569ca7a7-e643-4462-9e21-43317d619f46 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-457-815/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03697-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos – L.

P. skundÄ atsakovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėja – L. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėja), atstovaujama advokatės Linos MeÅ¡kauskienės (2010 m. spalio 15 d. atstovavimo sutartis (b. l. 18)) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-7280 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (11.1)I-7280);1.2. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimÄ Nr. 6-26-2721 „Dėl L.

P. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 6-26-2721);1.3. įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. gegužės 14 d. sprendimÄ Nr. 6-24-10409 „Dėl L. P. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€œ (toliau – ir sprendimas Nr. 6-24-10409), iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjai nuo 2010 m. liepos 1 d. neiÅ¡mokėtas motinystės (tėvystės) iÅ¡mokos sumas, nurodytas sprendime Nr. 6-24-10409;1.4. priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminį mokestį ir atstovavimo iÅ¡laidas);1.5. sustabdyti Å¡iÄ administracinę bylÄ , kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nuspręs, ar Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 10 straipsnio 3 dalis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.2.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad nuo 2009 m. gegužės 11 d. jai suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (toliau – ir Ä®statymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatais (toliau – ir Nuostatai), pareiÅ¡kėjai pagal jos draudžiamÄ sias pajamas nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 6-24-10409 visam vaiko priežiÅ«ros laikotarpiui apskaičiavo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ : pirmaisiais vaiko priežiÅ«ros atostogų metais (iki vaikui sukaks vieni metai) – 2 918,57 Lt (atskaičiavus mokesčius) per mėnesį, antraisiais vaiko priežiÅ«ros atostogų metais (iki vaikui sukaks dveji metai) – 2 483,25 Lt (atskaičiavus mokesčius) per mėnesį.

Tačiau 2010 m. rugpjūčio mėn. pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėta 2 200,23 Lt (atskaičiavus mokesčius) dydžio motinystės paÅ¡alpa vietoje 2 483,25 Lt (atskaičiavus mokesčius) dydžio motinystės paÅ¡alpos. VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiÅ¡kėjos 2010 m. rugsėjo 10 d. paklausimÄ , nurodė, jog pareiÅ¡kėjos motinystės paÅ¡alpa nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuota VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m liepos 29 d. sprendime Nr. 6-26-2721, remiantis Laikinojo įstatymo 10 straipsniu.

Fondo valdyba, atsakydama į pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2010 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. (11.1)I-7280 nurodė, jog pareiÅ¡kėjos motinystės paÅ¡alpa nuo 2010 m. liepos 1 d. pagrįstai perskaičiuota sprendime Nr. 6-26-2721, remiantis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Fondo valdybos sprendimu Nr. (11.1)I-7280 bei VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-26-2721, kadangi jie yra nepagrįsti, neteisėti bei pažeidžiantys pagrindinius teisės principus, skundÄ grindžia tokiais argumentais.2.1.

Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo2.1.1. 2010 m. gegužės mėn. galiojusios Ä®statymo redakcijos 6 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį; pagal Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalį kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.

Taigi, įstatymų leidėjas Ä®statymo nuostatomis nenumatė galimybės perskaičiuoti jau paskirtas motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpas, o susiejo Å¡ių paÅ¡alpų apskaičiavimÄ su teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusiu einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu.2.1.2. Remiantis Ä®statymo nuostatomis ir buvo apskaičiuota pareiÅ¡kėjos motinystės paÅ¡alpa. Pagal pareiÅ¡kėjos draudžiamÄ sias pajamas, turėtas nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis buvo 174,46 Lt, remiantis Å¡iuo dydžiu buvo apskaičiuota pareiÅ¡kėjos motinystės paÅ¡alpa.

Å ie faktai pareiÅ¡kėjai leido pagrįstai tikėtis, jog nustatyto dydžio paÅ¡alpa bus mokama visÄ dvejų metų laikotarpį, nes jokių Å¡ios paÅ¡alpos perskaičiavimo galimybių nebuvo numatyta.Tuo tarpu Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiÅ¡kėjos motinystės paÅ¡alpa, buvo priimtas ir įsigaliojo po VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 6-24-10409, kuriame pareiÅ¡kėjai visam jos vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiui buvo apskaičiuota motinystės paÅ¡alpa, priėmimo.Taigi, darytina iÅ¡vada, kad toks pareiÅ¡kėjos motinystės paÅ¡alpos perskaičiavimas pažeidžia Konstitucijos nuostatas bei pagrindinius teisės principus – teisėtų lÅ«kesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal, teisės į nuosavybę, proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo.2.2.

Dėl Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos KonstitucijaiYra pakankamas pagrindas manyti, kad Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio, tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 proc.

Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų keturių dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa, pagal savo turinį ir reguliavimo apimtį prieÅ¡tarauja Konstitucijai, kadangi minėtos nuostatos prieÅ¡tarauja teisėtų lÅ«kesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal, teisės į nuosavybės apsaugÄ bei proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo principams.2.3. Dėl teisėtų lÅ«kesčių, teisinio saugumo, teisinimo tikrumo bei įstatymo negaliojimo atgal principų2.3.1.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu, „aiÅ¡kindamas Konstitucijos 52 straipsnį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartÄ yra konstatavęs: pagal KonstitucijÄ Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugÄ ; socialiniam aprÅ«pinimui <...> pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas <...>. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios teisę į socialinį aprÅ«pinimÄ Ä¯pareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones“; teisėtų lÅ«kesčių principas „reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus <...> įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. <...> todėl keičiant teisinį reguliavimÄ bÅ«tina laikytis Konstitucijos normų ir principų, inter alia principo lex retro non agit. <...> neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“, be to, „teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigÄ laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų“.

Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad „nuostata „neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ inter alia reiÅ¡kia, kad iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų kylančių reikalavimų turi bÅ«ti paisoma ir valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis pakinta taip, kad nėra užtikrinamas lėšų, bÅ«tinų iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimams už darbÄ mokėti, arba lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti, sukaupimas <...>“.2.3.2.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarime spręsdamas klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153) 30 straipsnio, 32 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai, iÅ¡aiÅ¡kino, kad „įstatymų leidėjas, nustatydamas pereinamojo laikotarpio terminÄ , jį susiejo su objektyviais kriterijais – invalidumo grupės termino pabaiga, darbingumo lygio nustatymu, kuris galėjo bÅ«ti nustatomas tik pasibaigus invalidumo grupės (invalidumo pensijos mokėjimo) terminui, taip pat su tam tikru laikotarpiu, kuris nebuvo ilgesnis už maksimalų iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusia tvarka nustatytÄ invalidumo grupės (invalidumo pensijos mokėjimo) terminÄ .

Tokiu atveju asmenys, kuriems pagal ankstesnį teisinį reguliavimÄ iki 2005 m. liepos 1 d. terminuotai buvo nustatytas invalidumas bei paskirtos ir mokėtos valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos, įgytas teises (inter alia teisę į invalidumo pensijÄ ) iÅ¡laikė visÄ paskirtos invalidumo pensijos mokėjimo terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iems asmenims terminuotai paskirtų ir mokėtų invalidumo pensijų mokėjimas buvo garantuotas iki pat nustatytos invalidumo grupės termino pabaigos, konstatuotina, kad asmenims jų įgytos teisės jiems paskirtÄ invalidumo pensijÄ gauti nustatytÄ terminÄ buvo iÅ¡laikytos, nebuvo pažeistas jų teisėtas lÅ«kestis, kad paskirtoji pensija bus mokama iki nustatytos invalidumo grupės termino pabaigos“.

Å iuo atveju, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa savo esme panaÅ¡i į nurodytÄ netekto darbingumo pensijÄ , o bÅ«tent, abi Å¡ios socialinio draudimo iÅ¡mokos skiriamos terminuotai, kol asmenys, gaunantys Å¡ias iÅ¡mokas, galės grįžti į darbÄ . Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjas neturi pagrindo daryti skirtumo teisine prigimtimi panaÅ¡ių iÅ¡mokų skyrimo ir mokėjimo teisiniame reguliavime.Taigi, Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu paneigiama valstybės pareiga laikytis savo prisiimtų įsipareigojimų mokėti galiojančių teisės aktų pagrindu paskirtas nustatyto dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, pažeidžiami asmenų, kuriems paskirtos tokios paÅ¡alpos, teisėti interesai, taip pat teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.2.4.

Dėl teisės į nuosavybės apsaugÄ 2.4.1. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė neliečiama, be to, nuosavybės teises saugo įstatymai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog sÄ voka „nuosavybė“ turi savarankiÅ¡kÄ prasmę, kuri neapsiriboja fizinių daiktų nuosavybe: tam tikros kitos teisės ir interesai, sudarantys turtÄ taip pat gali apimti nuosavybės teises ir todėl bÅ«ti laikomi nuosavybe. AnalogiÅ¡kai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame įtvirtintas teisės į nuosavybės apsaugÄ principas, aiÅ¡kina ir Konstitucinis Teismas (2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai), konstatuodamas, kad teisė reikalauti mokėti pagal Konstitucijoje ir jai neprieÅ¡taraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprÅ«pinimo iÅ¡mokas kyla iÅ¡ Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami Å¡ios teisės turtiniai aspektai.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog motinystės (tėvystės) pašalpos yra nuosavybė, ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu. Todėl, remiantis Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimu, asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau.

Analogiška išvada darytina ir kitų socialinio draudimo pašalpų, kurias pareiga mokėti valstybei kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, atžvilgiu, tame tarpe – motinystės (tėvystės) pašalpoms.2.4.2. Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutarime konstatavo, jog „net ir tada, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susidaro itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, turi būti paisoma įgytos teisės gynybos pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį principo;

įstatymų leidėjas turi pareigÄ numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės ar invalidumo pensijos sumažinimo“. Taigi, Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, nenumatant kompensavimo mechanizmo, paneigiama asmens teisė į nuosavybę. 2.5.

Dėl lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo principųKonstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutarime konstatavo, jog „net ir tada, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susidaro itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, turi bÅ«ti paisoma įgytos teisės gynybos pagal Konstitucijos 23 straipsnį principo; įstatymų leidėjas turi pareigÄ numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės ar invalidumo pensijos sumažinimo“.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad, perskaičiuodamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydžius, įstatymų leidėjas turėjo numatyti kompensavimo mechanizmÄ , tačiau įstatymų leidėjas Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatė tik valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo pensijų atveju, diskriminuodamas asmenis, gaunančius motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas. Todėl Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, nenumatant kompensavimo mechanizmo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų atžvilgiu, kai kitoms socialinėms iÅ¡mokoms jie numatyti, pažeidžiami lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo principai.2.6.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, jog Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiami Fondo valdybos sprendimas bei VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 6-26-2721 yra pagrįsti Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, paminėti sprendimai neturi būti vykdomi ir yra naikintini.3.

PareiÅ¡kėjos atstovė – advokatė L. MeÅ¡kauskienė 2011 m. gruodžio 5 d. praÅ¡yme (b. l. 49–50), be kita ko, prašė sustabdyti nagrinėjamÄ administracinę bylÄ Nr. I-1582-815/2011, kol Konstitucinis Teismas nuspręs, ar Laikinasis įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. II 1. Atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 23–25) nurodo, kad su skundu nesutinka, kad skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 6-26-2721 buvo priimtas vadovaujantis galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, yra pagrįstas, teisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo, kad neprieÅ¡tarauja Å¡ios bylos stabdymui, kadangi analogiÅ¡kose bylose yra kreiptasi į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymais iÅ¡tirti, ar Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 16 straipsnio 4 dalis bei Nuostatų 73–75 punktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principams, praÅ¡o teismÄ Å¡ia bylÄ sustabdyti, o nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia tokiais argumentais.1.1.

VSDFV Vilniaus skyriuje 2009 m. balandžio 22 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų metu. VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 6-24-10409 pareiÅ¡kėjai nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 18 d. paskyrė motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , o 2010 m. liepos 29 d. sprendime Nr. 6-25-2721 nuo 2010 m. liepos 1 d. pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ perskaičiavo, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis.

Fondo valdyba 2010 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. (11.1)I-7280 patvirtino, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo nuostatomis, pagrįstai pareiÅ¡kėjai mokėjo pagal LaikinÄ jį įstatymÄ perskaičiuotÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ .1.2. Vadovaujantis Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 9 punkto redakcijomis, galiojusiomis pareiÅ¡kėjos teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo metu, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis, buvo apskaičiuojamas apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, dalijant iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).

Remiantis Ä®statymo 21 straipsniu, iki 2010 m. liepos 1 d. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sukaks vieni metai, buvo 100 proc., kol vaikui sukaks dveji metai – 85 proc. paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pagal Nuostatų 52 punktÄ motinystės (tėvystės) mėnesinė paÅ¡alpa apskaičiuojama pagal teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo metų vidutinį darbo dienų per mėnesį skaičių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. A1-429 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių patvirtinimo“, vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2009 m. buvo 21,1 darbo dienos.1.3. PareiÅ¡kėja teisę į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ Ä¯gijo 2009 m. gegužės 11 d. Remiantis minėtomis teisės nuostatomis apskaičiuotas pareiÅ¡kėjos kompensuojamasis uždarbis, taikytinas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydžio nustatymui, buvo 174,76 Lt (pareiÅ¡kėjos 32 623,61 Lt draudžiamosios pajojamos, turėtos 2008 m. rugpjūčio 1 d.–2009 m. balandžio 30 d. laikotarpiu, padalintos iÅ¡ to paties laikotarpio 187 darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus).

VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 6-24-10409 paskyrė pareiÅ¡kėjai 3 681,11 Lt (174,46 Lt x 21,1 d. d. x 100 proc.) per mėnesį motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks vieni metai ir 3 128,94 Lt (174,46 Lt x 21,1 d. d. x 85 proc.) motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks dveji metai.1.4. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010 m. liepos 1 d. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, paskirtos iki 2010 m. birželio 30 d., perskaičiuojamos ir mokamos Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį ir Nuostatų 75.2 punktÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 proc. paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa virÅ¡ija 75 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama Å¡io dydžio paÅ¡alpa.

Vadovaudamasis minėta nuostata, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. liepos 29 d. sprendime Nr. 6-26-2721 nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , kuri laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų sudarė 2 760,83 Lt (174,46 Lt x 21,1 d. d. x 75 proc.).2. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. lapkričio 29 d. raÅ¡te Nr. (1.21)3-73571 (b. l.

48) pakartojo atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 23–25) pateiktÄ pozicijÄ , jog Å¡i administracinė byla Nr. I-1582-815/2011 stabdytina, kadangi analogiÅ¡kose bylose yra kreiptasi į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymais iÅ¡tirti, ar Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 16 straipsnio 4 dalis bei Nuostatų 73, 74, 75 punktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principams.

III Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 33–35) nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimais, kad motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa pareiÅ¡kėjai perskaičiuota pagrįstai, vykdant Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų, taip pat nurodo, kad neprieÅ¡tarauja Å¡ios bylos sustabdymui, kol Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės bylÄ dėl Å¡iame ginče taikytinų teisės normų konstitucingumo, praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1.

Motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, Laikinasis įstatymas ir Nuostatai.Pagal Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis, iki 2009 m. birželio 30 d. buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 mėnesius, buvusius prieÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį.

Remiantis Nuostatų 9 punktu, asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai apskaičiuojamas skaičiuotino laikotarpio draudžiamÄ sias pajamas dalijant iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Motinystės (tėvystės) mėnesinė paÅ¡alpa vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo metų vidutinį darbo dienų per mėnesį skaičių (Nuostatų 52 punktas).

Metinį vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių kiekvienais metais įsakymu tvirtinama socialinės apsaugos ir darbo ministras (Nuostatų 10 punktas). Vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2009 m. buvo 21,1 darbo dienos.Pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį motinystės (tėvystės) pašalpos dydis (iki 2010 m. birželio 30 d.) nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sukaks vieni metai, buvo 100 proc., kol vaikui sukaks dveji metai – 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.2.

Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnį motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos pagal iki 2010 m. birželio 30 d. galiojusias Įstatymo nuostatas ir viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojamos ir mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog motinystės (tėvystės) pašalpos apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio.

Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija 75 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa. Å ių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas įtvirtintas ir Nuostatų 75 punkte. Nuo 2010 m. sausio 1 d. Nutarime Nr. 1771 patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 Lt, o ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos dydis – 800 Lt.3.

PareiÅ¡kėjai vaiko priežiÅ«ros atostogos suteiktos nuo 2009 m. gegužės 11 d., todėl vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, vadovaujantis Ä®statymu ir Nuostatais, apskaičiuotas pagal pareiÅ¡kėjos draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., buvo 174,46 Lt (32 623,61 Lt / 187 d. d.), todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 6-24-10409 paskyrė 3 681,11 Lt (174,46 Lt x 21,1 d. d. x 100 proc.) per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks vieni metai ir 3 128,94 Lt (174,46 Lt x 21,1 x 85 proc.) per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks dveji metai.Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatas VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. liepos 29 d. sprendime Nr. 6-24-2721 nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks dveji metai, taikydamas 75 proc. kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydį.

Pagal pareiÅ¡kėjos 174,46 Lt vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį apskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa buvo 2 760,83 Lt (174,46 Lt x 75 proc. x 21,1 d.

d) dydžio; nuo Å¡ios sumos atskaičiavus 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokÄ (165,65 Lt) bei 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (394,95 Lt, pritaikius 127,83 Lt neapmokestinamÄ jį pajamų dydį), VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai pareiÅ¡kėjai mokėjo 2 200,23 Lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . IV             1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi (b. l. 56-65), be kita ko, nutarė administracinę bylÄ Nr. I-457-815/2013 (buv.

Nr. I-1582-815/2011) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03697-2010-1) sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės konstitucinės justicijos bylÄ Nr. 99/2010 ir joje įsiteisės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo nutarė:„1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, teisė į kurias įgyta iki Å¡io laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieÅ¡taravo konstituciniam teisinės valstybės principui.2.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.3.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.4.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.5. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73.3 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija;

Žin., 2009, Nr. 158-7164) nuostata „asmenims, kurie teisę į <...> motinystės (tėvystės) pašalpas įgijo iki 2010 m. birželio 30 d. ir kuriems šių pašalpų mokėjimas tęsiamas po 2010 m. liepos 1 d., pašalpoms kompensuojamasis uždarbis nuo šios datos perskaičiuojamas pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.6.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.7.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 75.1 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.8.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 75.2 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.9.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157) 1.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.10. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157) 2.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“3.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi (b. l. 68-71) nutarė atnaujinti Å¡iÄ administracinę bylÄ . Teismask o n s t a t u o j a:

1. PareiÅ¡kėja – L. P. skunde, be kita ko, praÅ¡o panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-7280 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“ (b. l. 6–7, 43–44) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimÄ Nr. 6-26-2721 „Dėl L. P. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ (b. l. 13–14, 31–32).

PareiÅ¡kėjos argumentai dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo remiasi iÅ¡ esmės tik Laikinojo įstatymo nuostatų galimu prieÅ¡taravimu Konstitucijai.2. Pabrėžtina, kad skundžiamais sprendimais pareiÅ¡kėjai buvo sumažinta jai jau paskirta motinystės paÅ¡alpa, vadovaujantis, be kita ko, Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis.Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iÅ¡ kurio Å¡i paÅ¡alpa buvo apskaičiuota, dydžio; tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpa virÅ¡ija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio paÅ¡alpa.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu buvo pripažinta, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tačiau L. P. motinystės pašalpa, paskirta vaiko, gimusio 2009 m. kovo 18 d., priežiūros atostogų metu, neviršijo 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. 6-26-2721 „Dėl L. P. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ L. P. motinystės pašalpa buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurių Konstitucinis Teismas nepripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai (žr.

VSDFV Vilniaus skyriaus raÅ¡tÄ , b. l. 72). Todėl konstatuotina, kad skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. (11.1)I-7280 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“ (b. l. 6–7, 43–44) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimas Nr. 6-26-2721 „Dėl L. P. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ (b. l. 13–14, 31–32) yra grįsti neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai įstatymo nuostatomis, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo, nes pareiÅ¡kėjos argumentai dėl Laikinojo įstatymo galimo prieÅ¡taravimo Konstitucijai nepasitvirtino.3.

PareiÅ¡kėja L. P. taip pat praÅ¡o teismÄ Ä¯pareigoti VSDFV Vilniaus skyrių vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. gegužės 14 d. sprendimÄ Nr. 6-24-10409 „Dėl L. P. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€œ (b. l. 11-12), iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjai nuo 2010 m. liepos 1 d. neiÅ¡mokėtas motinystės (tėvystės) iÅ¡mokos sumas, nurodytas sprendime Nr. 6-24-10409. Konstatavus, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. (11.1)I-7280 „Dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo“ (b. l. 6–7, 43–44) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimas Nr. 6-26-2721 „Dėl L.

P. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo“ (b. l. 13–14, 31–32) yra teisėti ir pagrįsti, Å¡is iÅ¡vestinis reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas.4. PareiÅ¡kėja L. P. praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, tai jos reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos L. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                             Egidija Puzinskaitė                                                                              Ernestas Spruogis                                                                              Nijolė ŽalnieriÅ«nienė