56a1589c-e484-4ddf-8332-ffd129fb5ca3 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-351-934/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14223-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.; 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka vienasmeniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sun Investment Group“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. B. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti ieÅ¡kovui V. B. iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sun Investment Group“ (buvęs pavadinimas UAB „Sun investments“) 1 303,29 Eur skolÄ , 391,41 Eur palÅ«kanų, 6 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: 1.1. 2012-09-25 žemės nuomos sutartimi (toliau – ir sutartimi) V. B. iÅ¡nuomojo nuomininkei UAB „Sun Investment Group“ 0,163 ha žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuomininkė įsipareigojo už iÅ¡sinuomotÄ Å¾emės sklypÄ iki kiekvienų kalendorinių metų 31 dienos pirmus dvylika metų mokėti nuomotojui kiekvienais kalendoriniais metais 500 litų (144,81 Eur) (sutarties 4.1.1. punktas).

Å alys sutarė, jog jeigu nuomininkė vėluoja sumokėti žemės nuomos mokestį ilgiau kaip 65 kalendorines dienas, nuomininkė privalo sumokėti nuomos mokestį ne tik už praėjusius kalendorinius metus, bet ir kaip kompensacijÄ sumokėti nuomotojui pilnÄ metinę nuomos mokesčio sumÄ už einamuosius metus. Nuomininkė nuo sutarties pasiraÅ¡ymo žemės nuomos mokesčio nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas už 9 metus viso 1 303,29 Eur sumai; 1.2. IeÅ¡kovas kaip nuomotojas tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus – suteikė atsakovei žemės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, tuo tarpu atsakovė nepagrįstai vengia vykdyti savo prievolę – mokėti žemės nuomos mokestį; 1.3.

Atsakovė už laiku neįvykdytÄ piniginę prievolę privalo sumokėti įstatyme numatytas palÅ«kanas (1 303,29 Eur likusi skola x 6,00 proc. palÅ«kanos x 1827 pradelstos dienos / 365 dienų) 391,41 Eur sumai; 1.4. Sutartimi Å¡alys sutarė, kad konkreti iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalies vieta natÅ«roje nustatoma abiejų Å¡alių susitarimu. Å ios sutarties iniciatorius buvo pati atsakovė ir ji pati pasiÅ«lė tokias sutarties sÄ lygas; 1.5. Ä®statyme įtvirtinto reikalavimo prie žemės sklypo dalies nuomos sutarties pridėti žemės sklypo planÄ nesilaikymas sudarant Å¡alių žemės nuomos sutartį savaime nelemia sandorio negaliojimo, nes dėl to nepažeisti sutarties Å¡alių interesai.

Atsakovė žinojo kuria sklypo dalimi gali naudotis ir dėl to niekada nekilo ginčo. Jei atsakovė nebÅ«tų žinojusi, kuria sklypo dalimi gali naudotis, nebÅ«tų galėjusi įvertinti sklypo techninių sÄ lygų; 1.6. Pareigos pasiraÅ¡yti perdavimo – priėmimo aktÄ , kai nuomojamas žemės sklypas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos imperatyviai Å¡alims nenustato; 1.7. Å alys sudarė raÅ¡ytinę žemės nuomos sutartį, todėl jos modifikavimas, tame tarpe ir sutarties nutraukimas, turėjo bÅ«ti įformintas raÅ¡tu.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ apie sutarties nutraukimÄ . Taip pat nėra jokių įrodymų, kad iÅ¡nuomotas žemės sklypas netiko atsakovės veiklai. II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-29 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismo sprendimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir motyvais: 2.1. Sutartis yra abiejų Å¡alių pasiraÅ¡yta, sutartyje įtvirtintas 25 metų terminas dar nepasibaigė, Å¡alys Å¡ios sutarties nenutraukė, todėl ji vis dar galioja; 2.2.

Vien tik ieÅ¡kovo žodiniai paaiÅ¡kinimai neįrodo, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl konkrečios iÅ¡nuomojamos sklypo dalies. PrieÅ¡ingai, atsakovės faktinis nesinaudojimas kokia nors sklypo dalimi ir ieÅ¡kovo ilgÄ laikÄ (virÅ¡ 8 metų) nereikalavimas atsakovės mokėti nuompinigius patvirtina, kad konkreti iÅ¡nuomojamos sklypo dalies vieta nebuvo nustatyta ir kad jokia žemės dalis faktiÅ¡kai nebuvo naudojama. IeÅ¡kovas neturi teisės reikalauti, jog atsakovė vykdytų sutartį, be kita ko, vykdytų prisiimtÄ pareigÄ mokėti nuompinigius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 3. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimÄ ir ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: 3.1. Nuomos santykiai susiklostė tarp fizinio asmens ir juridinio asmens (verslininko), kurie bÅ«dingi vartojimo santykiams. Pagal vartojimo sutarčių vykdymo ypatumus, teismas turėjo pareigÄ ex officio (pagal pareigas) įvertinti sudarytos sutarties nuostatas, susijusias su ginčo dalyku, atlikti sÄ Å¾iningumo patikrÄ , tačiau to nepadarė; 3.2.

Å alių sudarytoje sutartyje nebuvo nustatytas terminas, per kurį atsakovas įrengs saulės Å¡viesos energijos elektrinę, todėl ieÅ¡kovas žemės sklypÄ saugojo atsakovui ir kitiems asmenims nenuomojo. Sutarties iniciatorius buvo pati atsakovė ir ji nebÅ«tų sutarties pasiraÅ¡iusi, jei nebÅ«tų įvertinusi sklypo bei galimos lokacijos saulės elektrinei; 3.3. Atsakovė žinojo, kuria sklypo dalimi gali naudotis, dėl to niekada nekilo ginčo. Jei atsakovė nebÅ«tų žinojusi, kuriÄ sklypo dalimi gali naudotis, nebÅ«tų galėjusi įvertinti techninių sklypo sÄ lygų; 3.4.

Priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pernelyg didelės ir neproporcingos. Atsakovės atstovas teismui pateikė sÄ skaitÄ už atstovavimÄ , kurioje yra nurodyta, kad atstovavimas civilinėje byloje yra 4 val., kurių kaina yra 726 Eur. Atsakovės atstovo darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame nagrinėta civilinė byla, byla buvo iÅ¡spręsta per vienÄ teismo posėdį, kuris truko 1 val. 10 min., iÅ¡ kurių 10 min. buvo pertrauka, todėl iÅ¡laidos už atstovavimÄ yra per didelės ir nepagrįstos.

Už atsiliepimo ir tripliko paruoÅ¡imÄ buvo sumokėta 1812,00 Eur. Tokia suma virÅ¡ija ginčo sumÄ , ginčas nėra nei sudėtingas nei didelės apimties.

4. Atsakovė UAB „Sun Investment Group“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis argumentais: 4.1. Sutartis nėra kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės neįsigijo jokių prekių ar paslaugų, atvirkščiai – atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo siekė iÅ¡sinuomoti žemės sklypo dalį.

Atsakovė neteikė jokių prekių ar paslaugų ieÅ¡kovui; 4.2. IeÅ¡kovas neįrodė, kad perdavė žemės sklypo dalį atsakovei. IeÅ¡kovas atsakovei sutartimi iÅ¡nuomojo ne visÄ Å¾emės sklypÄ , bet tik jo dalį. Sutartimi iÅ¡nuomota žemės sklypo dalis Å¡alių turėjo bÅ«ti nustatyta Å¡alių susitarimu pagal sutarties 1.2 punktÄ . IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė sutartimi iÅ¡nuomotos žemės sklypo dalies plano, tokio plano Å¡alys prie sutarties ir nebuvo parengusios. Konstatuotina, kad sutarties Å¡alys nesusitarė dėl konkrečios žemės sklypo dalies pagal sutartį; 4.3.

Atsakovė neturėjo duomenų apie tai, kuria žemės sklypo dalimi ji gali naudotis, todėl laikytina, kad sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas neperdavė žemės sklypo dalies atsakovei, nebuvo sudarytas priėmimo – perdavimo aktas; 4.4. Ar konkretus sklypas (ar jo dalis) tinka saulės elektrinės statybai, lemia ne tik paties sklypo fizinės savybės, bet ir su atitinkamu sklypu (ar jo dalimi) nesiejami veiksniai. Atsakovė įvertino visas aplinkybes ir nustatė, kad žemės sklypo dalis (kur ji bebūtų) netinka saulės elektrinės statybai; 4.5.

IeÅ¡kovas niekada nesikreipė į atsakovę sutarties vykdymo klausimais, įskaitant ir praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡nuomotos žemės sklypo dalies nustatymo ir perdavimo; 4.6. Mažai tikėtina, kad ieÅ¡kovas, matydamas, jog sutartis nėra vykdoma faktiÅ¡kai, t. y. atsakovė nevykdo jokių darbų žemės sklype, nemoka nuomos mokesčio, daugiau kaip 8 metus nesiėmė jokių veiksmų, kad apginti savo interesus; 4.7. Atsakovės atstovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad saulės elektrinių statyti žemės sklype negalės, todėl atsisako sutarties.

Tai atitinka sutarties 5.2 punktÄ , kuris leidžia nuomininkui atsisakyti sutarties, jei tai sÄ lygoja ne nuo nuomininko valios priklausančios aplinkybės. IeÅ¡kovas dėl to neprieÅ¡taravo, jokių teisinių veiksmų nesiėmė; 4.8. IeÅ¡kovas 2012-09-25, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ kai sudarė sutartį su atsakove, pasirašė žemės sklypo 0,14 ha dalies nuomos sutartį ir su kitu asmeniu – UAB „B.P. Technology“. Kadangi iÅ¡ 0,300 ha viso žemės sklypo ploto užstatyta teritorija užima 0,1270 ha, o vandens telkinių plotas – 0,010 ha, iÅ¡nuomota gali bÅ«ti tik 0,1630 ha.

IeÅ¡kovas faktiÅ¡kai negalėjo vienu metu iÅ¡nuomoti ir atsakovei 0,1630 ha ir kitam asmeniui UAB „B.P. Technology“ 0,14 ha. IeÅ¡kovas sudarė dvi viena kitÄ â€žperdengiančias“ žemės nuomos sutartis iÅ¡ esmės dėl vienintelio galimo žemės ploto nuomos; 4.9. UAB „B.P. Technology“ įregistravo savo žemės nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre, todėl konstatuotina, kad įmonę ir įgijo daiktines teises į žemės sklypo dalį, o įvertinus žemės sklypo plotÄ atsakovė daiktinių teisių į žemės sklypo dalį pagal sutartį neįgijo; 4.10.

Atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijose) nustatyto priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio. Nors teismo posėdis truko 1 val., tačiau kitÄ laikÄ užėmė pasirengimas teismo posėdžiui, kliento konsultavimas dėl bylos perspektyvų, teiktinų argumentų.

Atsakovės iÅ¡laidos advokato pagalbai atitinka faktiÅ¡kai sugaiÅ¡tÄ laikÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal žemės nuomos sutartį. Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo 7. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog tarp šalių susiklostę nuomos santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

8. CK 6.228-1 straipsnio 1 dalis numato, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis, o pagal 3 dalį, verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

9. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo Å«kinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiÄ ja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-01 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2018-07-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktÄ , kt.).

Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019-10-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktÄ ).

10. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vartojimo sutartys yra sutarčių grupė, apimanti atskiras sutarčių rÅ«Å¡is (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), kurios dėl savo prigimties gali bÅ«ti vartojimo sutartimis ir kurios turi požymių, bÅ«tinų kvalifikuojant konkrečiÄ sutartį kaip vartojimo sutartį. Nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieÅ¡tarauja Å¡ios sutarties prigimčiai, todėl jei tokia sutartis atitinka nurodytus vartojimo sutarties požymius, tai ji turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nuomininkui (fiziniam asmeniui) taikant įstatyme nustatytÄ vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių apsaugÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-01 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-684/2020).

11. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-117326, b. l. 18). Å alys žemės nuomos sutartį sudarė su tikslu įrengti 30 kW galios saulės Å¡viesos energijos elektrinę ir generuoti elektros energijÄ (Sutarties 1.2. punktas).

Taigi, atsižvelgiant į sutarties tikslÄ , nėra pagrindo spręsti, jog tarp Å¡alių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. PrieÅ¡ingai, žemės nuomos sutartis sudaryta siekiant komercinių tikslų. Be to, nuomininkas, prieÅ¡ingai nei numato CK 6.228-1 straipsnio 2 dalis ir teismų praktika, yra juridinis, o ne fizinis asmuo. Taigi, nors pagal formuojamÄ praktikÄ nuomos sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieÅ¡tarauja Å¡ios sutarties prigimčiai (žr., 9 punktÄ ), tačiau turi bÅ«ti įrodyti vartojimo sutarties požymiai (žr., 8 punktÄ ).

Å iuo atveju, remiantis apeliantės samprotavimais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo žemės nuomos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo, kadangi ji neatitinka vartojimo sutarties požymių. Dėl sutartimi iÅ¡nuomotos žemės sklypo dalies 12. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė žinojo, kuria sklypo dalimi gali naudotis ir dėl to niekada nekilo ginčas. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo pozicija, nurodė, kad sutartimi iÅ¡nuomotos žemės sklypo dalies ribos ir jos vieta žemės sklype turėjo bÅ«ti sutarties Å¡alių nustatytos raÅ¡ytine tvarka sudarant iÅ¡nuomotos žemės sklypo dalies planÄ , kuris bÅ«tų neatskiriama sutarties dalimi.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais.

13. Pagal žemės nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.547 straipsnio 3 dalį, prie žemės nuomos sutarties turi bÅ«ti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Å ie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis.

14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas viso yra 0,3000 ha (b. l. 35). Šalys žemės nuomos sutartį sudarė 0,163 ha žemės sklypo daliai. Sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad konkreti išnuomojamos žemės sklypo dalies vieta natūroje nustatoma abiejų šalių susitarimu („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-117326, b. l. 18).

Taigi, nors Å¡alys ir susitarė dėl 0,163 ha nuomojamos žemės sklypo dalies, konkreti iÅ¡nuomojama žemės sklypo dalis pačiame 0,3000 ha sklype sutartyje numatyta nebuvo, t. y. Å¡alys nesusitarė dėl konkrečios nuomos vietos. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovė nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, jog tarp Å¡alių bÅ«tų pasiraÅ¡ytas žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktas. Nesant duomenų, kad buvo susitarta dėl iÅ¡nuomojamos žemės sklypo konkrečios dalies, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė turėjo realiÄ galimybę naudotis iÅ¡nuomota žemės sklypo dalimi bei vykdyti veiklÄ .

15. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė duomenų, jog tinkamai įgyvendino bendradarbiavimo, kooperavimosi pareigÄ , ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant įvykdyti aptartÄ Sutarties 1.2. punkto nuostatÄ , nors bÅ«tent ieÅ¡kovui kaip žemės sklypo savininkui, teko pareiga nurodyti konkretaus nuomojamo žemės sklypo dalį. Taigi, ieÅ¡kovas, nesiimdamas aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti Sutarties 1.2. punkto nuostatas, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ . Todėl negali remtis atsakovės sutarties neįvykdymu nemokant nuomos mokesčio už iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ , kadangi sutartis buvo neįvykdyta dėl jo veiksmų – bendradarbiavimo pareigos nevykdymo ir bÅ«tinos žemės nuomos sutarčiai vykdyti informacijos nesuteikimo (CK 6.200 straipsnio 2 dalis, 6.206 straipsnis), juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas realiai naudojosi iÅ¡nuomotu žemės sklypu ir/ar bÅ«tų suvaržyta ieÅ¡kovo teisė juo naudotis.

Teismų praktikoje pažymima, jog teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).

16. Be to, ieÅ¡kovui teigiant, kad atsakovė turėjo žinoti kokia sklypo dalimi gali naudotis, jam tenka procesinė naÅ¡ta Å¡ias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis). Tačiau, kaip minėta, objektyvių duomenų, kad tokio pobÅ«džio informacija atsakovei buvo suteikta, byloje nėra, o vien ieÅ¡kovo, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo daryti patikimų iÅ¡vadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Reikalavimas, kad atsakovas įrodytų, jog jam buvo žinoma, kad konkreti nuomos vieta, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). PrieÅ¡ingai, jei ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovė turėjo žinoti kokia sklypo dalimi gali naudotis, turi bÅ«ti pajėgÅ«s įrodyti tokios informacijos atsakovei suteikimÄ (CPK 178 straipsnis).

17. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog apelianto nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog konkreti iÅ¡nuomojamos sklypo dalies vieta nebuvo nustatyta ir ji žemės sklypas nebuvo faktiÅ¡kai naudojamas, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti.

Dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pagrįstumo 18. Apeliantas nurodė, jog atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pernelyg didelės ir neproporcingos, todėl turėtų bÅ«ti mažinamos. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio maksimalaus dydžio, tačiau teismas su Å¡iais argumentais iÅ¡ dalies nesutinka.

19. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ yra procesinis praÅ¡ymas ir nevertinamas kaip materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas. Procesinio praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iÅ¡ dalies patenkintu. Å io praÅ¡ymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo iÅ¡sprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas).

20. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijose) patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytÄ dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali bÅ«ti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

21. Pagal rekomendacijų 2 punktÄ , nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes.

22. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė priteisti 2 541,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 1 089,00 Eur suma už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , 726,00 Eur suma už tripliko parengimÄ ir 726,00 Eur suma už atstovavimÄ teismo (b. l. 62-67). SÄ skaita už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ buvo apmokėta 2021-08-03, o už tripliko parengimÄ â€“ 2021-09-22 (b. l. 67), t. y. 2021 m. III ketvirtį, todėl apskaičiuojant maksimalų užmokesčio dydį taikomas 2021 m.

I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris yra 1 517,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , maksimalus užmokesčio dydis, priteistinas už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, yra 3 793,50 Eur (2,5 koeficientas x 1 517,40 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.3 punktÄ , už triplikÄ maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 2 276,10 Eur (1,5 koeficientas x 1 517,40). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo sudėtingumÄ , rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį (atsiliepimo ir tripliko), savalaikį jų pateikimÄ , atsakovo atstovo tinkamÄ pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, taip pat tai, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma už atsiliepimo ir tripliko parengimÄ nevirÅ¡ija rekomendacijoje nurodytų maksimalių dydžių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Atsakovė nurodė, jog atstovaujant civilinėje byloje sugaižo 4 val. ir prašė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 726,00 Eur sumÄ už atstovavimÄ civilinėje byloje. SÄ skaita už atstovavimÄ byloje buvo apmokėta 2021-10-06 (b. l. 67), t. y. 2021 m. IV ketvirtį, todėl apskaičiuojant maksimalų užmokesčio dydį taikomas 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris yra 1 566,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ , už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 156,64 Eur (0,1 koeficientas x 1 566,40).

Atsakovei nurodžius 4 valandų atstovavimo laikÄ , pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma sudarytų 626,56 Eur (4 x 156,64 Eur), t. y., praÅ¡oma priteisti 726,00 Eur suma už atstovavimÄ virÅ¡ija maksimalius dydžius. Taigi, nors, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad į nurodytÄ laikÄ Ä¯eina ir kliento konsultavimas, ir pasirengimas teismo posėdžiui, tačiau teismas, įvertinęs ginčo sudėtingumÄ , sugaiÅ¡tÄ laikÄ teismo posėdyje bei tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį, taip pat tai, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma virÅ¡ija maksimalius rekomendacijoje nurodytus dydžius, jÄ mažina iki protingos ir sÄ Å¾iningos 300,00 Eur sumos.

24. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ vertintinas kaip procesinis praÅ¡ymas ir jo iÅ¡sprendimas (tenkinimas) nesudaro pagrindo laikyti apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies patenkintu (žr., 19 punktÄ ), pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės paliktinas nepakeistu, tačiau patikslintina pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteisina 2 115,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 089,00 Eur + 726,00 Eur + 300,00 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties 25. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos sutartį, ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, tačiau netinkamai apskaičiavo priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl sprendimas Å¡ioje dalyje pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 27. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, Å¡i taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alis sumoka paduodama apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Apeliacinį skundÄ atmestus, nespręstinas ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas.

Minėta, kad reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ vertintinas kaip procesinis praÅ¡ymas ir jo iÅ¡sprendimas (tenkinimas) nesudaro pagrindo laikyti apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies patenkintu (žr., 19 punktÄ ).

28. Atsakovė prašė teismo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 907,50 Eur sumai, sumokėtas už apeliacinio skundo parengimÄ (b. l. 96-97). Maksimalus užmokesčio dydis, priteistinas už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , pagal Rekomendacijas yra 2 036,32 Eur (1,3 koeficientas x 1 566,40 Eur 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis). Teismas, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, protingos bei nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sun Investment Group“, juridinio asmens kodas 3026626211, naudai 2115,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sun Investment Group“, juridinio asmens kodas 3026626211, naudai 907,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Žilvinas Terebeiza