569a0b88-726d-4e97-b880-e84860c66fde · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-207-318/2018Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06087-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.1; 2.4.6.2.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Bekiš), nuteistajam J.

P.,nuteistajam R. M. ir jo gynėjui advokatui Ernestui BuÅ¡movičiui,nuteistajam S. M. (S. M.) ir jo gynėjui advokatui Aivarui Å kėmai,nuteistojo R. J. gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui,nuteistojo N. Č. gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. M., N. Č., R. J. ir nuteistojo S. M. bei jo gynėjo advokato Aivaro Å kėmos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:R.

M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda;- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 130 MGL dydžio bauda;vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 170 MGL (6402 Eur) dydžio bauda .N. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda;- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 130 MGL dydžio bauda;vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 170 MGL (6402 Eur) dydžio bauda.R.

J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda;- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 130 MGL dydžio bauda;vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 170 MGL (6402 Eur) dydžio bauda.S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda;- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį 120 MGL dydžio bauda;vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas J.

P. (J. P.), tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepriimtas ir grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjui, praleidus apeliacinio skundo padavimo terminÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. R. M., N. Č., R. J. ir S. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami su J. P. ir kitais nenustatytais asmenimis, iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ nepateikiant muitinės kontrolei gabeno dvylika dėžių su 6000 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 12 698 Eur (43 846 Lt), tai yra virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , sudarančiÄ 9 415 Eur, o bÅ«tent: 1.1. 2013 m. gegužės 4 d. apie 04.35 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių, esančių 2 km atstumu nuo valstybės sienÄ Å¾yminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), J.

P., naudodamas mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurio SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su S. M., kurio mobiliojo ryÅ¡io telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), padėjo vykdyti nusikaltimÄ , t. y. stebėjo aplinkÄ , privažiavimus prie valstybės sienos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų patruliavimÄ , tarnybinių automobilių judėjimÄ siekiant užtikrinti nekliudomÄ kontrabandos gabenimÄ per valstybės sienÄ , kai tuo tarpu nusikalstamos veikos organizatoriai R. M., telefonu, kurio SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini), bendraudamas su R.

J., kurio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), ir N. Č., kurio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dami (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose koordinavo veiksmus su padėjėjais ir nenustatytais asmenimis, ir iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ , (duomenys neskelbtini), tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikiant muitinės kontrolei pėsčiomis gabeno dvylika dėžių su 6000 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius –               12 698 Eur (43 846 Lt), tai yra virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , sudarančiÄ 9 415 Eur.

Turėjusiam privažiuoti N. Č. vairuojamam automobiliui „Crysler Town & Country“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) įklimpus (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, krovinys su 6000 pakelių cigarečių liko paslėptas miÅ¡ke, 60 metrų atstumu nuo automobilio. J. P. ir S. M. buvo sulaikyti, o kiti kaltinamieji pasiÅ¡alino.2. Be to, R. M., N. Č., R. J. ir S. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad tuo pačiu laiku, toje pat vietoje, tais pačiais veiksmais ir tomis pat aplinkybėmis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , o bÅ«tent:

Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimÄ , kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimÄ , kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iÅ¡ kitų valstybių, iÅ¡skyrus Europos SÄ jungos valstybes nares, į Lietuvos RespublikÄ tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui nevirÅ¡ija 20 pakelių cigarečių.

3. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.3.1. Apeliantas teigia, kad nuosprendžio dalis, kurioje nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes jis Å¡ių veikų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jį kaltinančius įrodymus, todėl padarė neteisingas, bylos įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltumo.

Skundžiamame teismo nuosprendyje nėra aiÅ¡kios ir konkrečios argumentacijos bei nuoseklumo analizuojant bylos faktinius duomenis, teismo iÅ¡vados pagrįstos prielaidomis ir abejotinais, nepatikimais ir prieÅ¡taringais įrodymais, be to, teismo iÅ¡vadose yra esminių prieÅ¡taravimų.3.2. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė objektyviems bylos įrodymams prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji užmaskuota forma tarpusavyje derino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. 3.3.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis (R. M.) naudojosi mobilaus ryÅ¡io telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neva įvykio dienÄ jis skambino kaltinime nurodytiems asmenims. Apeliantas nesupranta, remiantis kokiais duomenimis Å¡io telefono priklausomybė buvo priskirta bÅ«tent jam, tokių duomenų skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir teismas. Tokiai iÅ¡vadai paneigti apeliantas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu apelianto gyvenamojoje vietoje atlikus kratÄ buvo paimti 3 mobilaus ryÅ¡io telefonai Nokia 3410, Nokia X2-00 ir Nokia N95-2, kuriuose jokių tyrimui reikÅ¡mingų duomenų nerasta.

Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti telefoninių pokalbių įraÅ¡ai neįrodo R. M. dalyvavimo nusikaltimų padaryme, nes pateiktos pokalbių iÅ¡traukos yra sunkiai suprantamos ir neinformatyvios.3.4. Baudžiamojoje byloje yra R. M. pasas, kuriame yra pasienio kontrolės atžyma apie tai, kad jis 2013 m. gegužės 4 d. buvo Baltarusijos Respublikoje. Å i aplinkybė, dėl kurios visiÅ¡kai nieko nepasisakyta skundžiajame nuosprendyje, patvirtina, jog jis, R. M., negalėjo skambinti Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamu (kas nustatyta pagal celės vietÄ ) mobilaus ryÅ¡iu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kontaktuoti su kitais nuteistaisiais.

Apelianto nuomone, tokius prieÅ¡taravimus buvo bÅ«tina aptarti ir paÅ¡alinti.3.5. Ä®rodinėjant R. M. kaltę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pareigÅ«nų suraÅ¡ytais tarnybiniais praneÅ¡imais. Apelianto nuomone, tarnybiniai praneÅ¡imai yra pagrįsti tik paties pareigÅ«no, atlikusio ikiteisminį tyrimÄ , subjektyviu duomenų įvertinimu. Be to, tokie pareigÅ«nai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų suraÅ¡yti praneÅ¡imai negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais, jei jie nebuvo iÅ¡tirti teisme.

Nagrinėjamu atveju vyresnioji tyrėja L. P., surašiusi tarnybinius pranešimus dėl telefono numerių suvestinių analizės, nebuvo apklausta teisme, o tai reiškia, jog apelianto kaltės įrodinėjamas remiantis vien šiuo įrodymu yra negalimas.3.6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas.

Tai reiÅ¡kia, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , bÅ«tų vertinamos kaltinamojo naudai. 3.7. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas. Apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ grindžia tuo, kad teismas nuosprendyje neatliko byloje surinktų duomenų vertinimo, iÅ¡vados paremtos prielaidomis ir taip akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kai vertino bylos duomenis. Tai, kad tokiai teismų praktikai nepritartina, anot apelianto, dėl to ne vienÄ kartÄ yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (sprendimai bylose Lieparskienė prieÅ¡ LietuvÄ , Nachova prieÅ¡ BulgarijÄ bei kt. sprendimai).3.8.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei tai, kad byloje nėra surinkta jokių teisėtų ir objektyvių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo, R. M., dalyvavimÄ kontrabandos gabenime ir akcizais apmokestinamų prekių disponavime, apeliantas praÅ¡o jį iÅ¡teisinti.

4. Nuteistasis N. Č. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį panaikinti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , o jį iÅ¡teisinti, jam nepadarius nusikaltimo.4.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl N. Č. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismo iÅ¡vados pagrįstos ne objektyvia bylos medžiaga, o nepatvirtintais spėjimais ir prielaidomis, tuo pažeisti BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimai.4.2.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis kartu su R. M. ir R. J. buvo nusikalstamų veikų organizatoriais. 4.3. Nepagrįsta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais teismo išvada, kad mobilaus ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), naudojosi būtent jis, N. Č. Kadangi nei asmens, nei jo gyvenamosios vietos kratų metu pas jį mobilaus ryšio telefono pareigūnai nerado, apeliantas nesupranta, remiantis kokiais patikimais duomenimis pirmosios instancijos teismas priskyrė minėto numerio priklausomybę būtent jam, N. Č.4.4.

Ta aplinkybė, jog tarnybiniame pranešime mobilaus ryšio telefono numerio savininkas nurodytas N. Č., negali būti laikoma jo kaltės įrodymu. Pačiame pranešime nurodoma, kad minėtas telefono numeris priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugos naudotojui, apie kurį anketiniai duomenys nėra renkami. Be to, grindžiant nuteistojo kaltę tokiais įrodymais kaip tarnybinis pranešimas, turi būti įvertintas jo pagrįstumas, o tai šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas tik atkartojo kaltinamajame akte išvardintus jo kaltės įrodymus, šių įrodymų neanalizavo ir netikrino.4.5.

Teismas negalėjo remtis kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, nes jie gali bÅ«ti pripažįstami įrodymais tik įvykdžius atitinkamas sÄ lygas. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti patikrintas kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir taikymo pagrįstumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, priemones, gali bÅ«ti pripažįstami įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-85-696/2016). Pirmosios instancijos teismas Å¡io reikalavimo neįvykdė, todėl padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimo pažeidimÄ .4.6.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi specialių žinių reikalaujančių tyrimų (nuosprendžio 5–6 psl.) iÅ¡vadomis, kurios yra prieÅ¡taringos ir keliÄ pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo.4.7. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jis yra automobilio „Crysler Town & Country“ savininkas. Byloje tokių duomenų nėra. Nenustatyta ir tai, kad N. Č. naudojosi minėtu automobiliu. Byloje nebuvo paskirta kvapų, pėdsakų ar drabužių dalelių ekspertizė, kuri paneigtų apelianto teiginius dėl automobilio panaudojimo kontrabandai gabenti.

Dėl to mano, jog jo kaltė neįrodyta, o jis nuteistas nepagrįstai.

5. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.5.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes; apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prielaidomis, nors įstatymas reikalauja, kad teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes; pažeidė asmens nekaltumo prezumpcijos principÄ .

Pasak apelianto, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, jos aiškinamos kaltinamojo naudai (BK 2 straipsnio 4 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis). Be to, apkalinamasis nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytų tokiam dokumento turiniui keliamų reikalavimų.5.2. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta tik tai, kad 2013 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose buvo surastas įklimpęs automobilis Crysler, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), o miÅ¡ke buvo paslėpti 6 000 pakeliai cigarečių „Fest“ be LR akcizo ženklų. Jis, R. J., įvykio vietoje nebuvo, tai paneigiančių duomenų nesurinkta. 5.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. analizuoja liudytojų parodymus. Byloje apklausti liudytojai Valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nai R. Å . ir M. P. parodė, kad įvykio dienÄ prie kapinių pastebėjo S. M., o apie 6 val. prie kapinių atvažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo J. P., kuris žvalgėsi ir Å¡aukė „S“, „St“.

Liudytojais apklausti G. P., T. S., A. V., R. P. ir R. P. (R. P.) apie tai, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo jis, R. J., taip pat neparodė. 5.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. J. priklausė mobilaus ryÅ¡io telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtinančių duomenų. Toks telefonas nerastas nei jo asmens, nei gyvenamosios vietos kratų metu. Nors pareigÅ«nė L. P. tarnybiniam praneÅ¡ime Å¡iÄ aplinkybė nurodė kaip neginčijamÄ , tačiau teismas turėjo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiais duomenimis remiantis buvo padaryta tokia iÅ¡vada.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas Å¡io įrodymo tinkamai neiÅ¡tyrė. 5.6. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog kratos, daiktų apžiÅ«ros protokolų ir tarnybinių praneÅ¡imų duomenys patvirtina jo (R. J.) bendravimÄ telefonu su J. P. prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ â€“ 2015 m. gegužės 4 d. nuo 5.50 val. iki 6.05 val. Skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė, iÅ¡ kokio telefono numerio J. P. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), o tik SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paminėjimas, argumentuojant pastarųjų asmenų susitarimÄ vykdyti nusikaltimÄ , apelianto nuomone, yra nepakankamas.

Apelianto nuomone, byloje neįrodyta, kad J. P. skambino bÅ«tent R. J. Tai, kad minėti skambučiai į telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti praėjus valandai po nusikaltimo padarymo, o tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgiant į kaltinime nurodytÄ nusikaltimo padarymo laikÄ â€“ 2013 m. gegužės 4 d. apie 4.35 val., taip pat leidžia spręsti, jog teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir padarė objektyviems bylos įrodymams prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.5.7. Teismo argumentas, kad S. M. mobilaus ryÅ¡io telefono adresų knygelėje buvo įraÅ¡yti trys numeriai, o vienas jų, įvardintas kaip RO (duomenys neskelbtini), priklauso R.

J., yra objektyviai bylos medžiaga nepagrįsta prielaida. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, jog R. M. 2015 m. gegužės 4 d. nuo 4.25 val. iki 7.19 val. 18 kartų telefonu bendravo su asmeniu, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), t. y. R. J., tačiau toks teismo teiginys ne tik kad yra spėjimo pobūdžio, bet dar ir yra klaidingas. Kaip jau minėta aukščiau, nurodyti metai visiškai nesutampa su kaltinime nurodytu nusikalstamos veikos padarymu laiku. Apelianto teigimu, net ir įrodžius, kad iš tiesų nuteistieji tarpusavyje bendravo telefonu, tai nepatvirtina fakto, jog toks bendravimas buvo susijęs su nusikalstamos veikos padarymu. 5.8.

Apelianto teigimu, specialistas, atlikęs jam pateiktų garso įrašų fonetinį tyrimÄ , davė tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog garso įraÅ¡uose Nr. 35, 49, 51, 123 ir 112 yra jo, R. J., balsas. Å i iÅ¡vada nepagrindžia jo kaltės, nesant kitų jo kaltės įrodymų.5.9. Skunde nurodoma, jog kontrabanda gali bÅ«ti padaroma tik aktyviais veiksmais, t. y. kaltininkui gabenat cigaretes per valstybės sienÄ ir turint sÄ lyti su minėtais daiktais. Dėl to paprastai ant pakelių, cigarečių įpakavimų, dėžių lieka kaltininko biologiniai pėdsakai: prakaito žymės, pirÅ¡tų antspaudai, kvapas.

Nors pareigÅ«nai įvykio vietoje surado 6 000 pakelių cigarečių, tačiau jokie R. J. pėdsakai ant jų nerasti. Tokių pėdsakų nerasta ir prie valstybės sienos bei cigarečių radimo vietoje. Å i aplinkybė tik dar kartÄ patvirtina, jog jis cigarečių per valstybės sienÄ negabeno ir jų neslėpė.

6. Nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas A. Å kėma apeliaciniame skunde praÅ¡o:1) į apeliacinės instancijos teismo teisiamÄ jį posėdį iÅ¡kviesti tyrėjÄ L. P. ir sudaryti gynybai galimybę jÄ apklausti apie tarnybinio praneÅ¡imo suraÅ¡ymo aplinkybes, t. y. kad bÅ«tų galima nustatyti, remiantis kokiai duomenimis tyrėja sprendė apie S. M. ir kitų nuteistųjų bendravimÄ , atitinkamų pravardžių priskyrimÄ S. M. ir iÅ¡ankstinių mokėjimo kortelių su konkrečiais mobilaus ryÅ¡io numeriais priskyrimÄ konkrečiam nuteistajam;2) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dalyje dėl S. M. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį panaikinti ir S. M. iÅ¡teisinti, nepadarius jam nusikalstamos veikos.6.1.

Apeliantų teigimu, vertindamas įrodymus, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Å ie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį. Be to pirmosios instancijos teismas padarė Baudžiamojo proceso kodekso esminių pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos S. M. konstitucinės teisės į gynybÄ , teisingÄ teismo procesÄ , pažeistas nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principai.6.2.

Apeliantai nurodo, jog teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Skundžiamas nuosprendis nelogiškas, nesuprantamas, neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.6.3. Apeliantų teigimu, asmuo negali būti laikomas kaltu vien dėl to, kad pas jį buvo surastas nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Pasak apeliantų, jį įsigijęs asmuo gali nežinoti, kad šis įrankis buvo naudojamas daryti nusikaltimus, be to, įrankis atitiktinai galėjo būti šalia nusikaltimo padarymo vietos.

Tas pats pasakytina ir apie tai, jog traukiamas atsakomybėn asmuo galėjo atsitiktinai bendrauti su nusikaltimÄ padariusiu asmeniu. Pažymi, jog viso proceso metu S. M. neprisipažino dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir iÅ¡dėstė savo įvykio versijÄ , kuri byloje nepaneigta. Dalis teisme apklaustų liudytojų patvirtino S. M. nurodytas aplinkybes. Nuo pirmos apklausos S. M. davė nuoseklius parodymus apie tai, kodėl jis buvo stebimoje teritorijoje, t. y. prie (duomenys neskelbiami) kaimo kapinių, nurodė asmenis, kurie gali patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, taip pat parodė, ar pažįsta asmenis, kurie galimai gabeno kontrabandÄ .

Taigi S. M. nuo jo sulaikymo momento nieko neslėpė, nekeitė parodymų ir net pats pageidavo, kad bÅ«tų apklausti asmenys, galintys patvirtinti jo parodymus, siekiant iÅ¡sklaidyti visus jam pareikÅ¡tus įtarimus dėl kontrabandos. 6.4. Apeliantai skunde pateikia apklaustų liudytojų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigÅ«nų ir kitų asmenų parodymų įvertinimÄ , konstatuodami, kad nė vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų nenurodė į S. M. kaip asmenį, kuris padarė kokius nors konkrečius neteisėtus veiksmus ir taip prisidėjo prie nusikalstamų veikų padarymo.

Apklausiami teisme pareigÅ«nai R. Å . ir M. P., vykdę teritorijos stebėjimÄ , parodė tik tai, kad S. M. buvo prie (duomenys neskelbiami) kaimo kapinių, konkrečiai prie kapinių esančiuose krÅ«muose, tačiau ir pats S. M. to neneigia. PareigÅ«nas R. Å . apklausiamas teisme parodė, kad bÅ«damas krÅ«muose, S. M. galimai stebėjo aplinkÄ . Tokie liudytojo parodymai yra tik spėjimas, nes pats liudytojas pripažino, jog nežino, kÄ S. M. ten veikė. Taip pat liudytojas nebuvo įsitikinęs, kad S. M. pažinojo J.

P. Nors teisme liudytojas M. P. parodė, kad S. M. sulaikomas muistėsi, kas reiÅ¡kia, jog prieÅ¡inosi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nas aiÅ¡kino, jog nepanaudojo antrankių, liepė sulaikytam S. M. tyliai sėdėti (t. 1, b. l. 61–64). Taigi tokie teismui duoti pareigÅ«nų parodymai apie S. M. sulaikymÄ neįrodo, kad jis dalyvavo nusikaltimų padaryme. PareigÅ«nas T. S. teisme negalėjo nurodyti apie kokius nors S. M. atliktus veiksmus, nes sulaikyme jis nedalyvavo. Apeliantų teigimu, pareigÅ«nai, duodami parodymus apie tai, kÄ S. M. galėjo veikti prie kapinių naktį, iÅ¡sakė tik savo nuomonę.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į kitų teisme apklaustų liudytojų parodymus. Liudytojais apklausti S. M. pažįstami patvirtino jo nurodytas aplinkybes dėl buvimo nusikaltimo padarymo vietoje. Liudytojas R. P. parodė, kad toje vietoje, kur S. M. buvo sulaikytas, pastarasis atsidÅ«rė vykdydamas R. P. praÅ¡ymÄ â€“ už atlygį pavėžėti R. P. iÅ¡ matymo pažįstamÄ asmenį, nes pastarieji kartu vartojo alkoholį ir negalėjo vairuoti. Liudytojas R. P. (P.) teisme patvirtino, kad S. M. nebuvo jokio pagrindo atsisakyti Å¡io pasiÅ«lymo, nes pastarasis turėjo pas kÄ (giminaičius ar patį R.

P.) likti nakčiai ir palaukti rytinio autobuso. Tokie liudytojų R. P. ir R. P. parodymai neprieštarauja S. M. parodymams, jog eidamas giminaičių P. namų link, krūmuose prie kapinių jis tiesiog norėjo atlikti gamtinius reikalus, tačiau to nespėjo padaryti, nes buvo sulaikytas. Skundžiamame nuosprendyje teismas šių liudytojų parodymus tik išdėstė, tačiau jų nevertino ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.6.5. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog pagal liudytojo T.

S. (pareigÅ«no) parodymus apie galimÄ kontrabandÄ pareigÅ«nai sužinojo, gavę operatyvinę informacijÄ ; T. S. gavo užduotį su kolegomis tarnybiniu automobiliu blokuoti keliÄ (duomenys neskelbiami) rajone, tarp (duomenys neskelbiami) kaimų; pareigÅ«nai iki ryto tarnybiniu automobiliu stebėjo aplinkÄ ir laukė įtartinų asmenų pasirodymo ar atskiro kolegos nurodymo; tik ryte gavo praneÅ¡imÄ , kad cigaretės atgabentos į Lietuvos RespublikÄ (t. 1, b. l. 56). Tokie pareigÅ«no T. S. parodymai rodo, jog VSAT neturėjo duomenų apie nusikaltimo vykdytojus.

Apeliantai pažymi, kad S. M. nebuvo toje vietoje, kur pagal pareigÅ«nų turimÄ informacijÄ turėjo važiuoti cigarečių pilna maÅ¡ina. Operatyvinėje informacijoje apie S. M. net užsimenama, jis iÅ¡ anksto nebuvo sekamas. Kai cigaretės buvo įvežtos į Lietuvos Respublika, S. M. buvo visai kitoje vietoje, t. y. prie kapinių, apie 2 km nuo tos vietos, kuriÄ pareigÅ«nai įvardija kaip kontrabandos vykdymo vieta. 6.6. Visi kaltinamieji, iÅ¡skyrus R. J., patvirtino, kad S. M. nepažįsta. S. M. teisme nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, t. y. kad iÅ¡ kaltinamųjų pažįsta tik R.

J., su kuriuo augo viename kieme (t. 1, b. l. 119). Å ios aplinkybės teismas taip pat neįvertino.6.7. Apeliantai kaip sutapimÄ Ä¯vardina tai, kad kitas sulaikytasis J. P. vaikščiojo netoli to vietos, kur buvo sulaikytas S. M., ir Å¡aukė „S“, „St“. Toks sutapimas nesudaro pagrindo manyti, kad S. M. ir J. P. buvo pažįstami ir kartu kaip bendrininkai dalyvavo kontrabandos gabenime. Abu nuteistieji nuo sulaikymo dienos neigė pažinoję vienas kitÄ , o juos sulaikę pareigÅ«nai taip pat negalėjo pasakyti, jog pastarieji buvo pažįstami.

Byloje taip pat nenustatyta, jog S. M. ir J. P. iki sulaikymo bendravo telefonu. 6.8. Skunde teigiama, jog teismas nepatikrino nuteistojo J. P. parodymų patikimumo. Anot apeliantų, J. P. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kuris yra visai netoli (duomenys neskelbtini) seniūnijos, o įvykio naktį gėrė alkoholį su draugu S. K.. J. P. teismui parodė, jog po išgertuvių S. K. išvyko, o jis (J. P.) pasijuto blogai, dėl to išėjo pasivaikščioti ir taip atsidūrė toje vietoje, kur buvo sulaikytas. Dėl girtumo negali paaiškinti, kodėl vaikščiodamas šaukė „St“.

J. P. teismui taip pat patvirtino, jog į teismÄ iÅ¡kviestas ir apklaustas S. K. patvirtintų jo nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių iÅ¡tirti nurodytas aplinkybes ir S. K. neapklausė, todėl J. P. nurodyta įvykio versija nepaneigta. 6.9. Apie S. M. bendravimÄ su kitais nuteistaisiais, kurie įvardijami kaip kontrabandos organizatoriai (R. M., N. Č. ir R. J.), teismas sprendė, atsižvelgęs į ikiteisminį tyrimÄ atlikusios tyrėjos suraÅ¡ytų tarnybinių praneÅ¡imų ir telefoninių pokalbių suvestinių analizės duomenis.

Apeliantai pažymi, kad minėti procesiniai dokumentai negali bÅ«ti laikomi savarankiÅ¡ku įrodymu Å¡altiniu, nes jie suraÅ¡omi ikiteisminį tyrimÄ atliekančio tyrėjo, kuris turi aiÅ¡kų suinteresuotumu ikiteisminio tyrimo baigtimi. Tokie duomenys gali papildyti byloje esančius įrodymus, jei savo turiniu neprieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Å ioje byloje, įvertinus surinktus įrodymus (liudytojų parodymus, kaltinamųjų parodymus, fonoskopinių tyrimų iÅ¡vadas ir kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ) nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tyrėjos L.

P. suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai ir tokie procesiniai dokumentai, kurie įvardyti kaip telefoninių pokalbių suvestinių analizė, papildo minėtus įrodymus. Tyrėjos L. P. suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai ir telefoninių pokalbių suvestinių analizė ne tik nepapildo minėtų įrodymų, tačiau ir prieÅ¡tarauja jiems. Dėl Å¡ios priežasties teismas neturėjo pagrindo jais remtis ir jų pagrindu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį S. M. atžvilgiu.6.10. Apeliantų teigimu, S. M. turėtame mobilaus ryÅ¡io telefone adresatų sÄ raÅ¡e rasti trys telefonų numeriai nepagrįstai priskirti N. Č., R.

M. ir R. J., nes objektyviai nenustatyta, jog pastarieji jais naudojosi. Be to, tokių kontaktų turėjimas telefone pats savaime nereiškia, jog S. M. dalyvavo nusikaltimų padaryme. Teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad S. M. dirbo UAB „D“ vairuotoju ir rūpinosi įvairių maisto produktų bei kitų prekių pristatymų visoje Lietuvoje. Dėl to savo telefone S. M. turi ir jam nepažįstamų asmenų kontaktų. Dėl darbo pobūdžio S. M. negalėjo prisiminti, kas ir kada jam nurodė telefono numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau tai objektyviai paaiškina, kodėl tokie telefonų numeriai buvo rasti pas jį.

Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei minėtais telefono numeriais buvo naudojamasi darant nusikalstama sveikas, teismas turėjo neginčijamai nustatyti, kad S. M. skambino jais ir derino su šių numerių naudotojais nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tokios aplinkybės objektyviai gali būti nustatomos paskiriant specialių žinių reikalaujančius tyrimus, gaunant duomenis iš mobilaus ryšio operatoriaus apie naudotojų buvimo vietas pagal celes ir pan. Tokių tyrimų nebuvo atlikta. Tyrėjos L.

P. surašyti procesiniai dokumentai nėra neginčijami, nes nei vienas iš kaltinamųjų nepripažino jiems priskirtų pokalbių, o atliktos fonoskopinės ekspertizės išvados nėra kategoriškos. Pažymi, jog fonoskopinius tyrimus atlikę specialistai pagal jiems pateiktų pokalbių įrašus tik dėl vieno jų gavo užduotį nustatyti, ar girdimas S. M. balas, o dėl kitų užfiksuotų pokalbių toks tyrimas nebuvo atliekamas. Specialistai nustatė, kad garso įraše yra ne S. M. balsas (t. 5, b. l. 156–158).

Tai tik dar kartÄ patvirtina, jog S. M. kaltinime nurodytu laiku nebendravo su R. J. S. M. viso proceso metu taip pat neigė pažintį su R. M. Byloje nėra tai paneigiančių duomenų, todėl L. P. telefoninių pokalbių suvestinių analizėje pateiktas S. M. telefoninių pokalbių aiÅ¡kinimas (skundo 11 psl., 4 punktas) yra tik objektyvia bylos medžiaga nepagrįstos prielaidos. 6.10. Vertindami telefoninių pokalbių suvestines (t. 5, b. l. 98), apeliantai atkreipia dėmesį į nustatytus kitus prieÅ¡taravimus.

Nurodyta, kad R. M. 2013-05-04 04.16 val. buvo (duomenys neskelbtini), o už 2 min, t. y. 04.18 val., – (duomenys neskelbtini). Apeliantų teigimu, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra 10,5 km atstumas, kuris maÅ¡ina gali bÅ«ti įveikiamas per 11 minučių. Dėl to R. M. per tokį trumpÄ laikÄ negalėjo bÅ«ti skirtingose vietose. Be to, 2017-08-16 teisiamajame posėdyje R. M. pateikė savo pasÄ , kuriame yra pasienio tarnybos atžyma, kad jis 2013-05-04 buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini).

Å i aplinkybė taip pat akivaizdžiai paneigia kaltinamajame akte nurodytÄ aplinkybę, esÄ R. M. pėsčiomis kartu N. Č. ir R. J. iki (duomenys neskelbtini) kaimo prieigų gabeno iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) neteisėtai perneÅ¡tas 12 dėžių cigarečių (kaltinamojo akto 2 lapÄ ). Tokie prieÅ¡taravimai skundžiamame nebuvo aptarti ir paÅ¡alinti.6.11. Apeliantai nurodo ir kitas prieÅ¡taringai vertinamas aplinkybes. Tyrėja L. P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad N. Č. naudojosi telefonu (duomenys neskelbtini) ir 2013-05-03 kontaktavo Å¡iuo numeriu su S. M. (t. 5, b. l. 116). 2013-08-26 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti konkretÅ«s numeriai, kurie įvardijami kaip kontaktai, su kuriais 2013 m. gegužės 1-4 d. neva bendravo S. M., tačiau tarp jų nėra N. Č. priskirto numerio (duomenys neskelbtini).

Tame pačiame tarnybiniame praÅ¡yme nurodyta, kad J. P. bendravo su asmenimis, kurie naudojosi telefonų numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡ie numeriai jau niekam iÅ¡ nuteistųjų nepriskirti.6.12. Tyrėja L. P. S. M. turimÄ telefono numerį (duomenys neskelbtini) įvardijo kaip iÅ¡ankstinio mokėjimo kortelę, kas leido spręsti, jog S. M. šį numerį naudojo nusikalstamoms veikoms daryti. Apeliantai pažymi, jog Å¡is numeris yra ne iÅ¡ankstinio mokėjimo kortelė, o S. M. nuo 2011 metų priklausantis abonentinis numeris.

Siekdamas paneigti 2013-10-20 tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 182) nurodytÄ tikrovės neatitinkančiÄ aplinkybę, S. M. pateikė teismui tarp jo ir UAB „T“ sudarytÄ sutartį dėl (duomenys neskelbtini) abonentinio numerio suteikimo ir mobilaus ryÅ¡io paslaugų teikimo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta ta pati tikrovės neatitinkanti aplinkybė (nuosprendžio 4 lapas). Tai tik patvirtina, kad teismas nevertino jokių kitų, iÅ¡skyrus valstybės kaltintojo, pateiktus įrodymus.6.13. Kritikuodami tyrėjos L.

P. tarnybinių praneÅ¡imų duomenų teisingumÄ , apeliantai nurodo, jog tyrėja kaip neginčijamus konstatavo įvairius faktus, tačiau nenurodė jų Å¡altinių. Atkreipiamas dėmesys į t. 5, b. l. 99 esantį dokumentÄ , kuriame tyrėja L. P. S. M. priskyrė tuo pačiu metu net 2 pravardes – „M“ ir „Č“, tačiau t. 5, b. l. 112 dokumente S. M. jau įvardijamas kaip „P“. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų tokias tyrėjos iÅ¡vadas. Kaip minėta, nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų, iÅ¡skyrus R.

J., S. M. nepažinojo, o pats R. J. niekada nenurodė, kad S. M. yra vadinamas „M“, „Č“ ar „P“.6.14. Anot apeliantų, S. M. priskiriami tokie bendrininkai kaip R. J. ir R. M., teigiant, kad jie bendravo tarpusavyje, taip pat esÄ kalbėjo apie S. M., nors niekur nėra minimas nei S. M. vardas, nei pavardė. IÅ¡ tyrėjos L. P. suraÅ¡ytų pokalbių, įvykusių 2013 m. gegužės 3 d. tarp R. M. ir R. J., suvestinės analizės matyti, kad R. M. su R. J. bendravo 11.04 val., 14.28 val., 15.14 val., 19.08 val.

Tuo tarpu aptariant R. J. bendravimo su R. M. laikÄ , tokie skambučiai nenurodomi. R. J. 2013 m. gegužės 4 d. yra priskiriamas toks bendravimo su R. M. laikas: 04.25 val., 04.39 val., 04.51 val., 06.25 val., bet toks bendravimas telefonu nenurodomas, aptariant R. M. telefoninius skambučius (t. 5, b. l. 96–109). Tokių akivaizdžių ir kitais bylos duomenimis nepaaiÅ¡kinamų prieÅ¡taravimų yra tyrėjos L. P. suraÅ¡ytuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir telefoninių pokalbių suvestinių analizėse.6.15.

Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principÄ ir taip užkirto keliÄ teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Anot apeliantų, 2017-08-16 teisiamajame posėdyje teismas atmetė S. M. praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti tyrėjÄ L. P., motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo kviesti tyrėjÄ , nes viskas ir taip yra užfiksuota. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog toks teismo sprendimas buvo nepagrįstas. Å iuo atveju ikiteisminio tyrimo tyrėja ir prokuroras iÅ¡ esmės buvo atleisti nuo pareigos pagrįsti tarnybinių praneÅ¡imų teiginius.

Apeliantų teigimu, vienintelis bÅ«das visapusiÅ¡kai įrodyti, kad tyrėja L. P. savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodė neteisingus duomenis apie S. M. bendravimÄ su kitais nuteistaisiais, įvairių jam pravardžių priskyrimÄ , tik S. M. ir jo gynėjui tiesiogiai apklausus Å¡iÄ tyrėjÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs dėl kaltinamojo teisės praÅ¡yti, kad liudytojai bÅ«tų apklausti, svarbÄ ir jos įgyvendinimo svarbÄ , kadangi Å¡i teisė yra numatyta BPK 44 straipsnio 7 dalyje, taip pat Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, ir laikoma sudėtine teisės į teisingÄ procesÄ dalimi.

Todėl tokie kaltinamojo praÅ¡ymai turi bÅ«ti apsvarstyti itin atidžiai. Dėl to pirmosios instancijos teismui atsisakius iÅ¡kviesti ir apklausti tyrėjÄ L. P., tarnybinių praneÅ¡imų turinys pirmosios instancijos teismo buvo vertinamas tik pagal kaltinimo pusei palankias aplinkybes.6.16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. M. parodymus, neatsižvelgė į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. S. M. ne tik neteistas, bet ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Å ios aplinkybės rodo, kad S. M. nėra linkęs nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus.

Be to, S. M. turi pastovų darbÄ , iÅ¡laiko Å¡eimÄ â€“ sugyventinę ir kartu gyvenančiÄ sugyventinės mažametę dukrÄ . Taigi S. M. yra socialiai atsakingas asmuo, vertinantis ir gerbiantis visuotinai pripažįstamas vertybes. Dėl to teismas turėjo pagrindÄ vadovautis S. M. parodymais kaip patikimais.7. Teismo posėdyje nuteistieji N. Č., R. M., R. J. ir S. M. bei jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, prokuroras prašė bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl pirmos instancijos teismo padaryto esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo, kurio negalima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.8.

Nuteistųjų R. M., N. Č., R. J. ir S. M. bei jo gynėjo advokato A. Å kėmos apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, pirmos instancijos teismo nuosprendis naikinamas, o byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirma instancija, kadangi jÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmos instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumo funkcijÄ , nagrinėdamas bylÄ , turi iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes bei bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Å i teisė taip pat numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. 9.1. Pagal teismų praktikÄ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas subjektyviai, t. y. teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ir bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Konstatuoti neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2009, 2K-243/2009, 2K-466/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-491/2014 ir kt.). 9.2. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, 2016 m. vasario 4 d. baudžiamoji byla, kurioje R. M., N. Č., R. J. buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, o S. M. ir J.

P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros perduota teisminiam nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismÄ (t. 6, b. l. 23–38). 9.3. Teisėja, kuriai buvo paskirta nagrinėti Å¡i baudžiamoji byla, 2016 m. kovo 7 d., priimdama nutartį perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 straipsnis), nutarė bylÄ skirti nagrinėti teismo posėdyje 2016 m. balandžio 11 d. (t. 6, b. l. 46). Å ioje nutartyje nurodė, jog J.

P., S. M., R. M., N. Č. ir R. J. perduodami teisiamajam posėdžiui pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, kaltinant tuo, kad jie, veikdami su nenustatytais asmenimis, 2013-05-04, 4 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) prieigose tarp valstybės sienÄ Å¾yminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos valstybės sienÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gilumÄ , nepateikiant muitinės kontrolei gabeno 6000 pakelių cigarečių ,,Fiest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (9412 Eur) ir yra 43846 Lt (12698 Eur).

Perduodant bylÄ teismui, kaltinamieji R. M., N. Č., R. J. buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, o S. M. ir J. P. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, nes jų vaidmuo buvo vertinamas kaip padėjėjų inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Niekuo nemotyvuodama teisėja nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padaryme kaltinamųjų S. M. ir J. P. veiksmus įvertino kaip vykdytojų, taip pasunkindama jų teisinę padėtį, o kaltinamajame akte (t. 6, b. l. 2-8) apraÅ¡ytÄ veikÄ kaip atitinkančiÄ kontrabandos sudėtį, kvalifikavo pagal BK1992 straipsnio 1 dalį ir, tik pagal šį įstatymÄ kaltinant visus kaltinamuosius, perdavė bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 6, b. l. 46). 9.4.

Pažymėtina, jog konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte, o perdavus bylÄ Ä¯ teismÄ - teisėjo nutartyje perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalykÄ (faktinį ir teisinį bylos turinį).

Å i imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Nagrinėjimo teisme ribos yra savotiÅ¡ki teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylÄ . Konstitucinė pareiga – vykdyti teisingumÄ â€“ įpareigoja teismÄ iÅ¡spręsti bylÄ pagrįstai, teisingai ir teisėtai, neperžengiant ir nepagrįstai nesusiaurinant kaltinimo ribų.

Iš pateiktos bylos medžiagos akivaizdu, kad minėtų įstatymų reikalavimų nebuvo laikomasi. 9.5. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu R. M., N. Č., R. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, o S. M. ir J. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal abu baudžiamojo kodekso straipsnius, nors dėl vieno iš kaltinimų (BK 199 straipsnio 1 dalį) kaltinamieji iš viso nebuvo perduoti teismui.

Taigi, apygardos teismo nutartyje perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje iÅ¡kreipta kaltinimo esmė, nurodant tik vienÄ kaltinamajame akte inkriminuotÄ veikÄ (kontrabandÄ ), tačiau įstatyminiu požiÅ«riu jÄ vertinant kaip neteisėtÄ akcizinių prekių gabenimÄ , ir S. M. bei J. P. veiksmus, neiÅ¡nagrinėjus bylos, vertinant pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, kaip vykdytojų, nors jų vaidmuo kaltinamajam akte nurodytas kaip padėjėjų, bei teisiamajame posėdyje skaitant kaltinamÄ jį aktÄ , kur kaltinamieji kaltinami dėl dviejų nusikaltimų padarymo.

Tai nagrinėjamu atveju be jokios abejonės patvirtina teisėjo netinkamÄ požiÅ«rį į susipažinimo su bylos medžiaga svarbÄ , bylos nagrinėjimo ribų nustatymÄ bei proceso dalyviams įstatymo garantuojamų teisių įgyvendinimÄ ir kelia pagrįstas abejones dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, nes tokiu bÅ«du buvo esmingai pažeista kaltinamųjų teisė žinoti kuo jie yra kaltinami (BPK 22 straipsnio 2 dalis) ir suvaržyta jų teisė į gynybÄ (BPK 44 straipsnio 5, 7 dalys).9.6. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėdama bylÄ , nepateikė pakankamų garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias abejones dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo, ir buvo objektyviai Å¡aliÅ¡ka, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ , kuris teismui sukliudė iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ sprendimÄ .

Tam neprieÅ¡tarauja nuosprendžio turinys, neatskleidžiantis iÅ¡tirtų įrodymų analizės, grindžiant teismo iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės ir jiems inkriminuotų veiksmų teisinio vertinimo. Kadangi kaltinamasis aktas ir minėta teismo nutartis apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas pirmos instancijos teisme, iÅ¡taisyti padarytus pažeidimus, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nėra galimybės. Todėl apygardos teismo nuosprendis naikinamas dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, o byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti apygardos teismui nuo bylos perdavimo teismui stadijos.Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir jų pakankamumu nuteistųjų kaltei dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo pagrįsti, nes tai turės pareigÄ padaryti pirmos instancijos teismas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.            Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.                                                                                                                  Teisėjai:

                                                                                          Jolanta Čepukėnienė                                                                                                                                                                                                                               Kęstutis Jucys                                                                                                                      Regina Pocienė                                                             Â