų, nėra nurodęs jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jie turėtų būti išregistruoti pagal pareiškėjo prašymą. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo ginčijami Kadastro ir Registro tvarkytojo veiksmai, priimant sprendimus registruoti minėtų inžinerinių tinklų duomenis Kadastre ir Registre.

43. Pareiškėjo nurodoma Žemės gelmių įstatymo nuostata vien tik apie tai, kad gręžiniai registruojami Žemės gelmių registre, taip pat nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog vadovaujantis šia nuostata turėtų būti pašalinta Gręžinių (inžinerinių tinklų) registracija Kadastre ir Registre, t. y. kad įsigaliojus Žemės gelmių įstatymui, Gręžiniai yra traktuojami kaip kilnojamasis turtas, kuris neregistruotinas Kadastre ir Registre. Pažymėtina, kad Žemės gelmių įstatymas nustato Lietuvos Respublikos žemės gelmių valdymo, tyrimo, naudojimo, apsaugos ir žemės gelmių duomenų valdymo teisinius pagrindus (1 str. 1 d.), o ne Registro ir Kadastro tvarkytojo teises ir pareigas tvarkant Registrą ir Kadastrą.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog nekilnojamojo turto kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ir jų pakeitimo dokumentu yra teismo sprendimas, nutartis, nuosprendis, tačiau pareiškėjas nenurodo jokio teismo sprendimo (ar nutarties), kurį buvo pateikęs teritoriniam registratoriui. Pažymėtina, kad šioje byloje yra tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai teritoriniai registratoriai atsisakė išregistruoti iš registrų Gręžinius (inžinerinius tinklus) pagal pareiškėjo pateiktą prašymą ir dokumentus. Pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti tokius veiksmus atlikti atsakovą yra išvestinis reikalavimas iš skundo reikalavimų panaikinti teritorinių registratorių sprendimus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas teritoriniam registratoriui teikė Inspekcijos 2023 m. vasario 7 d. raštą, kuris yra teisinė konsultacija ir tai nėra dokumentas, kurio pagrindu gali būti pakeisti ar panaikinti Kadastre ir Registre įregistruoti duomenys.

45. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl teritorinių registratorių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ar įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė šioje byloje kilusiam ginčui dėl teritorinių registratorių sprendimų išspręsti aktualias Registro įstatymo ir Kadastro įstatymo nuostatas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

46. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė