2022-05-18 Nr. AB-14210-3-61-3-01069-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-463-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01069-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. rugpjūčio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-170828-00082 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2020 m. kovo 20 d. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pateikdama reikšmingus argumentus, patvirtinančius termino pratęsimo pagrindą. Teigė, kad nurodė teismui savo elektroninio pašto adresą, 2020 m. balandžio 24 d. gavo teismo nutartį (administracinė byla Nr. el3-3002-1047/2020) apie bylos skyrimą nagrinėti teismo posėdyje. Kadangi tai buvo pareiškėjos pakartotinis prašymas (pirmas prašymas buvo išnagrinėtas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. 1-3697-821/2019)), jai buvo žinoma, kad teismas nagrinėja bylą rašytinio proceso tvarka, todėl ji nesiteiravo dėl posėdžio datos.

Teismo proceso pradžia sutapo su 2020 metais prasidėjusia Covid-19 pandemija, kurios metu ji, būdama medicinos darbuotoja, dirbo sudėtingomis sąlygomis (duomenys neskelbtini) reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, todėl visas dėmesys buvo koncentruotas naujoms neįprastoms darbo sąlygoms ir asmeniniams reikalams. Inspekcija, kuri stebėjo jos veiksmus dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo, nesikreipė į ją po to, kai ji kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino pratęsimo. Pareiškėja manė, kad teismas tenkino jos prašymą ir pratęsė terminą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Teigė, kad ji negavo teismo nutarties, kuria išspręstas jos prašymas. Per antrą karantino laikotarpį pareiškėja taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje su Covid-19 sergančiais pacientais. 2021 m. kovo 29 d. pareiškėjai paskambino Inspekcijos inspektorius ir pasakė, kad teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo pasibaigė ir pasiteiravo, ar kreipėsi dėl termino pratęsimo, ar įvykdė visas nustatytas savavališkos statybos įteisinimo sąlygas.

Tik tada pareiškėja sužinojo, kad teismas pratęsė terminą ne vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bet tik iki 2021 m. kovo 25 d., ji dar neatliko visų būtinų veiksmų ir praleido kreipimosi į teismą terminą. Pareiškėja pagal galimybes toliau atliko būtinus veiksmus, kurių rezultatas buvo tai, kad 2021 m. vasario 24 d. buvo pasirašytas sprendimas dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, 2021 m. kovo 3 d. dokumentai atiduoti į Registrų centrą įregistravimui ir 2021 m. kovo 22 d. jie atsiimti.

Po žemės projekto sutvarkymo pareiškėja turėjo iš naujo rengti ir derinti statybos projektą, kad būtų įtraukti statybos metu padaryti pakeitimai, kurie nebuvo suderinti nustatyta tvarka. Pareiškėjos atlikti veiksmai patvirtino, kad ji savo teise naudojosi sąžiningai. Pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą dėl svarbių priežasčių – didelės įtampos darbe, pastovaus nuovargio dėl pasikeitusių darbo sąlygų, objektyviai sutrukdžiusių laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo.

Pareiškėja praleido terminą neženkliai (termino pabaiga 2021 m. kovo 25 d.), iš karto po 2021 m. kovo 29 d. inspektoriaus pranešimo kreipėsi į advokatą dėl prašymo į teismą surašymo. Pareiškėjos teigimu, termino praleidimas užkerta jai kelią atlikti veiksmus, susijusius su turto įregistravimu, siekiant, kad Nekilnojamojo turto registras galėtų vykdyti turto apskaitą ir kad būtų įgyvendintos savininkų mokestinės prievolės valstybei. Pareiškėja prašė pripažinti, kad ji praleido kreipimosi į teismą terminą dėl svarbios priežasties, ir atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

3. Prašymui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pagrįsti pareiškėja paaiškino, kad savavališkos statybos padariniai kilo dėl žemės sklypo bendraturtės L. D. nenoro bendradarbiauti, ruošiant sklypų atidalijimo projektą. Pareiškėja pradėjo statyti gyvenamąjį namą, bendraturtė L. D. nereiškė jai jokių pretenzijų, tačiau atsisakė derinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Dėl susidariusios situacijos pareiškėja kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą.

