56a4ea55-80a9-4ed1-a0ed-eb4e2fbf0f57 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr    Administracinė byla Nr. II-27-162/2011 m.     Proceso Nr. 4-63-3-00531-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4.1; 73 (S)                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 12 d. Klaipėda          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G.S., institucijos, skyrusios administracinę nuobaudÄ â€“ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui Gintarui Kučinskui, 2011 m. sausio 4 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.S. skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2010-11-23 nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas panaikinimo, n u s t a t ė:                      Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigÅ«nas (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, kuriuo G.S. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 2 dalį.

Nutarime nurodyta, jog 2010 m. birželio 21 d. 18.58 val. Klaipėdos rajone, Liepojos g. 7, G.S., vairuodama transporto priemonę „Lexus RX 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 19 km/h virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį, nes važiavo 69 km/h greičiu. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus. Skundžiamu nutarimu G.S. pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį paskirta 60 litų bauda.        Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ , nes pažeidimo nepadarė.

Teigia, jog ji važiavo pirmÄ ja eismo juosta Liepojos gatve ir staiga pajautė greičio matuoklio blyksnį. Nurodo, jog jos vairuojamo automobilio spidometras tuo metu rodė 56 km/h greitį, todėl greičio matuoklis užfiksavo ne jos automobilio greitį. Mano, jog greitį virÅ¡ijo antroje eismo juostoje važiuojantis ir jos automobilį pralenkęs raudonos spalvos automobilis. Pažymi, kad atvykus į InstitucijÄ , jai buvo parodytos dvi fotonuotraukos: vienoje matyti pirmoje juostoje jos vairuojamas automobilis ir antroje juostoje jÄ pralenkęs nežinomas automobilis, o sekančioje nuotraukoje matyti tik jos vairuojamas „Lexus RX 300“ automobilis, tačiau kitas automobilis neužfiksuotas.

Teigia, jog policijos pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kad galimai įvyko greičio fiksavimo klaida, tačiau į jos paaiÅ¡kinimus nebuvo atsižvelgta.          Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praÅ¡o tenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.         Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ â€“ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas Gintaras Kučinskas praÅ¡o netenkinti skundo ir palikti nutarimÄ nepakeistÄ .

Pažymi, kad greičio pažeidimo protokole aiÅ¡kiai užfiksuota, jog greitį virÅ¡ijo pirmoje eismo juostoje važiavusi transporto priemonė. Teigia, jog prietaisas užfiksavo konkrečiÄ vietÄ , kurioje buvo virÅ¡ytas greitis, automatiÅ¡kai greitis ir eismo juosta fiksuojami protokole. PaaiÅ¡kino, jog pareigÅ«nas, iÅ¡didinęs fotonuotraukÄ , nustatė transporto priemonės valstybinio numerio ženklÄ , taip buvo nustatyta kam priklauso transporto priemonė ir kas jÄ vairavo. Teigia, jog administracinės bylos medžiagoje pateikti įrodymai patvirtina padarytÄ pažeidimÄ .

         Konstatuojama         Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.         ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandÄ .          G.S. neigia virÅ¡ijusi nustatytÄ greitį ir mano, jog greičio matuoklis užfiksavo kitoje eismo juostoje važiavusio raudonos spalvos automobilio greitį ir per klaidÄ užfiksavo, jog greitį virÅ¡ijo jos vairuojamas automobilis.         Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.         Administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 124 straipsnyje nustatytų pažeidimų (nustatyto greičio virÅ¡ijimas) padarymo, vienas svarbiausių įrodymų yra greičio matavimo prietaisu užfiksuoti duomenys – automobilio greitis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2791/2010).

Todėl šiuo atveju iškyla įrodinėjimo priemonės leistinumo problema.         Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole Nr. 696/4201 (b.l.

11) konstatuota, jog leistinÄ greitį virÅ¡ijo 1-je eismo juostoje važiuojantis automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Greitis buvo virÅ¡ytas 2010 m. birželio 21 d. 18.58 val. Liepojos g. 7, Klaipėdoje. Greitis užfiksuotas prietaisu „Gatso GTC-GS11 696“. Stacionaraus automobilių greičio matuoklis GTC tipo 2007 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-74 (b.l.

21) įraÅ¡ytas į Lietuvos matavimo priemonių registrÄ . Stacionariam automobilių greičio matuokliui „Gatso GTC-GS11 696“ 2010 m. kovo 30 d. iÅ¡duotas patikros sertifikatas Nr. 0289484 (b.l. 37), kuris patvirtina, jog nurodytas greičio matavimo prietaisas buvo patikrintas ir pripažintas tinkamu naudoti. Patikros sertifikatas galioja iki 2011 m. kovo 30 d.          Matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikate (b.l. 31-35) nurodyta, kad stacionarus greičio matuoklis GTC-GS11 skirtas Å¡viesoforo signalų ir transporto priemonių leidžiamo judėjimo greičio pažeidimams fiksuoti.

Automobilių greičio matuoklis nustato pažeidimus vienos arba dviejų GLD4-2S kilpų detektorių pagalba. Ant kiekvienos eismo juostos plento pavirÅ¡iaus įtaisomos po 2 kilpas. Kiekvienas pažeidimas gali bÅ«ti atvaizduotas vienÄ arba du kartus. Optimali vaizdo kokybė iÅ¡gaunamas vidinės Å¡viesos blykstės pagalba. Detektoriaus GLD4-2S stebėjimo kilpų nuotolis: 150 - 499 cm. Pagal greičio radaro veikimo principo schemÄ (b.l. 22), iÅ¡didintos fotonuotraukos atvaizdÄ (b.l. 23), Institucijos atstovo paaiÅ¡kinimus matyti, jog transporto priemonė „Lexus RX 300“ buvo greičio matuoklio jutiklių veikimo zonoje, o antroje eismo juostoje važiuojanti juodos spalvos transporto priemonė jau buvo už jutiklių zonos ribų.

Institucijos atstovas paaiÅ¡kino, jog greičio matuoklis veikia nuo kelyje įmontuotų jutiklių (aukščiau apraÅ¡ytos kilpos pagal sertifikatÄ ); yra 4 jutikliai, tarp kurių yra tam tikras atstumas ir automobiliui greitis užfiksuojamas 6 kartus, bei parenkamas pats mažiausias greitis. Padaroma pirmoji fotonuotrauka, po to pravažiavus matuoklį, apie 20 metrų, padaroma antroji fotonuotrauka iÅ¡ arčiau.           Kaip nustatyta pagal matavimo priemonės sertifikatÄ , ant kiekvienos eismo juostos plento pavirÅ¡iaus įtaisomos po dvi kilpas, todėl toks veikimo principas leidžia teigti, kad techniÅ¡kai neįmanoma apsirikti dėl konkrečios eismo juostos.

Akivaizdu, kad prietaisas automatiÅ¡kai užfiksuoja konkrečioje eismo juostoje važiuojančio automobilio virÅ¡ytÄ greitį. Minėtame greičio pažeidimo protokole užfiksuota, jog greitis virÅ¡ytas pirmoje eismo juostoje. IÅ¡ pažeidimo užfiksavimo duomenų matyti, jog tik viena transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pirmÄ ja eismo juosta, jokiais byloje esančiais įrodymais tokia faktinė aplinkybė nenuneigta. PrieÅ¡ingai, G.S. nurodo, kad jos automobilį lenkė ir antroje eismo juostoje važiavo raudonos spalvos automobilis, kuris galimai ir virÅ¡ijo nustatytÄ greitį, tačiau iÅ¡ iÅ¡dindintos fotonuotraukos matyti, jog Å¡alia važiavo juodos spalvos automobilis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Institucijos pateiktais duomenimis (b.l.

36) nėra užfiksuoto automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijus nustatytÄ leistinÄ greitį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad greičio matuoklio gauti duomenys neatitinka tuo metu buvusios situacijos dėl virÅ¡yto greičio. Pažymėtina, kad G.S. neneigia pažeidimo padarymo metu ir pažeidimo vietoje vairavusi transporto priemonę „Lexus RX 300“, todėl jos teiginiai, kad policijos pareigÅ«nai jai inkriminavo kito asmens padarytÄ pažeidimÄ , laikytini prielaidomis.

         Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina iÅ¡vada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo – nutarime nurodyto greičio virÅ¡ijimo – įrodymui.          G.S. veika pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ buvo laikytasi įstatymų nustatytos Å¡ių bylų teisenos tvarkos. NuobaudÄ paskyrė pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.          Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nustačius atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skundžiamu nutarimu (b.l.

9) paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkio bauda, t.y. 60 Lt, taip pažeidžiant ATPK 302 straipsnyje nurodytas baudos skyrimo taisykles. ATPK 124 straipsnio 2 dalies sankcijoje už greičio virÅ¡ijimÄ daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 vairuotojams numatyta bauda nuo 40 Lt iki 100 Lt.         Spręsdama klausimÄ dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigÅ«nas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 302 straipsnyje.

ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 302 straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .          Pažymos apie asmens baustumÄ duomenys (b.l. 12-14) patvirtina, jog pažeidimo padarymo metu G.S. turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimu bausta už greičio virÅ¡ijimÄ , bauda sumokėta 2010 m. sausio 20 d.

Atsižvelgiant į tai, kad termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, eigos pradžia yra nuobaudos vykdymo pabaiga (ATPK 36 straipsnis), pagrįstai laikytina, kad Å¡i nuobauda yra galiojanti ir nutarimo priėmimo metu pagrįstai inkriminuota kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taigi, nustačius atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, ir nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažeidėjos atžvilgiu negalėjo bÅ«ti paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkio bauda.

Tačiau teismas neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties, nes iš esmės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų taikomos administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikytos, jei pats asmuo nebūtų padavęs skundo. Administracinio teisės pažeidimo procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose numatytas teises. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.

Dėl skundo padavimo, skundÄ padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali bÅ«ti bloginama. PrieÅ¡ingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų bÅ«ti laikomas teisingu (sÄ Å¾iningu) ir bÅ«tų pažeidžiamas non reformatio in peius (negalėjimo sunkinti padėties) principas. Laikytina, jog Institucija pagrįstai G.S. paskyrė 60 Lt baudÄ už ATPK 124 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ . G.S. papildomų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Darytina iÅ¡vada, kad paskirta nuobauda atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus – nubaudimo ir auklėjimo.         Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pareigÅ«no nutarimÄ .         Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

         skundo netenkinti.          Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. lapkričio 23 d. nutarimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, kuriuo G.S. pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį paskirta 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) litų bauda, palikti nepakeistÄ .         Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

             Teisėja                                                                                Dalia Gumuliauskienė