2021-01-06 Nr. AB-401-3-62-3-00329-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-10-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00329-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. sausio mėn. iki skundo padavimo dienos (2019 m. vasario 12 d.) buvo konvojuojamas į kitas kalinimo įstaigas, nors dėl blogos sveikatos būklės jo konvojavimas buvo negalimas. Tvirtino, jog Pravieniškių PN-AK gydytojai, žinodami apie blogą pareiškėjo sveikatos būklę, turėjo neduoti leidimo jį konvojuoti. Teigė, kad jam buvo nustatytas 85 proc. nedarbingumas, specialus nuolatinės slaugos poreikis, jis galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėlyje, o konvojavimo automobiliai nepritaikyti žmogui su negalia. Konvojavimo metu pareiškėjas turėdavo savarankiškai įlipti į automobilį, susinešti daiktus, dėl nepatogių sėdimų vietų kęsti skausmus, jam atsirasdavo pragulos. Dėl (duomenys neskelbtini) gamtinius reikalus turėjo atlikti automobilyje į plastikines talpas, matant kitiems asmenims. Konvojuojant pareiškėją tokiomis sąlygomis buvo žeminamas jo orumas, jis pastoviai jautė fizinį skausmą, didelį diskomfortą, buvo emociškai prislėgtas, prasidėjo depresija, atsirado konvojavimo baimė, dėl to kreipėsi į psichologą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo 15 proc. darbingumo lygį, taip pat nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 13 d. jam nustatytas specialios nuolatinės priežiūros poreikis, pareiškėjas turi neįgaliojo vežimėlį. Tvirtino, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis negalėjo būti konvojuojamas. Pravieniškių PN-AK pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų apie pareigūnų neteisėtus veiksmus, jais pareiškėjui padarytą neturtinę žalą, todėl nėra visų būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame voke su asmens bylos pažyma, kurioje turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatos būklę: gydytojas (bendruomenės slaugytojas) pažymi, ar konvojuojamasis gali vykti planiniu konvojumi, jo konvojavimo pobūdį ir režimą. Konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas neleistinas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, bei neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas. Pareiškėjo asmens bylų pažymose yra asmens sveikatos priežiūros specialistų įrašai, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės gali vykti planiniu konvojumi, jose nenurodytos specialiosios pareiškėjo konvojavimo sąlygos. Vieną kartą pareiškėjas etapavimui nebuvo priimtas, nes atvyko neįgaliojo vežimėliu, visais kitais atvejais jis naudodavo ramentus ir būdavo etapuojamas bendra tvarka. Pažymėjo, kad ant konvojuojamo asmens bylos pažymos taip pat pasirašo ir konvojuojamasis, jis pažymi, ar turi nusiskundimų, pretenzijų. Nurodė, kad konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko jų techninę būklę, įrengimą, žmonių pervežimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Specialiuose konvojavimo automobiliuose tualetai neįrengti, o konvojuojamieji vedami į tualetą tik pasikeitimo punktuose ar patiems prašant. Asmens bylos pažymose nėra asmens sveikatos priežiūros specialistų išvadų, kad pareiškėjui kelionės metu reikėtų suteikti papildomą galimybę, išskirtines sąlygas pasinaudoti tualetu, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo prašymu jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte. Duomenų apie pareiškėjo žodžiu ar raštu teiktus skundus dėl konvojavimo sąlygų nėra.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas rėmėsi Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), 98 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorija, teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2015 m. vasario 5 iki 2017 m. kovo 31 d. buvo nustatytas 15 procentų darbingumo lygis, nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d. nustatytas 2 procentų darbingumo lygis, taip pat nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis (I t., b. l. 63, 72–73, II t., b. l. 8–9). Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo konvojuotas iš Pravieniškių PN-AK 22 kartus. Iš pateiktų pareiškėjo Asmens bylos pažymų (I t., b. l. 83–87, 94–113) matyti, jog visais ginčui aktualiais konvojavimo atvejais gydytojas (bendruomenės slaugytojas) parašu yra patvirtinęs, jog pareiškėjo sveikatos būklė tinkama konvojuoti. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esantys sveikatos priežiūros specialistų įrašai patvirtina, kad prieš etapuojant pareiškėjas buvo apžiūrimas specialisto, priimama išvada, jog konvojuoti galima, įrašų apie paskirtą palydovą konvojavimo metu nėra (I t., b. l. 67, 183, 196–198, 200, II t., b. l. 2, 6, 8,10, 11–13, 18–20,23–25, 27).

9. Teismas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenų nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas vaikščiojo su ramentais, galėjo nueiti reikiamus atstumus. Nors pareiškėjo (duomenys neskelbtini) buvo sutrikusios, tačiau apsitarnauti jis galėjo pats, pareiškėjo higienos būklė buvo gera (I t., b. l. 68, 71, 183, II t., b. l. 8,16, 42, 71–72). Liudytojais byloje apklausti Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas M. K. bei bendrosios praktikos slaugytoja G. A. nurodė, jog kalėdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas turėjo neįgaliojo vežimėlį, tačiau judėjo su ramentais, atlikdavo gamtinius reikalus bei pavalgydavo savarankiškai, kito asmens pagalba nebuvo reikalinga. Liudytojai patvirtino, kad nusiskundimų dėl negalėjimo būti konvojuojamam pareiškėjas nereiškė nei žodžiu, nei raštu.

10. Teismas byloje nenustatė jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams dėl sveikatos būklės, negalėjimo būti konvojuojamam, prašymus paskirti lydintį asmenį. Nors kai kuriose pareiškėjo asmens bylos pažymose (I t., b. l. 99, 105, 107–109, 112–113) pareiškėjas yra nurodęs, jog turi nusiskundimų dėl sveikatos būklės, tačiau jo nusiskundimai nedetalizuoti, todėl, teismo vertinimu, jų pagrindu negalima nustatyti nusiskundimų pobūdžio, kad būtų galima abejoti sveikatos priežiūros specialistų išvadomis dėl galimumo konvojuoti pareiškėją. Nors iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (II t., b. l. 43–44) bei teismui pateiktos Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties (I t., b. l. 11) matyti, kad 2017 m. rugpjūčio – spalio mėn. pareiškėjo sveikatos būklė buvo pablogėjusi, tačiau šios aplinkybės neturi reikšmės narinėjamoje byloje, nes 2017 m. rugpjūčio – spalio mėn. pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK nebuvo konvojuojamas.

11. Apibendrindamas teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu prieš konvojuojant pareiškėjas būdavo apžiūrimas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų, kurie, įvertinę pareiškėjo sveikatos būklę, priimdavo sprendimą dėl jo galimybės vykti konvojumi. Duomenų, leidžiančių abejoti Sveikatos priežiūros specialistų kompetencija, priimtais sprendimais, į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba tenkinti pareiškėjo skundą.

13. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai taikė teisės normas. Akivaizdu, kad pareiškėjas negalėjo būti konvojuojamas, nes pareiškėjui dėl judėjimo negalios buvo nustatytas 85 proc. nedarbingumas bei specialieji poreikiai, slaugos, priežiūros poreikis. Tai įrodo, kad pareiškėjas gali tik iš dalies apsitarnauti, dėl to jis negalėjo nusinešti savo daiktų, negalėjo sėdėti tokio tipo kėdėse, nes jam reikėdavo būti pusiau atsigulus. Dėl netinkamos kūno padėties sėdint tekdavo kęsti skausmą. Teismas ignoravo Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį, motyvuodamas tuo, kad tuo metu pareiškėjas nebuvo konvojuojamas, tačiau pareiškėjas nepatogumus ir kančias patirdavo visais konvojavimo atvejais vienodai. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas turėdavo šlapintis kas pusvalandį, todėl tai tekdavo atlikti prie kitų asmenų automobilyje.

14. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino byloje esančių medicininių pažymų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kur nurodyta, kad jis negali kelti svorių, su ramentais gali nueiti tik 50 m, kad nustatytas pastovus slaugos ir priežiūros poreikis. Teismas nesirėmė liudytojų parodymais, kad jie matė pareiškėją nueinant daugiausiai 50 m., liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes būtent jie yra atsakingi už leidimą konvojuoti pareiškėją. Jų parodymai nevisiškai atitinka tiesą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad jei jam tekdavo lygiu keliu su ramentais nueiti 50 m., jis jausdavo skausmą, o jei reikėdavo nueiti daugiau, pvz. iki konvojavimo automobilio, skausmas būdavo nepakeliamas. Teiginys, kad pareiškėjas gali pats apsitarnauti, neatitinka tikrovės, nes jis dažnai prašydavo kitų asmenų pagalbos apsitarnaujant, pvz., pareiškėjas prašo, kad už jį rašytų kitas asmuo. Aukštesnės kvalifikacijos gydytojų išvados, kuriomis remiantis jam buvo nustatytas slaugos ir priežiūros poreikis, yra tikslesnės ir turi didesnę įrodomąją galią nei atsakovo naudai liudijusių slaugytojos ir skyriaus vedėjo išvados.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas tai pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Viešojo saugumo tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika. Viešojo saugumo tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. vasario 12 d. nepaisant prastos pareiškėjo sveikatos būklės leidžiant jį konvojuoti į kitas kalinimo įstaigas, atlyginimo.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

23. Konvojavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 5 d.) 98 punkte nustatyta, kad konvojuoti: nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas (98.2 p.); taip pat neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas (98.3 p.). Be asmens sveikatos priežiūros specialisto, turinčio priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti, palydos konvojuoti nepriimami ligoniai, vadovaujantis atitinkama gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada, įrašyta konvojuojamojo asmens pažymoje (99.4 p.). Prie asmens bylos pažymos, be kitų duomenų, turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti (64.11 p.).

24. Taigi, konvojavimas negalimas, kai konvojuojamasis yra ligonis, kurio konvojavimas dėl sveikatos būklės neleistinas, arba ligonis, dėl kurio sveikatos būklės su juo privalo vykti sveikatos priežiūros specialistas, turintis priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti, ir kai tokio specialisto nėra (konvojuojamojo asmens bylos pažymoje turi būti tai patvirtinanti asmens sveikatos priežiūros specialisto išvada), taip pat kai konvojuojamasis yra neįgalusis, kuriam vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas. Visi šie atvejai turi būti atskirai pažymėti (aprašyti) Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos išduotoje konvojuojamo asmens bylos pažymoje. Konvojuojamo asmens bylos pažymoje visais atvejais nurodoma gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamo sveikatą ir, jei reikia, nurodomos sveikatos problemos (ypatybės), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti tokio asmens konvojavimo metu. Pabrėžtina, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą dėl asmens konvojavimo sprendžiama ne pagal ankstesnes gydytojų išvadas, be kita ko, ir tas, kuriomis remiantis jam buvo nustatytas slaugos ir priežiūros poreikis, o kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. prieš kiekvieną konvojavimą sprendžia gydytojas (bendruomenės slaugytojas), kurio išvada apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, turi būti pridėta prie asmens bylos pažymos (Konvojavimo taisyklių 64.11 p.). Tokios gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvados, padaromos prieš kiekvieną konvojavimą, poreikis, be kita ko, sietinas su tuo, kad asmens sveikatos būklė laikui bėgant gali kisti.

25. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. kovo 31 d. buvo nustatytas 15 procentų darbingumo lygis, nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 13 d. nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d. nustatytas 2 procentų darbingumo lygis. Tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, kadangi byloje pateiktas 2019 m. kovo 7 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, jog pareiškėjui minėtu laikotarpiu buvo nustatytas ne 2, o 25 proc. darbingumo lygis. Taip pat nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. spalio 29 d. nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

26. Nors pareiškėjas, nurodydamas savo sveikatos sutrikimus, skunde ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad dėl sveikatos būklės jis negalėjo būti konvojuojamas, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu prieš etapuojant, pareiškėjas buvo apžiūrimas specialisto ir visais atvejais buvo priimta išvada, jog pareiškėją konvojuoti galima, įrašų apie paskirtą palydovą konvojavimo metu nenurodyta (I t., b. l. 67, 183, 196–198, 200, II t., b. l. 2, 6, 8, 10–13, 15, 18–20, 23–25, 27).

27. Konvojuojamo asmens bylos pažymose pareiškėjas nenurodydavo nusiskundimų dėl sveikatos būklės, arba kai kuriose pareiškėjo asmens bylos pažymose (1 t., b. l. 99, 105, 107–109, 112–113) į klausimą, ar turi nusiskundimų dėl sveikatos būklės, nurodė „Turiu“, tačiau nusiskundimų nedetalizavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą vien abstrakčių įrašų, kad pareiškėjas turi nusiskundimų dėl sveikatos būklės, pagrindu negalima nustatyti nusiskundimų pobūdžio, ir nėra pagrindo abejoti sveikatos priežiūros specialistų išvadomis dėl galimumo konvojuoti pareiškėją.

28. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas vaikščiojo su ramentais, apsitarnauti jis galėjo pats, pareiškėjo higienos būklė buvo gera (I t., b. l. 68, 71, 183, II t., b. l. 8, 16, 42, 71–72). Šias aplinkybes patvirtina ir pirmosios instancijos teismo apklausų liudytojų parodymai. Liudytojai nurodė, kad pareiškėjas judėdavo su ramentais, atlikdavo gamtinius reikalus bei pavalgydavo savarankiškai, be kito asmens pagalbos. Liudytojai patvirtino, kad nusiskundimų dėl sveikatos būklės, negalėjimo būti konvojuojamam, pareiškėjas nereiškė nei žodžiu, nei raštu. Be to, liudytojas parodė, kad pareiškėjo daiktus jį konvojuojant nunešdavo pareigūnai.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundu teiginiais, kad teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai ne visiškai atitinka tiesą. Pažymėtina, kad pareiškėjas šio savo argumento nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, todėl jis vertintinas kaip pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti liudytojų teiktų parodymų patikimumu.

30. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

31. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį (I t., b. l. 11). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio – spalio mėn. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nebuvo konvojuojamas, todėl 2017 m. spalio 19 d. nutartyje užfiksuotos aplinkybės dėl pareiškėjo negalėjimo būti etapuojamam į teismo posėdį nagrinėjamo ginčo apimtyje neturi teisinės reikšmės.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, likę apeliacinio skundo argumentai yra abstraktaus pobūdžio ir neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius