5697a152-e472-43ac-b918-129cfade4302 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas A. Saulėnas                                                  Civilinė byla Nr. 2A-804-622/2011Teisėjas S. Zajarskas                                                Procesinio sprendimo kategorijos:                                                              11.7.3.; 44.2.4.2.; 121.21. (S)                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. birželio 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V.

G., ieÅ¡kovų atstovei advokatei Jelenai PaliÅ¡aitienei, atsakovo atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Dussman Service“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. K., A. K., A. B., J. B., V. G. ir Ž. R. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Dussman Service“ dėl darbo sutarčių nutraukimo teismo sprendimu, iÅ¡eitinių kompensacijų, kompensacijų už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovai A.

K., A. K., A. B., J. B., V. G. ir Ž. R. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu dėl darbo sutarčių nutraukimo teismo sprendimu, iÅ¡eitinių kompensacijų, kompensacijų už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo UAB ,,Dussmann Service“. Nurodė, kad ieÅ¡kovai su atsakovu sudarė neterminuotas darbo sutartis ir buvo priimti dirbti saugos tarnybos Klaipėdos padalinio saugos darbuotojais.

Jų darbo vieta buvo Klaipėdos mieste ir jie saugojo objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2010-01-09 ieÅ¡kovų vadovas, t.y, atsakovo Klaipėdos padalinio vadovas A. K., gavo praneÅ¡imÄ , jog ieÅ¡kovai pagal naujÄ grafikÄ privalės dirbti Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jiems nebuvo paaiÅ¡kinta, kad jiems padidės darbo užmokestis, ar bus mokami kelionpinigiai ir pan., kaip jie turės nuvykti į Vilnių ir grįžti. Gaunat minimalų atlyginimÄ vykimas į Vilnių bÅ«tų nuostolingas. Dėl to ieÅ¡kovai nevyko į Vilnių, ir darbdaviui reikalaujant 2010 m. sausio 27 d. pateikė pasiaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad į darbÄ jie buvo priimti Klaipėdos padalinyje, o vykti dirbti į Vilnių, esant ankščiau paminėtoms aplinkybėms neracionalu, be to, tai bÅ«tų jų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas.

Darbdavys 2010-02-01 pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovų pasiraÅ¡ytose darbo sutartyse nėra nurodoma darbo vieta, nes nurodoma, kad dirbama Klaipėdoje, todėl darbo sutarties sÄ lygos nekeičiamos. Kilo ginčas, ar buvo pakeistos darbo sÄ lygos. Atsakovas žymi ieÅ¡kovams pravaikÅ¡tas, tačiau jų iÅ¡ darbo neatleidžia, nemoka atlyginimo. IeÅ¡kovai papildomu ieÅ¡kiniu nurodė, kad dėl Å¡ios situacijos jie patyrė neturtinę žalÄ , nes bylos nagrinėjimo eigoje patyrė nepatogumus, privalėjo kitiems darbdaviams aiÅ¡kintis, kodėl jie nėra atleisti iÅ¡ darbo, dėl ko patyrė dvasinį pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.

Be to, privalėjo eiti į teismo posėdžius, kas buvo nepatogu ir skausminga. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtomis atsakovo UAB „Dussmann Service“ nuo 2010-01-21 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos fiksuotas ieškovų A. K., A. K., A. B., J. B., V. G. ir Ž. R. pravaikštas. Priteisė iš atsakovo darbo užmokestį ieškovams: A. K. – 9156,80 Lt; A. K. - 9156,80 Lt, A. B. - 9156,80 Lt, J. B. - 9156,80 Lt, V.

G. - 9156,80 Lt ir Ž. R. - 9156,80 Lt už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010-01-21 (imtinai) iki Å¡io teismo sprendimo paskelbimo dienos (imtinai). Priteisė ieÅ¡kovams po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , po 600 Lt bylinėjimosi (teisinės pagalbos) iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 1961 Lt žyminį mokestį.Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad nuo 2010-01-21 darbdavys ieÅ¡kovams darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymi pravaikÅ¡tas, nes ieÅ¡kovai nevyksta į darbÄ Vilniuje.

PasiraÅ¡ius darbo sutartį ieÅ¡kovai visÄ savo darbo laikotarpį dirbo tik Klaipėdoje ir niekada jiems nebuvo nurodoma vykti saugoti kitų objektų. Darbo sutarties bÅ«tinoji sÄ lyga – darbuotojo darbo vieta, neturi bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama tik kaip vien darbdavio pavadinimo ar jo saugomų objektų nurodymas. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovai susitarė su atsakovu ir dirbo atsakovo struktÅ«riniame padalinyje Klaipėdoje. Å alims susitarus dėl bÅ«tinosios sutarties sÄ lygos – darbo vietos (Klaipėdoje), atsakovas, reikalaudamas atvykti dirbti į Vilnių, iÅ¡ esmės pažeidė Å¡iÄ sÄ lygÄ .

Pagal DK 119 straipsnį darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbÄ , nesulygtÄ darbo sutartimi. Todėl ieÅ¡kovai pagristai atsisakė vykti dirbti į Vilnių, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai ieÅ¡kovams darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo pravaikÅ¡tas. IeÅ¡kovai pagrįstai nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos ir su ieÅ¡kiniu tiesiogiai kreipėsi į teismÄ , kadangi atsakovas, net ir teisminio nagrinėjimo metu nepripažino, kad pakeičia darbo sutarties sÄ lygas.

Teismas laikė, kad ieÅ¡kovai nėra praleidę įstatymo nustatyto termino kreiptis į teismÄ . Apie darbo sutarties bÅ«tinosios sÄ lygos pakeitimus darbuotojai iÅ¡ anksto nebuvo įspėti ir sutikimo nedavė, todėl atsakovas laikytinas pažeidusiu DK 120 straipsnio reikalavimus. Atitinkamai ieÅ¡kovams priteistinas jų negautas darbo užmokestis už visÄ prastovos laikotarpį: 236 d. x 38,80 Lt = 9156,80 Lt. Atsakovo įmonėje yra įvykdyti struktÅ«riniai pertvarkymai (DK 129 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas Å¡ios savo teisės nerealizuoja, o darbuotojai nėra ir nebuvo atleisti, todėl nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kovų darbo sutartis su atsakovu nutraukti DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas netinkamai taikė DK 297 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovas 2010-01-21 pranešė ieÅ¡kovams, kad jie dirbs kitame objekte, todėl nuo Å¡ios datos turėjo bÅ«ti pradėtas skaičiuoti vieno mėnesio terminas. Aplinkybė, kad atsakovas nepripažįsta, kad buvo pakeistos bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos, negali bÅ«ti vertinamos kaip pagrindas netaikyti ieÅ¡kinio senaties. Teigia, kad teismas nevertino, kad atsakovas yra specializuota įmonė, kuri savo paslaugas teikia kliento teritorijoje.

Priimdamas ieÅ¡kovus į darbÄ , atsakovas neturėjo ketinimo priimti į darbÄ tik Klaipėdos mieste. Atsakovas neturėjo jokios galimybės aptarti ieÅ¡kovų apgyvendinimo Vilniuje sÄ lygas, nes ieÅ¡kovai nuo 2010-01-22 įsidarbino kitoje saugos bendrovėje. Daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai siekia tik piniginių kompensacijų, o ne darbo vietos pakeitimo. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai susitarė dirbti su atsakovu dėl darbo struktÅ«riniame padalinyje Klaipėdoje. Nepagrįstai rėmėsi liudytojo A.

K., kuris yra vieno iÅ¡ ieÅ¡kovų tėvas, parodymais, nevertino LR juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o su istorija nuoraÅ¡o. Mano, kad iki nėra pakeista darbo sutarties sÄ lyga dėl darbo vietos, negalima teigti, kad darbdavio reikalavimas atlikti darbo funkcijas pas jo nurodytus trečiuosius asmenis yra bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos pakeitimas. IeÅ¡kovų teikti paaiÅ¡kinimai teisme taip pat turėtų bÅ«ti vertintini kaip nepatikimi ar melagingi. Teismas nepagrįstai pripažino, kad Klaipėdoje buvo atsakovo struktÅ«rinis padalinys.

Pažymi, kad ieÅ¡kovai nereagavo į atsakovo praneÅ¡imus dėl pasikeitusio darbo grafiko nuo 2010-12-27. Nesutinka ir su priteistu neturtinės žalos atlyginimu. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas atmestinas.Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo vertinimo ir iÅ¡ to kilusių teisinių pasekmių.Darbo teisės teorijoje darbo sutarties sÄ lygos pagal nustatymo bÅ«dÄ skirstomos į nustatomas Å¡alių susitarimo ir norminio akto (įstatymo, kolektyvinės sutarties ir pan.).

Å alių susitarimu nustatomos sÄ lygos skirstomos į bÅ«tinÄ sias ir papildomas. BÅ«tinosios yra tokios, dėl kurių Å¡alims nesusitarus sutartis laikoma nesudaryta. BÅ«tinosios sÄ lygos yra dvejopos: privalomos visoms darbo sutartims, t. y. suprantamos tiesiogine (tikrÄ ja) prasme, nes be jų kiekviena darbo sutartis negalioja; ir privalomos, kad galiotų tam tikra darbo sutartis, nes kitaip bus įprasta darbo sutartis. Papildomos sÄ lygos yra visos kitos darbo sutartyje Å¡alių aptariamos, bet nesančios jai (sutarčiai) privalomos sÄ lygos.

Dėl jų galima tartis arba nesitarti - darbo sutartis galios. Pažymėtina, kad susitartos papildomosios sÄ lygos tampa Å¡alims privalomos (kaip ir bÅ«tinosios) ir individualizuoja darbo sutartį.DK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų: darbuotojų darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktÅ«rinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų. DK 120 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas darbdaviui ir garantija darbuotojui, kad keičiant DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytas bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas turi bÅ«ti gautas iÅ¡ankstinis raÅ¡tiÅ¡kas darbuotojo sutikimas.Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovai visÄ savo darbo pas atsakovÄ laikotarpį dirbo tik Klaipėdoje ir niekada jiems nebuvo nurodoma vykti saugoti kitų objektų. Atsakovo ieÅ¡kovams iÅ¡duoti darbo pažymėjimai patvirtinti Klaipėdos padalinio vadovo (t. 1, b. l. 28). Kad egzistavo atsakovo struktÅ«rinis padalinys Klaipėdoje patvirtina ir atsakovo raÅ¡tas Klaipėdos apskrities policijos komisariato virÅ¡ininkui, iÅ¡ kurio matyti, kad saugos tarnybos Klaipėdos padalinio vadovui A.

K. suteikta teisė atstovauti bendrovę su apsaugos paslaugų teikimo organizavimu susijusiais klausimais ir pasiraÅ¡yti visus su tuo susijusius dokumentus (t. 2, b. l. 33). TokiÄ aplinkybę patvirtina sudarytos sutartys, kurias pasirašė padalinio vadovas A. K. (t. 3, b. l. 30-32). Liudytojas A. K. taip pat patvirtina aplinkybę, kad jis buvo Klaipėdos padalinio vadovas (t. 2, b. l. 93).Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo vertinti kitaip bylos įrodymų nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

IeÅ¡kovų darbo sutartyse nėra detaliai aptarta jų darbo vieta (t. 1, b. l. 81-86). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovams buvo pakeistas darbo grafikas ir vietoj darbo Klaipėdoje numatytas darbas Vilniuje, pagrįstai apylinkės teismo vertintina kaip darbo sutarties bÅ«tinosios sÄ lygos pasikeitimas (DK 120 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymas niekaip nesuderinamas su darbuotojo pareiga vykdyti darbo funkcijas konkrečiai neaptartose objektuose pagal konkrečiÄ darbo vietÄ .

Pagal universalų teisės principÄ teisė asmeniui negali nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų (impossibilium nulla obligatio est). Å is principas galioja ir darbo teisiniuose santykiuose, kai darbdavys inicijuoja darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, žinodamas apie numatomÄ darbo vietos miesto pakeitimÄ (konkrečiu atveju iÅ¡ Klaipėdos į Vilnių), turėjo iÅ¡ anksto informuoti apie tokios darbo sutarties sÄ lygos pakeitimÄ darbuotojÄ , siekdamas susitarimo ir įsitikindamas, ar darbuotojas bus pajėgus dirbti pagal pasikeitusiÄ darbo sutarties sÄ lygÄ ir ar sutiks su jos pakeitimu.

Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp ginčo Å¡alių buvo tariamasi dėl tokių darbo sÄ lygų pasikeitimo. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovų pateikti susiraÅ¡inėjimai su atsakovu rodo, kad ieÅ¡kovai nurodo neturintys galimybių vykdyti darbo funkcijų dėl pasikeitusios darbo vietos Vilniuje (t. 1, b. l. 29-31, 35-68). Kadangi ieÅ¡kovai dirbo tik atsakovo saugomuose objektuose, esančiuose Klaipėdos mieste, todėl darbo vietos pakeitimas turėjo esminę reikÅ¡mę dirbant pagal minėtÄ Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju darbo vietos pasikeitimas (perkėlimas dirbti į kitÄ vietÄ kitame mieste) reiÅ¡kė kartu ir bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos pasikeitimÄ (DK 95 straipsnis). Atitinkamai atsakovui pagal darbo grafikus keičiant darbo vietÄ turėjo bÅ«ti gautas iÅ¡ankstinis raÅ¡tiÅ¡kas darbuotojo sutikimas (120 straipsnio 2 dalis).Nepagrįsti skundo argumentai dėl senaties termino taikymo pagal DK 297 straipsnio 1 dalį. DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbuotojas nesutinka su bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimu, nuÅ¡alinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismÄ .

Å iuo atveju yra ginčas, ar buvo pakeistos bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos, ar nebuvo, o ne aplinkybė, kad darbuotojai nesutinka su darbo sÄ lygų pakeitimu. Tik nustačius, kad tokios sÄ lygos yra pakeistos, pradedamas skaičiuoti sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas ir tada galima kreiptis į teismÄ dėl nesutikimo dėl tokių sÄ lygų pakeitimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutinka, kad buvo keičiamos bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos, todėl jis negali remtis Å¡ia aplinkybe ir praÅ¡yti taikyti vieno mėnesio senaties terminÄ , kaip tai numato DK 297 straipsnio 1 dalis.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad atsakovas nėra informavęs ieÅ¡kovų (darbuotojų) dėl tokių darbo sÄ lygų keitimo, todėl ieÅ¡kovai nepraleido DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismÄ . Be to, teisėjų kolegijos nuomone, toks ieÅ¡kinio reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovams fiksuotas pravaikÅ¡tas neteisėtomis, nutraukti darbo sutartis ir kt. Å ios kategorijos reikalavimai nepriskirtini DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytoms ginčų kategorijoms, kurioms taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas.

Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas Å¡ių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. – tai gali bÅ«ti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinę žalÄ atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2005; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su didžiule nepagarba darbuotojams.

Vienas iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Jie turi bÅ«ti įvertinami kompleksiÅ¡kai.

Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į suformuotÄ teismų praktikÄ . Konkrečiu nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai sÄ Å¾iningai vykdė jiems pavestas darbo funkcijas iki atsakovas nebeturėjo saugomų objektų Klaipėdos mieste. Tada ieÅ¡kovai buvo verčiami keisti darbo vietÄ iÅ¡ Vilniaus į KlaipėdÄ , verčiami vykti dirbti į kitÄ miestÄ , esantį net už 300 kilometrų, t.y. buvo kuriamos darbuotojams itin nepalankios darbo sÄ lygos, pažeidžiant įstatymus, o neatvykus į darbÄ buvo fiksuojamas darbo vidaus taisyklių pažeidimas, taikoma drausminės atsakomybės procedÅ«ros.

Tai tęsėsi pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , dėl ko ieÅ¡kovai dėl savo pažeistų teisių buvo priversti kreiptis teisminės gynybos.Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ nagrinėję teismai įsigilino į specifinius nagrinėjamų santykių ypatumus, tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir, esant Å¡ioje byloje nustatytoms iÅ¡vardytoms aplinkybėms, sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, priteisus ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo kiekvienam po 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nebuvo pažeisti CK 1.5 straipsnyje nustatyti protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principai.

Ankstesnėse darbuotojų teisių pažeidimo (neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, neteisėto drausminių nuobaudų skyrimo, darbuotojui daromo spaudimo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo darbdaviui palankiomis sÄ lygomis) bylose darbuotojams dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo jų patirtai neturtinei žalai atlyginti kasacinio teismo praktikoje, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, priteista 500–3000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IeÅ¡kovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos procese, todėl pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Audrius Saulėnas Teisėjai                                                    Irma Čuchraj                                                     Rimvida Zubernienė