56af49df-1d82-49ea-ba86-267cd3f73dd2 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-712-606/2013Proceso Nr. (1-30-1-00002-2014-4)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 7 d.KlaipėdaKlaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai PalepÅ¡ienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiajai V. Ž.,nukentėjusiosios atstovui advokatui A. B.,vertėjai Danutei Kontarienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeR.

S., gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusi, dirbanti UAB „P. v.“ valytoja, neteista,kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė: K. R. S., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.2013 m. lapkričio mėn. 14 d., apie 16.32 val., Klaipėdoje, Å iaulių gatvėje, kaltinamoji R.

S., vairuodama automobilį „S. C.“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama link Lietuvininkų aikÅ¡tės, nesilaikė saugaus eismo reikalavimų, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį) ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojusi prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios V.

Ž., jÄ partrenkė. Ko pasėkoje nukentėjusiajai V. Ž. buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje iÅ¡plitusi į kairės akies sritį, daugybiniai odos nubrozdinimai, deÅ¡inio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, kairės čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imas, t.y. nesunkiai sutrikdyta sveikata.Kaltinamoji R. S. kalta dėl jai pareikÅ¡tų kaltinimų prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, jog 2013 m. lapkričio 11 d., apie puse penkių, ji važiavo iÅ¡ Å aulių gatvės link Lietuvininkų aikÅ¡tės ir artėdama prie perėjos, kaip visada apsižvalgė, tačiau nukentėjusiosios V.

Ž. nepastebėjo. Ji kliudė pėsčiÄ jÄ deÅ¡ine bamperio puse ir iÅ¡ karto sustojo. Pribėgusi prie nukentėjusiosios, paklausė kaip jaučiasi, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ , o nukentėjusiÄ jÄ Ä¯sisodino į savo automobilį. Po įvykio buvo kelis kartus susitikusi su nukentėjusiÄ ja, jos atsiprašė. Sutinka atlyginti civilinį ieÅ¡kinį, bet ne tokiÄ didelę sumÄ kaip praÅ¡o nukentėjusioji. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jos gaunamas atlyginimas per mėnesį yra tik 1220 Lt, tuo tarpu ji viena augina du mažamečius vaikus, už kuriuos gauna alimentus po 200 Lt.

Be to, ji turi finansinių įsipareigojimų - moka studijų paskolÄ , be to, moka skolÄ už mamos laidotuves. R. S. praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, jog ji neturi artimųjų, kurie galėtų jai padėti finansiÅ¡kai. Nukentėjusioji V. Ž. parodė, jog tÄ dienÄ ji ėjo Å aulių gatve per perėjÄ . PrieÅ¡ jÄ pereinant, ji apsidairė, automobilių nebuvo. Jai perėjus pusę perėjos, ji pastebėjo atvažiuojantį automobilį, kuris pagal Kelių eismo taisykles turėjo pristabdyti ar sustoti, o pastarasis, likus dviem žingsniams iki Å¡aligatvio, jÄ partrenkė.

Nuo smÅ«gio ji nukrito ir prie jos priėjo pro Å¡alį ėjusi moteris. Po to jau vairuotoja įsisodino jÄ Ä¯ savo automobilį ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ . Dėl patirto smÅ«gio ji iki Å¡iol blogai valdo deÅ¡inę rankÄ , jai buvo sumuÅ¡ta ir kairė ranka, taip pat galva. GalvÄ labai skaudėjo ir po įvykio ir skauda nuolat ir ji turi gerti vaistus. Atlikus tomografijÄ , galvoje buvo rasta vandenų. Po to jai dar buvo atlikta ir gerklės tomografija, ten atsirado kažkokie dariniai.

Buvo sumuÅ¡tos ir jos kojos. Jai buvo atliktos 57 fizioterapijos procedÅ«ros, magnetinės procedÅ«ros rankai, fitodrenažas, masažas. Nuėmus gipsÄ reikėjo daryti voneles, įvairius pratimus. Ji labai stengėsi pasitaisyti, tačiau gydytojai prognozių dėl jos sveikatos neduoda. Dėl to, kad ji negali visiÅ¡kai suspausti rankos į kumÅ¡tį, atlenkti kairės rankos, jai skauda kairės rankos sÄ narys, ji nebegali dirbti sode, o namų ruoÅ¡os darbus jai padeda atlikti vyras. Kadangi sodas nebedirbamas, ji tenka parduoti.

Dėl blogos sveikatos ji negalėjo vykti į sesers laidotuves, į kitos sesers metines. Ji reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡o 17 264 Lt priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaityti jai jau sumokėtus 2500 Lt, o iÅ¡ kaltinamosios R. S. priteisti 7736 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato iÅ¡laidų. PraÅ¡omÄ iÅ¡ draudimo bendrovės priteisti 116,09 Lt dydžio turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos patirtos, dėl to, kad jai teko vykti į poliklinikÄ , mokėti už procedÅ«ras, tai patvirtina pateikti dokumentai.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, autoavarijos vietos planu ir vaizdo lentelėmis nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 14 d. įvykusio eismo įvykio, vieta – pėsčiųjų perėja, Klaipėdos m., Šaulių gatvės ir Lietuvininkų aikštės sankryža kryptimi nuo Šaulių gatvės, link Lietuvininkų aikštės. Tiksli įvykio vieta – gatvė, nereguliuojama sankryža, asfaltuota kelio danga, esant sausai dangos būklei. Matomumas dienos metu – 300 m (1 t., b. l. 5-10).Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo aktu nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 14 d. apžiūrėtas automobilis S. C., v/n (duomenys neskelbtini) Automobilio išorinių apgadinimo požymių nenustatyta.

Nustatyta, kad automobilio techninė bÅ«klė atitinka reikalavimus (1 t., b. l. 11-13).Specialisto iÅ¡vada Nr. G 2739/13(03) nustatyta, jog nukentėjusiajai V. Ž. diagnozuota –poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje iÅ¡plitusi į kairės akies sritį, daugybiniai odos nubrozdinimai, deÅ¡inio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, kairės čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imas. Nustatyta, jog visi sužalojimai gavosi nuo kietų bukų daiktų poveikio, kas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytoms autoįvykio aplinkybėms.

Autoįvykio metu padaryti sužalojimai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatÄ daugiau nei 1 dienų, todėl nukentėjusiajai V. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 26-27).Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , darytina pagrįsta ir objektyvi iÅ¡vada – 2013 m. lapkričio 14 d., apie 16.32 val., Klaipėdoje, Å iaulių gatvėje, kaltinamoji R. S., vairuodama automobilį „S. C.“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama link Lietuvininkų aikÅ¡tės, neabejotinai pažeisdama Kelių eismo taisyklių 37 punkto, nustatančio, jog artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, reikalavimus, ir tokiu bÅ«du sukeldama pavojų saugiam eismui, važiuodama link pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios nukentėjusiosios V.

Ž. ir jÄ partrenkė, ko pasėkoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai V. Ž. nesunkiai sutrikdyta sveikata.Faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai suponuoja - priežastinis ryÅ¡ys tarp nusikalstamų kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiosios sveikatos atžvilgiu kilusių pasekmių – sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis, akivaizdus ir neginčytinas. Taigi, kaltinamosios kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ , todėl pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai.

Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamoji R. S., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, ko pasėkoje nukentėjusiosios V. Ž. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. PareiÅ¡kiant kaltinimÄ ir jame nurodant eismo įvykio datÄ â€“ 2013 m. lapkričio 11 d., buvo padaryta techninė klaida, kuri taisytina. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu R.

S. vairuodama automobilį „S. C.“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama link Lietuvininkų aikÅ¡tės, pažeisdama Kelių eismo taisykles, važiuodama link pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios nukentėjusiosios V. Ž. ir jÄ partrenkė, įvyko 2013 m. lapkričio 14 d., apie 16.32 val. Nukentėjusioji V. Ž. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 116,09 Lt turtinės ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

PraÅ¡o iÅ¡ draudimo bendrovės priteisti jai 116,09 Lt turtinei žalai ir 14 764 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iÅ¡ kaltinamosios R. S. priteisti jai 7 736 Lt neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusioji V. Ž. nurodė dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų patyrusi moralinę žalÄ , kuriÄ ji motyvuoja dvasiniais iÅ¡gyvenimais dėl patirtų kÅ«no sužalojimų, patirto didelio fizinio skausmo, tiek paties įvykio metu, tiek po įvykio, patirtais nepatogumais, tiek dėl dabartinės sveikatos bÅ«klės, tiek dėl sveikatos bÅ«klės ateityje, kilusiais nepatogumais, negalint pilnaverčiai gyventi, dirbti sode, nuolat jaučiant galvos ir rankų skausmus.             Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).

                          Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamosios R. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai V. Ž. padaryti kÅ«no sužalojimai – padaryta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje iÅ¡plitusi į kairės akies sritį, daugybiniai odos nubrozdinimai, deÅ¡inio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, kairės čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imas, ko pasėkoje nukentėjusiosios sveikata buvus sutrikdyta nesunkiai.

             Vertinant nukentėjusiajai padarytus kÅ«no sužalojimus, jų kiekį, lokalizacijÄ , – daugybiniai odos nubrozdinimai, stipinkaulio lūžis, kairės čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imas, pobÅ«dį – stipinkaulio lūžis, kairės čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imas, konstatuotina, jog dėl patirtų kÅ«no sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrusi fizinį skausmÄ , ir patyrusi jį tiek eismo įvykio metu, tiek ir po įvykio. Tai suponuoja nukentėjusiÄ jÄ patyrus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , neigiamÄ emocinę bÅ«senÄ .

Konstatuotina ir tai, jog nukentėjusioji neiÅ¡vengiamai patyrusi ir logiÅ¡kai kylančius dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl dabartinės savo sveikatos bÅ«klės, kuri ir Å¡iai dienai nėra visiÅ¡kai atsistačiusi, be to, ir susirÅ«pinimÄ dėl sveikatos bÅ«klės ateityje. Akivaizdu, jog nukentėjusioji nuolat jaučianti galvos skausmus ir vis dar negalinti pilnai valdyti rankos, nebegali savarankiÅ¡kai atlikti visų namų ruoÅ¡os darbų, aktyviai dirbti sode. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji V.

Ž., bÅ«dama pensinio amžiaus, Å¡iuo atveju dėl patirtų sužalojimų nepatyrė tokios apimties pasekmių, kurios turėtų lemiamÄ Ä¯takÄ nukentėjusiosios visuomeninei, kasdienei veiklai, Å¡eiminiams santykiams, dėl kurių iÅ¡ esmės ir atkreiptina itin ženkliai bÅ«tų pasikeitęs ar itin pablogėjęs jos gyvenimo bÅ«das, ar gyvenimo aplinka. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymÄ asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , neturtinės žalos dydis vidutiniÅ¡kai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiamas ir didesnis neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tokiu bÅ«du, spręsdamas priteistos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , teismas atsižvelgia ir į tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sÄ moningai sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama.Teismas taip pat įvertina ir tai, kaltinamoji R.

S. viena augina ir iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus. Jos gaunamos pajamos kartu su vaikų iÅ¡laikymui gaunamomis sumomis per mėnesį sudaro apie 1700 Lt. R. S. nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. buvo nustatytas trisdeÅ¡imties procentų nedarbingumo lygis. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. S. tėvai ir sesuo yra mirę ir jokių artimų giminaičių, kurie galėtų jai padėti ji neturinti. R. S. turi finansinių įsipareigojimų už studijas ir piniginę skolÄ už mamos laidotuves.             Vertinant iÅ¡dėstytÄ , atsižvelgiant į susiformavusiÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose ir nustatant neturtinės žalos dydį, laikytina, jog Å¡iuo atveju nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos ir priteisti nukentėjusiosios įvardintÄ 25 000 Lt sumÄ neturtinei žalai atlygini nėra pagrindų, todėl Å¡i praÅ¡oma priteisti suma laikytina per didele.Mažinant pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos dydį tai pat kreiptinas dėmesys į R.

S. elgesį – kaltinamoji, pati bÅ«dama streso bÅ«senos dėl įvykusio įvykio, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, įvykio vietoje suteikė nukentėjusiajai pagalbÄ ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, kelis kartus jÄ lankė. Vertinant iÅ¡dėstytÄ , turint omeny, jog veika padaryta neatsargia kaltės forma, imant domėn turtinę kaltinamosios Å¡eimyninę padėtį, kaltinamosios asmenybę, tuo pačiu ir nukentėjusiosios amžių, kilusius padarinius – padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijais, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai priteistina 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.  K.

R. S. civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „G. B.“, nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Å io straipsno 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Kadangi draudimo bendrovė turi atlyginti neturtinę žalÄ iki 5000 eurų (t. y. iki 17 264 Lt), todėl, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad iÅ¡ draudimo bendrovės AAS „G. B.“ nukentėjusiajai V. Ž. priteistinas 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi bendrovė AAS „G. B.“ nukentėjusiajai V. Ž. jau yra iÅ¡mokėjusi 2500 Lt, Å¡i suma įskaitytina į priteistos neturtinės žalos dydį.Bylos medžiaga nustatyta, jog po to, kai draudimo bendrovė AAS „G.

B.“ išmokėjo nukentėjusiajai V. Ž. 684,36 Lt turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusioji V. Ž. patyrė dar 116,09 Lt gydymo išlaidų. Ši suma yra logiška bei pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl iš AAS „G. B.“ nukentėjusiosios V. Ž. naudai priteistina dar 116,09 Lt turtinei žalai atlyginti.Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusioji V. Ž. sumokėjo 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 179). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios R.

S. nukentėjusiosios V. Ž. naudai. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas. Kaltinamoji nusikalto ir yra teisiama pirmÄ kartÄ . R. S. kalta padarius įstatymui prieÅ¡ingÄ veikÄ prisipažino visiÅ¡kai ir dėl savo nusikalstamo elgesio, iÅ¡ tiesų, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji dirba, viena augina ir iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus. Vertinant Å¡ių aplinkybių visumÄ , pagrįstai manytina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tikslai Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios atžvilgiu efektyviausiai bus pasiekti R. S. paskyrus Å¡velniausiÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bausmę – baudÄ .Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudžiant asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones, paskyrimas, teismo nuomone, Å¡iuo atveju bÅ«tų perteklinis atsižvelgiant tiek ir į formuojamÄ teismų praktikÄ (Nr. 2K-427/2011 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011) be to, pažeistų nepilnamečių vaikų interesus ir neatitiktų bausmės tikslų.             Baudžiamojoje byloje nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl tos priežasties, kad kaltinamoji, nors ir pilnai pripažino savo nusikalstamus veiksmus, vis tik nesutiko ir ginčijo nukentėjusiosios pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Tokiu bÅ«du, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatas nėra galimybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : RASĄ STUPURIENĘ pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 20 MGL (2600 Lt / 753 Eur) dydžio bauda.Nustatyti, jog bauda turi bÅ«ti sumokėta per vienerius metus.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.N. V.

Ž. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. N. V. Ž. iÅ¡ AAS „G. B.“ priteisti 116,09 Lt / 33 Eur turtinei žalai atlyginti ir 6 000 Lt / 1737 Eur neturtinei žalai atlyginti, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaityti sumokėtÄ 2500 Lt / 724 Eur sumÄ .V. Ž. iÅ¡ R. S. priteisti 1000 Lt / 289 Eur advokato pagalbai apmokėti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                       Edita Lapinskienė