Prašyme nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu pareiškėjos ieškinys dėl žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo patenkintas iš dalies (civilinė byla Nr. 2-900-239/2018), tačiau L. D., nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi L. D. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmų sprendimą paliko nepakeistą. Remdamasi nurodytu teismo sprendimu, pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl atidalinto žemės sklypo įregistravimo, pareiškėja pradėjo veiksmus, susijusius su projekto dėl žemės paskirties pakeitimo (toliau – ir Projektas) rengimu tos žemės sklypo dalies, kurioje pastatyto namo plotas (1 metras) patenka į ūkio paskirties žemės sklypo plotą.

Pareiškėja siekė padidinti namų valdos plotą, kad visas namas būtų namų valdos plote. Šis veiksmas buvo būtinas, siekiant įteisinti namo statybą. Per teismo nustatytą terminą buvo paruoštas Projektas ir 2020 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurio plotą patenka pastatyto namo plotas (1 metras). 2020 m. kovo 27 d. buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl esamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (padidinti esamą namų valdą, prijungiant prie jos gretimo žemės ūkio paskirties sklypo dalį, pakeitus jo paskirtį, tokiu būdu padidėjus namų valdos plotui visas pastatytas namas būtų namų valdoje).

Po žemės projektų sutvarkymo pareiškėja privalėjo iš naujo ruošti ir derinti statybos projektą, šiems veiksmams atlikti yra nustatyti atitinkami terminai. Per teismo nustatytą terminą buvo atlikta tik dalis būtinų veiksmų savavališkai statybai įteisinti. Pareiškėja teigė, kad pagal galimybes atliko būtinus veiksmus, kurių rezultatas buvo 2020 m. balandžio 10 d. pasirašytas įsakymas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, 2020 m. balandžio 28 d. pasirašyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimai, 2020 m. gegužės 27 d. gautas atsakymas iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ dėl servituto panaikinimo, 2020 m. birželio 25 d. pasirašytas susitarimas dėl servituto pasibaigimo Vilniaus m. 37-ame notarų biure, 2020 m. spalio 21 d. pasirašytas įsakymas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, 2020 m. gruodžio 23 d. pasirašytas Trakų savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, 2021 m. vasario 24 d. buvo priimtas Trakų savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, 2021 m. kovo 3 d. dokumentai atiduoti į Registrą duomenų registracijai.

Dokumentų paruošimui, reikalingų žemės projektui sutvarkyti, duodamas atitinkamas terminas, todėl visi darbai užtruko metus. Paskutinį žemės sklypą, t. y. padidėjusią namų valdą, pareiškėja įregistravo 2021 m. kovo 22 d. Pareiškėja prašė teismo atsižvelgti į šias aplinkybes ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad su juo nesutinka.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas, patikrinęs vykdomas statybas 0,1500 ha ploto, kitos pagrindinės naudojimo paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjai G. S., nustatė, kad pareiškėja savavališkai, t. y. turėdama statybą leidžiantį dokumentą (2012 m. sausio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), bet pažeisdama esminius statinio projekto (Gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statyba, esamų pastatų griovimas), statybos projekto (2012 m.) sprendinius, naujai stato neypatingos kategorijos, gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatą. Patikrinimo duomenys užfiksuoti 2017 m. rugpjūčio 9 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-1003. Privalomuoju nurodymu pareiškėja įpareigota nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Tiek Inspekcija, tiek teismas 3 kartus buvo pratęsę Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Paskutinį kartą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2021 m. kovo 25 d.

6. Inspekcija nurodė, kad šiuo atveju pareiškėja, praleisdama įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą terminą, 2021 m. balandžio 6 d. pakartotinai 4 kartą kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pareiškėjai jau buvo pratęstas keturis kartus (Inspekcijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo Nr. SDPN-100-180305-00015 – iki 2018 m. gegužės 25 d.; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.1-3166-208/2018 – iki 2019 m. gegužės 25 d.; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3697-821/2019 – iki 2020 m. kovo 25 d.; Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3002-1047/2020 – iki 2021 kovo 25 d.). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo papildomai pratęstas daugiau negu trejiems metams – nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2021 m. kovo 25 d. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, pareiškėjos nurodomas terminas laikytinas kaip pernelyg ilgas ir nepagrįstas konkrečiais neteisėtos statybos padarinių šalinimui reikalingų atlikti veiksmų terminais ir bendra teisės aktuose nustatyta jų trukme.

7. Inspekcija nurodė, kad, sprendžiant pareiškėjos prašymo pagrįstumą, būtina įvertinti tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, praleidusi įstatyme nustatytą terminą, ir prašė jį atnaujinti. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas) apskritai nenumato Inspekcijos surašytų privalomųjų nurodymų įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Nors pareiškėja pateikė teismui darbovietės pažymą, patvirtinančią prašyme nurodytas, kurios, pareiškėjos manymu, yra svarbios ir pateisina praleistą terminą, tačiau šioje byloje jos negali būti pripažįstamos galinčiomis daryti įtaką galutiniam teismo sprendimui. Inspekcijos nuomone, pareiškėjos prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nepagrįstas, kadangi Inspekcijos nustatytas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3002-1047/2020 pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2021 m. kovo 25 d. Remiantis teismų praktika, pareiškėja neteko galimybės naudotis teise pratęsti šį terminą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo.

9. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinęs pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus argumentus, aktualią teismų praktiką bei vadovaudamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis Įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, nustatė, kad teismas paskutinį kartą pratęsė terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti iki 2021 m. kovo 25 d. 2021 m. balandžio 6 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo. Pareiškėja pripažįsta, kad ji yra praleidusi terminą tokiam prašymui paduoti, todėl prašė jį atnaujinti, nurodydama, pareiškėjos manymu, objektyvias priežastis, pateisinančias termino praleidimą.

10. Teismas pažymėjo, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba, išimtiniais atvejais, per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu Inspekcija šį terminą gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Šios nuostatos nuo 2014 m. sausio 1 d. į Įstatymą buvo perkeltos iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies. Teismas nurodė, kad šioje byloje vadovaujamasi Įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

11. Teismas darė išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Pareiškėjos argumentai dėl galimybės atnaujinti terminą prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, formuojamai analogiškose bylose. Pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tik 2021 balandžio 6 d., kai jis pasibaigė 2021 m. kovo 25 d., todėl šis terminas negali būti pratęstas.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl ne nuo pareiškėjos priklausomų priežasčių. Pareiškėja taip pat prašo koreguoti teismų praktiką ir kurti naują precedentą, išreikalauti ir pridėti naujus įrodymus.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesivadovavo laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje. Teismas aprašomojoje sprendimo dalyje pažymėjo pareiškėjos nurodytas ir dokumentais patvirtintas svarbias priežastis, dėl kurių ji praleido kreipimosi į teismą terminą, tačiau netyrė ir nevertino šių aplinkybių: 1) 2020, 2021 metų pandemijos laikotarpiu sudėtingomis sąlygomis pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, šalinant COVID pandemijos pasekmes; 2) pareiškėja pakartotinai kreipėsi į teismą dėl savavališkų statybos padarinių nurodymo šalinimo termino pratęsimo, teismo proceso pradžia sutapo su prasidėjusia 2020 metais Covid-19 pandemija, kurios metu pareiškėja dirbo šalinant pandemijos pasekmes. Teismas neatsiuntė pareiškėjai 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo, tačiau pareiškėja toliau vykdė pradėtą savavališkų padarinių šalinimo procesą; 3) apie priimtą teismo sprendimą pareiškėja sužinojo iš Inspekcijos darbuotojo, kuris elektroniniu paštu 2021 m. kovo 29 d. jį atsiuntė pareiškėjai ir telefonu informavo, kad teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu nustatytas savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2021 m. kovo 25 d.

13.2. Teismo sprendime išdėstyti teisiniai argumentai, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą, yra nepagrįsti, kadangi teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmę teisingo sprendimo priėmimui – tai svarbios aplinkybės, dėl kurių pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą.

13.3. Teismas neatliko išsamaus surinktų faktinių aplinkybių viseto įvertinimo. Teismas nevertino priežasčių svarbumo ir nesprendė dėl faktinio pagrindo nustatymo, leidžiančio daryti išvadą, kad byloje yra sąlygos nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

13.4. Neteisingo sprendimo priėmimą įtakojo ir tai, kad teismas netaikė, o tik formaliai paminėjo suformuotos teismų praktikos teisinius kriterijus, taikomus nagrinėjant bylas dėl Inspekcijos nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

13.5. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė motyvų, kodėl jis nelaiko svarbiomis priežastimis pareiškėjos pateiktų įrodymų dėl svarbių priežasčių, kurios sutrukdė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo.

13.6. Teismas, konstatuodamas aplinkybes, kada pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo, neteisingai nurodė kreipimosi datą – 2021 m. balandžio 6 d. Pareiškėjos prašymą advokatė išsiuntė per teismų elektroninę sistemą, kurioje užfiksuota išsiuntimo data – 2021 m. balandžio 2 d. Kreipimosi į teismą data laikoma dokumentų išsiuntimo diena.

13.7. Teismas, konstatuodamas aplinkybes, kiek kartų pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, netyrė ir nevertino aplinkybių, kurios privertė pareiškėją tai daryti. Kiekviename pareiškime teismui pareiškėja pateikdavo svarius argumentus pratęsti terminą. Pareiškėja objektyviai neturėjo jokių galimybių pašalinti savavališkos statybos padarinius per teismo nustatytą terminą iki 2021 m. kovo 25 d., kadangi projekto rengimo, derinimo bei statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminai nepriklauso nuo pareiškėjos valios, tokių procedūrų trukmė priklauso nuo kompetentingų valstybinių institucijų subjektų ir trečiųjų asmenų atliekamų veiksmų. Pareiškėja aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Teismas, sprendime pabrėždamas, kad pareiškėja ketvirtą kartą kreipėsi į teismai pratęsti terminą, neatsižvelgdamas į pareiškėjai realiai atsiradusias galimybes vykdyti veiksmus ir į veiksmų apimtį, suformavo nepagrįstą nuomonę, kad Privalomojo nurodymo pratęsimo terminas yra pernelyg ilgas.

13.8. Teismas neteisingai taikė teismų praktiką, išsamiai neišnagrinėjo faktinių aplinkybių, kad po to, kai 2019 m. birželio 28 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas atidalino žemės sklypus tarp pareiškėjos ir bendraturtės, visi savavališkų statybų padariniai, kuriuos užfiksavo Inspekcija ir dėl kurių ji surašė pareiškėjai Privalomąjį nurodymą, atsirado pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribose, tai neturi jokio poveikio kitų asmenų teisėms ir negali įtakoti susiklosčiusių civilinių santykių stabilumo.

13.9. Pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismo spręsti dėl faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, kadangi pareiškėjai susiklostė išimtinai nepalanki situacija, aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjos valios, jos priklausė nuo kompetentingų valstybinių institucijų subjektų, be kita ko, ir teismo, ir trečiųjų asmenų atliekamų veiksmų. Pareiškėja nepertraukiamai atlieka atitinkamus veiksmus. Savavališkos statybos pasireiškė tiktai tuo, kad pareiškėjos namo 1 metras įsikišo į už tuo metu tarp bendraturčių buvusios žemės sklypų ribos, kuri dabar pakeista ir visas pastatas yra pareiškėjos žemėje, kurios įteisinimas (atidalinimas tarp bendraturčių) teismo būdu vyko du su puse metų, po to du metus tęsėsi žemės ribų pakeitimo procedūra pagal pastatyto pastato matmenis, tam pareiškėja skyrė daug pastangų ir lėšų. Pareiškėja šio metu atlieka pastato projekto pakeitimus pagal Inspekcijos užfiksuotus pažeidimus. Namo nugriovimas, nesuteikus pareiškėjai galimybės įteisinti pastato matmenis, atlikus projekto pakeitimus, kaip tai nustatyta Įstatymo 14 straipsnyje, būtų neproporcinga priemonė pasiekti siekiamus tikslus ir užtikrinti suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Inspekcijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra ir teismas pagrįstai nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai dėl kuriamo naujo precedento byloje dėl termino kreiptis dėl privalomųjų nurodymų vykdymo praleidimo. Inspekcija nurodė, kad Įstatymas nenumato pasibaigusio Privalomojo nurodymo vykdymo termino atnaujinimo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo, pateikto teismui, pasibaigus Privalomojo nurodymo vykdymo terminui, ir nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos. Teismas neprivalėjo tirti ir vertinti, dėl kokių priežasčių Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas iki 2021 m. kovo 25 d. Pasibaigus Privalomajame nurodyme nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytos priežastys, dėl kurių nebuvo įvykdytas Privalomasis nurodymas, ir nurodyti pareiškėjos atliekami veiksmai ir procedūros neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Inspekcijos nuomone, pareiškėjos nurodytos priežastys dėl praleisto termino kreiptis į teismą nesudaro pagrindo nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismą dėl Inspekcijos nurodymo vykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo ir dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą, nustatęs, kad pareiškėja į teismą kreipėsi pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl galimybės atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjamu atveju prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, formuojamai analogiškose bylose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kai jis jau buvo pasibaigęs, padarė išvadą, kad šis terminas negali būti pratęstas.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus įrodymų, faktinių aplinkybių vertinimo, ir teigia, kad ji įrodė svarbias priežastis, dėl kurių Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas privalėjo būti pratęstas, o teismų praktika tokio pobūdžio bylose turėtų būti pakeista, kadangi pareiškėjai susiklostė išimtinai nepalanki situacija, šalinant savavališkos statybos pasekmes.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde teismo prašo prijungti naujus įrodymus: 1) įrodymus, susijusius su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo įteikimu pareiškėjai: 2021 m. birželio 29 d. inspekcijos laišką su priedu (2020 m. teismo sprendimas), 2019 m. gruodžio 18 d. teismo raštą apie sprendimo išsiuntimą; 2019 m. gruodžio 19 d. pašto voką, 2019 m. gegužės 28 d. teismo raštą Nr. 1-3697-821/2019 dėl nutarimo išsiuntimo, 2019 m. gegužės 29 d. pašto voką, 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo raštą apie 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo išsiuntimą, 2018 m. rugsėjo 26 d. pašto voką, 2018 m. liepos 31 d. teismo pranešimą apie bylos paskyrimą Nr. 1-3166-208-2018; 2) įrodymus, pagrindžiančius, jog pareiškėja nepertraukiamai vykdo pradėtą statybų įteisinimo procesą, ir pagrindžiančius po 2021 m. birželio 9 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo atliktus veiksmus, t. y. tai, kad 2021 m. birželio 23 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ surašė Savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktą Nr. 21-124-S ir paskaičiavo pareiškėjai 772,49 Eur įmoką, kurią pareiškėja sumokėjo 2021 m. birželio 30 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 9), 2021 m. birželio 23 d. pareiškėja apmokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą už savavališkų statybų įvertinimą, kurią apmokėjo 2021 m. birželio 23 d., mokėjimo nurodymas Nr. 6, sumokėta suma 383 Eur. Pareiškėja taip pat prašo išreikalauti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo administracines bylas, kuriose buvo išnagrinėti ir tenkinti pareiškėjos prašymai dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo ir prijungti prie bylos.

21. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021). Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010).

22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektais, netenkina pareiškėjos prašymo prijungti prie bylos įrodymus, pagrindžiančius, jog pareiškėja nepertraukiamai vykdo pradėtą statybų įteisinimo procesą, ir pagrindžiančius jos po 2021 m. birželio 9 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo atliktus veiksmus. Tokia išvada daroma nustačius, kad šie įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo, t. y. jie neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės. Teisėjų kolegija taip pat netenkina pareiškėjos prašymo išreikalauti ir pridėti prie nagrinėjamos administracinės bylos administracines bylas Nr. 1-3166-208/2018, Nr. I-3697-821/2019 ir Nr. eI3-3002-1047/2020. Tuo atveju, jeigu pareiškėja manė, kad kurie nors minėtose administracinėse bylose esantys įrodymai buvo būtini nagrinėti ir šioje administracinėje byloje, ji turėjo pareigą juos pateikti pirmosios instancijos teismui, įrodinėdama savo prašymo pagrįstumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, prideda prie bylos pareiškėjos pateiktus įrodymus, susijusius su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-3002-1047/2020 įteikimu pareiškėjai, kadangi minėti įrodymai yra aktualūs kilusiam ginčui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti (ABTĮ 142 str. 3 d.).

23. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4081-629/2021 ir kt.).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-261/2020).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų tyrimo teisėtumo, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą ir kartu su juo pateiktus įrodymus bei argumentus, tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrindė jų vertinimą ginčijamame teismo sprendime padarytomis išvadomis. Teismo sprendimas yra motyvuotas, jame nurodyti argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti.

26. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 30 d.) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su Įstatymo 14 straipsnio nuostatų taikymu, yra išaiškinta, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1671-624/2020 ir kt.).

28. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus ir kt.). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

30. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad Inspekcija, patikrinusi žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame G. S., vykdomas statybas, nustatė, kad pareiškėja savavališkai, t. y. turėdama statybą leidžiantį dokumentą (2012 m. sausio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), bet pažeisdama esminius statinio projekto (Gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statyba, esamų pastatų griovimas), statybos projekto (2012 m.) sprendinius, stato naują neypatingos kategorijos, gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatą, nukrypdama nuo projekto.

Inspekcija 2017 m. rugpjūčio 28 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-170828-00082, kuriuo nurodė pareiškėjai iki 2018 m. vasario 25 d. savo lėšomis išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis pagal statinio projekto (Gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statyba, esamų pastatų griovimas) sprendinius, kuriuos įgyvendinti statytojai suteikta teisė išduodant statybą leidžiantį dokumentą, bei sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjos prašymu 2018 m. kovo 5 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-100-180305-00015 Inspekcija pratęsė terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui iki 2018 m. gegužės 25 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3166-208/2018 terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui buvo pratęstas iki 2019 m. gegužės 25 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3697-821/2019 terminas buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 25 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3002-1047/2020 terminas buvo pratęstas iki 2021 m. kovo 25 d.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjos atstovas pateikė teismui prašymą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo 2021 m. balandžio 2 d. 20 val. 9 min., šis prašymas teisme užregistruotas kitą darbo dieną – 2021 m. balandžio 6 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo įvykdymo terminą kreipėsi po to, kai buvo pasibaigęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3002-1047/2020 pratęstas terminas iki 2021 m. kovo 25 d.

įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog jai nebuvo įteiktas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3002-1047/2020. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teisme administracinėje byloje Nr. eI3-3002-1047/2020 atstovavo advokatė J. K.. Patikrinus šios administracinės bylos duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas pareiškėjos atstovei siųstas du kartus kartu su lydraščiais (2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. birželio 22 d. (teismo sprendimui įsiteisėjus)), taigi pareiškėja per jos atstovę advokatę buvo tinkamai informuota apie priimtą teismo sprendimą ir juo pratęstą Privalomojo nurodymo terminą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad minėtas teismo sprendimas jai nebuvo įteiktas, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl jie laikytini nepagrįstais.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nustatytas bylos faktines aplinkybes, proceso dalyvių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos dėl byloje taikytinų teisės aktų aiškinimo. Asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau jis tai gali padaryti tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Nustačius, kad į teismą buvo kreiptasi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs, prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti patenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.). Remiantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, teismui pakanka konstatuoti šio termino pratęsimo praleidimo faktą, praleistų dienų skaičius ar laikotarpis neturi reikšmės ir teismas neturi pagrindo jo vertinti. Kaip jau minėta, teismas gali nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose tik išimtiniais atvejais, tačiau nagrinėjamu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje suformuotų taisyklių.

33. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjai buvo nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2021 m. kovo 25 d. Nors iš pareiškėjos nurodytų veiksmų sekos matyti, kad ji praleido šį terminą nežymiai, tačiau nustačius, kad pareiškėjos atstovė advokatė buvo informuota apie minėtą teismo spendimą, konstatuotina, kad pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu nustatyto termino pabaigos. Taigi pareiškėjos skunde nurodomos priežastys, susijusios su jos profesine veikla, šalinant pandemijos pasekmes, ir jos veiksmais, šalinant savavališkos statybos padarinius, būtų aktualios ir galėtų būti vertinamos tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė iš esmės spręsti dėl termino pratęsimo, atnaujinus terminą prašymui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų iš esmės analogiškose bylose.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo paduoti ir prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė