56983b87-fabf-4547-bdcc-e84c4d7e5e74 · Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                    Civilinė byla Nr. 2-1058-910/12Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00207-2012-2     Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2 (S)                                       VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. sausio 24 d.Vilnius              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo R.

Ž. ieÅ¡kinio atsakovui Lietuvos Vyriausybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė :              ieÅ¡kovas R. Ž. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, reikalaudamas priteisti jam iÅ¡ atsakingo asmens 250 000 Lt neturtinei žalai, patirtai dėl neteisėtų teisėjos J. NarkevičiÅ«tės veiksmų, atlyginti, 10 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo teisių pažeidimo pradžios momento, taip pat praneÅ¡ti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie nurodytus nusikaltimus.

             IeÅ¡kinį atsisakytina priimti kaip neteismingÄ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. TokiÄ tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų – civilinės bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi. Jeigu teismui pateiktas ieÅ¡kinys, kuris tam teismui neteismingas, jį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ teritorinio bylų teismingumo taisyklę ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas atsakovo gyvenamosios (juridiniam asmeniui – jo buveinės) vietos teismui.

Pagal CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvųjį teritorinį teismingumÄ ir įtvirtinančio ieÅ¡kovo teisę tam tikrų kategorijų bylose pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių galimų teismų, 7 dalies nuostatas ieÅ¡kinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateikto teismui ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti jam neturtinę žalÄ grindžia neteisėtais teisėjos J.

NarkevičiÅ«tės veiksmais. IeÅ¡kinyje teisingai nurodyta, kad atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo veiksmų, tenka valstybei – pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatas žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Taigi atsakovas dėl tokios žalos atlyginimo yra valstybė. Aptariamu atveju ieÅ¡kovas netiksliai įvardijo atsakovÄ â€“ ieÅ¡kinyje nurodyta kaip atsakovas Lietuvos Vyriausybė yra valstybės atstovas.

CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, vadovaudamasi CK 6.273 straipsnio 1 dalimi, įgaliojo Teisingumo ministerijÄ atstovauti valstybei bylose, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų.CPK 29 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę.

Aptariamu atveju valstybei tokio pobūdžio bylose atstovaujančios institucijos – Teisingumo ministerijos – buveinė yra Vilniuje, Gedimino pr.

30. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio 3 dalį Teisingumo ministerijos buveinės vieta priskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijai. Taigi pagal CPK 29 straipsnio nuostatas ieškovo ieškinys teismingas nurodytam teismui, bet ne Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Be to, minėta, tokios kategorijos, kaip ieÅ¡kovo inicijuojama, bylose įstatymas suteikia galimybę ieÅ¡kovui pasirinkti, į kokį teismÄ kreiptis – į valstybei atstovaujančios institucijos buveinės ar į ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos teismÄ (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 7 dalis). Apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo pateiktas ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėjo veiksmais nagrinėjant civilinę bylÄ , atlyginimo neteismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, todėl negali bÅ«ti priimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas paaiÅ¡kina ieÅ¡kovui, kad su tokiu ieÅ¡kiniu jis turi teisę kreiptis arba į valstybei atstovaujančios institucijos buveinės vietos teismÄ (konkrečiai – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ ), arba į savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) vietos teismÄ (konkrečiai – Kauno miesto apylinkės teismÄ ).                          Kartu atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys į tai, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys, be įstatymo nustatytų bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 113, 114 straipsniai), turi atitikti specialiuosius ieÅ¡kinio turinio reikalavimus (CPK 135 straipsnis).

Å ie reikalavimai yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygos. ReiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo, be kita ko, privalo suformuluoti savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas) ir iÅ¡dėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tai esminiai ieÅ¡kinio turinio elementai, itin reikÅ¡mingi dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyviÄ gynybÄ tik tuo atveju, jeigu pakankamai aiÅ¡kiai suformuluotas reikalavimas ir to reikalavimo faktinis pagrindas.

Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas, todėl negali už ieÅ¡kovÄ suformuluoti ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto ieÅ¡kinio turinio matyti, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas abstraktaus pobÅ«džio argumentais dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tam tikrų nuostatų, teisės principų pažeidimo, aiÅ¡kiai neįvardyta, kokius konkrečiai ieÅ¡kinyje nurodytos teisėjos veiksmus ieÅ¡kovas mano esant neteisėtus, t. y. pateiktame ieÅ¡kinyje nepakankamai aiÅ¡kiai atskleista, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybÄ , turėtų aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ .                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290, 291 straipsniais, teismas n u t a r ė :              atsisakyti priimti ieÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo veiksmų, atlyginimo kaip neteismingÄ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

IeÅ¡kinį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.             IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kad jis turi teisę kreiptis su tokiu ieÅ¡kiniu arba į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ , arba į Kauno miesto apylinkės teismÄ .             Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                       Laima Ribokaitė