56a09c80-cdbf-45fc-84af-c104ff2635fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3151-562/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01264-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«no Dirvono ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. V., jos atstovei advokatei AuÅ¡rai Saulėnienei, atsakovo atstovei Mildai Skirgailaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. V. skundÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių iÅ¡mokų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, irn u s t a t ė: PareiÅ¡kėja A. V. su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių iÅ¡mokų skyriaus 2012-03-01 sprendimÄ Nr. A740-1279-(2.11.4.1-SR) ,,Dėl teisės į bÅ«sto Å¡ildymo iÅ¡laidų, geriamojo vandens iÅ¡laidų ir karÅ¡to vandens iÅ¡laidų kompensacijas“;

2) įpareigoti atsakovÄ priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo A. V. praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas.PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu netenkino jos praÅ¡ymo skirti Å¡ildymo, geriamojo ir karÅ¡to vandens iÅ¡laidų kompensacijÄ , motyvuodamas, kad ji nesikreipė į teismÄ dėl tėvystės nustatymo ir materialinio iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai, gimusiai (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja besutinka su atsakovo sprendimu. PaaiÅ¡kino, kad ji kreipėsi dėl tėvystės nustatymo į teismÄ , tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004-10-04 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį, nes nebuvo nurodytas atsakovas.

Vaiko tėvo ji negali nurodyti, nes jo nežino. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Ä®statymas) 8 str. 3 d. nuostata, kuria nustatyta, kad kompensacija neskiriama, jei asmuo nėra kreipęsis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) iÅ¡laikymas nebuvo priteistas, arba pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas ir ginčijamas sprendimas diskriminuoja jÄ ir vaikÄ , pažeidžia Ä®statymo 3 str. nuostats, įtvirtinančias piniginės socialinės paramos teikimo principus, bei prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str., įtvirtinančiam visų asmenų lygybės principÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovė patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Ä®statymo 8 str. 3 d. nuostatos, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kompensacija neskiriama, jei asmuo nėra kreipęsis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) iÅ¡laikymas nebuvo priteistas, arba pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas, atitikties Konstitucijos 29 str.Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 24-26).

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėja 2012-02-06 pateikė praÅ¡ymÄ â€“ paraiÅ¡kÄ piniginei socialinei paramai gauti: socialinei paÅ¡alapai nuo 2012-01-01 iki 2012-04-01 ir kompensacijai nuo 2011-12-01 iki 2012-04-01 ir reikalingus dokumentus. PareiÅ¡kėjai kompensacija už buto Å¡ildymo ir geriamo bei karÅ¡to vandens iÅ¡laidas nuo 2011-12-01 neskirta teisėtai, nes pareiÅ¡kėja nesikreipė į teismÄ dėl tėvystės nustatymo ir materialinio iÅ¡laikymo U. V., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. neatitiko Ä®statymo 8 str. 2 d. nustatytų sÄ lygų teisei į piniginę socialinę paramÄ .

PareiÅ¡kėjai pakartotinai 2012-04-30 pateikus praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos skyrimo, atsižvelgus, kad kartu su praÅ¡ymu buvo pateiktas ieÅ¡kinys Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, remiantis Ä®statymo 8 str. 2 d. pareiÅ¡kėjai nustatyta teisė į kompensacijÄ nuo 2012-04-01 iki 2012-05-01.  Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Skundas netenkinamas.PareiÅ¡kėja A.

V. su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių iÅ¡mokų skyriaus 2012-03-01 sprendimÄ Nr. A740-1279-(2.11.4.1-SR) ,,Dėl teisės į bÅ«sto Å¡ildymo iÅ¡laidų, geriamojo vandens iÅ¡laidų ir karÅ¡to vandens iÅ¡laidų kompensacijas“; įpareigoti atsakovÄ priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo A. V. praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas.           Ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių iÅ¡mokų 2012-03-01 sprendimu Nr. A740-1279-(2.11.4.1-SR) ,,Dėl teisės į bÅ«sto Å¡ildymo iÅ¡laidų, geriamojo vandens iÅ¡laidų ir karÅ¡to vandens iÅ¡laidų kompensacijas“, atsižvelgus į pateiktus dokumentus, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms Å¡eimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kėjai neskirta bÅ«sto Å¡ildymo, geriamojo vandens ir karÅ¡to vandens iÅ¡laidų kompensacija, nes pareiÅ¡kėja neatitiko sÄ lygų, kurioms esant asmenys (Å¡eimos) turi teisę į kompensacijÄ , kadangi pareiÅ¡kėja nesikreipė į teismÄ dėl tėvystės nustatymo ir materialinio iÅ¡laikymo U.

V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).Kaip minėta, pareiÅ¡kėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė kreiptis į Konstitucinį teismÄ dėl Ä®statymo 8 str. 3 d. nuostatos dalyje, kuria nustatyta sÄ lyga, kad asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio iÅ¡laikymo arba dėl iÅ¡laikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismÄ arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) iÅ¡laikymas nebuvo priteistas, arba pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę paÅ¡alpÄ turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinį visų asmenų lygybės principÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, minėta Ä®statymo nuostata taip pat, pažeidžia Ä®statymo 3 str. nurodytus piniginės socialinės paramos teikimo principus.PareiÅ¡kėjos teigimu, abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui jai kelia tai, kad yra nustatytos skirtingos sÄ lygos nepasiturintiems gyventojams gauti kompensacijÄ - jos paskyrimas priklauso nuo to ar vaikui nustatyta tėvystė ir paskirtas materialinis iÅ¡laikymas. PareiÅ¡kėja tvirtina, kad nežino, kas yra vaiko tėvas, todėl nustatyti tėvystės negali dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, teismas į Konstitucinį TeismÄ dėl atitinkamo teisės akto atitikties Konstitucijai kreipiasi tik tada, jeigu yra pagrindas manyti, įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumÄ , įpareigoja vienodus faktus teisiÅ¡kai vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pat faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiÅ¡kia žmogaus prigimtinę teisę bÅ«ti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formaliÄ visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali bÅ«ti diskriminuojami arba kad jiems negali bÅ«ti teikiama privilegijų.

Kartu pažymėtina, Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pripažinęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali bÅ«ti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo bÅ«dÄ ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusÄ ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas bÅ«tų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, bÅ«tų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).Konstitucinis Teismas 2004-03-05 nutarime ,,Dėl socialinių paÅ¡alpų skyrimo ir mokėjimo nuostatų“ konstatavo, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimÄ .

Todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi bÅ«ti toks, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirÅ«pinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 11 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Asmens teisė į socialinę paramÄ ir apskritai į socialinę apsaugÄ interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principus.

Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieÅ¡koti galimybių užtikrinti sau ir savo Å¡eimai žmogaus orumÄ atitinkančias gyvenimo sÄ lygas. Tad Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sÄ lygų, socialinės paramos dydžių, kad bÅ«tų skatinamos kiekvieno asmens pastangos pagal iÅ¡gales pirmiausia pačiam pasirÅ«pinti savo ir savo Å¡eimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Ä®statymų leidėjas turi plačiÄ diskrecijÄ diferencijuoti socialinę paramÄ .

Tačiau atitinkamas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti nustatomas tik įstatymu, tai turi bÅ«ti daroma laikantis Konstitucijos. Konstitucinio Teismo teisėjų kolegija minėtame nutarime, pažymėjo, kad Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyti kokie nors paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, teikimo pagrindai, sÄ lygos, terminai, dydžiai. Tai, laikydamasis Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti įstatymų leidėjas. Pabrėžtina, kad įstatymais reguliuojant paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, santykius bÅ«tina paisyti visuomenės ir valstybės iÅ¡galių.

Å ioje srityje įstatymų leidėjas turi plačiÄ diskrecijÄ . Tačiau neleistina, kad valstybės paramos Å¡eimai teikimas bÅ«tų susietas su tokiomis aplinkybėmis (sÄ lygomis), kurios dirbtinai apsunkintų Å¡ios paramos gavimÄ . Kaip matyti, Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimÄ . Todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi bÅ«ti toks, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirÅ«pinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga.

Teismo vertinimu nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Ä®statymo 8 str. 3 d. nuostatos dalyje, kuria nustatyta sÄ lyga, kad asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio iÅ¡laikymo arba dėl iÅ¡laikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismÄ arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) iÅ¡laikymas nebuvo priteistas, arba pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę paÅ¡alpÄ turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), atitikties Konstitucijos 29 straipsniui.

             IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio matyti, kad ginčo dalykas siejasi su nustatytomis kompensacijos už bÅ«sto Å¡ildymo, geriamo ir Å¡alto vandens iÅ¡laidų sÄ lygomis, įtakojančiomis paÅ¡alpos neskyrimo pareiÅ¡kėjai faktÄ . Å ie santykiai reglamentuojami Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, kurio paskirtis – nustatyti piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo Å¡altinius, piniginę socialinę paramÄ gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra iÅ¡naudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rÅ«Å¡is, jų dydžius ir teikimo sÄ lygas (1 str. 1 d.).

Viena iÅ¡ piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams rÅ«Å¡ių yra bÅ«sto Å¡ildymo iÅ¡laidų, iÅ¡laidų geriamam ir iÅ¡laidų karÅ¡tam vandeniui kompensacijos (5 str. 2 d.). Viena iÅ¡ sÄ lygų, suteikiančių auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokusiems asmenims (įskaitant santuokÄ nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantiems skyrium sutuoktiniams arba bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaikus (įvaikius) iÅ¡ ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantiems Å¡io įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, teisę į socialinę paramÄ yra:

1) kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio iÅ¡laikymo arba teismas priteisia Å¡iam vaikui (įvaikiui) ar Å¡iems vaikams (įvaikiams) iÅ¡laikymÄ , iÅ¡skyrus atvejį, kai asmenys augina vaikÄ , kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratÅ«ros ar teismo iÅ¡duotÄ dokumentÄ ;

2) tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) iÅ¡laikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme ir praÅ¡ymo dėl iÅ¡mokos iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu (8 str. 2 d.). Ä®stratymo 8 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys Å¡io įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio iÅ¡laikymo arba dėl iÅ¡laikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismÄ arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) iÅ¡laikymas nebuvo priteistas, arba pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę paÅ¡alpÄ turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), iÅ¡skyrus atvejį, kai asmenys augina vaikÄ , kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratÅ«ros ar teismo iÅ¡duotÄ dokumentÄ .

Asmenys, auginantys vaikÄ , kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratÅ«ros ar teismo iÅ¡duotÄ dokumentÄ , Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys Å¡io įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, turi teisę gauti socialinę paÅ¡alpÄ ir kompensacijas.             Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2012-02-06 Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių iÅ¡mokų skyriui pateikė praÅ¡ymÄ â€“ paraiÅ¡kÄ piniginei socialinei paramai gauti: socialinei paÅ¡alpai nuo 2012-01-01 iki 2012-04-031 ir bÅ«sto Å¡ildymo iÅ¡laidų, geriamo ir karÅ¡to vandens kompensacijoms nuo 2012-01-01 iki 2012-04-31 (b. l. 27-29).

PareiÅ¡kėja taip pat pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-10-04 nutartį, kuria A. V. ieÅ¡kinys dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, atsisakytas priimti, kadangi nenurodytas atsakovas (b. l. 30). Atsakovas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir pateiktus dokumentus, 2012-03-01 raÅ¡tu Nr. A740-1279-(2.11.41-SR7) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad vadovaujantis Ä®statymo 8 str. 3 d., kompensacija nuo 2011-12-01 nepaskirta, nes ji nesikreipė į teismÄ dėl tėvystės nustatymo ir materialinio nustatymo U.

V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). Å ie byloje esantys duomenys patvirtina, kad praÅ¡ymo gauti kompensacijÄ metu pareiÅ¡kėjos dukrai nebuvo nustatyta tėvystė ir skirtas iÅ¡laikymas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinys dėl tėvystės nustatymo buvo atsisakytas priimti, t. y. pareiÅ¡kėja neatitiko Ä®statymo 8 str. 3 d. nustatytas papildomas sÄ lygas asmenims, kuriems skiriama kompensacija. Todėl atsakovas, vadovaudamasis Ä®statymo 8 str. 3 d. nuostata, pagrįstai atsisakė skirti pareiÅ¡kėjai už praÅ¡omÄ laikotarpį kompensacijÄ ir priėmė teisėtÄ sprendimÄ .

         Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai 2012-04-30 pateikus praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos skyrimo, bei duomenis, kad yra pateikusi ieÅ¡kinį teismui dėl tėvystės nustatymo bei Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-05-02 nutartį, patvirtinančiÄ , kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nustatymo (b. l. 40-42, 43, 44), pareiÅ¡kėjai nustatyta teisė į kompensacijÄ laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2012-05-01 (b. l. 45). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių iÅ¡mokų skyriaus priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Ä®statymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl naikinti ir įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių iÅ¡mokų skyrių priimti naujÄ sprendimÄ , nėra pagrindo.Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos A.

V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.                                        n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos A. V. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                 Rosita Patackienė                                                                  Arūnas Dirvonas                                                                  Henrikas Sadauskas