2020-01-15 Nr. AB-1044-3-61-3-03039-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-48-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03039-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą (toliau – ir Generalinis prokuroras) nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą 2019 m. rugpjūčio 3 d. skundą-teikimą ir organizuoti karvės paėmimą iš pareiškėjo skubos tvarka.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikti ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą; tinkamai suformuluoti reikalavimus ir pagrindus, nurodant, kaip jo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai sietini su viešojo administravimo sritimi; tinkamai nurodyti bylos šalis.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir paliko minėtą teismo nutartį nepakeistą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi pritarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties motyvams, pažymėdamas, jog pareiškėjas skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų įvertinti, jog inicijuojamas ginčas dėl Generalinio prokuroro įpareigojimo atlikti veiksmus priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Taigi pareiškėjo pateiktas skundas buvo su trūkumais, kurie trukdė tinkamai nagrinėti ginčą teisme, dėl ko Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir tai, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. atskiruoju skundu nesiekė pašalinti jam 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Priešingai, pareiškėjas, teismo jam sudarytą palankią sąlygą – tikslinti savo skundą – suvokė kaip atsisakymą jį nagrinėti, trukdymą, siekimą vilkinti procesą, nors teismas nutartyje aiškiai įvardino, kokius skundo aspektus pareiškėjas turi patikslinti ir aiškiai nurodė terminą šiems veiksmams atlikti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. rusėjo 3 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, jog nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu. Kadangi pareiškėjas nepateikė skundo, kuris atitiktų esminius skundo reikalavimus, o anksčiau pateiktas skundas yra su trūkumais, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį ir nušalinti teisėją R. Miliuvienę.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamojo teismo nutartyje nepagrįstai teigiama, jog skundas neatitinka ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų. Teismas priimdamas nutartį nesiaiškino, kodėl netaikytina ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, nepagrindė reikalavimo sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjo nuomone, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių motyvai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), ABTĮ 22 ir 33 straipsniams ir yra šališki. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje pareiškėjo atskirojo skundo argumentų nenagrinėjo, o tik pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-301-822/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pabrėžtina, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012 ir kt.). Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės išdėstymas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis grindžia savo nusiskundimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, teisėjo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. rugsėjo 23 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą; tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir skundo pagrindus, nurodant, kaip jo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai sietini su viešojo administravimo sritimi; tinkamai nurodyti bylos šalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-698-415/2019, spręsdamas pareiškėjo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties panaikinimo, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties panaikinimo, pagrįstumo klausimą, konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas skundas iš tiesų buvo su trūkumais, kurie trukdė tinkamai nagrinėti ginčą teisme, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Šią administracinę bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti inicijuojamos administracinės bylos faktinių aplinkybių, pareiškėjo skundo turinį bei jame keliamus reikalavimus, nei jie buvo įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties turinio matyti, jog teismas nurodė, kokių reikalavimų neatitinka skundas ir kodėl bei kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškino pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus, kadangi tik tinkamai ir aiškiai suformuluotas skundo reikalavimas (skundo dalykas) bei tinkamai nurodytos aplinkybės (skundo teisinis ir faktinis pagrindas) leidžia apibrėžti ginčo ribas ir yra esminė sąlyga tinkamam bylos nagrinėjimui teisme.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų iki teismo nustatyto termino pabaigos nepašalino, dėl ko teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atskirajame skunde iškeltas klausimas dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos R. Miliuvienės šališkumo buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b. l. 73–74). Papildomai patikrinusi bylą, teisėjų kolegija nenustatė objektyvių ar subjektyvių teisėjos R. Miliuvienės galimo šališkumo pagrindų. Vien pareiškėjo abejonės teisėjos šališkumu, grindžiamos jos priimtais ankstesniais procesiniais sprendimais ne pareiškėjo naudai nėra pakankamos konstatuoti jos šališkumą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė