Legislator Case Law & Legislation
569e9f2d-bb6d-4d13-9e19-19b7dc170f90 AI generated

569e9f2d-bb6d-4d13-9e19-19b7dc170f90 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 569e9f2d-bb6d-4d13-9e19-19b7dc170f90
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-937-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03551-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1; 20.2.3.2; 41; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

569e9f2d-bb6d-4d13-9e19-19b7dc170f90 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sÄ lygas, kadangi bÅ«tinas visų trijų sÄ lygų konstatavimas civilinei vieÅ¡ajai atsakomybei kilti.

Keywords

AI generated
medical care requirements substantial deterioration in health deportation despite health issues unfit notwithstanding health condition changed financial circumstances living expenses
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-937-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03551-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1; 20.2.3.2; 41; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas V. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 2 640 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kina, kad nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 18 d. buvo neužtikrinamas jo privatumas naudojantis duÅ¡u: buvo priverstas maudytis vieÅ¡ai, nes deÅ¡imties vietų duÅ¡e pertvarų nebuvo, tarpai tarp dušų maži, tad prasdavosi nuogi aplinkui vienas kitÄ , dėl ko jausdavosi nužiÅ«rinėjamas, nejaukiai ir nesaugiai. Galėjo maudytis tik kartÄ per savaitę, nors dirbo ir serga (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo bÅ«tinas dažnesnis naudojimasis duÅ¡u.

Pažymi, kad duÅ¡o vietų skaičius turi bÅ«ti pakankamas, o duÅ¡o patalpų temperatÅ«ra turi atitikti klimatÄ . Atsakovės atstovė Vilniaus PN atsiliepimu (b. l. 8–11) praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras duÅ¡o patalpose. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos duÅ¡o patalpos, skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Kartu su atsiliepimu pateikė duÅ¡o patalpų fotonuotraukas.

Atkreipia dėmesį, kad dalis prausimosi vietų atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, o kita dalis ne. Nuteistieji turi teisę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis. Mano, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas, grįstas vien abstrakčiais teiginiais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Dėl prausimose duÅ¡e dažnumo paaiÅ¡kino kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į tarnybÄ su praÅ¡ymu suteikti jam papildomÄ galimybę praustis duÅ¡e. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui nuolat buvo skiriamas medikamentinis gydymas (specialÅ«s tepalai ir pan.). Vilniaus PN Ūkio skyrius pareiÅ¡kėjo skundų ar kitokių praÅ¡ymų dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų negavo. Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė iÅ¡ esmės dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 18 d.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sÄ lygas, kadangi bÅ«tinas visų trijų sÄ lygų konstatavimas civilinei vieÅ¡ajai atsakomybei kilti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Terminuoto laisvės atėmimo, areÅ¡to bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d.).

Ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 5.7 ir 7.7 papunkčiuose nustatyta, kad pataisos namų nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai, paprastajai bei drausmės grupėms, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam bÅ«riui). Pataisos namų įrengimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta konkrečių reikalavimų dėl dušų patalpų įrengimo, taigi, nėra nustatyta ir reikalavimo dėl pertvarų Å¡iose patalpose įrengimo.

IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l. 30–31) matyti, jog Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse vienoje duÅ¡inėje įrengtos pertvaros, dušų įranga tvarkinga, nesulaužyta, ja nuteistieji gali naudotis pagal įstaigos administracijos patvirtintÄ grafikÄ . Vien tai, kad kita duÅ¡inė įrengta be pertvarų, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų, nes pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę rinktis, kuria duÅ¡ine naudotis. Be to, kaip teisingai nurodyta atsiliepime, galimybė laikytis asmens higienos ir dažniau praustis buvo sudaryta ir dėl to, kad Å¡altas vanduo tiekiamas nuolat ir naudojimasis juo nėra ribojamas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad galėjo maudytis kartÄ per savaitę, kas laikytina per mažai, nes jis dirbo ir serga (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo nuomone, jam turėjo bÅ«ti suteikta galimybė maudytis kiekvienÄ dienÄ . Skunde pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad bÅ«tų teikęs praÅ¡ymus Vilniaus PN. Vilniaus pataisos namų Å«kio skyriaus pažymoje „dėl nuteistojo V. J. skundų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų) teikimo“ nurodyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 29 iki 2018 m. spalio 18 d. pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 26), todėl teismas negali konstatuoti Vilniaus PN pažeidimo ir Å¡iuo aspektu.

Pažymėtina, kad ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu gali bÅ«ti įvertinti kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (žr. Lietuvos administracinio teismo 2016-10-07 nutartį byloje Nr. A-1456-602/2016) konstatavus ypač prastas kalinimo sÄ lygas, tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl naudojimosi duÅ¡u dažnumo pakeitimo įvertinant individualiÄ jo situacijÄ (žr. Lietuvos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį byloje Nr. A-4468-520/2018).

Pažymėtina, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir kiti nuteistieji, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo laisvės atėmimo bausmės esme, tikslais ir saugiu bei kontroliuojamu jos įvykdymu.

Kiti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini bendro pobÅ«džio teiginiais, todėl, jų nekonkretizavus, nėra pagrindo spręsti dėl nurodytos valstybės institucijos galimų neteisėtų veikų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu (ne)atlikimo ir atitinkamai nesudaro pagrindo konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės egzistavimo. Atsižvelgiant į visumÄ aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų, pareiÅ¡kėjui neįrodžius neteisėtų atsakovo veikų, nenustačius neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme patyrimo, - nėra valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį.

Pats savaime bausmės atlikimas sukelia tam tikrus nepatogumus, tačiau nenustatyta byloje aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo kalinimo pataisos namuose sÄ lygos (konkrečiai imant naudojimasis duÅ¡u) bÅ«tų tokio sunkumo, kuris leistų konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos draudžiamÄ nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį. Dėl to pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,  n u s p r e n d ž i a: atmesti pareiÅ¡kėjo V.

J. skundÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jovita Einikienė