2021-06-02 Nr. BB-3377-1-01-1-54138-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3027/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54138-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Olego Fedosiuko ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 24 d. nuosprendžio N. D. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Prokurorė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl N. D. išteisinimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neteisingai įvertino įrodymus, nepatikrino jų tikrumo, liečiamumo, pakankamumo, jų tarpusavio ryšio ir nevertino visų byloje esančių įrodymų visumos. Šie pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl įrodymų vertinimo kritika, tvirtinant, kad teismas neatliko įrodymų tyrimo, nenustatė naujų aplinkybių, nevertino įrodymų visumos, tačiau padarė priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas. Kasaciniame skunde plačiai analizuojami liudytojų D. L., A. B., J. B., išteisintojo N. D. parodymai ir pateikiama nuomonė kaip apeliacinės teismas turėjo juos vertinti, taip pat vertinami apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai dėl asmens parodymo atpažinti, dėl N. D. raktų tyrimo ir tuo pačiu daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas vienpusiškai ištyrė bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus suteikė pranašumą išteisintojo N. D. ir jo draugės A. B. parodymams ir dėl to padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, esant visiems nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiams, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atrankos kolegija pažymi, kad tokie kasatorės argumentai suponuoja naują byloje surinktų įrodymų vertinimą bei kitokį nei apeliacinės instancijos teismo sprendimu nustatytų aplinkybių nustatymą. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir bylos įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Konstatuotina, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina kasacijos pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, buvimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prokurorės kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė