2020-01-29 Nr. AB-1946-3-62-3-01721-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1077-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01721-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 2, 7–8, 33, 35).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 31 d. yra patalpintas į kamerą ir išleidžiamas tik trims valandoms, todėl jam yra pakeistas teismo nustatytas režimas ir jis negali tinkamai praleisti laisvalaikį. Kameroje jau du mėnesiai neveikia iškvietimo mygtukas, norėdamas išsikviesti pareigūną, daužo į duris, tačiau pareigūnas prieina po valandos arba visai neprieina, todėl jam kyla grėsmė gyvybei. Kameroje nesutvarkytas tualetas, nenusileidžia vanduo kaip priklauso, todėl turi nulieti vandeniu iš kibiro, o tai žemina jo orumą. Jis kreipėsi į administraciją dėl neveikiančio iškvietimo mygtuko ir nenusileidžiančio vandens tualete. Administracija paaiškino, kad yra ploni vamzdžiai ir nėra gero spaudimo, pareigūnų iškvietimo sistemos gedimą užregistravo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neatsidaro pilnai langai, todėl mažai oro, o ventiliacija skleidžia didelį triukšmą, nuo kurio blogai miega, sutriko nervai, atsirado depresija, be vaistų neužmiega. Toks laikymas prieštarauja išaiškinimams, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę per dieną praleisti ne mažiau kaip aštuonias valandas už kameros sienų. Atsakovas nesudaro sąlygų jam būti aštuonias valandas už kameros ribų. Prašė priteisti po 100 Eur už kiekvieną dieną, t. y. 3 000 Eur, neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–15).

4. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktuliu laikotarpiu buvo paskirtas į 5-o lokalinio sektoriaus 12-o būrio 2-ą ir 4-ą miegamuosius (miegamieji yra ne kameros tipo, o bendrabučio tipo). Miegamuosiuose iškvietimo mygtukai nuolatos veikia. Tualetuose vandens spaudimas yra geras. Duomenų, kad ginčo laikotarpiu būtų sugadinti iškvietimo mygtukai ar sugedę tualetai, atsakovas neturi. Langai atsidaro gerai, sanitariniame mazge veikia ištraukiamoji ventiliacija, kuri veikia netriukšmingai. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ar Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Skundų ar prašymų dėl iškvietimo mygtuko, tualeto skleidžiamo triukšmo ir tualeto ginčo laikotarpiu Alytaus PN administracijai neteikė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnį buvo laikomas užrakintas gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pareiškėjas nebuvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis nei priklauso, jis turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti tris valandas dienotvarkėje numatytu laiku. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nurodo abstrakčius teiginius ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu (b. l. 40–45) skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo R. T. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą, po 100 Eur už kiekvieną dieną. Pagal suformuluotą reikalavimą teismas vertino, kad prašomą priteisti žalą jis patyrė 30 dienų (3 000/100), todėl ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 29 d.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 7 d. buvo paskirtas į 12-o būrio 2-ą gyvenamąją patalpą, nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 29 d. (t. y. 30 dienų laikotarpiu) buvo apgyvendintas 12-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje (5-as lokalinis sektorius). Šių aplinkybių ir atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad jis ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei, pareiškėjas neginčijo.

8. Teismas pažymėjo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, nuosprendyje nustato tik pataisos įstaigos rūšį, kurioje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę (BVK 63 str.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 65 punktas, be kita ko, nustato, jog pataisos namų direktorius įsakymu sudaro komisiją, kuri nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į pataisos įstaigą, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras.

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-67-459-2012) bei 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. T-58-459/2012) R. T. bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose (nustatė pataisos įstaigos rūšį). Ginčo dėl to, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose (kaip nuspręsta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu) paprastosios grupės sąlygomis (į grupes nuteistieji skirstomi pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais) byloje nėra. Todėl atmesti pareiškėjo argumentai, kad pareiškėją laikant Alytaus PN galėjo būti pažeidžiamas teismo nustatytas bausmės vykdymo režimas.

10. Teismas pažymėjo, jog paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuoja BVK 73 straipsnis. Pareiškėjas nurodė, kad jis turėjo teisę tris valandas pasivaikščioti už kameros ribų, šią aplinkybę patvirtino ir Nuteistųjų, esančių 5, 6 lokaliniuose sektoriuose, dienotvarkė, patvirtinta Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-152 (toliau – ir Dienotvarkė). Pagal Dienotvarkę 5-am lokaliniam sektoriui pasivaikščiojimui skiriamas laikas yra nuo 9.30 val. iki 12.30 val., t. y. 3 valandos kasdien, o antradieniais ir ketvirtadieniais šuo laiku nuteistieji gali naudotis sporto aikštynu. Todėl BVK 73 straipsnio 5 punkto reikalavimas dėl teisės tris valandas pasivaikščioti pažeistas nebuvo. Pareiškėjas Dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo naudotis pataisos programomis, pozityvaus užimtumo priemonėmis, psichologine terapija, mokymusi. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui minėta teisė buvo apribota, byloje nebuvo.

11. Teismas pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešimo Nr. CPT/Inf (92)3 išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje neprivalo jų vykdyti. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jam suteikta teisė tris valandas pasivaikščioti prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, atmestas kaip nepagrįstas.

12. Teismas atsižvelgė į BVK 70 straipsnio 7 dalį, Vidaus tvarkos taisyklių 731 ir 732 punktus. Nurodė, kad pareiškėjas, kartu su kitais nuteistaisiais, gali būti rakinami gyvenamosiose patalpose, ir tai neprieštarauja BVK 70 straipsnio 7 daliai, tačiau turi būti išpildytos Vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nurodytos sąlygos (galimybe pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamojo vandens, iškviesti pataisos pareigūnus). Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareigūnų iškvietimo mygtukas neveikė ir pateikė jam Alytaus PN pateiktą atsakymą (toliau – ir Atsakymas), kuriame nurodoma, jog sutrikusios iškvietimo sistemos gedimas, pagal juo žodinį kreipimąsi buvo užregistruotas „Gedimų būriuose ir uždarojoje zonoje registracijos žurnale“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. Minėta aplinkybė patvirtino, kad Alytaus PN yra registruojami nuteistųjų pranešimai apie gedimus (tarp jų ir žodiniai).

13. Įvertinus tai, kad pareiškėjas teismui formuluojamu reikalavimu apibrėžė nagrinėjamo ginčo ribas, t. y. 30 dienų (300/100) nuo 2018 m. gegužės 31 d. ir byla nagrinėjama dėl neturtinės žalos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 29 d., o Atsakyme nurodoma, kad iškvietimo sistemos gedimas, pagal žodinį kreipimąsi, buvo užregistruotas 2018 m. rugpjūčio 6 d., teismas laikė, kad pareigūnų iškvietimo sistemos gedimas buvo užregistruotas laikotarpiu, kuris nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas, todėl plačiau neanalizuotas.

14. Tačiau teismas pastebėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl ginčui aktualiu laikotarpiu tinkamai veikusios pareigūnų iškvietimo sistemos. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi įpareigojo Alytaus PN kartu su atsiliepimu pateikti pareiškėjo skundus (prašymus) be kita ko ir dėl pareigūnų iškvietimo sistemos, tačiau atsakovas atsiliepime apsiribojo abstrakčiu teiginiu, jog 12-o būrio 2-ame ir 4-ame miegamuosiuose iškvietimo mygtukai nuolatos veikia, nors, kaip minėta, pareiškėjo duomenimis, atsakovui rengiant atsiliepimą (2018 m. rugsėjo 13 d.) jau buvo registruotas iškvietimo sistemos gedimas (2018 m. rugpjūčio 6 d. registracija Nr. 256). Pareiškėjui skunde nurodžius, kad jau du mėnesius neveikia pareigūnų iškvietimo sistema (skundas pateiktas 2018 m. rugpjūčio 17 d.), teismas darė išvadą, kad ji neveikė nuo 2018 m. birželio 17 d., t. y. 12 dienų ginčui aktualiu laikotarpiu. Atsakovui nurodytos aplinkybės nepaneigus (nepateikus „Gedimų būriuose ir uždarojoje zonoje registracijos žurnalo“ kopijos, ginčui aktualiu laikotarpiu), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teikdamas atsiliepimą teismui neįvertinto iškvietimo sistemos gedimo registracijos, kurio įrodymą pateikė pareiškėjas, teismas šią aplinkybę vertino pareiškėjo naudai. Vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais, atsakovui jų nepaneigus, pripažinta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. birželio 29 d.), esant rakinamai pareiškėjo gyvenamajai patalpai buvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 731.2 punktas (neveikė pareigūnų iškvietimo sistema).

15. Teismas pažymėjo, kad kita vertus, pareiškėjui inicijuojant ginčą teisme yra keliamas reikalavimas pakankamai detalizuoti bei pagrįsti skundo teiginius. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jo gyvenamojoje patalpoje nesutvarkytas tualetas, kad pasakius apie tai administracijai jam buvo paaiškinta dėl plonų vamzdžių, kad triukšmingai veikė ventiliacija, tačiau duomenų, kad kreipėsi dėl sanitarinio mazgo ar ventiliacijos gedimo, į bylą nepateikė, nenurodė, kada konkrečiai dėl gedimų jis kreipėsi į atsakovą (žodžiu ar raštu), nors bylos duomenys patvirtino, jog apie gedimų registravimą žurnale pareiškėjui buvo žinoma. Nesant pareiškėjo kreipimosi dėl tualete nenusileidžiančio vandens ir triukšmingai veikiančios ventiliacijos, duomenų, jog administracija į tokius skundus nereagavo arba reagavo netinkamai, teismas neturėjo teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Todėl argumentai dėl neveikiančio tualeto ir triukšmingai veikiančios ventiliacijos vertinti abstrakčiais ir atmesti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

16. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje pilnai neatsidarė langai. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nenurodė, kad patalpų nebuvo galimybės išvėdinti per langą, kiek plačiai langas turi atsidaryti, galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, todėl teismui nebuvo pagrindo šiuo aspektu pagal skundo aplinkybes konstatuoti teisės normų pažeidimą ar atsakovo neteisėtus veiksmus.

17. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam sutriko nervai, atsirado depresija, kilo grėsmė gyvybei, patyrė orumo pažeminimą, be vaistų neužmiega, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas pateikė oficialius dokumentus – Alytaus PN Psichologinės tarnybos 2018 m. rugsėjo 13 d. pažymą ir 2018 m. rugsėjo 14 d. Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriuose nurodoma, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos ir į gydytojus pareiškėjas nesikreipė. Pagal bylos duomenis teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala. Byloje nebuvo duomenų apie kitas fizines ar psichines problemas, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl patirtų nepatogumų masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

18. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog dėl pakankamai trumpu laikotarpiu neveikusios pareigūnų iškvietimo sistemos jam buvo kilę problemų ar sunkesnių padarinių, ir tokių aplinkybių byloje nenustačius, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę reikšti pretenzijas, prašyti registruoti gedimus, teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (konstatuotas Vidaus tvarkos taisyklių 731.2 punkto pažeidimas dėl neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos).

III. 19. Pareiškėjas R. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir tenkinti skundo reikalavimą (b. l. 54).

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iškvietimo mygtukas neveikė tik 12 parų, nors pareiškėjas 2018 m. birželio 17 d. kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl gedimo pašalinimo, vėliau kreipėsi dar kelis kartus, tai liudija Alytaus PN išrašas iš gedimų knygos, kad iki 2019 m. sausio 3 d. iškvietimo mygtukas neveikė ir nebuvo taisytas.

21. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam sutriko nervai, atsirado depresija, kilo grėsmė gyvybei, pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, be vaistų neužmiega. Alytaus PN pažymą, kad pareiškėjas kreipėsi į medikus, psichologą, išdavė tik išsiuntus skundą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pateikė šią pažymą su apeliaciniu skundu.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 57–59) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas pažymi, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala.

24. Alytaus PN vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę grubiai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN išskirtinai pareiškėjui blogino bausmės atlikimo sąlygas ar kad sąmoningai siekė sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su kalinimu Alytaus PN nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 30 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus bei konstatavęs, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. birželio 29 d., esant rakinamai pareiškėjo gyvenamajai patalpai, buvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 731.2 punktas (neveikė pareigūnų iškvietimo sistema), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, grįsdamas savo prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodo, kad teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, jog 2018 m. birželio 17 d. ir vėliau dar keletą kartų kreipėsi dėl neveikiančio iškvietimo mygtuko, kuris neveikia 2019 m. sausio 3 d. Jam sutriko nervai, atsirado depresija, kilo grėsmė gyvybei, patyrė orumo pažeminimą.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Pasisakydama dėl įrodymų, kurie reikšmingi byloje nagrinėjam ginčui išspręsti, teisėjų kolegija pažymi, nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su kalinimu Alytaus PN nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 30 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nepatenkančios į minėtą laikotarpį, nėra reikšmingos.

30. Kiek tai yra susiję su parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu, pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

31. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

32. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

33. Ginčo atveju, įvertinus pareiškėjo nurodytų ir teismo nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, taip pat nesant pagrindo manyti, jog dėl nustatyto pažeidimo objektyviai galėtų atsirasti pareiškėjo nurodomos pasekmės, taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, nepriteisiant jam prašomos neturtinės žalos, yra teisinga ir pakankama satisfakcija, yra pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė