2022-12-07 Nr. AB-29757-3-62-3-00670-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-648-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00670-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir E. P.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba, atsakovas) 2021 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. R2-493 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. vasario 23 d. sprendimas) bei įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 5 d. prašymą iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, jog 5,9012 ha ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) paskirtis visada buvo žemės ūkio. Atliekant geodezinius matavimus, Žemės sklypo paskirtis buvo nepagrįstai pakeista dėl matininkų klaidos ir Žemės sklypo 0,4299 ha plotas buvo nurodytas kaip miško žemė. 2021 m. vasario 5 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas patikslinti duomenis. Atsakovas skundžiamu 2021 m. vasario 23 d. sprendimu atsisakė ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2012 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjo tėvas E. P. pirko iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (toliau – ir NŽT) ginčo Žemės sklypą žemės ūkio veiklai vykdyti ir penkerius metus įsipareigojo nekeisti žemės naudojimo paskirties, t. y. išlaikyti žemės ūkio paskirtį ir vykdyti žemės ūkio veiklą aktualiame žemės plote.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Žemės sklypas iki jo įsigijimo buvo nedirbamas, neprižiūrėtas, jame buvo priaugę krūmokšnių, todėl 2015 metų vasario mėnesį pareiškėjo tėvas organizavo šio ploto sutvarkymą – išvalė krūmokšnius ir atkūrė faktinę žemės paskirtį pagal minėtos žemės pirkimo – pardavimo sutarties įpareigojančias nuostatas.

5. 2020 m. spalio 27 d. atsakovas pateikė išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, (toliau – ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai) 20 punktą, ginčo Žemės sklypo plote iškirtęs 0,42 ha miško plynu kirtimu, neturėdamas tam nustatyta tvarka leidimo kirsti mišką. Atsakovas nustatė priemones ir terminą trūkumams pašalinti – atkurti buvusio miško žemės sklypo ribas, parengti miško želdinimo projektą ir iki 2021 m. gegužės 1 d. atkurti sunaikintą mišką.

6. Pareiškėjo nuomone, nurodyta atsakovo 2020 m. spalio 27 d išvada negali būti teisinga, kadangi krūmokšniai buvo iškirsti žemės ūkio paskirties žemėje 2015 metų pavasarį, tai patvirtina tuo metu galioję nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusio iki 2015 m. rugsėjo 17 d., matyti, jog ginčo Žemės sklype nebuvo nurodytas joks miško žemės plotas.

7. Anot pareiškėjo, pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Šis principas suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

8. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas atsakovo 2021 m. vasario 23 d. sprendimas nepagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, jame nepagrįstai nurodyta, kad 0,4299 ha ginčo žemės plotas registruotas Miškų valstybės kadastre 2008 metais. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neįsigilino į situacijos esmę ir nepagrįstai priėmė neteisėtą bei neteisingą sprendimą. Toks atsakovo elgesys nėra suderinamas su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais.

9. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu.

10. Atsakovas teigė, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. rugsėjo 27 d. išraše nurodytas bendras žemės sklypo plotas – 3,3049 ha, jame esančių žemės ūkio naudmenų plotas – 0,5621 ha, ariamos žemės plotas – 0,5621 ha, kitas žemės plotas – 2,7428 ha. Nurodytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2011 m. gruodžio 6 d., kadastro duomenys nustatyti 2010 m. lapkričio 12 d.

11. Atsakovas pažymėjo, jog, pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. konsolidacijos sutartį, žemės ūkio paskirties Žemės sklypo plotas – 5,9012 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 4 d. išraše nurodyta, jog bendras žemės sklypo plotas – 5,9012 ha, jame esančių žemės ūkio naudmenų plotas – 2,2516 ha, ariamos žemės plotas – 2,2516 ha, miško plotas – 0,4299 ha, kitos žemės plotas – 3,2197 ha. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2015 m. liepos 23 d., kadastro duomenys nustatyti 2015 m. gegužės 19 d.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypo 0,4299 ha dalis patenka į Mažeikių regioninio padalinio Rūzgų girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypą, kurio duomenys registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2008 metais pagal valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2006 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Minėta informacija atnaujinta 2017 m. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2016 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas.

13. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis, yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktą.

14. Atsakovas tvirtino, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,4299 ha dalį sudaro miškas ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 4 d. išrašas.

15. Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro paskirtis yra specifinė. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis.

16. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro santykis su kitais valstybės registrais ir kadastrais, tarp jų ir su pareiškėjo minimu Nekilnojamojo turto kadastru nustatytas Miškų valstybės kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Miškų valstybės kadastro nuostatai). Miškų valstybės kadastro nuostatų 42–46 punktuose nurodyta, kad Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys, kaip kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo kadastro ir unikalus numeris, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys, nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo, pakeitimo ir išregistravimo datos (Miškų valstybės kadastro nuostatų 42.2 punktas).

17. Atsakovas nurodė, kad Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima duomenų apie miškus visumą, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Miškų kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Pažymėtina, kad duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti.

18. Atsakovas akcentavo, kad, tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis, yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau, atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013, nuosekli jo pozicija yra nurodyta ir 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1169-492/2021.

19. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 32.1.3 punkte nurodyta, kad kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos. Šių nuostatų 32.1.7 punkte nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo pateikiamus duomenis apskaičiuojama žemės sklype esančių miško medynų vidutinė rinkos vertė. Anot atsakovo, remiantis šiomis teisės akto nuostatomis, matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi vadovautis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Jeigu kadastrinius matavimus atliekančiam matininkui kyla abejonių dėl žemės sklype esančių medynų amžiaus bei nori sužinoti, ar matuojamame žemės sklype ar jo dalyje yra apskaityto miško, jis turi kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, nurodydamas konkretaus žemės sklypo kadastro numerį. Kadastrinių matavimų darbai tęsiami vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos pateikta informacija. Visi dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami kadastriniai matavimai, turi būti komplektuojami žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

20. Atsakovo įsitikinimu, matininkai, 2010 ir 2015 metais atlikdami pareiškėjo Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (senas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus tinkamai nustatė Žemės sklypo ribas ir Žemės sklype esančias naudmenas. Duomenys buvo nurodyti natūroje įvertinus situaciją, tai atitiko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre užfiksuotus duomenis.

21. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos imperatyvios taisyklės numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo žemės sklypo duomenys, jog ginčo sklypo 0,4299 ha dalį užima miško žemė, esantys Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, nenuginčyti ir neginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 34-04-G, (toliau – ir Miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo aprašas) 7 punktu, 2013 m. lapkričio 1 d. ginčo Žemės sklypo duomenys registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktą. Inventorizacijos vykdytojas yra VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija). Miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo aprašo 9 punkte nurodyta, kad miškų inventorizacijos duomenys, įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tampa Miškų valstybės kadastro duomenimis.

23. Atsakovas paaiškino, kad Miškų kadastro duomenys yra vieši. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad Lietuvos Respublikos miškų kadastre buvo registruota ir viešai skelbiama, jog Žemės sklype yra ir miško žemės, nėra pagrindo teigti, kad, atsakovui atsisakius pakeisti Miškų kadastro duomenis, buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas.

24. Atsakovas akcentavo, jog Valstybinė miškų tarnyba nepažeidė pareiškėjo teisių, ginčo Žemės sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, atsakovas neturi teisinio pagrindo išbraukti šį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

II. 25. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. P. skundą ir netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26. Teismas byloje surinktais duomenimis nustatė, kad:

26.1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 4 d. išrašas patvirtina, jog pareiškėjo 5,9012 ha Žemės sklypo naudmenas sudaro: žemės ūkio naudmenų plotas – 2,2516 ha; ariamos žemės plotas – 2,2516 ha; miško plotas – 0,4299 ha; kitos žemės plotas – 3,2197 ha. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2015 m. liepos 23 d. Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2015 m. gegužės 19 d.

26.2. Pareiškėjas mano, jog, 2015 metais atliekant minėto Žemės sklypo geodezinius matavimus, Žemės sklypo paskirtis buvo nepagrįstai pakeista dėl matininkų klaidos ir Žemės sklypo 0,4299 ha plotas buvo nurodytas kaip miško žemė.

26.3. Žemės sklypo 0,4299 ha dalis buvo įrašyta į Miškų valstybės kadastrą 2008 metais, tai patvirtina 2006 metų valstybinės miškų inventorizacijos, Miškų valstybės kadastro tekstiniai ir grafiniai duomenys (2006 metų taksoraštis, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio fragmentai, taksaciniai rodikliai).

26.4. Bylos duomenys patvirtino, jog 5,9012 ha bendro Žemės sklypo ploto 0,4299 ha dalis patenka į Mažeikių regiono padalinio Rūzgų girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypą, registruotą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinius 2006 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, pareiškėjo žemės sklypo 0,40 ha dalyje buvo miškas, kurioje medynų tūris buvo 18 m3, medžių amžius – 10 metų, aukštis – 6 m, skersmuo – 6 cm, medyno skalsumas – 0,8. Nurodyti taksoraščio rodikliai atitiko miškui keliamus reikalavimus pagal tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, kurie iš esmės nesikeitė ir dabar galiojančio Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje.

26.5. Kadangi 2006 metais ginčo Žemės sklypo 0,40 ha dalyje medynų tūris buvo 18 m3, medžių amžius – 10 metų, aukštis – 6 m, skersmuo – 6 cm ir medyno skalsumas – 0,8, todėl tuo laikotarpiu pareiškėjo Žemės sklypo dalyje neabejotinai buvo miškas. Vėliau pareiškėjo Žemės sklype miškas transformavosi į miško aikštelę (galimai sunaikintą mišką), t. y. miško žemę, ir tai patvirtina taksoraščio ištrauka prie Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 10 d. pažymos Nr. 122583 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Be to, 2020 m. spalio 27 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. N-6K-04-05 patvirtina, jog ginčo žemės 0,42 ha plote miškas išskirstas plynu kirtimu, nesant nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką.

26.6. Tai, kad pareiškėjo 5,9012 ha žemės sklypo 0,4299 ha dalį sudaro miško žemė, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 4 d. išrašas, taip pat 2006 metų valstybinės miškų inventorizacijos, Miškų valstybės kadastro tekstiniai ir grafiniai duomenys.

27. Atsižvelgdamas į nustatytus duomenis, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo argumentai, kad, atliekant minėto Žemės sklypo geodezinius matavimus, Žemės sklypo paskirtis buvo nepagrįstai pakeista dėl matininkų klaidos ir Žemės sklypo 0,4299 ha plotas neteisingai buvo nurodytas kaip miško žemė, visiškai nepagrįsti, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenims.

28. Teismas pažymėjo, kad jam nekilo abejonių, jog matininkas, 2015 metais atlikdamas pareiškėjo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, tinkamai nustatė Žemės sklypo ribas ir Žemės sklype esančias naudmenas, kadangi matininko nustatyti ir pažymėti grafiniai duomenys apie miško žemę neprieštaravo ir atitiko Miškų valstybės kadastre užfiksuotus duomenis. Teismo vertinimu, šių kadastrinių matavimų nėra pagrindo vertinti kaip klaidingų matavimų. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo keisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apie pareiškėjo Žemės sklype esantį miško žemės plotą ir jo taksacinius rodiklius. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų ir įrodymų, paneigiančių Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis.

29. Teismas akcentavo, jog nors, pareiškėjo teigimu, pareiškėjo tėvui E. P. 2012 metais įgyjant Žemės sklypą, nebuvo žinomi vieši duomenys apie mišką ir miško žemę sklype, kadangi Nekilnojamojo turto registre šie duomenys nebuvo įregistruoti, tačiau pažymėtina, jog Miškų valstybės kadastro duomenys ir atitinkamai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi ar nepagrįsti.

30. Teismas darė išvadą, kad atsakovas skundžiamu 2021 m. vasario 23 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tikslinti miško žemės duomenis pareiškėjo 5,9012 ha Žemės sklype, nes 0,4299 ha ginčo Žemės sklypo dalis atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo išbraukti šią Žemės sklypo dalį iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro. Teismas pabrėžė, kad atsakovas skundžiamą 2021 m. vasario 23 d. sprendimą pagrindė ir faktinėmis aplinkybėmis, ir teisiniais argumentais. Nepanaikinus skundžiamo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo, nėra pagrindo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 5 d. prašymą iš naujo.

III. 31. Pareiškėjas E. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad, teikdamas prašymą atsakovui, jis nesiekė, kad šis tik tikslintų aktualius Miško kadastro duomenis dėl taksacinių miškų dalių (ploto, kuriame pažymėta miško žemė). Pareiškėjas (ir jo tėvas), įsigydamas Žemės sklypą, pagrįstai manė, kad tai yra žemės ūkio paskirties žemė be miško žemės, būtent dėl šios priežasties jis įsigijo Žemės sklypą ir ketino naudoti bei naudoja žemės ūkio veiklai – plote yra rapsai, o ne miškas, taigi pagal faktines aplinkybes tai yra žemės ūkio paskirties žemės plotas. Esant individualioms aplinkybėms, pareiškėjas tikėjosi, kad jo situacija bus vertinta individualiai, atsakovas atsižvelgs į šios konkrečios situacijos faktines ir teisines aplinkybes, vadovausis viešuosiuose registruose nurodytais duomenimis, t. y. laikys aktualų Žemės sklypą žemės ūkio paskirties be miško žemės.

33. Anot pareiškėjo, riziką, atsirandančią dėl valstybės institucijos klaidų, privalo prisiimti pati valstybė, ir klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita.

34. Pareiškėjas pažymi, kad nei buvęs Žemės sklypo savininkas – pareiškėjo tėvas E. P., nei notaras, tvirtinęs sandorį, nei pats pareiškėjas ar kitas asmuo, išskyrus viešojo administravimo subjektus, kurie neteisėtu neveikimu neįregistravo žemės paskirties pakeitimo viešuosiuose registruose bei pardavė aktualų plotą pareiškėjo tėvui kaip žemės ūkio paskirties žemę su sąlyga šios žemės paskirties nekeisti 5 (penkerius) metus nuo jos įsigijimo, dėl ko buvo mokami atitinkami mokesčiai, pats žemės plotas paruoštas bei pradėtas naudoti kaip žemės ūkio (apsėtas rapsais), negalėjo žinoti apie miško paskirties žemę aktualiame sklype. Vadovaudamiesi dokumentais, jie, mokėdami mokesčius, pagrįstai manė, kad tai yra žemės ūkio paskirties žemė.

35. Pareiškėjo vertinimu, teismas ignoruoja mokėtų mokesčių faktą, apie tai nepasisako, nemotyvuoja ir suponuoja situaciją, kai valstybės tarnautojai pripažįsta aktualias žemes kaip žemės ūkio veiklos paskirties plotą – priima mokesčių mokėjimą iš pareiškėjo, bet po to valstybės tarnautojai gali keisti savo sprendimą ir laikyti ginčo žemės plotą mišku. Pareiškėjas mano, kad tokiais veiksmais viešojo administravimo subjektas padarė žalą.

36. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas pateikė argumentus dėl notaro dalyvavimo patvirtinant sandorį, kuriame aiškiai nurodyta, kad ginčo žemė yra žemės ūkio paskirties, tačiau teismas nekreipė į tai dėmesio, ne tik neatsižvelgė į tai, bet ir niekaip nemotyvavo tokio elgesio, nepateikė argumentų ar paaiškinimų, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime formuluojama išvada tik remiantis 2006 metų duomenimis ir dokumentais.

37. Pareiškėjas akcentuoja, jog prieš sudarymas aktualaus Žemės sklypo sandorį pareiškėjas (tiek ir tėvas E. P.) domėjosi tos žemės paskirtimi, turėjo pagrįstus lūkesčius ir numatytus bei finansiškai apskaičiuotus veikimo planus – šiuo metu ginčo žemėse yra rapsai, pagal teikiamus duomenis aktuali žemė yra ir buvo pažymėta kaip žemės ūkio paskirties, pavyzdžiui, viešai prieinamoje svetainėje regia.lt, viešųjų registrų išrašuose, žemės įsigijimo dokumentuose. Aktualaus Žemės sklypo žemės ūkio paskirtį patvirtina ir tai, kad sandoris sutarytas notarų biure, prieš sudarant sandorį šie juridiniai faktai buvo patikrinti ir užtikrintas jų tikrumas.

38. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo vertintas nei dabartinis tariamo miško skalsumas, nei Žemės sklypo vieta, nesiremta konkrečiais teisės aktais, neatsižvelgta į faktinę situaciją, todėl teismo sprendimo argumentacija dėl Žemės sklype esančio miško nelaikytina išsamia, leidžiančia formuoti teisingas ir argumentuotas išvadas.

39. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju skundžiame teismo sprendime motyvacijos trūkumas bei faktinių bei teisinių aplinkybių nevisiškas ištyrimas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą.

40. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

41. Atsakovas iš esmės pakartoja argumentus išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

42. Atsakovas akcentuoja, kad tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.

43. Valstybinė miškų tarnyba, pateikdama ginčijamą 2021 m. vasario 23 d. sprendimą, nepažeidė pareiškėjo teisių, veikė taip, kaip numato įstatymai, neatliko neteisėtų veiksmų. Reikalavimas priteisti pareiškėjo patirtą turtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas.

44. Miškų kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti. Taigi, tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis, yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau, atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Atsakovas akcentuoja, kad tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

45. Atsakovas pabrėžia, kad matininkai, 2010 m. ir 2015 m. atlikdami pareiškėjo Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (senas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus, tinkamai nustatė Žemės sklypo ribas ir Žemės sklype esančias naudmenas. Duomenys buvo nurodyti natūroje įvertinus situaciją, tai atitiko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre užfiksuotus duomenis.

46. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo Žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre nenuginčyti ir neginčijami teisės aktų nustatyta tvarka (užfiksuota, kad ginčo Žemės sklypo 0,4299 ha dalį užima miško žemė). Apie tai pareiškėjas žinojo ir privalėjo žinoti. Atliekant ginčo sklypo geodezinius matavimus, jis pats sutiko su nustatytomis Žemės sklypo kartografuotomis žemės naudmenomis. Šiuos duomenis jis pateikė Nekilnojamojo turto kadastrui, vėliau 2015 m. rugpjūčio 12 d. notarui pasirašant konsolidacijos sutartį.

47. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas (ir jo tėvas), 2012 m. įsigijęs ginčo Žemės sklypą, negalėjo jo viso naudoti žemės ūkio veiklai, nes iš 3,3049 ha žemės ūkio naudmenų plotas sudarė 0,5621 ha, ariamos žemės plotas buvo 0,5621 ha, kitos žemės plotas, kurios pareiškėjas (ar jo tėvas) negalėjo naudoti žemės ūkio veiklai, buvo 2,7428 ha.

48. Atsakovas paaiškina, kad tik nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Miškų įstatymo 13 str. 2 d. pakeitimui, medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka (Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 „Dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“ ir įsigaliojo 2012 m. gegužės 12 d.).

49. Vadovaujantis Miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo aprašu, 2013 m. lapkričio 1 d. ginčo sklypo duomenys registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktą. Inventorizacijos vykdytojas – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija). Minėto aprašo 9 punkte nurodyta, kad miškų inventorizacijos duomenys, įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tampa miškų valstybės kadastro duomenimis.

50. Valstybinė miškų tarnyba žemės savininkų informavimo tikslais internetinėje svetainėje adresu http://www.amvmt.lt (nuoroda M-GIS – geoinformacija apie miškus) nemokamai teikia Miškų kadastro duomenis: nuo 2012 metų apie miško žemės plotus; nuo 2013 metų apie ne miško žemės, apaugančios mišku, plotus. Nuo 2014 metų Miškų kadastro duomenys publikuojami Regionų geoinformacinės aplinkos elektroninėje paslaugoje (https://www.regia.lt). Byloje nepateikta jokių argumentų bei įrodymų, kad į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą patenkantys miško žemės taksaciniai sklypai galėtų neatitikti Miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos miško bei miško žemės sąvokos.

51. Teismas nustatė, jog pareiškėjo Žemės sklype miškas transformavosi į miško aikštelę (galimai sunaikintą mišką), t. y. miško žemę, tai patvirtina taksoraščio ištrauka prie Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 10 d. pažymos Nr. 122583 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Taigi vertinti dabartinę faktinę situaciją, dabartinį miško skalsumą yra beprasmiška ir net nesąžininga, kadangi ginčo Žemės sklypas transformuotas (galimai sunaikinant mišką).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 52. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinė miškų tarnybos 2021 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. R2-493 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

53. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo E. P. skundą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas skundžiamu 2021 m. vasario 23 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tikslinti miško žemės duomenis pareiškėjo 5,9012 ha Žemės sklype, nes ginčo Žemės sklypo dalis (0,4299 ha) atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, ir išbraukti Žemės sklypo dalį iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro. Teismas pabrėžė, kad jam nekilo abejonių, jog 2015 metais matininkas, atlikdamas pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus, tinkamai nustatė Žemės sklypo ribas ir Žemės sklype esančias naudmenas, kadangi matininko nustatyti ir pažymėti grafiniai duomenys apie miško žemę atitiko Miškų valstybės kadastre užfiksuotus duomenis. Teismo vertinimu, šių kadastrinių matavimų nėra pagrindo vertinti kaip klaidingų. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo keisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų apie pareiškėjo Žemės sklype esantį miško žemės plotą ir jo taksacinius rodiklius. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų ir įrodymų, paneigiančių Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis.

54. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jis (ir jo tėvas), įsigydamas aktualų Žemės sklypą, pagrįstai manė, kad tai yra žemės ūkio paskirties žemė be miško žemės, būtent dėl šios priežasties jis įsigijo Žemės sklypą ir ketino jį naudoti bei naudoja žemės ūkio veiklai, jame auga rapsai, o ne miškas, taigi faktiškai tai yra žemės ūkio paskirties žemės plotas. Pareiškėjas pažymi, kad nei buvęs Žemės sklypo savininkas – pareiškėjo tėvas E. P., nei notaras, tvirtinęs sandorį, nei pats pareiškėjas ar kitas asmuo, išskyrus viešojo administravimo subjektus, kurie neteisėtu neveikimu neįregistravo žemės paskirties pakeitimo viešuosiuose registruose bei pardavė pareiškėjo tėvui aktualų plotą kaip žemės ūkio paskirties žemę su sąlyga šios žemės paskirties nekeisti 5 (penkerius) metus nuo jos įsigijimo, dėl to buvo mokami atitinkami mokesčiai, pats žemės plotas paruoštas bei pradėtas naudoti kaip žemės ūkio – apsėtas rapsais – negalėjo žinoti apie miško paskirties žemę Žemės sklype. Pareiškėjas mano, kad tokiais veiksmais viešojo administravimo subjektas padarė žalą.

55. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

56. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad:

56.1. Pareiškėjo tėvas E. P. 2012 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirko iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, 1,0492 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9629 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3135 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7239 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,3049 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,5002 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5406 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. R.

56.2. Pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. konsolidacijos sutartį, žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas – 5,9012 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 4 d. išraše nurodyta, jog bendras žemės sklypo plotas – 5,9012 ha, jame esančių žemės ūkio naudmenų plotas – 2,2516 ha, ariamos žemės plotas – 2,2516 ha, miško žemės plotas – 0,4299 ha, kitos žemės plotas – 3,2197 ha. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2015 m. liepos 23 d., kadastro duomenys nustatyti 2015 m. gegužės 19 d.

56.3. 2017 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartimi G. P. ir E. P. padovanojo savo sūnui pareiškėjui E. P. žemės sklypus: 0,9629 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iš jo miško žemės plotas – 0,2717 ha), 1,3135 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,6816 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iš jo miško žemės sklypo plotas 0,0210 ha), 5,9012 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iš jo miško žemės plotas – 0,4299 ha), 0,7738 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

56.4. 2017 m. balandžio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 5,9012 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotą sudaro 2,2516 ha, iš jo ariamos žemės plotas – 2,2516 ha, miško žemės plotas – 0,4299 ha, kitos žemės plotas – 3,2197 ha. Minėtame išraše nurodyta, kad žemės sklypui taikomi miško naudojimo apribojimai, įregistruoti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 35ŽKĮ-22-(14.35.127).

56.5. NŽT Mažeikių skyrius 2020 m. spalio 23 d. raštu Nr. 35 SD-3410-(14.39.204.) informavo pareiškėją, kad jo nuosavybės teise valdomame Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, žemės ūkio naudmenų našumo balas 42.0, pagal savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą žemės sklypas nepatenka į prioritetinius plotus, todėl negali suteikti leidimo įveisti mišką ne miško žemėje.

56.6. Valstybinė miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius 2020 m. spalio 27 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje Nr. N-6K-04-05 užfiksavo neplaninio patikrinimo miško valdoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), valdos kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rezultatus. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype miškų kadastre užfiksuotoje miško aikštelėje (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) Mažeikių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra ariama, o 2006 m. valstybinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuotas augantis miškas, kurio rūšinė sudėtis 9B11B, skalsumas 0,8. Žemės sklypas, kaip atitinkantis miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, buvo registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Miško žemė įregistruota ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Šioje pažymoje užfiksuoti padaryti Miškų įstatymo ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų pažeidimai.

56.7. 2020 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą Valstybinei miškų tarnybai, kuriame paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. jo tėvas pirko iš Lietuvos valstybės Žemės sklypą kaip žemės ūkio paskirties sklypą žemės ūkio veiklai vykdyti ir įsipareigojo 5 metus nekeisti naudojimo paskirties, tai yra vykdyti jame žemės ūkio veiklą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Žemės sklypas buvo nedirbamas keletą metų, buvo apaugęs krūmokšniais. Kad nebereikėtų mokėti padidintų žemės mokesčių už apleistą žemę, 2015 m. vasario mėn. jis išvalė krūmokšnius ir atstatė žemės naudojimo paskirtį pagal įsipareigojimą, numatytą pirkimo–pardavimo sutartyje. 2015 m. rugpjūčio 12 d. žemės konsolidacijos sutartimi žemės sklypas buvo padidintas nuo 3,3049 ha iki 5,9012 ha. Darant geodezinius matavimus, matininkams suklydus, buvo įrašytas 0,4299 ha miško žemės plotas. Pareiškėjas nesutiko, kad pažeidė Miškų įstatymo ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus. Pareiškėjo nuomone, pagal tuo metu galiojusius nuosavybės teisės dokumentus, Nekilnojamo turto registro centro duomenų banko įrašą, sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2015 m. rugsėjo 17 d., Žemės sklype nebuvo jokio miško žemės ploto.

56.8. 2021 m. vasario 5 d. prašymu pareiškėjas prašė Valstybinės miškų tarnybos sutikslinti kadastro duomenis jam priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,9012 ha. Pareiškėjas pabrėžė, kad nesutinka su Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialisto išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pažeistas Miškų įstatymas ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai.

56.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. R2-493 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad į žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkantys miško plotai, kuriuos pareiškėjas prašo patikslinti, buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2008 metais pagal Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2006 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti 2017 m. pagal Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2016 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Valstybinė miškų tarnyba pažymėjo, kad Žemės sklypas buvo suformuotas 2010 m., neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, t. y. po to, kai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo registruoti 2006 m. inventorizacijos duomenys. 2015 m. atliekant kadastrinius matavimus, į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą pagrįstai buvo įrašytas 0,4299 ha miško žemės plotas. Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad neturi pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

57. Taigi skundžiamas 2021 m. vasario 23 d. sprendimas buvo priimtas, atsakant į pareiškėjo 2021 m. vasario 5 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma patikslinti kadastro duomenis pareiškėjui priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,9012 ha. Šiame prašyme pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad, darant geodezinius matavimus, matininkams suklydus buvo įrašytas 0,4299 ha miško žemės plotas.

58. Pagal Miškų valstybės kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. sausio 21 d.) 36 punktą, nustačius, kad kadastro duomenys yra klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Tų pačių nuostatų 33 punkte numatyta, jog Miškų valstybės kadastro duomenys keičiami: 1) įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 2) pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 3) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 4) dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 5) pertvarkius miškų administravimo vienetus; 6) kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius.

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti teisiniai pagrindai ir faktinės aplinkybės, kurioms esant galėtų būti keičiami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys.

60. Iš bylos medžiagos matyti, kad, pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinius 2006 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis, pareiškėjui nuosavybės teise priklausiančio Žemės sklypo dalyje (0,40 ha) buvo miškas. Valstybinė miškų tarnyba ginčijamame 2021 m. vasario 23 d. sprendime nurodė, kad Žemės sklypas buvo suformuotas 2010 m., neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, t. y. po to, kai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo registruoti 2006 m. inventorizacijos duomenys. 2015 metais atliekant minėto Žemės sklypo geodezinius matavimus, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys nebuvo pakeisti, taigi 2015 metais matininko atliktų pareiškėjo žemės sklypo kadastrinių matavimo duomenų nėra pagrindo vertinti kaip nustatytų klaidingai, nes jie atitinka Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyti Miškų valstybės kadastro nuostatų 33 punkte nurodyti pagrindai, nustatantys, kada gali būti keičiami Miškų valstybės kadastro duomenys. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir byloje nenustatytos aplinkybės, kurios suponuotų galimybę pakeisti Miškų valstybės kadastro duomenis Miškų valstybės kadastro nuostatų 33 punkte nurodytais pagrindais.

62. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas nurodo, kad Žemės sklypas iki jo įsigijimo buvo nedirbamas, neprižiūrėtas, jame buvo priaugę krūmokšnių, kurie buvo iškirsti 2015 metais. Pareiškėjas taip pat nurodo nesutikimo su 2020 m. spalio 27 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. N-6K-04-05 motyvus, teigdamas, kad šioje pažymoje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktą, ginčo Žemės sklypo plote iškirtęs 0,42 ha miško plynu kirtimu, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas 2020 m. spalio 27 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos Nr. N-6K-04-05 pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriais jis kvestionuoja minėtoje pažymoje nustatytus pažeidimus, nėra reikšmingi sprendžiant dėl ginčijamo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

64. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas atsakovo 2021 m. vasario 23 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 5 d. prašymą iš naujo.

65. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

66. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė