56a7c754-d026-4ef4-9fab-895f5d3cce9e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1204-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03746-2009-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.12.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų L.

G. ir A. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1190-608/2015 pagal ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį atsakovams L. G. ir A. G. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R.

J. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus L. G. ir A. G. per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti tvorÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; atsakovams per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Å¡io teismo sprendimo neįvykdžius, suteikti ieÅ¡kovui teisę pačiam atlikti Å¡iuos veiksmus, t. y. paÅ¡alinti / nugriauti tvorÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, visas turėtas iÅ¡laidas dėl minėtų darbų atlikimo iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų.

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-2564 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas, kuriuo minėtas žemės sklypas padalintas į tris mažaaukÅ¡tės gyvenamosios paskirties sklypus: Nr. 1 – 590 kv. m, Nr. 2 – 444,97 kv. m, Nr. 3 – 433 kv. m. IeÅ¡kovas pagal 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-1170 įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ Nr. 3, kurio dydis 433 kv. m.

Pradėjęs naudotis minėtu žemės sklypu ieÅ¡kovas nustatė, kad dalis žemės sklypo yra aptverta tvora, kuria yra aptvertas greta ieÅ¡kovo žemės sklypo esantis atsakovams priklausantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. IeÅ¡kovas ne kartÄ prašė atsakovų, kad jie patrauktų tvorÄ , tačiau atsakovai neargumentuotai atsisako vykdyti tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Civilinio kodekso 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Dėl to, kad atsakovų tvoros dalis patenka į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas negali laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teisės visa apimtimi, t. y. laisvai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri neteisėtai aptverta atsakovams priklausančia tvora. Be to, ieÅ¡kovas Å¡iuo metu jam nuosavybės teise priklausančiame sklype stato gyvenamÄ jį namÄ , o atsakovės tvoros dalis, esanti ieÅ¡kovo žemės sklype, trukdo ieÅ¡kovui vykdyti statybos darbus.Atsakovai L. G. ir A. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 19 d. potvarkiu Nr. 791V bei jo 1 priedėliu L. G., kaip privačios namų valdos savininkei, buvo leista ne aukciono tvarka įsigyti teisėtai naudojamÄ 1440 kv. m ploto valstybinės žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Å iuo tikslu buvo atlikti žemės sklypo matavimo bei jo ribų derinimo darbai. Atlikus Å¡iuos darbus, atsakovams buvo pateiktas susipažinti žemės sklypo ribų planas, pagal kurį įsigyjamo žemės sklypo ribos visiÅ¡kai sutapo su Å¡iame sklype atsakovei nuosavybės teise priklausančios įrengtos tvoros ribomis.

Minėtame sklype buvo pažymėti visi atsakovams nuosavybės teise priklausantys statiniai, jų iÅ¡sidėstymas ir Å¡io sklypo plotas – 1440 kv. m. Kadangi atsakovai neturėjo jokio specialaus iÅ¡silavinimo, leidžiančio jiems nustatyti, ar planas yra teisingas, nei vienas iÅ¡ atsakovų neprieÅ¡taravo minėtame plane užfiksuotoms sklypo riboms. Dėl to 1995 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/96-9479, po ko atsakovų nuosavybės teisės į minėtÄ Å¾emės sklypÄ buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Iki 2006 metų atsakovams nekilo problemų naudojantis nupirktu žemės sklypu. Tik susipažindami su rengiamu gretimo žemės sklypo detaliuoju planu atsakovai sužinojo, kad pagal šį planÄ dalis atsakovams priklausančio žemės sklypo pateks į naujai formuojamo sklypo ribas. Atsakovams kreipusis į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Inžineriniai tyrimai“ dėl pakartotinio atsakovams nuosavybės teise priklausančio sklypo matavimo, Å¡ios bendrovės filialo „Topografija“ vykdytojas, atlikęs matavimus, nustatė, kad 1995 m. vasario 8 d. preliminariame plane užfiksuoto sklypo dydis yra ne 1440 kv. m, o 1529 kv. m.

Taip tapo aišku, kad 1995 metais atliekant rengiamo atsakovams parduoti žemės sklypo matavimus, buvo padaryta aiški matavimo klaida, dėl nelygaus reljefo buvo nustatytas netikslus sklypo dydis. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto valdybos potvarkiu atsakovams buvo parduotas ne faktiškai atsakovams priklausančiais statiniais užimamas žemės plotas, kaip reikalavo tuo metu galioję įstatymai, o kur kas mažesnis plotas. Dėl šios priežasties atsakovams priklausančios tvoros dalis atsidūrė ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris vėliau buvo padovanotas ieškovui.

Taip pat atsakovams priklausantys statiniai – lauko tualetas, kanalizacijos šulinys, tvoros ir sodo dalis, atsidūrė valstybinėje žemėje. Taigi, atsakovų nuomone, esama situacija yra pažeidžiami ne ieškovo, o atsakovų teisėti interesai. Atsakovai prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koordinačių taškai tiek preliminariame sklypo ribų plane, tiek kontroliniame matavime, kurį atliko A. M., sutampa.

Atsakovų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ 6 p. numatė, kad naudojamais ne žemės Å«kio paskirties sklypais yra laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai. Todėl asmens teisė pirkti naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ yra grindžiama realiu jos naudojimu konkrečiam tikslui, t. y. netrukdomam naudojimuisi Å¡iais statiniais.

Atsakovai pažymėjo, kad visi jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai bei įrenginiai žemės sklypo matavimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl atsakovai laiko, kad 1995 m. vasario 8 d. Rasų seniÅ«nijoje parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų derinimo planas atitiko tiek faktinę situacijÄ , tiek imperatyvias galiojusių teisės aktų nuostatas. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovui jau 1995 m. sausio 19 d., t. y. nuo to momento, kai atsakovai įsigijo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius pastatus, tapo žinoma apie tvoros buvimÄ , jos konfigÅ«racijÄ bei kitas su ja susijusias aplinkybes.

IÅ¡ 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutarties turinio (4.2 p.) matyti, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ sudarydamas Å¡iÄ sutartį susipažino su dovanojamo turto bÅ«kle ir dėl jos jokių pretenzijų neturi. Tai reiÅ¡kia, kad apie tvoros buvimÄ ieÅ¡kovui buvo žinoma dar iki Å¡ios sutarties sudarymo ir tuo yra paneigiamas ieÅ¡kovo teiginys, kad apie tariamÄ savo teisių pažeidimÄ jis sužinojo tik pradėdamas naudoti savo sklypÄ .            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – įpareigojo atsakovus per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti tvorÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovams per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius Å¡io teismo sprendimo, suteikė ieÅ¡kovui teisę atlikti pačiam Å¡iuos veiksmus, t. y. paÅ¡alinti / nugriauti tvorÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, visas turėtas iÅ¡laidas dėl minėtų darbų atlikimo iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų.Teismas nustatė, kad savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ matininko A.

M. 2009 m. kovo 24 d. sudarytas kontrolinis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, matavimų planas patvirtina, kad atsakovų pastatytos tvoros dalis patenka į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užima 19 kv. m ieÅ¡kovo žemės sklypo. Tai trukdo ieÅ¡kovui, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui savo naudotis ta jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, kuri patenka į atsakovų tvora aptvertÄ teritorijÄ .Teismas sprendė, kad atsakovų atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančios tvoros dalis yra ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, taip pat nesuteikia atsakovams jokių teisių į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo, aptverto atsakovų tvora, teritorijÄ .

Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovų neteisėtus veiksmus, perkeliant jiems nuosavybės teise priklausančiÄ tvorÄ Ä¯ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1380-656/2015, nustatytos aplinkybės, jog atsakovų tvora pateko į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo teritorijÄ dėl to, kad formuojant ieÅ¡kovo žemės sklypÄ ir atsakovų žemės sklypÄ buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 2 punkte, 4 punkte ir 7 punkte įtvirtintos nuostatos, kuriose numatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės Å«kio veiklai privačių namų valdų savininkams parduodami faktiÅ¡kai naudojamos valdos dydžio, Å¡ių sklypų ribas nustačius pagal namų valdos techninės apskaitos duomenis, t. y. formuojant ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ buvo nukrypta nuo esminės imperatyvios minėtame teisės akte numatytos sÄ lygos – faktinės valstybinio žemės sklypo žemėnaudos.

Tačiau minėtais teismų procesiniais sprendimais buvo atmestas L. G. ir A. G. ieÅ¡kinio reikalavimas dėl restitucijos ir vindikacijos taikymo, t. y. atsisakyta pripažinti negaliojančiais sandorius ir administracinius aktus, kurių pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtais teismų procesiniais sprendimais taip pat konstatuota, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai sÄ Å¾iningai įgijo valstybinės žemės sklypÄ nuosavybėn, remdamiesi valdžios institucijos sprendimu; restitucijos taikymas pažeistų detaliojo planavimo sprendinius, nes žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai jau yra pasistatę statinius minėtame žemės sklype.

Taigi, Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011 yra nustatyti nagrinėjamai civilinei byla reikÅ¡mingi prejudiciniai faktai dėl ieÅ¡kovui ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų. Sandoriai, kurio pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat administraciniai aktai dėl minėto žemės sklypo ribų nustatymo yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikinti.

Kadangi atsakovams nuosavybės teise priklausanti tvoros dalis yra ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atsakovai neturi teisės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia tvora atitverta ieÅ¡kovo žemės sklypo dalimi, sudarančia 19 kv. m, taip pat jie nėra įstatymų nustatyta tvarka pareiÅ¡kę reikalavimo dėl atitinkamų teisių į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį daiktÄ pripažinimo, teismas konstatavo, jog atsakovai, naudodamiesi ieÅ¡kovo žemės sklype pastatyta tvoros dalimi ir ja atitverta ieÅ¡kovo žemės sklypo dalimi, pažeidžia ieÅ¡kovo kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko teisę savo nuožiÅ«ra naudotis visu jam nuosavybės teise priklausančiu daiktu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai L. G. ir A. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas nevisiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančiÄ ir tinkamam jos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingÄ medžiagÄ , neiÅ¡samiai įvertino faktines bylos aplinkybes, o kai kurių apskritai net netyrė, todėl ginčo iÅ¡sprendimui pritaikė netinkamÄ teisės normÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, kad yra 433 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Visi atsakovų teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, 2014 m. kovo 12 d., 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. birželio 5 d. ir 2015 m. birželio 22 d., kuriais atsakovai grindžia nuosavybės teisę į 20 kv. m. ploto žemės sklypÄ , nebuvo atmesti, bet ir nebuvo nagrinėti, taip pat nepatenkinti atsakovų 2015 m. liepos 1 d. raÅ¡tiÅ¡kai pateikti keturi praÅ¡ymai.

IeÅ¡kovas gavo dovanų 433 kv. m. ploto sklypÄ , kuriame yra ginčijama 20 kv. m. dalis, po to, kai bendrasavininkiai V. J. (ieÅ¡kovo tėvas) ir J. R. bandė privatizuoti 1 520 kv. m. ploto žemės sklypÄ . Žemės sklypo planas, 1 520 kv. m. ploto, sudarytas 1996 m. lapkritį, nepažymėtas kadastro žemėlapyje. Tai reiÅ¡kia, kad bendrasavininkai nuosavybės teisės į 1 520 kv. m. ploto žemės sklypÄ negavo. 2007 m. balandžio 11 d. formuojant naujÄ Å¾emės sklypo planÄ 1 520 kv. m. ploto sklypas buvo padalytas į tris dalis.

Sutuoktiniai R. ir V. J. savo žemės sklypo dalį padalijo į dvi dalis: 433/930 kv. m. ir 497/930 kv. m. Å is padalijimas į du atskirus sklypus aiÅ¡kiai parodė, kad 1997 metais privatizuojant 930 kv. m. ploto žemės sklypÄ buvo pažeistas LR Vyriausybės nutarimo Nr. 987 4 punktas. 497 kv. m. ploto žemės sklypas su statiniais, o 433 kv. m. ploto žemės sklypas – be statinių. Pagal Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ Nr. 1526V, 1997 m. sausio 17 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 221-01 bendrasavininkiams buvo leista privatizuoti 1 520 kv. m. ploto pagal preliminarų planÄ , kurį paruošė Rasų seniÅ«nijos darbuotojai. 2007 m. pagal minėtÄ Ä¯sakymÄ dar kartÄ suformavo naujÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ .

Šį žemės sklypÄ suformavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, darbuotojas geodezininkas A. M., kuris, sudarydamas žemės sklypo planÄ , pakeitė sklypo konfigÅ«racijÄ , tuo pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 125 punkto nuostatas. Tokiu bÅ«du atsakovų tvora pakliuvo į 433/930 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koordinačių taÅ¡kas 2 yra atsakovų žemės sklype, ir be atsakovų žinios teisėtu bÅ«du į jį negalima patekti.

Tai reiÅ¡kia, kad 433/930 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo pamatuotas ne natÅ«roje. Pažeistos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 63 punkto nuostatos. Be to, sudarytame 433 kv. m. sklypo ir 497 kv. m. sklypo plane nepažymėtas garažas, nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , sklype stovi garažas.

Pažeistos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 33 ir 33.2 punktų nuostatos. IeÅ¡kovas teisme pripažino, kad 2006 metais žinojo apie atsakovų tvoros buvimo vietÄ jam priklausančiame 433 kv. m. sklype. Tai reiÅ¡kia, kad jį tenkina, jog atsakovų tvora yra jo sklype, ir apie tai atsakovus raÅ¡tiÅ¡kai informavo tik 2008 m. gruodžio 9 d. Be to, dviem atskiriems sklypams, 497 kv. m. ir 433 kv. m., neturėtų bÅ«ti suteiktas vienas adresas (duomenys neskelbtini). 1995 metais formuojant atsakovų žemės sklypÄ buvo pakeista preliminaraus plano konfigÅ«racija, todėl atsakovų sklypas sumažėjo.

Atsakovai apie tai sužinojo tik prasidėjus teisminiam procesui. Be to, 1 520 kv. m. ploto žemės sklypÄ ir 433 kv. m. ploto žemės sklypÄ Å¾ymint kadastro žemėlapyje bei jiems iÅ¡duodant pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, buvo pažeisti LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 48 ir 48.2 punktai, todėl žymėjimÄ kadastro žemėlapyje ir iÅ¡duotus pažymėjimus reikia laikyti negaliojančiais. 2007 m. gruodžio 3 d. kadastro žemėlapyje pažymėtas atsakovų sklypo planas dėl žemėtvarkos darbuotojų aplaidumo iki Å¡ios dienos yra netinkamas.

Žemėtvarkos darbuotojai pažymėjo atsakovų planÄ pagal vietinę koordinačių sistemÄ , bet ne pagal valstybinę koordinačių sistemÄ , kaip reikalavo įstatymas. Žemėtvarkos darbuotojai pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 49 punkto reikalavimus. Atsakovai žemės sklypÄ privatizavo lengvatinėmis sÄ lygomis pagal tuo metu galiojusį LR Vyriausybės nutarimÄ Nr. 987. Å io nutarimo 6 punkte nurodyta, kad savininkams parduodamas žemės sklypas, ant kurio pastatyti nuosavybės teise priklausantys pastatai bei įrenginiai.

Ginčytinoje 20 kv. m. žemės sklypo dalyje yra atsakovų turtas: 2 didelės veislinės obelys ir veisliniai dekoratyviniai augalai. Å i žemės sklypo dalis yra apsaugos zonoje, joje yra nuotekų kaupimo Å¡ulinys – vietinė kanalizacija. 1995 metais atsakovų 20 kv. m. žemės sklypo ploto buvo neprivatizuota dėl valdininkų kaltės. Å is faktas patvirtintas 2014 m. lapkričio 7 d. LAT nutartyje ir 2015 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Tvirtindamas 1 520 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimÄ Ä¯ tris atskirus sklypus, Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas turėjo atsižvelgti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 11 d.

įsakymÄ Nr. 30-723 (prie kurio pridėtas žemės sklypo padalijimo planas) ir į 2007 m. spalio 19 d. bendraturčių susitarimÄ . Prie 2007 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 30-723 pridėtas planas yra netinkamas, o bendraturčių susitarimas sudarytas nesilaikant prie 2007 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 30-723 pridėto plano, be to, neįregistruotas vieÅ¡ame registre. Atsižvelgdamas į Å¡ių dviejų dokumentų nesutapimÄ , Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas negalėjo patvirtinti padalijimo į tris atskirus sklypus. 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo padovanotas 433 kv. m. ploto žemės sklypas, nėra įregistruota vieÅ¡ajame registre.

IeÅ¡kovo advokatas teisme patvirtino, kad ieÅ¡kovas neturi VÄ® Registrų centras iÅ¡duodamo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre 433 kv. m. žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Taigi 433 kv. m. žemės sklypas Å¡iuo metu yra valstybinė nuosavybė.Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011, buvo atmesti atsakovų reikalavimai pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovo tėvui V. J. buvo parduotas 930 kv. m. žemės sklypas (dalį dėl 20 kv. m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo), bei pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutarties, sudarytos V.

J., R. J. ir R. J. dėl 433 kv. m. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį dėl 20 kv. m. Å iuo sprendimu nustatyti bylai reikÅ¡mingi prejudiciniai faktai dėl ieÅ¡kovui ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ribų. Sandoriai, kurių pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat ir administraciniai aktai dėl minėto žemės sklypo ribų nustatymo yra galiojantys, nenuginčyti ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikinti.Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R.

J. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovų teiginiai, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne ieÅ¡kovui, o valstybei, yra nepagrįsti. Atitinkamai nepagrįsti ir jų teiginiai, kad žemės sklypo dalis, kurioje stovi dalis ginčijamos tvoros, priklauso jiems nuosavybės teise. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo, reikalaujant paÅ¡alinti iÅ¡ žemės sklypo kaimyninio sklypo savininkams priklausančiÄ tvorÄ .Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieÅ¡kinys buvo patenkintas, apeliantai pirmiausia teigia, kad 433 kv. m.

žemės sklypas, iÅ¡ kurio apeliantai įpareigoti paÅ¡alinti tvorÄ , ieÅ¡kovui nepriklauso, nes ieÅ¡kovas nepateikė teismui dokumentų, kad yra žemės sklypo savininkas, teisme ieÅ¡kovo atstovas patvirtino, kad ieÅ¡kovas neturi VÄ® Registrų centro pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre 433 kv. m. žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, be to, dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo padovanotas 433 kv. m.

žemės sklypas, nėra įregistruota vieÅ¡ajame registre.Teisėjų kolegija sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypÄ â€“ tai pirmosios instancijos teismo paminėti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys, kuriuose, be kita ko, nurodytas ginčo sklypo įsigijimo pagrindas – 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartis. Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apeliantų pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, kuriais jie grindžia nuosavybės teisę į 20 kv. m. ploto žemės sklypÄ (kuriame yra ginčo tvora), taip pat netenkino apeliantų praÅ¡ymų dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad (iÅ¡ naujo) nagrinėti 20 kv. m. žemės sklypo priklausymo nuosavybės teise klausimo nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, pirmiausia dėl to, kad Å¡is klausimas jau buvo sprendžiamas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-879-827/2011.Minėtoje civilinėje byloje apeliantai, be kitų, buvo pareiÅ¡kę Å¡iuos nagrinėjamai bylai aktualius materialiuosius teisinius reikalavimus: pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia (dalyje dėl 20 kv. m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo) 1997 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PO 1/97-12929, pagal kuriÄ V.

J. buvo parduotas 930 kv. m. žemės sklypas; pripažinti negaliojančia dalyje dėl 20 kv. m. 2008 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure tarp V. J., R. J. bei R. J. dėl 0,0433 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; pripažinus Å¡iuos sandorius iÅ¡ dalies negaliojančiais, taikyti restitucijÄ natÅ«ra, valstybės nuosavybei grÄ Å¾inant 20 kv. m. žemės sklypo dalį; bei pripažinti ieÅ¡kovams teisę, be kita ko, į 20 kv. m. dydžio valstybinės žemės, kuria naudojasi nuo 1995 m. sausio 19 d., privatizavimÄ .Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu minėtus apeliantų reikalavimus atmetė, patvirtindamas, kad 20 kv. m.

žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui R. J. ir negali bÅ«ti privatizavimo objektas. Nors nurodytoje civilinėje byloje teismai pripažino, kad apeliantų tvora pateko į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo teritorijÄ dėl to, kad formuojant apeliantų žemės sklypÄ buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 4 p. ir 6 p. reikalavimai; kad apeliantai turėjo teisę įsigyti ir tÄ namų valdos žemės sklypo dalį, kuria faktiÅ¡kai naudojosi, o ta faktiÅ¡kai naudojama sklypo dalimi laikytina ta dalis sklypo, ant kurios buvo apeliantams nuosavybės teise priklausantys statiniai, taip pat ir tvora; kad apeliantams buvo parduotas mažesnis žemės sklypas, nei jie turėjo teisę įsigyti, vis dėlto teismai atsisakė pripažinti negaliojančiais sandorius ir administracinius aktus, kurių pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ (be kita ko, ginčo 20 kv. m.), konstatavę, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai sÄ Å¾iningai įgijo valstybinės žemės sklypÄ nuosavybėn, remdamiesi valdžios institucijos sprendimu; restitucijos taikymas pažeistų detaliojo planavimo sprendinius (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1380-656/2015).Taigi minėtų 20 kv. m.

žemės sklypo priklausymo nuosavybės teise klausimas jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu kitoje civilinėje byloje, ir Å¡ioje civilinėje byloje negali bÅ«ti kvestionuojamas tais pačiais motyvais.Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio tenkinimui nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra tai, kad sandoriai, kurių pagrindu ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat administraciniai aktai dėl minėto žemės sklypo ribų nustatymo yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikinti.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 907,50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ).

Ä®vertinęs galimas advokato darbo sÄ naudas rengiant ieÅ¡kovo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , tai, kad atsiliepimÄ parengęs advokatas atstovavo ieÅ¡kovui ir pirmosios instancijos teisme, tad bylos faktinės aplinkybės jam buvo žinomos ir jam reikėjo mažiau laiko suteikti ieÅ¡kovui teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, teismas sumažina praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 300 Eur (CPK 98 str. 2 d.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti ieÅ¡kovui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.           Teisėjai                                                                                                 RÅ«ta Burdulienė                                                                                                              Vilija Mikuckienė                                                                  Vaclovas Paulikas