56a1c2b5-69eb-4f49-b651-e70ad1159a2d · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1S-327-993/2023

Teisminio proceso Nr. 1-50-3-00005-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2023 m. birželio 5 d. nutarties, kuria nuteistojo R. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. RV-23-3432 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestas.

n u s t a t ė :

1. R. V. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Mionchengladbacho apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 52 straipsnius, ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Mionchengladbacho apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalimi ir paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. rugpjūčio 16 d., pabaiga – 2025 m. kovo 10 d.

3. Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. RV-23-3432 nutarta netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Nutarime nurodoma, kad nuteistajam atlikto vertinimo metu nenustatytas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, jis nesiekė įsidarbinti, nestebima motyvacija, nuo 2022 metų nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nėra gauta duomenų apie apsilankymus pas psichologus. Nuteistasis nevykdo individualaus resocializacijos plano ir Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos rekomendacijų. Taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtakÄ nuteistojo elgesiui.

4. Nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius Kauno apylinkės teismui pateikė skundÄ dėl Å¡io Komisijos nutarimo. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi skundas buvo atmestas konstatuojant, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius pateikė skundÄ apygardos teismui, kuriame praÅ¡o panaikinti Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimÄ ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį bei taikyti R. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, skirti pareigas: per visÄ likusį lygtinio paleidimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

5.1. Komisija ir teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimÄ , konkrečių priežasčių nenurodė, o pagrindinis argumentas, jog bausmė nepasiekė numatytų tikslų. Nutarime ir nutartyje nurodomi abstraktÅ«s sakiniai, formalÅ«s motyvai. Turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad R. V. yra atlikęs reikalaujamÄ laisvės atėmimo dalį, drausminių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastos grupės sÄ lygomis, turi Å¡eimÄ , kriminalinės subkultÅ«ros nepalaiko, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dirbti, nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų bei nori grįžti į Å¡eimÄ ir socializuotis su artimaisiais. Å iuo metu rekomendacijas ir individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemonės įvykdė, t. y. jis atitinka BVK 82 straipsnio formalųjį pagrindÄ .

5.2. Komisija ir teismas neatsižvelgė į lygtinio paleidimo tikslus ir prioritetus, teismų praktikÄ , taip pat nebuvo įvertintos teigiamai R. V. apibÅ«dinančios ir charakterizuojančios aplinkybės, nurodytos Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje. Egzistuoja BVK 82 straipsnyje įtvirtintas tiek formalusis, tiek materialusis teisinis pagrindas taikyti lygtini paleidimÄ .

5.3. Praeities klaidos/teistumai bÅ«nant nepilnamečiu negali bÅ«ti vertinamos, nes yra vertinamas elgesys bausmės atlikimo metu. Nusikaltimas, už kurį R. V. buvo nuteistas, pobÅ«dis ir pavojingumas, kaltės klausimas ar labai senai buvę teistumai, nėra tos aplinkybės, kuriomis gali bÅ«ti lemiama apimtimi grindžiamas sprendimas netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Aplinkybės, kurių negali pakeisti nei bausmės atlikimo metu, nei kada nors vėliau, negali nusverti nuteistojo pastangų pasitaisyti ir visumos aplinkybių, apibÅ«dinančių jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos mažinimÄ ir sudarančių pagrindÄ konstatuoti, kad taikant jam lygtinį paleidimÄ , bus užtikrintas probacijos tikslų – užtikrinti veiksmingÄ resocializacijÄ â€“ įgyvendinimas, bei kartu nebus pažeistas visuomenės saugumo užtikrinimas. Statiniai veiksniai neapibÅ«dina nuteistojo elgesio bausmės vykdymo metu, jie negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo, dėl jų nuteistajam negali bÅ«ti keliami aukÅ¡tesni kriterijai.

5.4. Nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu ar kitos aplinkybės nepagrindžia bÅ«tinybės nuteistÄ jį laikyti izoliuotÄ nuo visuomenės. Asmenys, su žymiai didesniais balais bei neįvykdę socializacijos planų, teisti po keletÄ kartų, neskatinti, yra paleidžiami iÅ¡ pataisos įstaigų, kai tuo tarpu R. V. yra atlikęs reikalaujamÄ laisvės atėmimo dalį ir lygtinis paleidimas jam gali bÅ«ti taikomas. Neatlikta bausmės dalis, kai ji atitinka įstatyme nustatytÄ laikÄ , neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Jei nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis atitinka BVK nustatytus kriterijus, tai likusi neatlikta bausmės dalis negali įtakoti kitų probacijai reikÅ¡mingų aplinkybių vertinimo.

5.5. Neįvertintas socialinis bendravimas su Å¡eima ir artimaisiais. Komisija neatsižvelgė į tai, jog jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ bei Å¡eimÄ . R. V. savarankiÅ¡kai kreipėsi dėl darbo. Å ios aplinkybės, apibÅ«dinančios nuteistojo Å¡eiminius ryÅ¡ius, yra svarbios, jo išėjimas į laisvę svarbus ir jo artimiesiems, o nutarimas ir nutartis, sukuria neigiamas pasekmes net tik jam, bet ir artimiesiems.

5.6. VisiÅ¡kai nėra akcentuojama nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas rodo asmens teigiama linkme besikeičiantį mÄ stymÄ ir gyvenimo bÅ«dÄ . Teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytinas esant blogesnei faktinei situacijai (aukÅ¡tesnei rizikai), o formalus bei materialus teisinis pagrindas buvo konstatuotas kaip pakankami, taikant lygtinį paleidimÄ . Taip pat kurie padarė labai sunkius nusikaltimus, o jų nusikalstamų veikų padarymo rizikos lygis yra aukÅ¡tesnio balo nei R. V., tačiau rizikos lygis net nebuvo komisijos vertinamas, atsižvelgiant vien į tai, jog jis mažėja. Nuteistasis nori mokytis, nevengia dirbti, be to prisiima atsakomybę už savo veiksmus, o įkalinimo įstaiga nesugeba jam užtikrinti ir garantuoti apsilankymų pas psichologus. Esant laisvėje, R. V. galėtų pas juos lankytis savo lėšomis.

5.7. Å iuo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vykdo rekomendacijas ir Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, Komisija ir teismas nenurodė, kodėl neatsižvelgia į pateiktÄ teismų praktikÄ . Medžiagoje nėra užfiksuotų neigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančių duomenų, tačiau teigiamai R. V., apibÅ«dinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir galima teigti, kad jis savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ pakeitė pakankamai ir esmingai, o lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos neprieÅ¡taraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiÅ«rimas, o pažeidęs jam nustatytas sÄ lygas gali bÅ«ti gražinamas į pataisos įstaigÄ atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį. Jis bus kontroliuojamas probacijos pareigÅ«nų ir bus visiÅ¡kai kontroliuojama jo reintegracija į visuomenę, bei užtikrinimas tęstinis ir tikslingas intervencinių priemonių taikymas nuteistojo atžvilgiu.

5.8. Pabrėžtina ir tai, jog R. V. pirmÄ kartÄ atlieka laisvės atėmimo bausmę, be to buvo nuteistas pirmÄ kartÄ . 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo pripažintas kaltu dėl BK 178 straipsnio 4 dalies – baudžiamojo nusižengimo, kuris pagal BK 97 straipsnį nėra laikomas teistumu, tad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomi klaidinantys duomenys.

Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas.

6. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė. Daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. V. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sÄ lyga, o ne savarankiÅ¡kas lygtinio paleidimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, jog nuteistojo R. V. nusikalstamo elgesio rizika, atliekant laisvės atėmimo bausmę įstaigoje, nepakito (vertinant su paskutiniojo vertinimo rezultatais).

9. Nors R. V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis kriminalinės subkultÅ«ros nepalaiko, drausmine tvarka nebaustas, tačiau abejonių nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, iÅ¡ kurių trys statiniai – kriminalinė istorija, bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. R. V. nuteistas ir bausmę atlieka už disponavimÄ dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Nusikaltimas padarytas siekiant finansinės naudos, veikiant bendrininkų grupėje.

Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymÄ R. V. atlieka bausmę, negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ , taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. BÅ«tent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbÄ ir nuteistojo požiÅ«rį į jas.

Kuo sunkesnį nusikaltimÄ padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiÅ¡ko vertinimo, vidinio bendražmogiÅ¡kųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Å ių aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o prieÅ¡ingai, jas bÅ«tina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

O bÅ«tent Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nuteistasis vertinamojo pokalbio metu kaltę pripažino iÅ¡ dalies (neigia, kad narkotikai buvo jo, pripažįsta vairavęs automobilį), nusikaltimÄ Ä¯vykdė siekdamas finansinės naudos. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje tai vertinama, kaip perdėtu pasitikėjimu sėkme, menkai suvokiant galimas pasekmes. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, kÄ jis vertina kaip problemÄ ir to, kaip supranta, kaip jis prie tos problemos prisidėjo, yra prieÅ¡taravimų.

10. Nagrinėjamu atveju, pasisakytina ir apie tai, jog Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad R. V. anksčiau teistas (Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį), tačiau Å¡i aplinkybė apraÅ¡oma ir vertinama tik, kaip nuteistojo asmenybę apibÅ«dinanti aplinkybė. IÅ¡vadoje nenurodoma, jog asmuo turi galiojantį teistumÄ , todėl skundo argumentai, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomi klaidingi duomenys atmetami.

11. Svarbu ir tai, kad nuteistajam R. V. nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali panaikinti – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimų įgÅ«džių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus dinaminių, t. y. galinčių kisti kriminogeninių veiksnių kiekį ir pobÅ«dį konstatuojama, kad nuteistasis, tęsdamas pataisos procesÄ , turi dėti pastangas juos mažinti. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo R. V. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

12. Å iuo atveju itin svarbus bÅ«tent nuteistojo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, motyvacija dalyvauti vykdomose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį. Tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje esantys duomenys patvirtina, kad tokios motyvacijos nuteistasis stokoja. Jis buvo įpareigotas kreiptis dėl mokymosi, siekti įsidarbinti. Kreipėsi dėl mokymosi, dėl vietų stokos nurodyta laukti 2023 m. rugsėjo mėnesio. Nors atvykęs į įkalinimo įstaigÄ sutiko dirbti, tačiau dėl galimybės įsidarbinti nesikreipė, pasiteisindamas tuo, kad mokslai jam prioritetas. Vis dėl to neturėdamas galimybės mokytis, jis galėjo kreiptis dėl darbo, dėti pastangas įsidarbinti, tačiau to nepadarė. Todėl vertinama, jog nuteistasis deklaratyviai sutiko dirbti, tačiau dėl to nesiėmė pakankamų realių veiksmų. Taip pat nuteistasis nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nedalyvavo bei neiÅ¡klausė teisinio – socialinio Å¡vietimo programos, nedalyvavo terapijoje elgesio keitimui. Be to, nesikreipė į psichologÄ , nors skunde teigia, jog laisvėje galėtų kreiptis dėl mokamų konsultacijų, tačiau Å¡ie deklaratyvÅ«s teiginiai kelia teismui abejonių. Nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, kuris laisvės atėmimo vietų įstaigoje nedirba, nesimoko, nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nesikreipė dėl konsultacijų, kreipsis į psichologÄ , įsidarbins ir sieks tik teisėtais bÅ«dais užsidirbti, jam pritaikius lygtinį paleidimÄ . Lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje. Tuo tarpu aukščiau paminėti duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje nededa pastangų keisti savo elgesį, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nepakankama, todėl lygtinio paleidimo taikymas jam Å¡iuo metu negalimas.

13. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados nesuteikia pagrindo daryti ir skundo argumentai, susiję su nuteistojo Å¡eiminiais ryÅ¡iais (santykius palaiko su mama, krikÅ¡to mama ir giminėmis), jog lygtinio paleidimo netaikymas liečia jo artimuosius. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesÄ â€“ kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas bei atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri bÅ«tų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Kartu pažymima, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis taip pat negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinama. R. V. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių ir 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienÄ ), atsižvelgiant į tai, kad paskirta bausmė buvo 5 metai laisvės atėmimo, į nustatytÄ nepakankamÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , Å¡iuo metu dar neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismų praktikoje pasisakyta, jog per trumpas bausmės atlikimas gali tiek nuteistajam asmeniui, tiek visuomenei suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo ir tai viena iÅ¡ prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu.

14. Gynėjo skunde cituojama teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo sutikti su argumentais, kad apylinkės teismas ar Komisija su nuteistojo pataisos procesu susijusius duomenis įvertino neteisingai, dėl to priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, nurodomame skunde, konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų procesinių sprendimų, kuriais skunde remiasi nuteistasis, iÅ¡vados nekvestionuojamos, tačiau nuteistojo gynėjas akcentuoja tik atskiras, nuteistajam palankias Å¡ių sprendimų vietas, tuo tarpu lygtinis paleidimas yra taikomas tik nustačius įstatyme (BVK 82 straipsnyje) numatytas sÄ lygas, kurių, kaip aptarta, nuteistasis R. V., neatitinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo R. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2023 m. birželio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Indrė Averkienė