2015-09-23 Nr. AB-19085-3-62-3-00236-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1071-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00236-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 2-10), kuriuo pareiškėjas prašė:

1) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 2612 „Dėl nuteistojo nubaudimo“;

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 2S-708 „Dėl skundo išnagrinėjimo“;

3) įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas;

4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi (b. l. 52-53) pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti. 2015 m. balandžio 10 d. administracinė byla kartu su pareiškėjo atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties buvo išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi (b. l. 83-87) pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. K. skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, panaikino ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi (b. l. 89-90) pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartyje, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas, buvo paaiškinta, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Pažymėta, jog nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektui atlikti veiksmus, į teismą pareiškėjas gali kreiptis tada, kai tarp jo ir atitinkamo viešojo administravimo subjekto yra kilęs ginčas dėl prašomų veiksmų neatlikimo, netinkamo atlikimo ar vilkinimo juos atlikti bei pasiūlyta pareiškėjui kartu su skundu pateikti teismui kreipimąsi į atsakovą dėl paminėto įpareigojimo bei iš šios institucijos gautą atsakymą, kuris galimai pareiškėjo netenkina.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi (b. l. 117-118) priėmė pareiškėjo G. K. skundą dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2015 m. birželio 10 d. skundu prašo teismo įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas, tačiau kartu su skundu nepateikia šios institucijos gauto atsakymo dėl paminėto įpareigojimo, kuris galimai pareiškėjo netenkina. Pareiškėjas kaip priedą prie skundo prideda apskaitos žurnalo kopiją, iš kurios matyti, kad dėl blogų kalinimo sąlygų jis į Marijampolės pataisos namų direktorių kreipėsi 2015 m. birželio 9 d., o skundą teismui surašė 2015 m. birželio 10 d. Akivaizdu, kad atsakymo į jo kreipimąsi dėl blogų gyvenimo sąlygų pataisos įstaigoje, pareiškėjas nėra gavęs. Kaip minėta, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, t. y. skundo trūkumai, nurodyti 2015 m. birželio 2 d. nutartyje nepašalinti, todėl pareiškėjo skundas apimtimi dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas nurodė, jog iš skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą grindžia konkrečiomis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamomis kalinimo sąlygomis jam atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, todėl šia apimtimi G. K. skundas dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinę žalą priimtinas.

Pastebėjo, jog, atsisakymas priimti skundą dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo pareiškėjui netrukdo, tinkamai suformulavus skundo pagrindą ir dalyką, kreiptis pakartotinai į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu (b. l. 123-124) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria jo skundo dalis buvo laikyta nepaduota, panaikinti ir įpareigoti teismą šią skundo dalį priimti.

Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra nepagrįsta. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja A. U. yra suinteresuota bylos baigtimi ir sprendžiant jo skundo priėmimo klausimą buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalimi ir nurodo, kad ginčas yra kilęs su atsakovu dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria teismas laikė nepaduota pareiškėjo G. K. skundo dalį, prašant įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti pareiškėjui geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai jo nurodytą skundo dalį laikė nepaduota.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, su tokia pareiškėjo pozicija sutinka su dalies.

Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad teisė kreiptis į administracinį teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Be kitų skundui keliamų reikalavimų pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Minėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus būtinų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad iš ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 82 straipsnio 6 dalies, 72 straipsnio, 86 straipsnio 3 dalies analizės teigtina, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties. Tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Atitinkamai, skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-118/2012).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į Kauno apygardos administracinį teismą, prašė įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti jam geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi (b. l. 89-90) pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. teismas nurodė, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, todėl teismas nurodė pareiškėjui kartu su skundu pateikti teismui kreipimąsi į atsakovą dėl minėto įpareigojimo bei iš šios institucijos gautą atsakymą, kuris galimai pareiškėjo netenkina (ABTĮ 23 str. 2 d. 8 p., 24 str. 1 d.). Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartyje (b. l. 117-118) pažymėjo, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų per pirmosios instancijos teismo skirtą laikotarpį, nes nepateikė iš šios institucijos gauto atsakymo dėl minėto įpareigojimo, kuris galimai pareiškėjo netenkina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus teismo atliktus procesinius veiksmus, pareiškėjo pateiktą skundo reikalavimą, pastebi, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-94/2009).

Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, formuojančius skundo reikalavimo gaires ir keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas reikalavimas yra neaiškus ir abstraktus. Pareiškėjas prašo teismą įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas, tačiau kokios konkrečiai tai būtų sąlygos reikalavime nėra tiksliai apibrėžiama. Taigi iš paties skundo reikalavimo ir turinio nėra aišku, kokių veiksmų įvykdymo pareiškėjas siekia. Toks skundo reikalavimas iš esmės daro kreipimąsi į teismą teisminės gynybos ydingu, nes ne tik aiškiai nėra apibrėžiamos tokio ginčo nagrinėjimo ribos, bet ir kyla neaiškumų dėl tokio potencialaus teismo sprendimo vykdymo galimybių. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, jog prašant įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus turi būti tiksliai apibrėžiami ir nurodomi tokie veiksmai.

Nurodytas aspektas taip pat yra susijęs su tuo, kad teismui paduodamų skundų objektas yra praeityje priimti viešojo administravimo subjektų konkretūs aktai ar praeityje atlikti konkretūs veiksmai (neveikimas). Administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, neturi laukti, kol viešojo administravimo subjektai dar tik ateityje išspręs tam tikrus klausimus ar priims tam tikrus sprendimus. Tai yra susiję su tuo, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006). Nurodytų išaiškinimų kontekste darytina išvada, kad tik pareiškėjui aiškiai apibrėžus, kokius veiksmus jis siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti, yra galima spręsti, ar dėl tokio atsisakymo yra kilęs konkretus ginčas.

Šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje iš administracinėje byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio nėra aišku, koks yra konkrečiai pareiškėjo skundo reikalavimas ir kokius veiksmus konkrečiai jis siekia, kad atsakovas būtų įpareigojamas atlikti, t. y. kokias konkrečias sąlygas, naudojimąsi atitinkamomis teisėmis turėtų suteikti atsakovas ar pan. Tik esant aiškiems pastariesiems veiksmams gali būti sprendžiama, ar dėl atsakymo atlikti tokius veiksmus tarp proceso šalių yra kilęs ginčas kaip to reikalauja ABTĮ. Nurodytų aspektų pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nevertino ir nepasiūlė pareiškėjui jų tikslinti, taip formuojant ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismo teisėja A. U. turėjo nusišalinti nuo skundo priėmimo klausimo ir jai sprendžiant jo pateikto skundo priėmimo klausimą buvo pažeista jo teisė į teisingą, nešališką teismą (b. l. 123-124), teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo nepagrįsti konkrečiais įrodymais ir argumentais, kurie patvirtintų, kad skundo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas esant bent vienam iš ABTĮ 47 straipsnyje numatytų pagrindų. Šiuo atveju taip pat nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas teisėjai A. U. turint išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu. Be to, pastebėtina ir tai, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas yra grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip sudarant prielaidas iš naujo spręsti analizuojamos skundo dalies priėmimo klausimą, taip, be kita ko, užtikrinant pareiškėjui visapusišką teisę kreiptis teisminės gynybos.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas proceso normas sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir pareiškėjo skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti jam geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo G. K. skundo dalis įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus sudaryti jam geresnes gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas laikyta nepaduota, panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas