2015-12-10 Nr. AB-24096-3-61-3-02005-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2158-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02005-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 28; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės plėtojimu, kompensavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. S. skundu (b. l. 1-2), kuri patikslino (b. l. 22-23), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 17R-3708 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą Nr. 15R-4061.

Nurodė, kad kreipėsi į Komisiją su prašymu kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinės plėtojimu, t. y. dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo – viso už 3 elektrines – 225 000 Lt. Komisija Sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino ir nurodė, kad prašoma kompensuoti suma yra nepagrįstai didelė, pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, laikė išlaidas nepagrįstomis ir dėl to nekompensuotinomis.

Pareiškėja nesutiko su šiuo sprendimu, kadangi ji pateikė visus privalomus dokumentus kompensacijai gauti. Pareiškėja UAB „Žemės matavimai“ pagal kasos pajamų orderį sumokėjo 225 000 Lt, o iš 2012 m. spalio 15 d. darbų sutarties Nr. 2012/10/15 ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo nutraukti darbų sutartį matyti, kad jos sumokėtas avansas nebuvo grąžintas. Pareiškėja Komisijai papildomai pateikė prašymą sustabdyti darbų sutartį, pareiškimą dėl darbų sutarties nutraukimo, raštą dėl darbų nutraukimo, susitarimą nutraukti darbų sutartį iš kurių matyti, kad priešingai nei ginčijamame sprendime nurodo atsakovas, pareiškėja mėgino susigrąžinti avansinius mokėjimus, tačiau UAB „Žemės matavimai“ nesutiko jų grąžinti.

Pastarosios bendrovės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka darbų sutarties šalių valią sutarties sudarymo metu, be to, dalis darbų pagal sudarytą sutartį jau buvo atlikti, o UAB „Žemės matavimai“ buvo pasirengę bei galėjo toliau tęsti sutartinius įsipareigojimus. Darbų sutartis buvo nutraukta išimtinai pareiškėjos iniciatyva. Pagal pareiškėjos gautus leidimus plėsti, ji turėjo teisę statyti 3 saulės elektrines, dėl to už kiekvieną projektuojamą ir statomą elektrinę turėjo sumokėti po 75 000 Lt avansinius mokėjimus, o bendra sutarties suma buvo – 544 500 Lt su PVM.

Darbų sutarties kaina nebuvo per didelė, atitiko tuo metu buvusias rinkos kainas, sumokėtas avansas neviršijo 45 procentų nuo visos darbų sumos. 2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo sumažino elektros energijos gamybos supirkimo tarifus, todėl pareiškėja nusprendė nebeplėtoti saulės elektrinių projekto. Komisija atsisakydama kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas, susijusias su saulės elektrinės plėtojimu, pažeidė teisinio saugumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus, kadangi nusprendusi nebestatyti saulės elektrinių, ji turėjo teisėtą lūkestį gauti kompensaciją už į saulės elektrines investuotus pinigus.

Komisijos Sprendimas neatitiko minėtų lūkesčių, tokiu būdu nebuvo užtikrintas teisinis tikrumas ir saugumas. Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas netinkamai pritaikius teisės normas, todėl turi būti panaikintas. Komisija, manydama, kad sumokėti avansiniai mokėjimai yra per dideli, galėjo prašymą tenkinti iš dalies, tačiau jis buvo atmestas visiškai, taip pažeidžiant pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Atsakovas Komisija, atstovaujamas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), atsiliepime (b. l. 27-30) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Komisija, nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, sprendimus priima tuomet, kai gauna dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjams, pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti ir jų negrąžinimas yra pagrįstas. Šiuo atveju Komisija, nagrinėdama pareiškėjos prašymą nustatė, kad pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė susitarimą su UAB „Žemės matavimai“ dėl darbų sutarties Nr. 2012/10/15 nutraukimo, pagal kurį pareiškėjos sumokėtas 225 000 Lt dydžio avansas negrąžinamas ir lieka UAB „Žemės matavimai“. Pareiškėjos susitarimas negrąžinti jai avansinių mokėjimų galėtų būti laikomas atitinkančiu protingumo ir teisingumo reikalavimus tuo atveju, jeigu UAB „Žemės matavimai“ būtų pagrindusi, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus patyrė tokio dydžio išlaidas. Pareiškėja avansą grynaisiais pinigais sumokėjo 2013 m. sausio 15 d., o 2013 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ prašydama laikinai sustabdyti darbų sutarties vykdymą, todėl abejotina, ar per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. kovo 4 d. UAB „Žemės matavimai“ galėjo patirti 225 000 Lt faktinių išlaidų. Komisija pareiškėjos pateiktus dokumentus įvertino kaip nepagrindžiančius 225 000 Lt dydžio išlaidų patyrimo, todėl vadovaudamasi Aprašo 4 punktu nusprendė jų nekompensuoti. Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 62-65) pareiškėjos J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 m. spalio 15 d. su UAB „Žemės matavimai“ sudarė darbų sutartį Nr. 2012/10/15 (toliau – ir Darbų sutartis), pagal kurią UAB „Žemės matavimai“ įsipareigojo suprojektuoti, pastatyti ir parduoti 3 saulės fotovoltinių modulių elektrines. Pagal sutarties 13.5 punktą, pareiškėja, gavusi leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą, per 30 dienų sumoka po 75 000 Lt avansą už kiekvieną saulės elektrinę, iš viso 225 000 Lt. Pareiškėja, kaip nurodo skunde, gavo leidimus plėsti Nr. LP-14444, Nr. LP-14445 ir Nr. LP-14446 ir 2013 m. sausio 15 d. pagal kasos pajamų orderio kvitą serija ŽM Nr. 00154 UAB „Žemės matavimai“ sumokėjo 225 000 Lt dydžio avansą pagal Darbų sutartį. Pareiškėja 2013 m. kovo 4 d. pateikė UAB „Žemės matavimai“ prašymą sustabdyti Darbų sutarties vykdymą, o 2013 m. birželio 25 d. pareiškimu prašė nutraukti Darbų sutartį ir grąžinti sumokėtą avansą netaikant Darbų sutartyje numatytos baudos. UAB „Žemės matavimai“, atsakydami į pareiškėjos pareiškimą dėl Darbų sutarties nutraukimo 2013 m. rugpjūčio 6 d. rašte nurodė, kad sumokėtas avansas nebus grąžintas, o dėl baudos sumažinimo sutinka tartis. Pareiškėja ir UAB „Žemės matavimai“ 2013 m. rugpjūčio 29 d. pasirašytu susitarimu nutraukė Darbų sutartį, kurioje susitarė, kad sumokėtas avansas nebus grąžintas, kaip numatyta Darbų sutarties 15.3 punkte, taip pat atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo principus, UAB „Žemės matavimai“ nereikalauja Darbų sutartyje nustatytos baudos už sutarties nutraukimą. Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 29 d. Komisijai pateikė prašymą (gautas 2013 m. rugsėjo 4 d.) kompensuoti su elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, kurias sudaro sumokėtas ir negrąžintas avansinis mokėjimas – 225 000 Lt. Komisija Sprendimu nusprendė pareiškėjos prašymą atmesti.

Teismas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Teismas įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas)), priėjo išvadą, jog minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, o išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis – atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Šis kompensavimas sietinas su viešuoju interesu, nustatant kompensuotinų išlaidų dydį, atsižvelgiama į patirtų išlaidų būtinumą ir proporcingumą.

Teismas nurodė, kad pagal Darbų sutarties 15.3 punktą, užsakovui nutraukus sutartį ne dėl vykdytojo kaltės, sumokėtas pagal Darbų sutarties 13.5 punktą avansas negrąžinamas ir papildomai sumokama vykdytojui po 75 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną elektrinę.

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 ir 6.200 straipsniais, teismas pažymėjo, kad pareiškėja, žinodama sutarties sąlygas ir būdama susipažinusi su Aprašo nuostatomis, savo valia inicijuodama Darbų sutarties nutraukimą, žinojo apie dėl Darbų sutarties nutraukimo jos iniciatyva galimai kilsiančias pasekmes. Tačiau atsiradus galimybei kompensuoti su saulės elektrinių projektų plėtojimu patirtas išlaidas, pareiškėja nebandė klausimo dėl avansinių mokėjimų grąžinimo spręsti derybų būdu, nesiaiškino, ar UAB „Žemės matavimai“ atliko (ar pradėjo atlikinėti) darbus, ar patyrė realių išlaidų, susijusių su saulės elektrinės įrengimu, ir pan., t. y. nesiėmė aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms ginti, o UAB „Žemės matavimai“ informavus pareiškėją, kad avansinis mokėjimas nebus grąžintas, 2013 m. rugpjūčio 29 d. pasirašytu susitarimu nutraukė Darbų sutartį ir tą pačią dieną su prašymu kreipėsi į Komisiją dėl išlaidų kompensavimo. Taigi, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad pareiškėja nesielgė taip, kaip būtų elgusis tuo atveju, jeigu nebūtų tikėjusis, kad šios išlaidos pagal Įgyvendinimo įstatymą ir Aprašą bus kompensuotos. Teismo vertinimu, pareiškėja, veikdama sąžiningai ir rūpestingai, visų pirma pati turėtų būti suinteresuota patirti kuo mažesnius nuostolius dėl sandorio nutraukimo. Tai, kad pareiškėja vietoje teisminio ginčo su UAB „Žemės matavimai“ dėl Darbų sutarties nutraukimo sąlygų inicijavimo, nusprendė kreiptis dėl kompensacijos gavimo iš valstybės, vertintina kaip pačios pareiškėjos subjektyviai pasirinktas elgesio modelis, nepagrindžiantis kompensacijos reikalavimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad ginčijamame sprendime pareiškėjos nurodytos išlaidos pagrįstai pripažintos nekompensuotinomis. Komisija priimdama sprendimą veikė savo diskrecijos ribose, jos veikla iš esmės atitiko jos veiklos principus, ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl išlaidų kompensavimo.

III. Pareiškėja J. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 70-71), kuriame nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turėtų būti panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas: pareiškėjos J. S. skundas tenkinamas.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Įgyvendinimo įstatyme ir Apraše nėra nuostatų, jog galima kreiptis tik dėl tų atliktų avansinių mokėjimų kompensavimo, kuriuos bandyta susigrąžinti, nenustatytas reikalavimas pareiškėjui, besikreipiančiam dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, įrodyti ketinimus susigrąžinti prarastus avansinius mokėjimus. Su tokiu įrodymu ar neįrodymu, kaip juridiniu faktu, nėra siejama ir Komisijos teisė ar diskrecija spręsti dėl šios kategorijos išlaidų kompensavimo. Aprašo 4 punkto nuostatos dėl išlaidų pagrindimo dokumentais negali būti aiškinamos plečiamai, kaip apimančios papildomo pobūdžio faktus, neturinčius reikšmės teisiškai reikšmingų faktų nustatymui. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, ar pareiškėja ketino ir (ar) siekė susigrąžinti faktiškai sumokėtus avansinius mokėjimus, ar pareiškėjos siekis susigrąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus buvo pakankamai sąžiningas ir rūpestingas, nekeičia fakto, jog tokie mokėjimai buvo atlikti iki 2013 m. vasario 1 d., taigi, šios išlaidos yra patirtos.

2) Teismas nurodė, kad pareiškėja nesielgė rūpestingai ir sąžiningai siekdama susigrąžinti jau sumokėtus avansinius mokėjimus, tačiau atsižvelgiant į visus byloje pateiktus įrodymus, šiuo atveju manytina, kad pareiškėja buvo pakankamai pareiginga, sąžininga, priėmė teisingus sprendimus, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių, ėmėsi visų galimų ir protingų veiksmų siekiant susigrąžinti avansinius mokėjimus. Dėl to Komisijos sprendimas yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjos teisėtų lūkesčių principus, atitinkamai neteisingas ir teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas.

Atsakovas Komisija, atstovaujamas Inspekcijos, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 78-81) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Komisija, laikydamasi Aprašo nuostatų reikalavimų, nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima, tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus įrodančius, kad pareiškėjams, pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti, o jų negrąžinimai (susitarimai dėl sumokėtų avansų negrąžinimo) yra pagrįsti, bei atitinkantys CK 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas. Komisijos Sprendimas nekompensuoti pareiškėjai 225 000 Lt dydžio išlaidų teisingas ir pagrįstas, nes pareiškėjos susitarimas su UAB „Žemės matavimai“ dėl tokio dydžio avanso negrąžinimo, nesant motyvuoto tokio susitarimo pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis CK 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

2) Komisija, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, turi ne tik teisę vertinti pareiškėjų prašymus dėl išlaidų kompensavimo, bet tuo pačiu turi ir pareigą patikrinti ir įsitikinti ar prašomos kompensuoti išlaidos yra pagrįstos, siaurinamasis Komisijai suteiktų įgaliojimų ir diskrecijos aiškinimas nepagrįstas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-157-525/2015 pateiktu išaiškinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo Komisijos Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Komisiją jos prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo išnagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Bylą patikrinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, vertina, jog pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti – nėra pagrindo.

Ginčijamame Sprendime Komisija nurodė, jog vadovaujantis Aprašo 4 punktu, nekompensuotini sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, nes prašoma kompensuoti suma yra nepagrįstai didelė. Pareiškėjas nepakeikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus, todėl vadovaujantis Aprašo 4 punktu, šios išlaidos vertintinos nepagrįstomis, todėl nekompensuotinos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).

2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2013 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (2013 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. 12-561 redakcija) (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Pastaruoju aspektu pastebėtina, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos – Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.

Taigi, minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinoms išlaidoms. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo 4 punkto formuluotę, išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.

Prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra.

Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 punktai), o Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 punktas).

Sistemiškai aiškinant aptartas Aprašo nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose. Aiškinimas, jog Komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų pagrįstumo, reikštų, kad Komisija įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties. Toks Aprašo nuostatų aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ankstesnėse šios kategorijos bylose (žr. pvz., 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-525/2015; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-390-525/2015; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-346-525/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1118-525/2015 ir kt.).

Taigi Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjos nurodytų ir prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumą.

Išdėstyti argumentai leidžia atmesti apeliacinio skundo teiginius, kad aplinkybė, ar pareiškėja ketino ir (ar) siekė susigrąžinti faktiškai sumokėtos avansinius mokėjimus, ar pareiškėjos siekis susigrąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus buvo pakankamai sąžiningas ir rūpestingas, nekeičia fakto, jog mokėjimai buvo atlikti iki 2013 m. vasario 1 d., taigi šios išlaidos buvo patirtos.

Nors pareiškėja mokėjimą UAB „Žemės matavimai“ atliko iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. patyrė išlaidas, jos atitinka išlaidų patyrimo momento kriterijų, tačiau nepagrindė sumokėtos sumos dydžio, o kaip minėta, kompensuojamos tik tos patirtos išlaidos, kurios pripažįstamos pagrįstomis, Komisija kompetentinga vertinti išlaidų pagrįstumą, taigi, reikalavimas pagrįsti išlaidas nelaikytinas pertekline prievole. Akivaizdu, jog asmuo prašantis su elektrinės plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo yra suinteresuotas tokių išlaidų atlyginimu, taigi ir tinkamu jų pagrindimu.

Teisėjų kolegija, remdamasi Aprašo 4 punkto bei 5.4.3 punktais, taip pat pažymi, kad nors avansas civiline prasme yra prievolių užtikrinimo priemonė, tačiau, norint gauti už jo sumokėjimą kompensaciją, avansas privalo būti pagrįstas (t. y. išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentais).

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja (užsakovas) 2012 m. spalio 15 d. su UAB „Žemės matavimai“ (vykdytojas) pasirašė Darbų sutartį, pagal kurią UAB „Žemės matavimai“ įsipareigojo suprojektuoti, pastatyti ir parduoti 3 saulės fotovoltinių modulių elektrines (Darbų sutarties 2.1 p.). Pagal Darbų sutarties 13.5 punktą, užsakovas, gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą, per 30 dienų sumoka po 75 000 Lt avansą už kiekvieną saulės elektrinę, viso 225 000 Lt avansą. Pagal Darbų sutarties 15.3 punktą, užsakovui nutraukus sutartį ne dėl vykdytojo kaltės, avansas sumokėtas pagal Darbų sutarties 13.5 punktą negrąžinamas ir papildomai sumokama vykdytojui po 75 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną elektrinę, viso 225 000 Lt dydžio bauda. Darbų sutarties 1 priede Darbų sąmata nurodyta, jog šalys susitaria dėl 450 000 Lt be PVM (su PVM 544 500 Lt) darbų sąmatos.

Pareiškėja, kaip nurodė skunde, gavo leidimus plėsti Nr. LP-14444, Nr. LP-14445 ir Nr. LP-14446, ir 2013 m. sausio 15 d. pagal kasos pajamų orderio kvitą serija ŽM Nr. 00154 UAB „Žemės matavimai“ sumokėjo 225 000 Lt dydžio avansą pagal Darbų sutartį.

2013 m. kovo 4 d. pareiškėja pateikė UAB „Žemės matavimai“ prašymą stabdyti Darbų sutarties vykdymą, nurodydama, jog atsižvelgiant į 2013 m. vasario 28 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą dėl elektros energijos pagamintos atsinaujinančių energijos išteklių, tarifų nustatymo 2013 metų II ketvirčiui ir į 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojusią naują Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakciją, prašo laikinai sustabdyti Darbų sutartį. Nurodė, jog apie darbų atnaujinimą informuos papildomai.

2013 m. birželio 25 d. pareiškėja pareiškimu dėl Darbų sutarties nutraukimo nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcija, pagal kurios nuostatas nebepalanku ir ekonomiškai nenaudinga užsiimti saulės fotovoltinių elektrinių verslu, pageidauja nutraukti Darbų sutartį, prašė grąžinti sumokėtą avansą ir netaikyti Darbų sutartyje numatytos baudos.

UAB „Žemės matavimai“, atsakydami į pareiškėjos pareiškimą dėl Darbų sutarties nutraukimo 2013 m. rugpjūčio 6 d. rašte nurodė, kad remiantis Darbų sutarties 15.3 punktu, sumokėtas avansas nebus grąžintas, tačiau siekdami išsaugoti tarpusavio gerus santykius bei bendradarbiavimą, sutinka tartis dėl Darbų sutartyje nurodytos baudos sumažinimo.

2013 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėja ir UAB „Žemės matavimai“ pasirašė susitarimą nutraukti Darbų sutartį, kuriuo susitarė, kad sumokėtas avansas pareiškėjai negrąžinamas, kaip numatyta Darbų sutarties 15.3 punkte; siekiant užkirsti kelią teisminiams ginčams dėl sutarties bei atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo principus, UAB „Žemės matavimai“ nereikalauja Darbų sutarties 15.3 punkte nustatytos baudos už sutarties nutraukimą. Šalys pareiškė ir garantavo, kad susitarimas sudarytas laisva šalių valia, niekieno neverčiant, atitinka tikrąją šalių valią, priimtas vadovaujantis ekonomiškumo bei šalių bendradarbiavimo principais, šalys pareiškia, jog jokių pretenzijų viena kitai dėl sutarties nutraukimo neturi ir ateityje neturės.

Tą pačią dieną – 2013 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėja užpildė prašymą (Komisijoje gautas 2013 m. rugsėjo 4 d. registracijos Nr. 15R-4061) kompensuoti su elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, kurias sudaro sumokėtas ir negrąžintas avansinis mokėjimas – 225 000 Lt, kuris Komisijos Sprendimu buvo atmestas.

Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Žemės matavimai“ atliko (pradėjo atlikinėti) Darbų sutarties 2.1 punkte nurodytus darbus. Nepaisant to, pareiškėja, negavusi jokių prekių ar paslaugų, dėl kurių buvo susitarta Darbų sutarties 2.1 punkte, 2013 m. sausio 15 d. sumokėjusi 225 000 Lt avansą (kaip minėta, visa susitarta Darbų sutarties sąmata be PVM 450 000 Lt (su PVM 544 500 Lt), jau 2013 m. kovo 4 d. nurodė, kad atsižvelgiant į pasikeitusius teisės aktus prašo Darbų sutartį sustabdyti, o 2013 m. birželio 25 d. nurodė, jog Darbų sutartį pageidauja nutraukti; nors pareiškėja pareiškime dėl Darbų sutarties nutraukimo prašė grąžinti sumokėtą avansą bei netaikyti Darbų sutartyje numatytos baudos, UAB „Žemės matavimai“ nurodžius, jog avansas nebus grąžintas remiantis Darbų sutarties 15.3 punktu, pareiškėja sutiko pasirašyti susitarimą dėl darbų sutarties nutraukimo, kuriame susitarė, kad sumokėtas 225 000 Lt avansas pareiškėjai negrąžinamas, vykdytojas, siekdamas užkirsti kelią teisminiams ginčams dėl sutarties, bei atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo principus nereikalauja sutartyje numatytos baudos, nurodė, kad susitarimas sudarytas laisva šalių valia, niekieno neverčiant, atitinka tikrąją šalių valią, priimtas vadovaujantis ekonomiškumo bei šalių bendradarbiavimo principais, šalys pareiškia, jog jokių potencijų viena kitai neturi ir ateity neturės.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja, kaip subjektas, vykdantis ar planuojantis vykdyti komercinę veiklą, šiuo atveju – plėtoti saulės šviesos energijos elektrinės projektą, veikdama sąžiningai ir rūpestingai visų pirma pati turėtų būti suinteresuota patirti kuo mažesnius nuostolius dėl Darbų sutarties nutraukimo, o tai, jog pareiškėja neįsitikino, kad jos sumokėto avanso susigrąžinimo galimybės neegzistuoja – UAB „Žemės matavimai“ nurodžius, jog avansas nebus gražinamas vien dėl atitinkamo Darbų sutarties punkto, daugiau šiuo klausimu su UAB „Žemės matavimai“ nesiderėjo (byloje tokių duomenų nėra), neišsiaiškino, ar pardavėjas patyrė realių išlaidų, susijusių su Darbų sutarties vykdymu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų gindama savo teises, tačiau sudarė minėtą susitarimą dėl Darbų sutarties nutraukimo, įsipareigodama dėl Darbų sutarties nesikreipti į teismą, susitarimas, minėta, be kita ko, grįstas protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo bei šalių bendradarbiavimo principais, nusprendė kreiptis dėl kompensacijos gavimo iš valstybės, vertintina kaip paties pareiškėjo subjektyviai pasirinktas elgesio modelis, nepagrindžiantis kompensacijos reikalavimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, sutiktina su Komisijos Sprendime nurodytais argumentais dėl aptariamų išlaidų pripažinimo nekompensuotinomis – pareiškėja nepakeikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus, todėl vadovaujantis Aprašo 4 punktu, šios išlaidos vertintinos nepagrįstomis. Komisija Sprendimą priėmė savo kompetencijos ribose, Sprendime paaiškino kodėl pareiškėjos patirtos išlaidos pripažintos nekompensuotinomis (nurodė atsisakymo teisinį pagrindą (Aprašo 4 p.), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad Komisija Sprendimo nepagrindė teisės normomis, bei atsisakymo motyvus (pareiškėjas nepakeikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus)), todėl priėmė motyvuotą, viešojo administravimo aktui keliamus reikalavimus atitinkantį Sprendimą.

Atitinkamai sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jo prieita išvada dėl Komisijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau pateiktais argumentais dėl Komisijos teisės vertinti pareiškėjų prašomų kompensuoti išlaidų pagrįstumą, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog tiek Komisija, atsisakydama kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas, tiek teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, pažeidė teisinio saugumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus.

Papildomai pastebėtina, jog pareiškėja avansą sumokėjo 2013 m. sausio 15 d., tuo metu, kai visuomenei tapo žinoma apie mažėsiančius elektros energijos tarifus, esant Pakeitimo įstatymo ir Įgyvendinimo įstatymo projektams (pirmą kartą Energetikos ministerijos pateikti projektai teisės aktų projektų duomenyse užregistruoti 2013 m. sausio 7 d.; Vyriausybės posėdžiui abu projektai Energetikos ministerijos pateikti 2013 m. sausio 11 d., o Seimui Vyriausybės nutarimu Nr. 23 – 2013 m. sausio 14 d.). Šios aplinkybės kelia abejonių, ar pareiškėja siekė elektrinės statybos.

Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo spręsti bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos patirtų išlaidų atlyginimo klausimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė