56a78d2d-d65c-4f8d-bb62-d33b5dd454df · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1011-290/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02496-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis,raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas n u s t a t ė : A. K. 2016 m. vasario 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus Vyresniojo specialisto Ž. M. nutarimu Nr. 20N-52697652-16 pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 43 Eur bauda už tai, kad 2016 m. sausio 26 d. 17 val. 10 min., Zarasų r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 164,14 kilometre, vairuodamas automobilį neatsižvelgė į slidžiÄ kelio dangÄ , nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir susidÅ«rė su iÅ¡ paskos ta pačia kryptimi atvažiavusia transporto priemone.

Po susidÅ«rimo A. K. vairuojamas automobilis „Dodge Nitro“ trenkėsi į kelio atitvarus ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai ir kelio atitvaras.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė A. K. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyr. specialisto 2016 m. vasario 29 d. nutarimo ir jį paliko nepakeistÄ .Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu A.

K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nutarime nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai neatitinka bylos duomenų, eismo įvykio dalyvių, liudytojų duotų paaiÅ¡kinimų. Skunde ginčija aplinkybę, kad jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ juostÄ ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir jį lenkusį automobilį. Tvirtina, kad smÅ«gis buvo Å¡oninis, į jo vairuojamÄ automobilį trenkėsi kito asmens valdoma transporto priemonė, o ne jis į jÄ .

A. K. skunde nurodo savo įvykio versijÄ ir teigia, kad ji nebuvo tinkamai įvertinta ir atmesta, kaip nepagrįsta.Skunde A. K. taip pat tvirtina, kad priimant NutarimÄ buvo pažeistos procesÄ reglamentuojančios nuostatos, kadangi įvykis nebuvo tirtas neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant nepriklausomumo principÄ . Teigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, buvo pažeistas ATPK 272 straipsnis, apribota jo teisė į gynybÄ .

A. K. skunde nurodo, kad buvo pažeistas teisėtumo, koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principas, kadangi įvykis įvyko Zarasų rajone, kurio policijos komisariatas pradėjo tirti įvykį, tačiau nevertinus kito įvykyje dalyvavusio transporto priemonės vairuotojo atsakomybės, byla perduota tirti į KaunÄ , ir tik po skundžiamo nutarimo priėmimo, buvo grÄ Å¾inta Zarasų r. PK, kad bÅ«tų įvertintas ir R. L. elgesys.Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas Å¡iÄ bylÄ taip pat pažeidė administracinio proceso principus, kadangi prieÅ¡ skiriant ekspertizę įpareigojo pateikti Zarasų rajono apylinkės teismo bylos dėl R.

L. administracinio teisės pažeidimo medžiagÄ , nes tai svarbu ekspertizei. Zarasų rajono apylinkės teismas medžiagÄ pateikė, tačiau ji nebuvo pateikta ekspertams, nes pasimetė teismo raÅ¡ytinėje, ir tik jo praÅ¡ymu medžiaga buvo surasta ir prijungta prie bylos jau atlikus ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertams nebuvo pateikta visa tyrimui svarbi medžiaga, o ekspertizės iÅ¡vados tikėtinos ir prieÅ¡taringos, jis prašė apklausti ekspertÄ teismo posėdyje, tačiau teismas praÅ¡ymÄ atmetė kaip siekį vilkinti procesÄ .A.

K. skunde pažymi, kad byloje nėra surinkta neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Tvirtina, kad pasirinko saugų greitį, atsižvelgdamas į slidžiÄ kelio dangÄ , jis neatsitrenkė į jokiÄ iÅ¡ anksto numatomÄ kliÅ«tį, tai į jo automobilį atsitrenkė iÅ¡ paskos važiavusi transporto priemonė, kurios vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir laiku nesustabdė automobilio. Teigia, kad ne jis, o R. L. yra kaltas dėl įvykio, kadangi jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 171–173 punktų reikalavimų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas atsiliepimu praÅ¡o A. K. skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. priimtÄ nutartį nepakeistÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : A. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ .Å iame kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A.

K. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ teisės pažeidimÄ . Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti pareigÅ«no nutarimÄ ir apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei, jo vertinimu, padarytus esminius procesinius administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

Be to, pažymėtina, kad teismas nagrinėja tik A. K. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , tuo tarpu R. L. administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėja kitas teismas, o Å¡ioje byloje jo kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir analizuojamas. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadintas kelio atitvaras, A. K. ir R. L. vairuotos transporto priemonės. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad A. K. nesilaikė KET 9 punkto, kuriame nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Taip pat nesilaikė KET 127 punkto reikalavimų, kuriame numatyta, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. IÅ¡ byloje esančios medžiagos ir asmenų duotų parodymų matyti, kad įvykio metu oro sÄ lygos buvo labai prastos, vairavimo sÄ lygos itin sudėtingos dėl slidžios kelio dangos ir toje vietoje keliÄ padengusio ledo.

A. K. teismo posėdyje nurodė, kad važiavimo greitis buvo stabilus, iki 90 km/h, kadangi jo automobilis sveria 2 tonas, didelis ir jis jau įpratęs. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad toje vietoje kelias daro lengvÄ posÅ«kį į kairę, įvažiuojant į posÅ«kį pradėjo mažinti greitį ir tuo metu įvyko nežymus kontaktas su iÅ¡ galo važiavusiu automobiliu, ko pasekoje jis kelis kartus apsisuko ant kelio ir atsitrenkus į atitvarÄ vertėsi kelis kartus į griovį.

Vėliau jau A. K., kaip ir raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ , nurodė, kad kontaktas įvyko jau „iÅ¡einant iÅ¡ posÅ«kio“. A. K. nesutiko su formuluote, kad jis iÅ¡slydo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , o nurodo, kad į jį įvažiavo jam pradėjus stabdyti automobilį. Pagal įvykio schemÄ matyti, kad kontaktas tarp automobilių įvyko jau pravažiavus kelyje esantį vingį, po ko įprastai vairuotojai, prieÅ¡ingai nei nurodo A. K., pradeda didinti greitį. Kito eismo įvykio dalyvio R.

L. raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad priekyje važiuojantis automobilis pradėjo slysti ir slysdamas pasisuko skersai jo važiuojamosios dalies. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl įvykio Utenos AVPK Zarasų r. PK patrulis D. D. nurodė, kad įvykio vietoje A. K. paaiÅ¡kino, jog važiuojant kelio vingyje jo vairuojamÄ automobilį truputį sumėtė, tuo metu pajuto smÅ«gį į automobilio galo kampÄ , o R. L. paaiÅ¡kino, kad norėjo aplenkti A. K. vairuojamÄ automobilį, pradėjus lenkimÄ ir iÅ¡važiavus į prieprieÅ¡inę eismo juosta lenkiamas automobilis staiga pradėjo slidinėti, jį sumėtė ir jis slysdamas iÅ¡važiavo Å¡onu prieÅ¡ais jo vairuojamÄ automobilį (ATP bylos medžiagos 7-8, 9 lapai).

Tas pačias aplinkybes liudytojas D. D. nurodė ir apklausiamas teisme. Administracinio teisės pažeidimo protokolÄ A. K. surašęs pareigÅ«nas E. I. teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai paaiÅ¡kino aplinkybes kuo remiantis nutarė pripažinti A. K. kaltu, paaiÅ¡kino, kad jo manymu, abu įvykio dalyviai buvo neatidÅ«s, neatsižvelgė į slidžiÄ kelio dangÄ , nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldė automobilių, dėl ko ir įvyko susidÅ«rimas, tačiau kaip jau buvo minėta, teismas kito asmens atsakomybės klausimo nesprendžia.

Liudytojas aiÅ¡kiai nurodė, kad nepasirinkus saugaus greičio, buvo nesuvaldytas automobilis, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Pažymėtina, kad ir siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes, buvo paskirta ekspertizė, iÅ¡ kurios akto matyti, jog tikėtina, jog A. K. vairuojamas automobilis prarado judėjimo stabilumÄ ir tiesiaeigiÅ¡kumÄ bei pradėjo slysti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , taip sudarė kliÅ«tį jį lenkiančiam automobiliui, ko pasekoje įvyko eismo įvykis (b. l. 57-60).

Išanalizavęs bylos duomenis, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, apklausė liudytojus, kurių duoti parodymai išsamūs, vienareikšmiški, neprieštaringi. Pareigūnų pateikti paaiškinimai, kuriuose atsispindi ir įvykio dalyvių pirminiai paaiškinimai, išsamūs, ir tik vienintelio A. K. nurodomos aplinkybės vėliau išsiskyrė. Tai, kad A. K. nesutinka su pažeidimo aplinkybėmis, nesudaro pagrindo abejoti eksperto, liudytojų, pareigūnų parodymais, kurie neturi byloje jokio suinteresuotumo, o paties A.

K. pateikta įvykio versija vertintina kaip jo siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Be to, A. K. skunde nurodomi procesiniai pažeidimai, kad nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, kad pažeista jo teisė į gynybÄ ir kitos aplinkybės nurodytos tik deklaratyviai, nepateikiant konkrečių įrodymų ar aplinkybių, kurias tikrinant bÅ«tų galima nustatyti minėtus pažeidimus. Atsižvelgiant į visus iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje apklaustų asmenų duotus parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistÄ ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                              Jurgis KiÅ¡kis